2021-05-05 Nr. AB-9604-3-64-3-01544-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2650-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01544-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybai 2020 m. birželio 11 d. pateikė 2 prašymus „Dėl teisinės pagalbos nutraukimo administracinėje byloje“ ir aktą „Dėl advokatės pakeitimo“ baudžiamojoje byloje. 2020 m. liepos 2 d. buvo gauti 2 Tarnybos sprendimai, kuriais nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinėje ir baudžiamojoje bylose ir atitinkamai pareiškėja įpareigota sumokėti 264,00 Eur ir 148,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. 2020 m. sausio 28 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-263-1310 teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė I. B.. 2020 m. birželio 11 d. po teismo posėdžio pareiškėja nuvyko pas advokatę I. B. ir paprašė, kad pastaroji paprašytų Šiaulių apygardos administracinio teismo, kad paskirtas teismo posėdis būtų nagrinėjamas žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka kaip buvo nurodžiusi advokatė, tačiau advokatė neadekvačiai atsisakė tai padaryti. Pareiškėja po neadekvačios advokatės reakcijos atsistojo ir eidama pasakė, kad jeigu advokatė būtų kompetentinga, nereikėtų tikslinti skundo ir darbo ieškoti Tarnyboje. Pareiškėja paaiškino, kad necenzūrinių žodžių nevartojo. Po šių įvykių, pareiškėja pati parašė prašymą teismui, o Tarnybai – pareiškimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, nes manė, kad advokatė elgėsi įžūliai ir labai žeminančiai, todėl nepageidavo toliau bendrauti su ja.

3. Pareiškėja vertino, kad Tarnybos Sprendimas Nr. 1 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes advokatė V. P. pareiškėjai teisinės pagalbos neteikė, nebendradarbiavo. Atvyko į teismo posėdį, kuriame pasėdėjo, neteikė nei prašymų, nei klausimų. Nuvykus pas advokatę konsultacijai ir paprašius parašyti pareiškimą dėl pareiškėjos nekaltumo pagal pateiktus pagrindžiančius dokumentus, advokatė atsisakė tai daryti, nurodė, kad ji paskirta pabūti teisme ir pasakyti paskutinę ginamąją kalbą. Konsultacija truko iki 5 minučių, todėl pareiškėja paaiškino advokatei, kad byla yra suklastota ir jai reikalingas advokatas, kuris atstovautų pareiškėjos interesus, konsultuotų ir rengtų procesinius dokumentus. Kadangi advokatė V. P. neteikė jokios teisinės pagalbos, nerengė jokių procesinių dokumentų, todėl Tarnybos amoralūs, šmeižiantys pasisakymai apie pareiškėją yra žeminantys, tokie sprendimai turėtų būti panaikinti.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei nurodė, jog pageidauja, kad ją teiktų advokatė I. B.. 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Tarnyba paskyrė aukščiau nurodytą advokatę. 2020 m. birželio 11 d. Tarnyba gavo advokatės I. B. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba kito advokato paskyrimo. 2020 m. birželio 23 d. Tarnyba gavo advokatės I. B. prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo. Tarnyba Sprendimu Nr. 2 nutraukė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba ir įpareigojo ją sumokėti 264,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

6. Atsakovas teigė, kad Tarnyboje 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 23 d. gauti advokatės I. B. pranešimai, kuriuose advokatė nurodė, jog gavusi Tarnybos 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-263-1310 parengė 2020 m. vasario 5 d. skundą, 2020 m. kovo 2 d. buvo priimtas nutarimas pareiškėjos skundo netenkinti. 2020 m. balandžio 2 d. skundo bei 2020 m. balandžio 16 d. patikslinto skundo pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose iškelta administracinė byla, paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas. Advokatė nurodė, kad su pareiškėja nuolat kyla konfliktinės situacijos, ji bendrauja užgauliai su advokate ir kitais asmenimis, nuolat prašo susitikti, bet sutartu laiku neatvyksta. Advokatė paaiškino, kad negali su pareiškėja tinkamai dirbti, jaučia baimę ir diskomfortą. Tarnyba vertino, jog pareiškėjos netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras konstruktyviai bendradarbiauti, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjos veiksmai, teikiant antrinę teisinę pagalbą aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačia įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate I. B.. Pareiškėja neįsiklausė į advokatės patarimus, reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, suteikti konsultaciją baudžiamojoje byloje, kuriai advokatė nėra paskirta ir parengti dokumentą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pareiškėja reikalavo iš advokato atlikti neteisėtus veiksmus, o atsisakius juos atlikti įžeidinėjo, todėl tokie pareiškėjos veiksmai laikytini piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba ir buvo pagrindas nutraukti pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

7. Atsakovas dėl Sprendimo Nr. 1 nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja pageidavo, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatė N. L.. 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjai paskirtas advokatas M. Š., nes pareiškėjos pageidauta advokatė dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti paskirta. 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėja prašė pakeisti advokatą M. Š. kitu advokatu. 2019 m. lapkričio 20 d. Tarnybos sprendimu advokatas M. Š. pakeistas advokate J.

