2025-11-26 Nr. AB-21000-3-61-3-07651-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-800-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07651-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.6

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eugesta“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundais (teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI4-11085-816/202 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07651-2023-9) sujungė su administracine byla Nr. eI4-10166-561/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06764-2023-3)), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, ir Konkurencijos taryba) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 1S-75 (2023) (toliau – ir 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundą dėl atsakovo įgaliotų pareigūnų veiksmų (toliau – ir 2023 m. balandžio 28 d. skundas); 2) panaikinti Konkurencijos tarybos 2023 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 1S-98 (toliau – ir 2023 m. birželio 19 d. Nutarimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. skundą dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų (toliau – ir 2023 m. birželio 9 d. skundas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu pradėjo tyrimą dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjas buvo įtrauktas į tyrimą kaip ūkio subjektas, įtariamas padaręs pažeidimą. Konkurencijos tarybos pareigūnai 2023 m. balandžio 18 d. netikėtai atvyko į pareiškėjo patalpas ir atliko patikrinimą, kurio metu, be kita ko, buvo paimti pareiškėjui priklausantys popieriniai bei elektroniniai dokumentai ir juose esanti informacija. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. skunde reikalavo pripažinti, jog Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas priėmė neteisėtus sprendimus patikrinimo metu paimti perteklinę, tyrimo objektą viršijančią pareiškėjo medžiagą, ir nesiėmė priemonių, kad ją apsaugoti. Pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. skunde prašė pripažinti, kad sprendimas ta apimtimi, kiek įgaliota pareigūnė atsisako atlikti individualią medžiagos, nesusijusios su atliekamu tyrimu, atranką ir šalinimą, yra neteisėtas bei įpareigoti Konkurencijos tarybos įgaliotus pareigūnus atlikti individualią tyrimui nereikalingos pareiškėjo medžiagos atranką.

3. Pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba paėmė ne tik tyrimui reikšmingą informaciją, bet ir informaciją, nesusijusią su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu. Pasak pareiškėjo, Konkurencijos taryba paėmė dešimties darbuotojų elektroninį susirašinėjimą nuo 2018 m. neatlikdama jokios atrankos, nors atranka iš pašto dėžučių gali būti lengvai automatizuojama pasitelkus paieškos funkciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos praktika surinkti perteklinę medžiagą yra tapusi tendencinga, šiurkščiai pažeidžia ūkio subjektų teises ir teisėtus interesus, todėl tokia praktika turėtų būti apribota. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2023 m. balandžio 4 d. sprendime byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 19162/19) (toliau – ir EŽTT Sprendimas) yra išaiškinęs, kad negali būti laikoma proporcinga visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams prieš kuriuos atliekamas tyrimas.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad pareiga užtikrinti, jog perteklinė atsakovo paimta medžiaga bus atrinkta ir pašalinta, tenka pačiam atsakovui, be to, tokia pareiga negali būti siejama su pareiškėjo teikiamais prašymais. Pasak pareiškėjo, Konkurencijos taryba neužtikrino perteklinės medžiagos pašalinimo, nepasinaudodama Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teise tęsti paimtos medžiagos atranką Konkurencijos tarybos patalpose bei nurodydama pareiškėjui, kad jis gali teikti atsakovui prašymą dėl tyrimui nereikalingos medžiagos šalinimo.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai patikrinimo metu, peržiūrėdami jo medžiagą, vedė užrašus, kuriuose galbūt užfiksavo ir paėmė pareiškėjo darbuotojų turimą informaciją. Pareiškėjas teigė, jog tokie užrašai turi būti jam atskleisti, nes Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai galbūt ranka padarė peržiūrimos informacijos nuorašus, o jis turi teisėtą interesą žinoti, kurie asmenys galbūt pamatė pareiškėjo verslo paslaptis ir padarė jų nuorašus.

6. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

7. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus, patikrinimus ir kitus su tyrimais susijusius veiksmus, vadovaujasi Konkurencijos įstatymu bei kitais norminiais aktais, naudojasi Konkurencijos įstatymo jiems suteiktomis teisėmis ir vykdo jiems nustatytas pareigas. Konkurencijos tarybos ir jos įgaliotų pareigūnų praktika, kurią pareiškėjas įvardijo kaip daug kritikos sulaukiančią, deklaratyviai pareikšdamas, kad atliekamų patikrinimų metu paimama perteklinė medžiaga, atitinka įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimus bei neprieštarauja teismų praktikai dėl paimamos medžiagos apimties ir jos atrankos.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas siekia sudaryti klaidingą įspūdį dėl Konkurencijos tarybos praktikos ydingumo, cituodamas ir savo naudai neteisingai interpretuodamas EŽTT Sprendimą, kuriame EŽTT nevertino Konkurencijos tarybos veiksmų teisėtumo, o tik išsprendė konkretų kito pobūdžio klausimą, t. y. ar Lietuvos teismai pagrįstai atsisakė nagrinėti patikrinimo veiksmų teisėtumą. EŽTT, pažymėjęs, kad ne jo pareiga yra spręsti, kaip turėtų būti paskirstyta našta tarp Konkurencijos tarybos ir tikrinamo subjekto dėl patikrinimo metu paimtos informacijos apimties, pasisakė, kad, jo vertinimu, nebūtų laikoma proporcinga absoliučiai visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams, prieš kuriuos atliekamas tyrimas. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas netinkamai interpretuodamas EŽTT Sprendimo esmę, visiškai nepagrįstai stengiasi įteigti, jog Konkurencijos taryba, neva nepaisydama konkrečių EŽTT išaiškinimų dėl naštos atrenkant informaciją tyrimui paskirstymo proporcingumo, skundžiamais nutarimais vengia imtis priemonių, kurios galėtų tinkamai užtikrinti Konkurencijos tarybos ir pareiškėjo teisėtų interesų šioje srityje balansą. Be to, pareiškėjui nebuvo perkelta visa tyrimui reikalingos medžiagos atrankos našta: Konkurencijos taryba taikė įvairius atrankos kriterijus, t. y. atsižvelgė į tyrimui atlikti reikalingos medžiagos laikotarpį, asmenų, kurių duomenys buvo kopijuoti atliekant tyrimo veiksmus, darbo funkcijas, veiklos sritis, įvertino poreikį surinkti ne tik tiesioginius įtariamų pažeidimų įrodymus, bet ir jų teisinio bei ekonominio konteksto analizei reikalingus duomenis ir kt.

9. Atsakovas akcentavo, kad 2023 m. gegužės 30 d. nutarime pareiškėjui buvo paaiškinta, jog siūlymas šalinti ankstesnę nei 2021 m. sausio 1 d. informaciją yra nepagrįstas, nes Konkurencijos tarybos turima 2021–2022 m. komunikacija leido tik įtarti konkurencijos teisės pažeidimus, tačiau nutarime, kuriuo tyrimas pradėtas, taip pat aiškiai nurodyta, kad dėl ilgalaikio pareiškėjo ir mažmeninės prekybos ūkio subjektų bendradarbiavimo yra pagrindo manyti, jog minėta galbūt konkurencijos teisei prieštaraujanti praktika prasidėjo anksčiau. Pareiškėjui 2023 m. birželio 19 d. Nutarime buvo pateikti paaiškinimai, kad dokumentai ir komunikacija, susiję su Bendrovės gamintojais, importuotojais, kitais platintojais, kitomis geografinėmis rinkomis nei Lietuva, organizaciniais klausimais ar komunikacija su į tyrimą neįtrauktais mažmeninės prekybos subjektais yra reikšmingi bent jau įtariamų draudžiamų susitarimų teisinio ir ekonominio konteksto analizei.

10. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo minėtas siekis inicijuoti medžiagos sąsajumo su tyrimu individualios atrankos ir šalinimo procedūrą, įvertinus tiek visą bylos eigą, tiek pareiškėjo argumentus, reiškia ne ką kitą, kaip jo reikalavimą pagrįsti kiekvieno atskiro elektroninio laiško ar kito paimto duomens įrodomąją reikšmę jau pradinėje tyrimo stadijoje, o toks reikalavimas iš esmės pakenktų tyrimo atlikimo efektyvumui.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atliko medžiagos atranką tiek jos laikotarpio, tiek sąsajumo su atliekamu tyrimu aspektais, tiek ir atsižvelgdami į specialų duomenų statusą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentas, jog paimta akivaizdžiai perteklinė medžiaga, yra deklaratyvus, o pareiškėjas ignoruoja Konkurencijos tarybos nutarimuose išdėstytus detalius argumentus dėl paimtos medžiagos poreikio tyrimui bei cituojamą teismų praktiką.

12. Atsakovas nurodė, kad atranka jau buvo atlikta ir medžiagos atrankos procedūros tęsimas Konkurencijos tarybos patalpose nebuvo tikslingas. Konkurencijos taryba pareiškėjui nenustatė jokios pareigos teikti prašymus šalinti informaciją iš poėmio medžiagos, o tik informavo jį, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, jis turi teisę teikti prašymą, kuriame nurodytų aiškiai identifikuotą, jo nuomone, šalintiną informaciją. Atsakovas vertino, kad informavimas apie ūkio subjekto teisės teikti prašymus turėjimą savaime nereiškia Konkurencijos tarybos pripažinimo, jog poėmio medžiagoje yra perteklinė informacija, o taip pat negali būti traktuojamas kaip nesusijusios informacijos atrankos naštos perkėlimas pareiškėjui.

13. Atsakovas akcentavo, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), 43 punktas reguliuoja tik paimtų dokumentų ir informacijos kopijos palikimą, o tai, jog Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, tikrindami pareiškėjo darbuotojų darbo vietas ir elektroninę įrangą, vedė vidinius užrašus, savaime nereiškia, kad užrašuose buvo ranka nukopijuota informacija iš minėtų darbuotojų elektroninės įrangos. Kita vertus, nuo pareiškėjo įvardinamų rizikų, susijusių su tuo, kad įgalioti pareigūnai galbūt susipažino su pareiškėjo jautria informacija, apsaugo 2023 m. birželio 19 d. Nutarime nurodytas konfidencialumo pasižadėjimo pasirašymas, kuriame įgalioti pareigūnai įsipareigoja, eidami Konkurencijos taryboje ar atlikdami kitu pagrindu Konkurencijos tarybos pavestas užduotis, saugoti ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti asmens duomenis, komercines paslaptis sudarančią ar kitą konfidencialią informaciją, kuri darbuotojams taps žinoma, atliekant tiesiogines funkcijas.

14. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Konkurencijos taryba pareiškėjo atžvilgiu atliko neproporcingą intervenciją, nes paėmė informaciją neatlikusi jos atrankos, be to, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas patikrinimo metu ranka vedė užrašus, kuriuos atsakovas privalo atskleisti pareiškėjui.

15. Atsakovo atstovės teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad Konkurencijos taryba atliko iš pareiškėjo paimamų duomenų atranką, o aplinkybė, ar paimta informacija turės įrodomosios reikšmės nustatant pažeidimą ar ne, paaiškės tik atlikus tyrimą ir įvertinus kiekvieno dokumento įrodomąją reikšmę. Dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų vidinių užrašų atsakovo atstovės akcentavo, kad jie yra sunaikinti, o tokia informacija nėra susijusi su atliekamu tyrimu.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-60 (2023) (toliau – ir nutarimas dėl tyrimo pradėjimo) pradėjo tyrimą dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams, turėdama įtarimų, kad įvairių prekės ženklų kasdienio vartojimo prekes tiekianti Bendrovė su šių prekių mažmeninę prekybą vykdančiomis (duomenys neskelbtini) galbūt derina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą.

17.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 13 d. išdavė leidimą atlikti patikrinimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjo naudojamose patalpose atliko patikrinimą. Visa patikrinimo eiga buvo užfiksuota 2023 m. balandžio 18 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokole, be to, buvo surašyti patikrinimo ir paėmimo protokolai, tačiau jokių pastabų minėtuose protokoluose, taip pat ir dėl poėmio apimties, pareiškėjas ir jo atstovai 2023 m. balandžio 18 d. vykusio patikrinimo metu nepateikė. Pareiškėjo darbuotojų pašto paskyrų generavimo, atsisiuntimo ir perkėlimo į Konkurencijos tarybos serverį procedūra truko nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Procedūros eiga buvo aprašyta 2023 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokole, kuriame pareiškėjo atstovai pateikė pastabą dėl Konkurencijos tarybos reikalavimo sugeneruoti ir persiųsti dešimties pareiškėjo darbuotojų pašto paskyrų archyvus galimo neproporcingumo, kadangi pareiškėjo atstovams, jų teigimu, iškilo abejonės dėl pasirinktos datos (2018 m. sausio 1 d.) tinkamumo ir poėmio apimties atitikimo tyrimo apimčiai. Protokole taip pat pateikta pastaba, jog Konkurencijos taryba nukrypo nuo įprastos praktikos, nes įprastai paimama medžiaga yra talpinama į laikmenas, kurios plombuojamos arba prie jų kitomis priemonėmis apribojama Konkurencijos tarybos pareigūnų prieiga, tačiau jokių panašių priemonių minėto patikrinimo metu nebuvo imtasi.

17.3. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 28 d. pateikė Konkurencijos tarybai 2023 m. balandžio 28 d. skundą, reikalaudamas pripažinti, jog Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas priėmė neteisėtus sprendimus patikrinimo metu paimti perteklinę, tyrimo objektą viršijančią pareiškėjo medžiagą ir nesiėmė priemonių, kad ją apsaugoti. Pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundas iš esmės buvo grindžiamas argumentu, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai paėmė dešimties pareiškėjo darbuotojų el. pašto dėžutėse esančią medžiagą, neatlikdami adekvačios tokios medžiagos sąsajumo su tyrimu atrankos, nors Konkurencijos taryba turi pareigą nuo pat patikrinimo pradžios užtikrinti, jog su tyrimu nesusijusi informacija nepatektų į tyrimo medžiagą, o suteiktomis teisėmis procedūros metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi naudotis proporcingai.

17.4. Konkurencijos taryba 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimu netenkino pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundo, konstatuodama, kad poėmio medžiagos atranka buvo atlikta ir tai padaryta tinkamai. Be to, minėtame nutarime atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis dar nepasinaudojo jam suteikta teise teikti motyvuotą prašymą pašalinti su advokato profesine paslaptimi susijusią ar asmeninio pobūdžio informaciją, jeigu tokia, jo nuomone, yra paimtoje medžiagoje.

17.5. Konkurencijos tarybos įgaliota pareigūnė 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu sutiko organizuoti aiškiai pareiškėjo nurodytos (identifikuotos) asmeninio pobūdžio ir galbūt advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos įvertinimo Konkurencijos tarybos patalpose bei šalinimo procedūrą, taip pat atmetė pareiškėjo prašymo dalį, kurioje buvo suformuluotas abstraktus reikalavimas atrinkti ir pašalinti su tyrimu nesusijusią informaciją iš poėmio medžiagos.

17.6. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą iš tyrimo medžiagos pašalinti informaciją, sudarančią advokato profesinę paslaptį ir informaciją, kuri nėra susijusi su tyrimo dalyku, įskaitant informaciją, kurios neapima tyrimo laikotarpis bei informaciją, kuri nėra susijusi su tiriamomis aplinkybėmis. Pareiškėjo atstovai ir Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai 2023 m. birželio 8 d. Konkurencijos tarybos patalpose paimtoje medžiagoje atliko paiešką informacijos, sudarančios advokato profesinę paslaptį, bei kitos akivaizdžiai nesusijusios – išimtinai asmeninio pobūdžio – informacijos, ir parengė ją šalinti.

17.7. Konkurencijos tarybos patalpose 2023 m. birželio 8 d. įvyko duomenų atrankos ir šalinimo procedūra, kurios metu, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, buvo vertinama pareiškėjo konkrečiai nurodyta kaip šalintina informacija ir priimtas sprendimas pašalinti identifikuotą advokato profesinę paslaptį sudarančią ir tyrimui nereikalingą asmeninio pobūdžio medžiagą.

17.8. Pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. pateikė skundą dėl Konkurencijos tarybos 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo, prašydamas įpareigoti Konkurencijos tarybos įgaliotus pareigūnus atlikti individualią tyrimui nereikalingos Bendrovės medžiagos atranką ir šalinimą tokiu būdu, kokiu tai siūlyta daryti pagal 2023 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymą, arba, alternatyviai, pagal skunde pareiškėjo pateiktus kriterijus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo 2023 m. gegužės 19 d. teikto prašymo tikslas buvo paraginti Konkurencijos tarybą atlikti individualią paimtos medžiagos atranką, jog būtų galima įsitikinti, kad poėmyje yra tik tokia medžiaga, kuri yra reikalinga siekiant patikrinti atitinkamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių pradėtas tyrimas, tačiau prašymu nebuvo siekiama pateikti atitinkamos informacijos, kurią prašoma šalinti iš poėmio medžiagos, kategorijas. Minėtame skunde taip pat buvo pažymėta, kad nesutinkama su 2023 m. gegužės 30 d. nutarime nurodytu teiginiu, jog patikrinimo metu įgalioti pareigūnai jau atliko tyrimui nereikalingos medžiagos atranką, kadangi paėmė tik 10, o ne visų 400 Bendrovės darbuotojų medžiagą, nes toks paaiškinimas, pareiškėjo nuomone, lemia, kad visa informacijos atrankos našta perkelta Bendrovei. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė nebaigtinį sąrašą atrankos žodžių (raktažodžių), išskaidant atrankos žodžius (raktažodžius) į atitinkamas grupes pagal pareiškėjo veiklos sritis, kurios apibendrintai pavadintos „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tiekimas ((duomenys neskelbtini)), pardavimai ((duomenys neskelbtini)), veiklos geografija, su Bendrovės vidaus tvarka susiję procesai (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)) ir atskirai nurodant laikotarpį (iki 2021 m.), kaip su tyrimu nesusijusį kriterijų, pagal kurį galima atlikti poėmio medžiagos atranką. Be to, pareiškėjas pateikė informaciją apie laiškų siuntėjus ir adresatus, kurių darbo funkcijos patenka į minėtas Bendrovei išskirtas veiklos sritis (aspektus). Bendrovė vertino, kad naudojant pateiktus atrankos žodžius (raktažodžius) bei pagal laiškų adresatus ir siuntėjus įgalioti pareigūnai, atlikę individualią poėmio medžiagos atranką, galėtų pašalinti aiškiai bei neabejotinai su tyrimu nesusijusią informaciją.

17.9. Konkurencijos taryba 2023 m. birželio 19 d. Nutarimu netenkino pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. skundo. Konkurencijos taryba pastarajame nutarime, palaikydama 2023 m. gegužės 11 d. Nutarime išdėstytą poziciją, papildomai pažymėjo, kad konkretūs įrodymai, bei kokias aplinkybes jie įrodo ir kaip pagrindžia konkurencijos teisės pažeidimo buvimą ar nebuvimą, nustatomi jau vertinant surinktą tyrimui reikalingą informaciją, o ne pradinėje tyrimo stadijoje, kurioje konkurencijos priežiūros institucija neturi išsamios informacijos apie konkurenciją pažeidžiančius veiksmus.

Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar egzistuoja įtariami pažeidimai, ir jeigu taip – kokia jų trukmė, t. y. konkreti pažeidimo trukmė taip pat yra nustatoma tyrimo metu, o ne išimtinai prieš jo pradėjimą. Konkurencijos taryba minėtame nutarime akcentavo, kad ji jau ankstesniame nutarime (2023 m. gegužės 11 d. Nutarimas) įvertino, jog informacija patikrinimo metu buvo surinkta, laikantis sąsajumo su tyrimu kriterijaus. Tyrimui reikalingos informacijos atranka buvo atlikta, o tai, kad Bendrovė nenori, jog būtų paimta jos verslo informacija ar pageidauja, kad jos būtų paimta mažiau, nereiškia, jog yra pagrindas abejoti įgaliotų pareigūnų paimtos informacijos reikalingumu tyrimui.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlikti individualią poėmio medžiagos atranką Konkurencijos tarybos iniciatyva arba vadovaujantis prašyme ar skunde pateiktomis Bendrovės veiklos sritimis ir su jomis susijusiais raktažodžiais, taip pat elektroninių laiškų siuntėjais yra nepagrįstas. Dar patikrinimo metu įgalioti pareigūnai atsižvelgė į tyrimui atlikti reikalingos medžiagos laikotarpį, peržiūrėjo ne visų pareiškėjo darbuotojų informaciją, be kita ko, įvertino poreikį surinkti ne tik tiesioginius įtariamų pažeidimų įrodymus, bet ir jų teisinio bei ekonominio konteksto analizei reikalingus duomenis.

Bendrovė subjektyviai įsivertino dėl atitinkamų jos veiklos sričių tariamo nesąsajumo su tyrimu, tačiau 2023 m. gegužės 30 d. įgaliotos pareigūnės rašte pagrįstai motyvuota, kodėl pareiškėjo nurodytos informacijos kategorijos (pavyzdžiui, tiekimas ((duomenys neskelbtini)), pardavimai ((duomenys neskelbtini)), veiklos geografija, su Bendrovės vidaus tvarka susiję procesai (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpis (iki 2021 m.) savaime akivaizdžiai nesudaro pagrindo teigti, jog tokio pobūdžio duomenys akivaizdžiai nesusiję su tyrimu.

17.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Konkurencijos tarybos nutarimais, kreipėsi į teismą. Pareiškėjo skundai iš esmės grindžiami tuo, kad Konkurencijos taryba patikrinimo pareiškėjo patalpoje metu iš pareiškėjo paėmė informaciją, nesusijusią su atliekamu tyrimu ir (ar) perteklinę, vedė užrašus, kurių turinys jam nebuvo atskleistas.

18. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad EŽTT Sprendime išaiškino, jog nešališka institucija turi įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui, ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi.

19. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba, atlikdama ūkio subjekto patikrinimą, yra įgalinta ir turi teisę ieškoti įvairios informacijos, galinčios turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai ir kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota. Ūkio subjektas, kuris mano, kad jo teisės patikrinimo metu buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą, taip pat į teismą su prašymu įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui ir ar pareiškėjo bei jo darbuotojų teisių apribojimai buvo teisėti ir proporcingi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog Konkurencijos taryba privalo pašalinti informaciją iš tyrimo medžiagos ir tokia atsakovo pareiga negali būti siejama su pareiškėjo teikiamu prašymu pašalinti iš tyrimo medžiagos tam tikrą informaciją.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir Konkurencijos tarybos pozicijos dėl patikrinimo metu paimtos medžiagos apimties ir pobūdžio skiriasi, todėl tam, jog nešališka institucija (teismas) galėtų įvertinti, ar visi patikrinimo metu paimti dokumentai buvo svarbūs tyrimui, pareiškėjas turėjo pateikti savo poziciją (nesutikimą) dėl paimtos informacijos apimties ir pobūdžio, o tokia teise pareiškėjas pasinaudojo specialios Konkurencijos įstatyme nustatytos administracinės procedūros metu.

21. Teismas, įvertinęs, kad tyrimas pareiškėjo atžvilgiu tik pradėtas, todėl konkreti įtariamo draudžiamo susitarimo egzistavimą paneigianti ar jį pagrindžianti informacija (įrodymai) nežinoma ir galimo pažeidimo teisinis vertinimas nėra atliktas, sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Konkurencijos taryba jau tyrimo pradėjimo stadijoje žinojo (ar turėtų žinoti) įtariamo draudžiamo susitarimo egzistavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad iš Konkurencijos tarybos nutarimo dėl tyrimo pradėjimo matyti, jog Konkurencijos taryba turi vykusią 2021–2022 m. komunikaciją tarp ūkio subjektų, kuri, pasak Konkurencijos tarybos, rodo tiek vertikalių susitarimų dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo), tiek horizontalių susitarimų, kuriais mažmeninės prekybos įmonės per (duomenys neskelbtini), pareiškėją, (duomenys neskelbtini) (tarpininkus) nustato (fiksuoja) prekių kainas, požymių. Be to, Konkurencijos taryba nurodė, kad dėl ilgalaikio įtariamų tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių bendradarbiavimo yra pagrindo manyti, jog nutarime nurodyti veiksmai yra prasidėję anksčiau, o jeigu bet kurie iš nurodytų įtarimų pasitvirtintų, šie įmonių veiksmai būtų laikytini prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Taigi, teismas darė išvadą, kad Konkurencijos taryba ir jos įgalioti pareigūnai šioje stadijoje negali nurodyti visų paimtos informacijos panaudojimo tyrime būdų ar kaip konkrečiai kiekvienas paimtas dokumentas reikalingas, siekiant patikrinti įtariamo pažeidimo sudėties sąlygų buvimą. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo turėdama įtarimų, jog pareiškėjas ir atitinkami prekybos tinklai galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Todėl nustatant, ar ūkio subjektai sudarė draudžiamus susitarimus, nepakanka vien ūkio subjektų sudarytų sutarčių, kuriose jos fiksuoja sandorio kainas (kas retai ir būna draudžiamųjų susitarimų atveju), tačiau neabejotinai svarbi ir kita informacija (pavyzdžiui, darbuotojų, kurie atliko funkcijas tyrimui aktualiose srityse, kompiuteriuose išsaugota informacija).

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Konkurencijos taryba galėjo paimti informaciją tik už laikotarpį nuo 2021 m., akcentavo, kad nutarime dėl tyrimo pradėjimo nėra ir negalėjo būti nurodytos tam tikrų įtarimus keliančių veiksmų atlikimo datos, nes jame nurodyti Konkurencijos tarybos įtarimai ir įtarimus keliančių veiksmų atlikimo datos nėra vieninteliai ir išimtiniai kriterijai apibrėžti tiriamąjį laikotarpį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog Konkurencijos taryba turėjo teisę tikrinti ir gauti tik informaciją nuo 2021 m., nes nutarime dėl tyrimo pradėjimo buvo aiškiai nurodyta, kad tyrimui reikalinga informacija gali patekti ir į ankstesnį laikotarpį (žr. nutarimo dėl tyrimo pradėjimo 7 p.). Teismas pažymėjo, kad tyrimui reikalingų pareiškėjo darbuotojų turima informacija, kuri būtina galimo draudžiamo susitarimo teisinio ir ekonominio konteksto analizei, gali apimti didesnį laikotarpį nei tai nurodo pareiškėjas, o vien tai, jog vada tyrimui pradėti buvo nurodyta 2021–2022 metų susirašinėjimas, neduoda pagrindo išvadai, kad pažeidimo laikotarpis jau aiškus ir apima tik šiuos dvejus metus, kadangi tyrimo pradėjimo metu galutinis pažeidimo laikotarpis nėra ir negali būti nustatytas. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog paimta medžiaga už ilgesnį laikotarpį yra nesusijusi su tyrimu ar nėra reikšminga, todėl atsakovo pareigūnai viršijo kompetenciją, laikytini nepagrįstais.

23. Nors pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo metu buvo paimti dešimties jo darbuotojų elektroninio pašto dėžutėse esantys duomenys, neįsitikinus, ar iš tiesų visas jose esantis susirašinėjimas ir dokumentai yra susiję su tyrimu, teismas, įvertinęs pastarosios informacijos pobūdį ir turinį, vertino, kad jis negali spręsti, jog ši informacija būtų nereikalinga, vertinant galimą draudžiamą susitarimą dėl pareiškėjo tiekiamų prekių mažmeninės pardavimo kainos suderinimo su prekybos tinklais, nes tokio pobūdžio iš tyrimo aktualiose srityse pareigas atlikusių pareiškėjo darbuotojų paimta informacija yra tiesiogiai susijusi su tyrimo objektu ir tikslais bei reikalinga, siekiant patikrinti atitinkamų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, buvimą ir turinį. Teismas akcentavo, kad Konkurencijos tarybos atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tikslas – surinkti ūkio subjektų turimą, tačiau viešai neskleidžiamą informaciją, galinčią turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai per patikrinimą ieškojo ir paėmė informaciją, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su tyrimo objektu ir kuri skirta patikrinti faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, buvimą ir turinį, pavyzdžiui, informacija paimta iš pareiškėjo darbuotojų, kurie atlieka funkcijas tyrimui aktualiose srityse bei su tyrimo objektu susijusiais klausimais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė, jog skunde nurodyti jo darbuotojai neatliko funkcijų tyrimui aktualiose srityse.

24. Teismas sprendė, kad teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog peržiūrint ir atrenkant poėmio medžiagą Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turėjo atlikti kitokią informacijos atranką, pavyzdžiui, naudojant atitinkamus raktinius žodžius; kad vien tik darbuotojo užimamos pareigos Bendrovėje nelemia, jog visa informacija, esanti jo elektroniniame pašte, yra susijusi su Konkurencijos tarybos atliekamu tyrimu. Teismas pritarė Konkurencijos tarybos teiginiams, kad tuo atveju, jeigu patikrinimo metu iš tyrimui aktualiose srityse dirbančių darbuotojų informacija būtų atrenkama pagal raktažodžius ar panašius informacijos atrinkimo kriterijus, tuomet atsirastų rizika, jog reikšminga dalis su tyrimu susijusios medžiagos nepatektų į poėmio medžiagą ir negalėtų būti Konkurencijos tarybos įvertinta su tyrimu susijusių aplinkybių kontekste. Teismas nurodė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą galima paimti visus duomenis, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 8 p.), o tai, jog pareiškėjo nurodytų darbuotojų el. pašto paskyros duomenys buvo paimti pilna apimtimi, net ir informacija, susijusi su ūkio subjektais, kurie nėra tyrimo pradėjimo stadijoje tiesiogiai susiję su tyrimu, nedaro Konkurencijos tarybos nutarimo neteisėtu. Įvertinęs, kad patikrinimo metu Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atsižvelgė į pareiškėjo atstovų prašymą pašalinti advokato profesinę paslaptį sudarančią medžiagą, teismas darė išvadą, jog Konkurencijos taryba atliko paimtos informacijos atranką tiek paimdama susijusių su tyrimu identifikuotų darbuotojų turimą informaciją, tiek pagal laikotarpį, o vien tai, kad Konkurencijos taryba neatliko tokios atrankos, kokios pageidavo pareiškėjas, nedaro skundžiamų nutarimų neteisėtais.

25. Teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimus, turi gana plačią diskreciją šioje srityje. Kita vertus, akcentuotinos ir juridinių asmenų pagrindinės teisės, taip pat šių teisių santykis su konkurencijos įgyvendinimu ir tinkamos pusiausvyros išlaikymas: pagrindinių teisių apsauga negali būti priešpastatoma konkurencijos teisės veiksmingam įgyvendinimui. Teismas pažymėjo, kad išsamus ir visapusiškas duomenų sąsajumo tyrimo pradinėje stadijoje įvertinimas neįmanomas, nes tai išaiškės tik tyrimo metu, tačiau akivaizdaus ar aiškaus nesusijusios informacijos paėmimo nenustatyta, be to, nurodė, jog tam tikrą administracinę Konkurencijos tarybos diskreciją būtina pateisinti, nes ji yra proporcinga siekiamam viešajam tikslui – saugoti konkurenciją nuo draudžiamų susitarimų.

26. Teismas sprendė, kad administracinėje byloje pateikta Konkurencijos tarybos pareigūnų veikla renkant duomenis vertintina kaip nepažeidžianti Konkurencijos įstatymo nuostatų, ypač vertinant tai, jog pareiškėjas nepateikė svarių priežasčių, dėl kurių prašomų pašalinti duomenų pradinėje tyrimo stadijoje nepašalinimas iš tyrimo sukeltų jam rimtas pasekmes ar neatitaisomą žalą, be to, akcentavo, jog pradinėje tyrimo stadijoje nepamatuotas teismo įsikišimas į pradėtą Konkurencijos tarybos tyrimą (iš esmės perėmimas viešojo administravimo kompetencijos vertinant tyrimo metus surinktus duomenis, jų sąsajumą ir reikšmingumą) pareiškėjo teisių reikšmingai neapgintų, tačiau gali pakenkti atliekamam tyrimui, reikšmingam tiek šalies vartotojams, tiek šalies ūkiui ir sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugojimui (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.).

27. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto, susilaikydama nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimu ir įgaliojimų vykdymu (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Įvertinęs atliekamų tyrimų kompleksiškumą, mastą ir apimtį, teismas darė išvadą, kad administracinė Konkurencijos tarybos diskrecija, į kurią patektų ir pareigūnų patikrinimo metu vykdomi taktinės tyrimo sekos ir patikrintinos informacijos savistebėsenos ir savikontrolės fiksavimai, yra pateisinama dėl minėtų šiai institucijai priskirtų visai visuomenei svarbių funkcijų realizavimo.

28. Teismas akcentavo, jog atsakovas nuosekliai teigė, kad jis patikrinimo metu įgalioto specialisto padarytais užrašais nedisponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog aptariami užrašai daryti tyrimo tikslais ir po tyrimo sunaikinti. Teismas sprendė, kad patikrinimo metu Konkurencijos įgalioto specialisto vesti vidiniai užrašai nelaikytini informacija, kurią asmuo turi teisę gauti pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad tai yra informacija, kuri turėjo būti jam atskleista ir pažymėjo, jog Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą ir vertindama pažeidimo (ne)buvimą, galės remtis tik protokoluose užfiksuotais duomenimis. Be to, Konkurencijos tarybos darbuotojai yra įsipareigoję, eidami Konkurencijos taryboje ar atlikdami kitu pagrindu Konkurencijos tarybos pavestas užduotis, saugoti ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti asmens duomenis, komercines paslaptis sudarančią ar kitą konfidencialią informaciją, kuri darbuotojams tampa žinoma, atliekant tiesiogines funkcijas ir (ar) kitokias pavestas užduotis. Teismas vertino, jog teiginiai apie galimą pareiškėjo teisių pažeidimą yra abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio, kad jų pagrindu būtų galima tenkinti šią skundo dalį. Kadangi pareiškėjas gavo informaciją apie konkrečius pareigūnus, dariusius vidinius užrašus, o konkrečių teisių pažeidimo atveju turi galimybę ginti savo interesus įstatymuose nustatyta tvarka, teismas, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo nebaigus tyrimo taikyti susipažinimo su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija tvarkos, darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti šios skundo dalies ir naikinti skundžiamų nutarimų.

29. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamų nutarimų ir įpareigoti atsakovą pašalinti iš poėmio medžiagos surinktą informaciją, taip pat įpareigoti atsakovą anksčiau laiko pateikti nurodytą neišlikusią informaciją, todėl pareiškėjo skundų netenkino.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundus tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas, kurios vėliau bus patikslintos.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti atsakovą pateikti į administracinę bylą Nr. eI4-2093-816/2024 visą su ginču susijusią medžiagą, t. y. Konkurencijos tarybos prašymą (arba prašymus) teismui leisti atlikti patikrinimą pareiškėjo patalpose, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I2-8269-596/2023, kuria atsakovui išduotas leidimas atlikti patikrinimą pareiškėjo patalpose, atsakovo turimą (duomenys neskelbtini) vidinę komunikaciją, kurios pagrindu buvo pradėtas tyrimas ir visą kitą atsakovo turimą su byla susijusią medžiagą.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinės situacijos, netinkamai pritaikius ginčo santykiui taikytinus teisės aktus, neatsižvelgus į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei padarius reikšmingus bylų nagrinėjimo administraciniame procese pažeidimus.

32.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neteisingai įvertinta atsakovo pareiga nepaimti perteklinės medžiagos bei pareiga pašalinti paimtą perteklinę medžiagą, neatsižvelgta į paimtos informacijos apimtį. Teismas atsisakė vertinti paimtos informacijos turinį, tačiau įvertino metodą, kuriuo buvo atrinkta informacija. Nors teismas skundžiamame sprendime patvirtino, kad atsakovo taikytas metodas „paimti viską“, tai kas patikrinimo metu atsakovo pareigūnams pasirodė reikalinga, yra teisingas ir pagrįstas, tačiau tokia išvada yra neteisinga ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai. Kadangi teismas sprendė, kad nebuvo paimta jokios perteklinės medžiagos, todėl skundžiamame sprendime nepateikė vertinimo apie atsakovo pareigą pašalinti perteklinius duomenis iš tyrimo medžiagos.

32.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta klaida vertinant atsakovo pareigą nepaimti perteklinės informacijos. Atsakovo pritaikytą „darbuotojų pagal pareigas“ atrankos metodą jau yra vertinęs EŽTT, nurodęs, kad pašto dėžutės paėmimas vien tik „atrenkant darbuotoją“ nėra pakankamas. Europos Komisijos praktikoje duomenų paėmimas vyksta naudojant tam tikrus paieškos žodžius, o ne įpareigojant pateikti visas pašto dėžutes ar kitokią informaciją, vien nurodant tam tikras pareigas užimančius darbuotojus (žr. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir Bendrasis Teismas) sprendimą byloje T‑452/20 Meta Platforms Ireland prieš Komisiją). Atsakovas galėjo siaurinti paimamos informacijos apimtį naudodamas paieškos žodžius, tačiau tai padarė tik tikrindamas elektroninius pareiškėjo darbuotojų įrenginius, be to, nors paieškos naudojant paieškos žodžius truko kelias valandas, tačiau paimta nedaug dokumentų, taigi, neaišku, kodėl visą el. pašto dėžutėse esančią informaciją reikėjo paimti neįsitikinant dėl jos turinio, kai kitą pareiškėjo darbuotojų el. įrenginiuose esančią informaciją buvo galima atrinkti.

32.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta klaida vertinant atsakovo pareigą pašalinti perteklinę medžiagą. Skundžiamame sprendime, įvertinus, kad patikrinimo metu neva nebuvo paimta perteklinė informacija, teismas nepasisakė dėl atsakovo pareigos tokią medžiagą atrinkti ir pašalinti. Nors skundžiamame sprendime pripažinta, kad „darbuotojų atranka“ yra pakankama, tačiau pagal EŽTT tokia praktika ir tolesnis nereikalingos informacijos neatrinkimas kritikuotas.

32.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta klaida vertinant paimtos informacijos apimtį. Teismas paimtos informacijos turinio nevertino, o tai, kad tarp paimtos informacijos yra duomenys, nesusiję su tyrimu, patvirtina atsakovo atsakymai į pareiškėjo atstovų teismo posėdyje keltus klausimus dėl paimtos informacijos ryšio su atliekamu tyrimu. Pritarus atsakovo motyvui, kad viskas, kas susiję su kasdienių prekių pardavimo veikla patenka į tyrimo apimtį, tai reikštų, jog atsakovas galėjo išsinešti visą pareiškėjo informaciją ir fizinius dokumentus, o tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 25 straipsniui, EŽTT, ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareigą pašalinti perteklinę informaciją turi atsakovas ir ji nėra siejama su pareiškėjo prašymais, o tai, kad pareiškėjas ėmėsi pastangų ir ragino atsakovą perteklinę medžiagą pašalinti, situacijos nekeičia. Tačiau teismas neįvertino, kokia yra paimtos perteklinės informacijos apimtis, be to, teismui prima facie (iš pirmo žvilgsnio) laikant, kad atsakovas atliko tinkamą atranką, skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgta ir nesureikšminta tos aplinkybės, kad tarp paimtų duomenų yra aiškiai nesusijusios medžiagos.

32.6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neteisingai įvertintas laikotarpis, už kurį patikrinimo metu galėjo būti paimta tyrimui reikalinga medžiaga. Skundžiamame sprendime pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai laikotarpio prasme išplėsto informacijos paėmimo buvo atmesti iš esmės remiantis aplinkybe, jog nutarime dėl tyrimo pradėjimo nurodyta, kad „pažeidimas galėjo prasidėti anksčiau“, tačiau toks teiginys nesuteikė patikrinimą atlikusiems pareigūnams teisės viršyti įstatyme numatytas įgaliojimų ribas. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo teisės, įskaitant teisę į gynybą, kurią numato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsakovas privalėjo vadovautis nutarimu dėl tyrimo pradėjimo, o jo pareigūnai patys neturėjo teisės keisti ar plėsti pastarajame nutarime apibrėžtų įtarimų ribų, nes nutarimus dėl tyrimo pradėjimo priima atsakovas, o ne jo pareigūnai, jis nustato tiriamų ūkio subjektų ratą ir tyrimo laikotarpį, be to, nutarimas turi būti motyvuotas, atskleidžiant, kas bus tiriama ir kokiu laikotarpiu. Taigi, patikrinimo metu atsakovo pareigūnai veikdami ne pagal nutarimą dėl tyrimo pradėjimo veikė viršydami įgaliojimus ir tokiu būdu pažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo viešajame administravime principus.

32.7. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažinta, kad protokoluose neužfiksuotos patikrinimo metu surinktos informacijos išsinešimas nėra procedūrinis pažeidimas. Nors teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad aptariami užrašai daryti tyrimo tikslais ir sunaikinti po tyrimo, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir atsakovo atstovų buvo nurodyta tik teismo posėdyje, be to, pastaroji išvada reiškia, kad atlikdami patikrinimus atsakovo įgalioti pareigūnai gali nevaržomai nurašinėti ar kitaip kopijuoti jautriausius tikrinamų ūkio subjektų duomenis ir tol, kol tokių duomenų nepridės prie patikrinimo protokolų, tikrinami ūkio subjektai neturės teisės nei susipažinti su informacija, kuri buvo nukopijuota, nei įsitikinti, kad išnešta informacija buvo sunaikinta bei nebus panaudota kitais tikslais. Skundžiamame sprendime pateiktas vertinimas dėl atsakovo pasitelktų pareigūnų veiksmų (informacijos kopijavimo ir išsinešimo neįtraukiant į patikrinimo protokolus) yra neteisingas.

32.8. Nors atsakovas teigia, kad minėti užrašai yra sunaikinti ir negali būti pareiškėjui atskleisti, tačiau 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimas ir teismo skundžiamas sprendimas šioje apimtyje nurodo, jog atsakovo pasitelkti pareigūnai veikė teisėtai. Jeigu minėtų pareigūnų vidiniai užrašai buvo sunaikinti iš karto po patikrinimo, pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. skundas atsakovui šiuo pagrindu turėjo būti atmestas ir konstatuota, kad pareigūnai vidinių užrašų išsinešti neįtraukiant į protokolą neturėjo teisės. Tačiau atsakovui priėmus 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimą ir teismui skundžiamu sprendimu konstatavus, jog pažeidimo pareigūnų veiksmuose nebuvo, susidaro situacija, kuri įteisina akivaizdžiai neteisėtus atsakovo pareigūnų veiksmus. Nepanaikinus atsakovo neteisėto 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimo šioje dalyje, susidarys situacija, kai nesant jokių įrodymų apie neteisėto veiksmo nutraukimą, teismų sprendimais gali būti patvirtintas tokių pareigūnų veiksmų teisėtumas, o tai ateityje gali užkirsti kelią pareiškėjui gintis dėl atsakovo pasitelktų pareigūnų veiksmais sukeltos žalos ar kitų neigiamų pasekmių.

32.9. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netenkino prašymų ir iš atsakovo į bylą neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų ir dokumentų. Toks atsisakymas išreikalauti bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas. Neišreikalavęs dokumentų teismas atliko tik formalų ir paviršutinį vertinimą, kuris nėra teisėtas ir neužtikrina pareiškėjo teisės į gynybą ir jo informacijos apsaugos. Pareiškėjas teismui aiškiai nurodė, kad jam vertinant, jog dokumentai negali būti atskleisti pareiškėjui, tokius dokumentus teismas gali išsireikalauti tik sau ir pareiškėjui neatskleisti, o tokiu būdu pareiškėjas pasitikėtų, kad teismas peržiūrės ir įvertins šių dokumentus turinį, tačiau tokia galimybe teismas nesinaudojo. Kadangi byloje nagrinėjimo eigoje pareiškėjo teiktas prašymas dėl bylai reikšmingų dokumentų ir kitų įrodymų išreikalavimo išlieka aktualus ir nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėjas prašo aktualius dokumentus ir kitus įrodymus iš atsakovo išreikalauti.

33. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1. Nors pareiškėjas teigia, kad pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Konkurencijos taryba neturi teisės rinkti informacijos, nesusijusios su tyrimu, tačiau atsakovas pažymi, jog Konkurencijos taryba nėra teigusi, kad jos pareigūnams patikrinimo metu suteikti įgaliojimai rinkti informaciją yra absoliutūs ir (ar) kad tam tikros informacijos rinkimui nėra nustatyti ribojimai. Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad šiuo atveju buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo nuostatos, t. y. surinkta su tyrimu nesusijusi informacija, viršijant Konkurencijos įstatyme įgaliotiems pareigūnams nustatytus įgaliojimus. Pasak atsakovo, reikalingos tyrimui medžiagos sąvoka, sprendžiant dėl poėmio apimties teisėtumo, neturi būti nepagrįstai susiaurinama, sutapatinant ją su akivaizdžiai įrodomąją reikšmę turinčio duomens ar jau šioje pradinėje tyrimo stadijoje (kai jokios aplinkybės dėl galimo pažeidimo nėra ištirtos ir nustatytos), akivaizdžiai įžvelgiamo tiesioginio sąsajumo ir neabejotino didelio reikšmingumo tyrimui samprata.

33.2. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas, kad tariamai Konkurencijos tarybos pareigūnai patikrinimo metu viršijo savo įgaliojimus ir paėmė medžiagą, kuri nėra susijusi su tyrimu, nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Savo teiginius neva įgalioti pareigūnai „paėmė viską be atrankos“ pareiškėjas grindžia vien aplinkybe, kad dešimties Bendrovės darbuotojų el. pašto dėžučių medžiagos paėmimo metu nebuvo taikyti raktažodžiai, ignoruodama Konkurencijos tarybos nutarimuose detaliai išdėstytus motyvus, paaiškinančius raktažodžių el. pašto turiniui taikymo negalimumo (neefektyvumo) priežastis. Taigi, akivaizdu, kad el. pašto dėžučių atžvilgiu įgalioti pareigūnai atliko medžiagos atranką tiek jos laikotarpio, tiek sąsajumo su atliekamu tyrimu aspektais, nes paėmė duomenis nuo tam tikros datos ir tik iš tų asmenų, kurie dirba ir (ar) atlieka funkcijas konkrečiam tyrimui aktualiose srityse bei su tyrimo objektu susijusiais klausimais. Konkurencijos teisės pažeidimai yra kompleksiniai ir sudėtingi, todėl tyrimui atlikti reikalinga informacija, leidžianti įvertinti ne tik tiesiogiai patį galimą draudžiamą susitarimą, bet ir to pažeidimo darymo teisinį bei ekonominį kontekstą, kurį vertinant reikia atsižvelgti į daugybę aspektų, be kita ko, prekių ar paslaugų pobūdį, realias nagrinėjamos rinkos veikimo sąlygas, mechanizmą bei struktūrą. Galimas draudžiamas susitarimas gali pasireikšti nebūtinai pačia akivaizdžiausia forma – tiesiogine nuostata atitinkamuose tarp pažeidimu įtariamų ūkio subjektų sudarytose sutartyse, kuriuose numatomas susitarimas dėl kainų fiksavimo.

33.3. Pareiškėjas kvestionuodamas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmus paimant dešimties konkrečių darbuotojų el. pašto dėžučių turinį, remiasi EŽTT Sprendimu, klaidingai jį interpretuodamas, todėl nepagrįstai nurodydamas neva jame EŽTT aiškiai įvertino ir pasakė, kad pašto dėžutės paėmimas „atrenkant darbuotoją“ nėra pakankamas. Priešingai, EŽTT pasisakė tik dėl naštos atrenkant informaciją tyrimui paskirstymo proporcingumo, tačiau niekaip nesusiejo su konkrečiai UAB „Kesko Senukai“ byloje atliktu patikrinimu, t. y. nekonstatavo, kad našta nebuvo paskirstyta proporcingai, be to, nepadarė išvados, jog el. pašto dėžutės paėmimas pagal konkrečius darbuotojus yra netinkamas. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia sudaryti klaidingą įspūdį neva Konkurencijos tarybos taikoma patikrinimų ir poėmių praktika teismų praktikoje buvo pripažinta ydinga ar netinkama. Taigi, pareiškėjo cituojama EŽTT praktika šiuo aspektu nebuvo pažeista. Pareiškėjo pozicijos pagrįstumo nepatvirtina ir Bendrojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas Meta Platforms Ireland prieš Komisiją, T‑452/20. Minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsigaliojęs, o aplinkybė, kad byloje Komisija pareikalavo, jog ūkio subjektas pateiktų informaciją pagal tam tikrus nurodytus paieškos žodžius, savaime nepagrindžia Konkurencijos tarybos atlikto poėmio pareiškėjo patalpose neteisėtumo. Kaip ir kokia informacija yra pripažįstama reikalinga ir paimama, priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos individualių aplinkybių, įtariamo pažeidimo pobūdžio, jau iki patikrinimo dienos surinktos ir turimos informacijos, tačiau nurodytojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar visais atvejais būtinas raktažodžių taikymas.

33.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turėjo galimybę siaurinti paimamos informacijos iš el. pašto dėžučių apimtį naudodami paieškos žodžius ir tariamai visiškai neaišku, kodėl reikėjo paimti visą el. pašto dėžutėse esančią informaciją, kai tuo pačiu metu pareiškėjo darbuotojų el. įrenginiuose buvusi informacija buvo atrinkta taikant tam tikrus raktinius paieškos žodžius. Pasak atsakovo, gali būti reikalinga ekonominio pobūdžio informacija, tikrinami įvairūs sutapimai, atliekamos kainų analizės, kurioms reikalingi įvairūs pirminiai (originalūs) duomenys. Tuo atveju, jeigu patikrinimo metu iš tyrimui aktualiose srityse dirbančių darbuotojų informacija būtų atrenkama pagal raktažodžius ar panašius informacijos atrinkimo kriterijus, įvertinus argumentus dėl šio metodo neefektyvumo, atsirastų rizika, kad reikšminga dalis su tyrimu susijusios medžiagos nepatektų į poėmio medžiagą ir negalėtų būti Konkurencijos tarybos įvertinta su tyrimu susijusių aplinkybių kontekste. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų teisėtumo bei pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo teiginiai dėl tyrime įtariamų ūkio subjektų atžvilgiu taikytų skirtingų duomenų atrankos ir paėmimo metodų. Tai, kad prekybos tinkluose pašto dėžučių atranka buvo atliekama ne visiškai tapačiai kaip Bendrovės atveju, savaime nepagrindžia, jog iš Bendrovės patikrinimo metu paimta medžiaga yra nesusijusi su tyrimu ir jam nereikalinga ir (ar), kad tokiu būdu buvo pažeistos Bendrovės teisės.

33.5. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad tokio pobūdžio informacija, kaip tyrime nedalyvavusių prekybos tinklų duomenys, (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys reikalingi Bendrovės veikimo teisinio ir ekonominio konteksto, susijusio su tyrimo tikslais, analizei, o tokia Konkurencijos tarybos pozicija atitinka teismų praktiką. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog tarp paimtų duomenų yra aiškiai nesusijusios medžiagos, kurios reikalingumą tyrimui Konkurencijos taryba neva niekaip nepagrindė ir kurią, kaip perteklinę, privalėjo pašalinti, taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Tai, kad Konkurencijos taryba pagal pareiškėjo prašymą pašalino dalį informacijos, nereiškia, jog poėmio medžiagoje yra kitos su tyrimu nesusijusios ir jam nereikalingos medžiagos, kurios atranką Konkurencijos taryba turėjo tęsti Konkurencijos tarybos patalpos. Pareiškėjui kyla pareiga pagrįsti savo nesutikimo motyvus (įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne kas neigia), t. y. nurodyti aiškiai identifikuotą informaciją, kuri, jo nuomone, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusijusi su tyrimu, o ne abstrakčiai reikalauti pakartotinės atrankos ir šalinimo procedūros atlikimo, remiantis didelio paimtos medžiagos kiekio aplinkybe. Atsakovo nuomone, tai, kad teismas skundžiamame sprendime papildomai pažymėjo, jog Bendrovė, be kita ko, nepateikė svarių priežasčių, dėl kurių prašomų pašalinti duomenų pradinėje tyrimo stadijoje nepašalinimas iš tyrimo sukeltų jam rimtas pasekmes ar neatitaisomą žalą, nepaneigia atsakovo argumentų ir nelemia procesinio rezultato šioje byloje neteisėtumo.

33.6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad iš jo buvo paimta virš 317 GB duomenų, atsakovas nurodo, jog paimtų dokumentų skaičius (kiekis) savaime nesuponuoja, kad tokie dokumentai ar jų dalis yra akivaizdžiai nesusiję su tyrimu. Pareiškėjo siūlomas patikrinimo veiksmų pagrįstumo vertinimas per poėmio medžiagos dydžio – kiekybinį – kriterijų yra paviršutiniškas ir akivaizdžiai nepagrįstas, kaip ir apeliacinio skundo pareiškimai, kad paimta „beveik neribota informacija“, nors įmonėje dirba virš 400 darbuotojų, todėl dešimties darbuotojų el. pašto dėžučių (net ne viso kompiuterio turinio) paėmimas jau vien šiuo aspektu akivaizdžiai negali būti vertinamas kaip faktiškai visos įmonės veiklos informacijos paėmimas.

33.7. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Konkurencijos taryba galėjo paimti dokumentus tik už laikotarpį nuo 2021 m., nes nutarime dėl tyrimo pradėjimo minėtas 2021–2022 m. laikotarpis. Nutarime dėl tyrimo pradėjimo nėra nurodyta įtariamų pažeidimų pradžia ir (ar) pabaiga, jame minėta Konkurencijos tarybos turima 2021–2022 m. komunikacija leido tik įtarti konkurencijos teisės pažeidimus, tačiau jame nėra jokios nuostatos, leidžiančios manyti, kad įtariami pažeidimai siejami išimtinai tik su tokiu komunikacijos laikotarpiu. Priešingai, nutarime dėl tyrimo pradėjimo nebuvo ir neturėjo būti nurodyti įtariamų pažeidimų pradžia ir (ar) pabaiga, kuri paaiškėja tik Konkurencijos tarybai atlikus tyrimą ir tik tuo atveju, jei turimi įtarimai atlikus tyrimą pasitvirtina. Pareiškėjo nepagrįstai šiuo klausimu cituojamoje Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nurodytas ne įtariamo pažeidimo (juo labiau, poėmio) laikotarpis, o atliekamo tyrimo terminas, numatytas Konkurencijos įstatyme, todėl šioje dalyje įtvirtinta pareiškėjo nepagrįstai nurodyta teisės norma, nesusijusi su ginčo klausimu ir niekaip nepaneigia ESTT išaiškinimų, nepagrindžia Bendrovės pozicijos dėl tariamo nutarimo dėl tyrimo pradėjimo ir atlikto patikrinimo patalpose, turinio neaiškumo, neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, atmestini argumentai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai peržengė savo įgaliojimus, nes patikrinimo metu medžiagą rinko nuo 2018 m., o ne nuo 2021 m. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino, jog dokumentų poėmio laikotarpis yra pagrįstas, o pareiškėjo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kurių pagrindu padaryta tokia išvada.

33.8. Tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, peržiūrėdami elektroninius įrenginius, darė užrašus, priešingai nei interpretuoja pareiškėjas, nereiškia, jog užrašuose yra nukopijuota informacija iš minėtų įrenginių. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl „informacijos kopijavimo“ nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio pasvarstymus dėl darbuotojų darbo vietos patikrinimo trukmės (valandų skaičiaus), tačiau nenurodo, kad visą patikrinimo laiką pareigūnai nenutrūkstamai darė vidinius užrašus (akivaizdu, kad toks pareigūnų elgesys būtų nelogiškas, nes pareigūnams suteikta galimybė imti reikalingos tyrimui informacijos kopijas, todėl informacijos nusirašinėjimas ranka netikslingas). Kadangi Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, tai apsaugo ūkio subjektus nuo Bendrovės įvardijamų rizikų (informacijos atskleidimo), susijusių su tuo, kad įgalioti pareigūnai galbūt susipažino su Bendrovės jautria informacija.

33.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vien tik aplinkybės, susijusios su užrašų sunaikinimu (kada ir kas sunaikino šiuos užrašus, kodėl ši informacija nebuvo pareiškėjui atskleista anksčiau), yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje apimtyje bei panaikinti 2023 m. gegužės 11 d. Nutarimą, kiek tai susiję su įgaliotų pareigūnų, dariusių užrašus, veiksmų vertinimu. Teisės aktai nedraudžia įgaliotiems pareigūnams ar pasitelktiems specialistams vesti užrašus patikrinimų metu ir jog tokie vidiniai techninio pobūdžio užrašai neturi būti pateikiami ūkio subjektams susipažinti, todėl galėjo būti išsinešti iš Bendrovės patalpų, jų turinio neįtraukiant į protokolus. Konkurencijos taryba laiko savo įgaliotų pareigūnų veiksmus teisėtais, o Bendrovės reikalaujamas veiksmas (užrašų pateikimas susipažinti teismui) neįmanomas dėl minėtų užrašų sunaikinimo. Pareiškėjas nepagrįstai siekia sudaryti klaidingą įspūdį, neva Konkurencijos tarybos pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli, neaiški ir kad teismas skundžiamu sprendimu įteisino aiškiai neteisėtus Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus. Kadangi pareiškėjas nepaneigė teismo motyvų (žr. šios nutarties 28 p.), šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

33.10. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos pateiktą prašymą, išdavė leidimą atlikti patikrinimą pareiškėjo patalpose. Tik po tyrimo pabaigos įtariamieji ūkio subjektai įgyja teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo rezultatais bei tyrimo metu surinkta medžiaga. Iki tyrimo pabaigos su tyrimo medžiaga ūkio subjektai negali būti supažindinami. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad neišreikalavus su tyrimo pradėjimu susijusių dokumentų, pažeidžiama ir (ar) ribojama pareiškėjo teisė į gynybą, o jo siekis į bylą išreikalauti nurodytus dokumentus neatitinka teisinio reguliavimo. Tokių argumentų nepaneigia pareiškėjo siūlymas pateikti minėtus dokumentus tik teismui susipažinti, nes jis nepaaiškina, kaip teismas, neatskleisdamas neviešintinos informacijos, turėtų motyvuoti savo išvadas, priimtas tokių dokumentų pagrindu tokiu būdu, kad pareiškėjas galėtų įsitikinti teismo vertinimo dėl poėmio pagrįstumo tinkamumu.

33.11. Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs jo nurodytų dokumentų, negalėjo tinkamai įvertinti šioje byloje skundžiamų Konkurencijos tarybos veiksmų teisėtumo. Konkurencijos tarybos vertinimu, į bylą yra pateikti visi ginčo klausimui reikšmingi, su šioje byloje skundžiamais nutarimais susiję ir ginčui dėl poėmio medžiagos atrankos nagrinėjimui aktualūs dokumentai, todėl teismas turėjo galimybę įvertinti pareiškėjo skundžiamų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų teisėtumą. Pareiškėjui ginčijant poėmio apimtį, t. y. Konkurencijos tarybos pareigūnų atliktus veiksmus pareiškėjo patalpose, tokie anksčiau teismo jau įvertinti dokumentai Konkurencijos tarybai prašant išduoti leidimą atlikti patikrinimą, Bendrovei negali būti reikšmingi. Konkurencijos tarybos įsitikinimu, pareiškėjo procesiniai prašymai yra nepagrįsti.

34. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. spalio 20 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Pareiškėjas pažymi, jog naujausia Europos Sąjungos teismų praktika patvirtina, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, o teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijoje metu padarė reikšmingą procedūrinį pažeidimą, kuris užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo Bendrojo Teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendime byloje T-188/24 pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamu atveju, nes Bendrasis Teismas sprendė iš esmės analogiškus klausimus, kiek tai susiję su įtarimų pagrįstumu ir konkurencijos priežiūros institucijos teise atliekant patikrinimus įmonės patalpose paimti informaciją įvairių laikotarpių atžvilgiu. Pasak pareiškėjo, minėtas sprendimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė procedūrinį pažeidimą neišreikalaudamas bylai reikšmingų įrodymų ir dokumentų – dokumentų išreikalavimas būtų leidęs teismui atlikti realų, o ne tik formalų ir paviršutinį vertinimą, taip pat kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikotarpį, už kurį patikrinimo metu galėjo būti paimti duomenys.

35. Lietuvos vyriausiajame administraciniame 2025 m. spalio 21 d. buvo gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai į pareiškėjo 2025 m. spalio 20 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Atsakovas nurodo, papildomų paaiškinimų pateikimas likus dviem dienoms iki paskirto posėdžio neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, taip pat tvirtina, kad pareiškėjo nurodytas Bendrojo Teismo sprendimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes jame Bendrajame Teisme yra sprendžiamas klausimas dėl Europos Komisijos atlikto patikrinimo teisėtumo. Pasak atsakovo, Europos Komisija prieš atlikdama patikrinimą neprivalo gauti teismo leidimo, tačiau atlikus patikrinimą, ūkio subjektai gali kreiptis su skundu į teismą, ginčydami patikrinimo teisėtumą. Dėl to, Europos Komisijos, siekdama pagrįsti, kad patikrinimas buvo atliktas pagrįstai, gali pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad buvo pagrindas atlikti patikrinimą. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra patikrinimo atlikimo teisėtumas, tačiau yra ginčijama, ar Konkurencijos tarybos poėmio apimtis. Klausimas, ar Konkurencijos taryba turi teisę atlikti patikrinimą turimų įtarimų pagrindu jau išnagrinėtas pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį, kuria leista atlikti patikrinimą apeliantės patalpose. Nors pareiškėjas nurodo, kad Konkurencijos taryba neturėjo pakankamai duomenų dėl įtariamų pažeidimų, atsakovo vertinimu, pareiškėjas tokiais teiginiais siekia ginčyti tyrimo pradėjimą, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Konkurencijos tarybos nutarimai pradėti tyrimą nėra skundžiami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Eugesta“ skundai dėl dviejų atsakovo Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo pageidaujamus paimtos informacijos atrankos bei kitokios informacijos pateikimo veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog Konkurencijos taryba, atlikdama ūkio subjekto patikrinimą, turėjo teisę ieškoti tyrimui svarbios įvairios informacijos bei ją paimti, o atsižvelgiant į tyrimo stadiją bei šio patikrinimo dalyką, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Konkurencijos taryba be pareiškėjo prašymo privalėjo atlikti individualią paimtos informacijos atranką ir pašalinti, pareiškėjo nuomone, perteklinę informaciją arba informaciją, kuri gauta ar siųsta iki 2021 m. sausio 1 d. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo pateikti atsakovo darbuotojų patikrinimo metu darytus užrašus, teismas nurodė, kad tokie užrašai nėra laikytini oficialia informacija, kuria bus remiamasi tyrimo metu, be to, nėra paneigti atsakovo teiginiai, kad šie užrašai šiuo metu sunaikinti.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, taip pat joms neteisingai pritaikė teisės aktus, neatsižvelgė į aktualią tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pažeidė pareiškėjo teises.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

40. Prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė ir prašymą išreikalauti el. laiškus, kurių pagrindu priimtas nutarimas dėl tyrimo pradėjimo, prašymą teismui leisti atlikti patikrinimą pareiškėjo patalpose, teismo sprendimą leisti atlikti patikrinimą pareiškėjo patalpose ir kt. dokumentus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepareikalavo, nors ir buvo prašomas. Akcentuotina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

41. Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, tačiau ABTĮ 81 straipsnio nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar jų išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti).

42. Tikrinamoje byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai užtikrino aktyvaus teismo principą, siekiant nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti. Pareiškėjo prašymas išreikalauti ir prijungti papildomus dokumentus, nors ir grindžiamas menama pareiga teismui patikrinti pradėto tyrimo ir patikrinimo teisėtumą, tačiau iš esmės laikytinas noru susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu pradėtas Konkurencijos tarnybos tyrimas. Be kita ko, nacionaliniai teisės aktai nenumato ūkio subjekto teisės apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimo dėl tyrimo pradėjimo ar teismo leidimo atlikti patikrinimą, o pareiškėjas šioje byloje neįrodinėjo, jog Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo nepagrįstai. Apelianto papildomuose paaiškinimuose nurodyta Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika negali būti tiesiogiai remiamasi, nes Europos Komisijos ir Konkurencijos tarybos atliekamų patikrinimų konkurencijos priežiūros srityje iniciavimo, veiksmų vertinimo bei patikros procedūros yra skirtingos. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas Konkurencijos tarnybos pareigūnų veiksmų, atsisakant atlikti pareiškėjo pageidaujamu būdu ir apimtimi paimtos informacijos atranką, pagrįstumas ir teisėtumas. Šių klausimų išsprendimui pareiškėjo pageidaujamų dokumentų išreikalavimas nėra būtinas. Dėl nurodytų priežasčių apelianto prašymas išreikalauti papildomus įrodymus netenkinamas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje pagrindinis ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų teisės patikrinimo metu paimti informaciją apimties bei pareigos atlikti tokios informacijos atranką. Apeliantas akcentuoja savo poziciją, jog iš jo turėjo būti paimama informacija tik nuo 2021 m. sausio 1 d., taip pat pažymi, kad ši informacija turėjo būti papildomai filtruojama, taikant atrankos žodžius ar frazes, net ir nesant atskirų pareiškėjo prašymų.

44. Akcentuotina, kad Konkurencijos taryba yra įgaliota valstybės institucija, prižiūrinti kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo nuostatų. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis suteikia Konkurencijos tarybai teisę atlikti patikrinimus ir tyrimus bei, gavus teismo leidimą, paimti informaciją iš ūkio subjektų. Taigi, pripažintina, kad Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmai, gavus teismo leidimą ir paimant iš pareiškėjo informaciją, buvo pagrįsti įstatymu ir jais siekiama visuomenei reikšmingo tikslo, ko iš esmės neneigia ir pareiškėjas. Vertinant tų pačių veiksmų bei tolesnio Konkurencijos tarybos darbuotojų elgesio pagrįstumą ir proporcingumą, pažymėtina, jog pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punktą dokumentų įrodomosios vertės vertinimas yra Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų prerogatyva. Konkurencijos tarybos atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tikslas – surinkti ūkio subjektų turimą, viešai neskleidžiamą informaciją, galinčią turėti įrodomosios vertės atliekamam tyrimui ir kurios pagrindu gali būti tinkamai įvertinti ūkio subjektų veiksmai. Patikrinimo metu surinkti įrodymai yra ypatingos reikšmės ir dažnai gali būti vieninteliai įrodymai, formuojant tyrimo išvadas dėl antikonkurencinių veiksmų ar kitų galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-186/2012; 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016). Teisės aktai ir teismų praktika pabrėžia patikrinimų, kurie yra būtina priemonė vykdyti konkurencijos apsaugos funkciją, veiksmingumą ir patvirtina, jog patikrinimų apimtis gali būti pakankamai plati, o teisė Konkurencijos tarybos pareigūnams, atliekant patikrinimus, patekti į visas ūkio subjektų patalpas bei surinkti visą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją, turi ypatingą svarbą.

45. Kartu administracinių teismų praktikoje, sprendžiant ginčus dėl Konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų teisėtumo, akcentuojamos ir tikrinamų ūkio subjektų pagrindinės teisės, taip pat ir teisė į privačios informacijos apsaugą, ūkinės veiklos laisvę ir kt., šių teisių santykis su konkurencijos įgyvendinimu ir tinkamos pusiausvyros išlaikymas: pagrindinių teisių apsauga negali būti priešpastatoma konkurencijos teisės veiksmingam įgyvendinimui. Dėl šios priežasties turi būti vertinama, ar skundžiami Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmai buvo proporcingi siekiamam tikslui.

46. Bendrasis Teismas panašiose situacijose (pasisakydamas dėl Europos Komisijos atliekamų tyrimų konkurencijos priežiūros srityje) yra pripažinęs, kad tik administracinio ginčo stadijos pradžioje suinteresuotoji įmonė pranešimu apie kaltinimus informuojama apie visus esminius įrodymus, kuriais per šią procedūros stadiją remiasi konkurencijos priežiūros institucija, ir apie tai, kad ši įmonė turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Todėl tik išsiuntus pranešimą apie kaltinimus suinteresuotoji įmonė gali visiškai pasinaudoti teise į gynybą. Jei ši teisė apimtų ir laikotarpį iki pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo, konkurencijos priežiūros institucijos tyrimas nebūtų veiksmingas, nes suinteresuotoji įmonė jau per parengtinio tyrimo stadiją galėtų identifikuoti institucijai žinomą informaciją, taigi ir informaciją, kuri galėtų būti nuo jos dar slepiama (žr. Bendrojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Cementos Portland Valderrivas prieš Komisiją, T-296/11, EU:T:2014:121, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjo ir kitų įmonių atžvilgiu tyrimas tik pradėtas, todėl konkreti įtariamo draudžiamo susitarimo egzistavimą paneigianti ar jį pagrindžianti informacija (įrodymai) nežinoma ir galimo pažeidimo teisinis vertinimas nėra atliktas. Konkurencijos taryba ir jos įgalioti pareigūnai šioje stadijoje neprivalo ir negali nurodyti visų paimtos informacijos panaudojimo tyrime būdų ar kaip konkrečiai kiekvienas paimtas dokumentas reikalingas, siekiant patikrinti įtariamo pažeidimo sudėties sąlygų buvimą. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo turėdama įtarimų, kad įvairių prekės ženklų kasdienio vartojimo prekes tiekianti Bendrovė su šių prekių mažmeninę prekybą vykdančiomis (duomenys neskelbtini) galimai suderina savo tiekiamų prekių mažmeninę pardavimo kainą.

48. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai per patikrinimą pareiškėjo patalpose atrinko ir informaciją paėmė iš tik tų asmenų, kurie dirba ir (ar) atlieka kitas funkcijas tyrimui aktualiose srityse bei su tyrimo objektu susijusiais klausimais. Tyrimo metu nagrinėjamą įtariamą draudžiamą susitarimą gali pagrįsti įvairūs tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, kurių leistinumo ir liečiamumo klausimas vos po vieno–dviejų mėnesių nuo tyrimo pradėjimo negali būti galutinai išspręstas.

49. Apelianto nurodytame EŽTT Sprendime paminėta, jog negali būti laikoma proporcinga visą naštą, susijusią su tyrimu nesusijusios medžiagos atranka ir šalinimu iš tyrimo medžiagos, perkelti išimtinai ūkio subjektams, prieš kuriuos atliekamas tyrimas, o didelis paimtos informacijos kiekis yra veiksnys, suponuojantis griežtos peržiūros poreikį. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad Konkurencijos taryba reikalavo iš pareiškėjo atlikti paimtos informacijos atranką arba atsisakė bendradarbiauti su pareiškėju šiuo klausimu. Priešingai, atsakovo darbuotojai atliko preliminarią darbuotojų, kurių darbinė informacija bus paimama, atranką ir pasirinko tik 10 pareiškėjo darbuotojų, dirbančių būtent tyrimui aktualiose srityse; pareiškėjui paprašius, iš paimtos medžiagos buvo pašalinta informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį bei asmeninio pobūdžio informacija, todėl darytina išvada, kad atsakovas iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pageidavimus ir atliko tam tikrą paimtos informacijos atranką. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atsisakė pašalinti kitą, pareiškėjo manymu, perteklinę informaciją, neduoda pagrindo laikyti jo veiksmus neteisėtais, nes tokią savo poziciją atsakovas pakankamai argumentavo tyrimo taktika, tikslais ir apimtimi. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su atsakovu, jog tyrimui atlikti reikalinga informacija, leidžianti įvertinti ne tik tiesiogiai patį galimą draudžiamą susitarimą, bet ir to pažeidimo darymo teisinį bei ekonominį kontekstą, kurį vertinant reikia atsižvelgti į daugybę aspektų, be kita ko, prekių ar paslaugų pobūdį, realias nagrinėjamos rinkos veikimo sąlygas, mechanizmą bei struktūrą.

50. Kiek susiję su pareiškėjo prašymu apriboti paimtą informaciją laikotarpiu nuo 2021 m., pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nutarime dėl tyrimo pradėjimo nurodytos datos nėra vieninteliai ir išimtiniai kriterijai apibrėžti tiriamąjį laikotarpį. Kaip nurodyta Konkurencijos tarybos 2023 m. balandžio 11 d. nutarime, atsakovas disponavo 2021–2022 m. vykusia komunikacija tarp įtariamų ūkio subjektų, kuri leido daryti išvadą, kad jų veiksmuose gali būti Konkurencijos įstatymo draudžiamų susitarimų požymių. Taigi, nutarime dėl tyrimo pradėjimo minimas laikotarpis nurodytas kaip tas, apie kurį institucija jau turi duomenų, tačiau tai nereiškia, kad draudžiamus susitarimus įrodanti ar paneigianti informacija, galbūt esanti pas tiriamus ūkio subjektus, negali būti ankstesnė ar vėlesnė nei 2021–2022 m. Tarybos ir kitų konkurencijos priežiūros institucijų praktika patvirtina, jog draudžiami susitarimai gali trukti ilgą laikotarpį, nors pradinė juos indikuojanti informacija dažnai būna iš naujausio laikotarpio, taigi, tyrimui reikalinga informacija apima bent kelerių metų laikotarpį iki tyrimo pradžios. Atsakovas nagrinėjamu atveju pasirinko laikotarpį nuo 2018 m., kuris nelaikytinas per ilgu. Be to, nors apeliantas tvirtina, kad Konkurencijos tarybos darbuotojai veikė viršydami įgaliojimus bei išplėsdami nutarime dėl tyrimo pradėjimo nurodytą laikotarpį, tokie argumentai laikytini tik subjektyvia apelianto nuomone, nes, kaip jau minėta, galimas pažeidimo laikotarpis nutarime dėl tyrimo pradėjimo nėra apibrėžtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė pakankamai svarių argumentų, leidžiančių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo aspektu.

51. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl atsakovo darbuotojų patikrinimo metu darytų darbinių užrašų pateikimo bei faktiškai įteisino Konkurencijos tarybos pareigūnų teisę nurašinėti ar kopijuoti jautrią informaciją. Šiuo aspektu teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovų pozicija, jog pareiškėjo minimi darbiniai užrašai po patikrinimo buvo sunaikinti, o tyrimą užbaigiantis Konkurencijos tarybos nutarimas turės būti grindžiamas tik teisėtai gautais įrodymais. Apeliantas nepateikė svarių argumentų, jog atsakovo darbuotojų pasirašytas konfidencialumo pasižadėjimas nėra pakankama priemonė užtikrinti, kad kokia nors svarbi informacija apie pareiškėjo veiklą bus neteisėtai atskleista.

52. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje administracinėje byloje tirta Konkurencijos tarybos pareigūnų veikla renkant ir atrenkant duomenis vertintina kaip nepažeidžianti Konkurencijos įstatymo nuostatų. Apeliantas nepateikė svarių priežasčių, dėl kurių prašomų pašalinti duomenų nepašalinimas iš tyrimo sukeltų jam rimtas pasekmes ar neatitaisomą žalą, akivaizdžiai nepagrįstai ribotų jo pagrindines teises. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tam tikrą administracinę Konkurencijos tarybos diskreciją būtina pateisinti, nes ji yra proporcinga siekiamam viešajam tikslui – saugoti konkurenciją nuo draudžiamų susitarimų. Pareiškėjas pasinaudojo Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta savo teisių gynimo galimybe ir Konkurencijos tarybos veiksmų teismine priežiūra, tačiau pareiškėjo reikalavimų tenkinimas nagrinėjamu atveju prilygtų įsikišimui į pradėtą Konkurencijos tarybos tyrimą ir tam tikra prasme jį koreguotų.

53. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

54. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 4 919,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo rengimą ir sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eugesta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė