91f41cf3-6edd-4e25-9541-fa641e1d6ea7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1853-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11756-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 106.8.3.; 106.8.4.; 122.2.; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų V. R. ir V. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              Atskiruoju skundu ginčijamas teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį.              IeÅ¡kovai prašė atleisti juos iÅ¡ dalies nuo civilinės atsakomybės, t.y. atleisti ieÅ¡kovus sumokėti atsakovui susidariusį skirtumÄ nuo buto parduodamos kainos ir kredito visa apimtimi; sumažinti nepagrįstai dideles kreditavimo sutartyje nustatytas 11 proc. dydžio palÅ«kanas iki 6 proc.; sumažinti nepagrįstai dideles kreditavimo sutartyje nustatytas 0,08 proc. dydžio netesybas iki 0,2 proc., o hipotekos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi priteistÄ delspinigių sumÄ (73.110,24 Lt) sumažinti iki 18.277,56 Lt; pripažinti negaliojančia 2010 m. gegužės 31 d. susitarimo Nr. RFSVN200702525-P-1 9 dalį; pripažinti ieÅ¡kovės 2007 m. lapkričio 15 d. su atsakovu sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. FA-RFSVN200702525 2007 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartimi (kreditavimo sutarties dalimi) Nr. RFSVN200702525.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, yra nurodęs, jog teismo hipotekos nutartis, kuria iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į įkeistÄ turtÄ , yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu iÅ¡ieÅ¡kojimas toliau vykdomas iÅ¡ skolininkų, jei realizavus įkeistÄ turtÄ už jį gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimus dėl atsakovei mokėtinų sumų sumažinimo bei sutarčių sÄ lygų keitimo, kurių pagrindu sumažėtų ieÅ¡kovų piniginių prievolių apimtis atsakovei, kai tuo tarpu, Panevėžio apylinkės teismo hipotekos teisėjas jau įsiteisėjusia 2011 m. liepos 18 d. nutartimi yra iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl visų ieÅ¡kovų prievolių, kylančių iÅ¡ 2007 m. lapkričio 15 d. kredito sutarties Nr. RFSVN200702525, atsakovei įvykdymo. Tai yra, ieÅ¡kovai ginčija atsakovės reikalavimo teises ir jų mastÄ , kurie jau yra konstatuoti įsiteisėjusia nutartimi.

Taigi, ieškinys reiškiamas dėl reikalavimų, dėl kurių jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis. Matyti, kad ieškinio ginčas bei faktinis pagrindas yra analogiški įvardintiems Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartyje, o ieškinio dalykas yra reikalavimai, kurios tas pats teismas jau yra išsprendęs. Todėl, ieškinį atsisakytina priimti.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka.

Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Å iuo atveju ieÅ¡kovai nepateikė duomenų apie tai, jog jie bÅ«tų kreipęsi į atsakovÄ dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimų (tokių, kokios nurodytos ieÅ¡kinio reikalavimuose), todėl ieÅ¡kinys atsisakytinas priimti ir CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, nes nepasinaudota iÅ¡ankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarka.                             III.

Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės arba perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Teismas nepagrįstai prilygino Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. liepos 18 d. nutartį kaip priimtÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Minėtoje byloje hipotekos teisėjo buvo tik formaliai patikrinta, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sÄ lygos pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ . Hipotekos teisėjas ginčų nenagrinėja. Taigi teismas netinkamai aiÅ¡kindamas proceso teisės normas klaidingai taikė CPK 137 str. 2 d. 4 p.              2. Teismui netinkamai taikius CK 6.223 str., ieÅ¡kinį buvo nepagrįstai atsisakyti priimti ir remiantis CPK 137 str. 2 d. 3 p. Kredito sutartis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta atsakovo nuo 2011 m. sausio 31 d.

Kadangi ginčo sutartis jau yra nutrÅ«kusi, tai CK 6.223 str. nustatytos tvarkos laikymasis yra beprasmis. IeÅ¡kinio reikalavimai, sumažinti sutartinių palÅ«kanų ir netesybų teisminiu keliu, yra paremti CK 6.228 str.                           IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį remiantis CPK 137 str. 2 d. 3, 4 p., teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė 2012-10-19 pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ , tačiau teisėjas sprendžia, kad sudaryti kolegijÄ nėra pagrindo, nes byla iÅ¡ esmės nėra sudėtinga, o Å¡io praÅ¡ymo atskirai spręsti civilinių bylų skyriaus pirmininkė nesiėmė(CPK 336str.2d.).

             CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios objektyviai užkerta keliÄ civilinės bylos iÅ¡kėlimui. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustatė netgi du pagrindus, kuriems esant teismas privalo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatytus faktus traktavo kaip aplinkybes, su kurių egzistavimu įstatymų leidėjas susiejo draudimÄ iÅ¡kelti civilinę bylÄ .              PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o atleisti juos iÅ¡ dalies nuo civilinės atsakomybės, t.y. nuo pareigos sumokėti atsakovui Danske Bank A/S susidariusį skirtumÄ nuo buto, esančio Laisvės a. 25-7, Panevėžyje, parduodamos kainos ir kredito sumos visa apimtimi (1); sumažinti nepagrįstai dideles Kreditavimo sutartyje nustatytas 11 proc. dydžio palÅ«kanas iki 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo (2); sumažinti nepagrįstai dideles Kreditavimo sutartyje nustatytas 0,08 proc. dydžio netesybas iki 0,02 proc., o hipotekos teismo 2011 m. liepos 18 d. priteistÄ delspinigių sumÄ â€“ 73 110,24 Lt, sumažinti iki 18 277,56 Lt (3); pripažinti negaliojančia 2010 m. gegužės 31 d.

Susitarimo Nr. RFSVN200702525-P-1 9. dalį (4); pripažinti ieÅ¡kovės 2007 m. lapkričio 15 d. pasiraÅ¡ytÄ Laidavimo sutartį Nr. FA-RFSVN200702525 2007 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutartimi (jos dalimi) Nr. RFSVN200702525 (5).              Pagal CPK 137 str. 2 d. 3 p. teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.             IÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo matyti, kad Kreditavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito davėjas, todėl iÅ¡ esmės sutartiniai santykiai kredito davėjo ir kredito gavėjų nebesieja, tačiau atskiros sutarties nuostatos, nustatančios palÅ«kanų ir netesybų mokėjimÄ už pavėluotai grÄ Å¾intÄ kreditÄ , dėl savo prigimties yra taikomos ir pasibaigus sutarčiai.

IÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovų siekiamas materialinis teisinis rezultatas Å¡ioje dalyje yra ne pasibaigusios sutarties nuostatų pakeitimas, bet jiems taikomos sutartinės atsakomybės (netesybų ir palÅ«kanų forma) apimties sumažinimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė esÄ nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai privalėjo laikytis CK 6.223 str. 3 d. nustatytos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimų nagrinėjimo tvarkos.              Pagal CPK 137 str. 2 d. 4 p. teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

             Tokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atitinkančiu minėtas sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. liepos 18 d. nutartį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Pagal Å¡ios nutarties priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , kreditorius, kreipęsis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, buvo laikomas įgyvendinusiu savo teisę kreiptis į teismÄ dėl visos skolos (užtikrintos hipoteka ar įkeitimu) iÅ¡ skolininko priteisimo, tai reiÅ¡kė, jog kreditorius nebegalėjo daugiau kreiptis į teismÄ dėl tos pačios skolos priteisimo iÅ¡ skolininko ginčo teisenos ar kitokia tvarka.

Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad skolininkas negalėjo ir negali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl skolos (užtikrintos hipoteka ar įkeitimu) dydžio sumažinimo, kadangi hipotekos teisėjas atlikdavo tik jam įstatymų pavestas procedÅ«ras, tačiau nespręsdavo, ar praÅ¡omos iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡koti sumos yra pagrįstos. Dėl to faktas, kad hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra priverstinai vykdytinas teismo procesinis sprendimas, neužkerta kelio skolininkui ginčyti kreditoriaus turtinio reikalavimo apimties, nes Å¡ie klausimai nebuvo bylų dėl hipotekos nagrinėjimo dalyku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010).             Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį remdamasis CPK 137 str. 2 d. 3, 4 p. netinkamai kvalifikavęs ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ .

Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama. IeÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų tinkamai įvertinti aplinkybes, jog atsakovu byloje traukiamas užsienio valstybėje registruoto juridinio asmens filialas, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atskiri ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami reikalavimai nėra turtinio pobÅ«džio, o konstatavęs tai - nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumas paÅ¡alinti, įpareigojant įkainoti ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai ir tinkamai suformuluoti keliamus reikalavimus bei įvertinti, ar toks ieÅ¡kinys apskritai yra teismingas apylinkės teismui (CPK 26, 27 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,                                                                                                                                                                      n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                                                                                                                                                    Teisėjas                                                                                                                      Algirdas AuruÅ¡kevičius