Š.. 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu advokatė J. Š. pakeista advokate V. S., o 2020 m sausio 23 d. sprendimu advokatė V. S. pakeista advokate J. D.. 2020 m. kovo 16 d. sprendimu advokatė J. D. pakeista advokate S. B., o 2020 m. kovo 27 d. sprendimu pastaroji pakeista advokate V. P.. 2020 m. birželio 5 d. Tarnyba gavo advokatės V. P. pareiškimą dėl pareiškėjos nepagarbaus elgesio ir nebendradarbiavimo. 2020 m. birželio 11 d. gautas pareiškėjos prašymas, o 2020 m. birželio 29 d. skundas dėl advokatės V. P. veiksmų. Tarnyba Sprendimu Nr. 1 nutraukė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba.

Advokatė V. P. pranešime nurodė, kad gavusi Tarnybos 2020 m. kovo 27 d. sprendimą susipažino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Advokatė paskelbto karantino metu pareiškėją konsultavo telefonu. 2020 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu bendravo ir teikė konsultacijas pareiškėjai tiek prieš posėdį, tiek posėdžio metu, tiek po posėdžio. Po 2020 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu netenkintas pareiškėjos prašymas neskundžiama protokoline nutartimi, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad tokia nutartis neskundžiama, tačiau pareiškėja nepagarbiai elgėsi su advokate bei pasišalino iš kabineto.

Advokatė nurodė, kad dėl tokių pareiškėjos veiksmų tolimesnis atstovavimas pareiškėjai yra nebegalimas. 2020 m. birželio 23 d. advokatė V. P. pranešė Tarnybai, kad 2020 m birželio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai posėdžio metu konstatavo, kad pareiškėja atsisakė advokatės V. P., kaip gynėjos paslaugų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje, įvertinę pareiškėjos elgesį, pripažino jį netoleruotinu, nes pareiškėja, būdama ne kartą įspėta, nepagarbiai elgėsi su kitais bylos dalyviais, o pasišalindama teisiamojo posėdžio metu triukšmavo, įžeidžiančiai replikavo ir tokiais savo veiksmais išreiškė nepagarbą teismui.

Dėl šių aplinkybių pareiškėjai buvo paskirta bauda. Tarnyba vertino, kad pareiškėjos netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras konstruktyviai bendradarbiauti, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate V. P., neįsiklausė į jos patarimus, reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, apskųsti neskundžiamą protokolinę nutartį.

Pareiškėja įžeidinėjo advokatę ir kitus proceso dalyvius, parodė nepagarbą teismui, tokie pareiškėjos veiksmai laikytini piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl buvo pagrindas nutraukti pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. P. skundą.

9. Teismas nustatė, kad Tarnybos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-263-1310 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. S5-29 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) 2020 m. sausio 6 d. rašto Nr. S5-25 apskundimo, procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo privalomosios ikiteisminės procedūros metu bei pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai atstovauti paskirta advokatė I. B.. 2020 m. birželio 11 d. advokatė I. B. kreipėsi į Tarnybą su prašymu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. P.“, kuriuo prašė spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo arba kito advokato pareiškėjai paskyrimo. Prašyme nurodė, kad nesant pagarbos ir pasitikėjimo iš pareiškėjos, tolimesnis teisinių paslaugų teikimas jai neįmanomas. 2020 m. birželio 23 d. advokatė I. B. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodė tarp jos ir pareiškėjos kilusio konflikto aplinkybes. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ pareiškėjai nutraukė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-263-1310. Tarnyba sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nutraukė ją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Sprendimu Nr. 2 pareiškėja įpareigota sumokėti 264,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

10. Teismas nurodė, kad Tarnybos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2690-17720 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19, parengti procesinius dokumentus, ginti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundą (esant poreikiui). Atstovauti paskirtas advokatas M. Š.. Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2690-18255 advokatas M. Š. pakeistas advokate J. Š..

Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-19-T-2690-20493 advokatę J. Š. pakeitė advokate V. S.. Tarnybos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-1099 advokatė V. S. pakeista advokate J. D.. Tarnybos 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-2509 advokatė J. D. pakeista advokate S. B.. Tarnybos 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-4086 advokatė S. B. pakeista advokate V. P.. 2020 m. birželio 5 d. advokatė V. P. kreipėsi į Tarnybą su pareiškimu „Dėl 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-4086 paskirto advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020“, prašydama pakeisti ją kitu advokatu, kuris teiktų teisinę pagalbą pareiškėjai.

Pareiškime nurodė, kad dėl pareiškėjos elgesio, agresyviai išreikšto nepasitenkinimo teikiamomis paslaugomis, atstovavimas jai yra negalimas. Pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į Tarnybą su pareiškimu „Dėl advokatės pakeitimo“, prašydama pakeisti advokatę kitu advokatu. 2020 m. birželio 22 d. advokatė V. P. pateikė pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo papildomai paaiškino, jog pareiškėjos reikalavimai atlikti, jos nuomone, reikalingus procesinius veiksmus prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 ir 112 straipsniams.

Be to, teismo 2020 m. gegužės 27 d. posėdžio protokolinė nutartis atsisakyti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus yra neskundžiama, tačiau pareiškėja vis tiek reikalavo advokatės šią nutartį skųsti, o atsisakius tai padaryti išplūdo advokatę necenzūriniais žodžiais. 2020 m. birželio 29 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su skundu „Dėl advokatės V. P. veiksmų įvertinimo“, nurodydama, kad bendradarbiauti su advokate V. P. nepavyko bei prašė įvertinti advokatės veiksmus. Tarnyba Sprendimu Nr. 1 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.

Tarnyba sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl nutraukė ją vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Sprendimu Nr. 1 pareiškėja įpareigota sumokėti 148,16 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-P-2690-7170 „Dėl techninės klaidos ištaisymo sprendime Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908“ ištaisė minėto sprendimo nusprendžiamosios dalies 3 punktą, patikslindamas mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą.

11. Teismas aptarė Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, analizavo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Įstatymo paskirtį (1 str. 1 d.), principus (3 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba aspektu.

12. Dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 1, teismas nustatė, kad kilusį konfliktą tarp advokatės ir pareiškėjos patvirtina ir pareiškėjos 2020 m. birželio 11 d. pateiktas pareiškimas dėl advokatės pakeitimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34786-19 buvo paskirti 6 advokatai. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-151-1007/2020. 2020 m. birželio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas atleido advokatę V.

P. nuo pareiškėjos gynybos aukščiau nurodytoje byloje, teismas pripažino, jog gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, teismo iniciatyva teismas gynėjo kaltinamajai nebekeis, ji turi teisę kreiptis nemokamos teisinės pagalbos savo iniciatyva. Teismas pažymėjo, jog teismas protokoline nutartimi pašalino pareiškėją iš teismo posėdžio. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė pareiškėjai baudą už tai, kad būdama ne kartą įspėta nepažeidinėti teisiamojo posėdžio tvarkos, nepaisė teismo įspėjimo.

Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad advokatė V. P. turėjo pagrįstą ir pakankamą pagrindą prašyti Tarnybos spręsti advokatės atleidimo nuo teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja kitų Tarnybos Sprendimo Nr. 1 neteisėtumo bei nepagrįstumo motyvų nepateikė, nepagrindė savo teiginių dėl advokatės V. P. teisinės pagalbos neteikimo, procesinių dokumentų nerengimo, o nesant objektyvių ir faktais pagrįstų įrodymų teismas neturi galimybės įvertinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos naudojimasis valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pati pareiškėja, neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko nuomonę, prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams, o toks pareiškėjos elgesys vertintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba, priimdama Sprendimą Nr. 1 nurodė, kad pareiškėjos netinkamas elgesys bendraujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, nenoras bendradarbiauti, nuolatinis nepasitikėjimo ir neigiamo požiūrio reiškimas, laikytinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Teismas priėjo prie išvados, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas dėl jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjos subjektyvus teisinės situacijos vertinimas ir nepagrįsti reikalavimai negali būti laikomi tinkamu naudojimusi savo teisėmis ir pareigomis Įstatymo prasme. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog Tarnybos Sprendimas Nr. 1 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13. Dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 2, teismas pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, atsižvelgus į advokatės I. B. 2020 m. birželio 11 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad su pareiškėja nuolat kyla konfliktinės situacijos; pareiškėja bendrauja užgauliai tiek su advokate, tiek su kitais asmenimis, todėl advokatė nemano, jog gali dirbti su pareiškėja dėl jaučiamos baimės ir diskomforto; pareiškėja reikalauja susitikti, tačiau sutartu laiku neatvyksta į susitikimus; 2020 m. birželio 11 d. atvykusi pas advokatę, pareiškėja teigė grįžusi iš teismo posėdžio ir reikalavo suteikti konsultaciją, kaip nušalinti teisėją baudžiamojoje byloje, nors advokatė I. B. nėra paskirta teikti teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. 2020 m. birželio 23 d. advokatė I. B. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja pareikalavo pateikti teismui prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kurį advokatė pareiškėjai parengė. Pareiškėjai nepatiko parengto dokumento turinys, todėl ji jo nepasirašė ir jis nebuvo pateiktas teismui. Pareiškėja pareikalavo pakeisti dokumento turinį, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. esą pareiškėja dėl advokatės I. B. kaltės nebuvo susipažinusi su teismui pateiktu skundu, patikslintu skundu, kuriuose buvo suformuluotas prašymas teismui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Advokatei nevykdžius pareiškėjos reikalavimų, ji išeidama išvadino advokatę „valkata“, „šliundra“. Advokatė, manydama, kad pareiškėjos veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje nustatytos veikos požymiu, kreipėsi į policiją.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog konfliktinė situacija tarp advokatės ir pareiškėjos kilo dėl pastarosios prašymo parengti prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog vienintelis pareiškėjos argumentas, nurodant Sprendimo Nr. 2 nepagrįstumą ir neteisėtumą yra tai, kad konflikto su advokate metu pareiškėja necenzūrinių žodžių nenaudojo. Tarnyba Sprendime Nr. 2 pareiškėjos veiksmus laikė piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba ir vadovaudamasi Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu nutraukė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įvertino, jog pareiškėja piktnaudžiavo jai suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl pagrįstai ją nutraukė, vadovaudamasi Įstatyme numatytu pagrindu. Teismas nusprendė, kad Tarnybos Sprendimas Nr. 2 yra išsamiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl nenustatęs jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjos skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Prieš 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdį 9 val. skambinta į teismą ir informuota, kad pareiškėja į teismo posėdį vėluos ir prašyta palaukti, tačiau teismas priėmė sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl šių aplinkybių nepateikti papildomi dokumentai, paaiškinimai, nebuvo galimybės atsakyti į klausimus, kad byla būtų išnagrinėta teisingai;

16.2. Teismas buvo šališkas, nepridėjo pateiktų vaizdo bei garso įrašų, kurių metu advokatė V. P. atsisakė teikti pareiškėjai teisinę pagalbą, neteisingai vertino faktines aplinkybes;

16.3. Kadangi vietoj antrinės teisinės pagalbos suklastotoje byloje teko bylinėtis dar ir su Tarnybos amoraliais advokatais ir Tarnybos atstovu dėl neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo jo pareigomis, pablogėjo sveikata, bet bylą persiuntus bus pateikta išsami informacija ir dokumentai, reikalingi bylai teisingai išnagrinėti. Karantino metu nėra galimybės naudotis internetu.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. posėdyje priėmė 2 nutartis: dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir dėl sprendimo šioje byloje paskelbimo 2020 m. gruodžio 10 d. Pareiškėja teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl rašytinio proceso apskundė tik 2021 m. sausio 30 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų terminą. Pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių ir įrodymų dėl kokių priežasčių negalėjo atvykti į 2020 m. lapkričio 12 d. numatytą teismo posėdį laiku bei pateikti turimų įrodymų iki teismo posėdžio pradžios. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo, pageidaujantis, jog posėdis būtų atidėtas, turi iki teismo posėdžio pradžios pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, o teismas sprendžia ar neatvykimo priežastys yra svarbios. Pareiškėja teismui pateikė vaizdo ir garso įrašus po 2020 m. lapkričio 12 d. įvykusio teismo posėdžio. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdis gali būti atidėtas, jeigu būtina išreikalauti naujus įrodymus, tačiau pareiškėja nepateikė argumentuotų prašymų dėl posėdžio atidėjimo (ABTĮ 79 str. 2 d.) ar dėl naujų įrodymų išreikalavimo, taip pat nenurodė, kodėl vaizdo ir garso įrašų negalėjo pateikti prie savo 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikto skundo teismui. Darytina išvada, kad teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka yra pagrįsta ir atitinka ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo, ekonomiškumo, protingumo principus bei ABTĮ 78 straipsnio 5 punkto nuostatas;

18.2. Nors pareiškėja nurodo, kad teismas atsisakė priimti vaizdo ir garso įrašus, kuriuos dėl advokatės V. P. atsisakymo ją atstovauti ji pateikė teismui, tačiau byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių advokatės V. P. atsisakymą atstovauti pareiškėją (advokatės V. P. 2020 m. birželio 2 d. pranešimas, reg. Nr. (8.4) TPP-2766 ir 2020 m. birželio 5 d. pranešimas, reg. Nr. (8.4)TPP-2464). Advokatė V. P. savo pranešimuose nurodė objektyvias priežastis, kodėl atsisakė atstovauti pareiškėją. Pareiškėja nepateikia objektyvių įrodymų, kokias kitas aplinkybes jos turimi vaizdo ir garso įrašai patvirtintų, nei yra užfiksuota pareiškėjos 2020 m. birželio 11 d. prašyme, reg Nr. (8.4)TPP 1-3677 ir 2020 m. birželio 26 d. skunde, reg. Nr. (8.4)TPP1-4091 dėl advokatės pakeitimo bei Tarnybos Sprendime Nr. 1;

18.3. Dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų Tarnyba palaiko savo poziciją, išdėstytą 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime Nr. (8.20)TPS-16044. Tarnybos vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-N-263-6909 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ ir 2020 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-19-N-2690-6908 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog pareiškėja piktnaudžiavo jai suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl atsakovas pagrįstai ją nutraukė, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.

21. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai nedalyvaujant, dėl šių aplinkybių nepateikti (nepridėti) papildomi dokumentai, paaiškinimai, nebuvo galimybės atsakyti į klausimus, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

22. ABTĮ 77 straipsnyje įtvirtintos sąlygos teismo posėdžiui pradėti: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 str. 1 d.); proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti byla rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.).

23. ABTĮ 79 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) reglamentuoja bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejus. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 79 str. 2 d.).

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2020 m. lapkričio 12 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir vietą. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomas teismo informavimo būdas (skambučiu) apie savo neatvykimo priežastis (vėlavimas) nelaikytinas tinkamu pranešimu apie neatvykimo priežastis, juolab, kad pareiškėja nenurodo nei asmens, su kuriuo bendravo telefonu, vardo, pavardės, pareigų, nei tokio savo elgesio (vėlavimo) priežasčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje nustatęs, jog į teismo posėdį proceso šalys neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, o pagal byloje esančią medžiagą galima bylą išspręsti rašytinio proceso tvarka, pagrįstai 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

25. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau plačiau šio savo teiginio nedetalizuoja, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepridėjo pateiktų vaizdo bei garso įrašų, kurių metu advokatė V. P. atsisakė teikti pareiškėjai teisinę pagalbą, neteisingai vertino faktines aplinkybes. Abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi visais atvejais turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Taigi pareiškėja nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo).

26. Dėl vaizdo bei garso įrašų pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato proceso dalyviams pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

27. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl labai didelės apimties dokumentų, kiti papildomi dokumentai bus pateikti iki teismo posėdžio, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui prašymą pridėti vaizdo ir garso įrašus pateikė 2021 m. sausio 11 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams po 2020 m. lapkričio 11 d. įvykusio teismo posėdžio. Pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl vaizdo ir garso įrašų negalėjo pateikti kartu su 2020 m. rugpjūčio 10 d. skundu, nedetalizavo kokias būtent šiai nagrinėjamai bylai dėl atsakovo Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 (toliau abu kartu – ir Sprendimai) panaikinimo gali patvirtinti ar paneigti minėti garso ir vaizdo įrašai. Taigi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėja, naudodamasi jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis, negalėjo laiku pateikti minimų įrašų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į pavėluotai teikiamus įrašus, juos vertinti bei analizuoti.

28. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba turėtų būti pripažintos neteisingomis.

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja garantuojama teisine pagalba, savo materialiosioms ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyvius saisto bendrasis sąžiningumo imperatyvas. Proceso dalyviai vienas kito atžvilgiu turi elgtis tinkamai, gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų. Naudojimasis teise nesilaikant šių principų gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4857-1062/2020 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elgsenos pasirinkimas, kai pareiškėjas pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų pradinio tikslo, kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekiama priimant Įstatymą. Pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokato nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).

32. Byloje esant duomenų, jog pareiškėja naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pati pareiškėja, neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko nuomonę, nebendradarbiavo su advokate, prašė atlikti neteisėtus veiksmus, suteikti konsultaciją baudžiamojoje byloje, kuriai advokatė nėra priskirta, ir parengti dokumentą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o atsisakius juos atlikti, įžeidinėjo advokatę, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo Sprendimus pripažino išsamiai motyvuotais ir pagrįstais teisės aktų normomis bei atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.

33. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė