91f05cd7-bb24-4f5e-a9e8-dc17c611dcaa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1370/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15792-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 63.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-214-302/2014 pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. G. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas jam priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

G. ir A. G. (toliau – ir atsakovas, atsakovė) 155 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovÄ pažįsta nuo 2005 metų rudens. Atsakovas padėjo ieÅ¡kovui įsirengti sodybÄ Trakų rajone. 2006 m. birželio mėnesį atsakovas paprašė paskolinti verslui 150 000 Lt. IeÅ¡kovas 2006 m. birželio 4 d. paskolino atsakovui V. G. 150 000 Lt, o Å¡is iÅ¡davė ieÅ¡kovui paprastÄ jį vekselį.

Pagal vekselį atsakovas įsipareigojo 150 000 Lt sumÄ grÄ Å¾inti iki 2007 m. balandžio 1 d. Po mėnesio ieÅ¡kovas verslo vystymui paskolino atsakovui dar 5 000 Lt. Dėl Å¡ios sumos atsakovas 2006 m. liepos 4 d. taip pat iÅ¡davė paprastÄ jį vekselį, pagal kurį įsipareigojo paskolintÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2006 m. liepos 11 d. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminams, skola nebuvo grÄ Å¾inta. Kadangi ieÅ¡kovas skolino pinigus atsakovui Å¡io verslo reikalais, todėl atsakovo veiksmai skolinantis pinigus buvo nukreipti jo Å¡eimos materialinei padėčiai gerinti.

Dėl Å¡ios priežasties už atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui yra solidariai atsakinga ir atsakovo sutuoktinė (atsakovė). Atsakovas V. G. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2006 m. birželio 4 d. ir 2006 m. liepos 4 d. paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius, kaip tariamus sandorius. Atsakovas nurodė, kad sandoriai buvo sudaryti dėl akių, o ginčijamuose vekseliuose užfiksuotas pinigų perdavimo faktas nėra patvirtintas, todėl paskolos sutartis pripažintina nesudaryta.

Atsakovas su ieÅ¡kovu susipažino atliekant statybos darbus AukÅ¡tadvaryje, kai ieÅ¡kovas pasiÅ«lė padėti statybose. Nuo 2005 m. iki 2007 m. ieÅ¡kovas statėsi tris namus (duomenys neskelbtini). Pagal projektus namų rÄ stinius konstruktyvus gamino UAB „Vrublevskis ir anÅ«kai“. Su Å¡ios įmonės direktoriumi tiesiogiai daug kartų kontaktavo bÅ«tent atsakovas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas susitarė su ieÅ¡kovu, kad ieÅ¡kovo mokamus pinigus minėtos įmonės direktoriui perduos atsakovas.

Surentus namų konstruktyvus, buvo dengiamas stogas. Stogų danga buvo užsakinėjama iÅ¡ UAB „Tansta“. Namų stogų dangos projektuose užsakovu nurodytas atsakovas V. G., už stogo dangÄ apmokėjimas taip pat vyko per atsakovÄ . Kadangi ieÅ¡kovas atsakovui perduodavo pinigus, kuriuos Å¡is vėliau perduodavo (mokėdavo) rangovams, prekių ir (ar) paslaugų teikėjams, tokie veiksmai buvo tęstiniai, pinigai buvo perduodami įvairiomis sumomis, skirtingais laikotarpiais, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovas, kaip garantÄ , pasirašė paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius, kuriuos ieÅ¡kovas turėjo atiduoti atsakovui pasibaigus statybos darbams.

Ginčijamais paprastaisiais (neprotestuotinais) vekseliais nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas realiai neįgijo civilinių teisių ar pareigų pagal paskolinius teisinius santykius, o tikroji ieÅ¡kovo valia buvo užsitikrinti, kad atsakovas perduos pinigus darbų rangovams, prekių ir (ar) paslaugų teikėjams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, tai yra pripažino negaliojančiais 2006 m. birželio 4 d. paprastÄ jį (neprotestuotinÄ ) vekselį dėl 150 000 Lt sumos, 2006 m. liepos 4 d. paprastÄ jį (neprotestuotinÄ ) vekselį dėl 5 000 Lt sumos, iÅ¡raÅ¡ytus atsakovo V.

G. ieÅ¡kovui A. G., nuo jų sudarymo momento. Teismas nustatė, kad atsakovas V. G. 2006 m. birželio 4 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį dėl 150 000 Lt sumos ieÅ¡kovo A. G. vardu, kuriame nurodyta, jog vekselyje nurodytÄ sumÄ atsakovas privalo sumokėti iki 2007 m. balandžio 1 d. AnalogiÅ¡ko turinio vekselį dėl 5 000 Lt sumos atsakovas iÅ¡rašė 2006 m. liepos 4 d., Å¡iame vekselyje nurodyta, kad vekselyje nurodytÄ sumÄ atsakovas privalo sumokėti iki 2006 m. liepos 11 d. Atsakovas iki nustatytų vekseliuose datų nesumokėjo nurodytų sumų ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas nei vieno iÅ¡ vekselių per jų galiojimo terminÄ nepateikė vykdyti.

Teismas akcentavo dėl ieškovo teiginių byloje, kad atsakovas vekselius išrašė patvirtindamas paskolos santykius tarp ieškovo ir atsakovo, tai yra, kad ieškovas per du kartus paskolino atsakovui 155 000 Lt, o atsakovas paskolos gavimui patvirtinti išrašė jam vekselius. Su ieškovo argumentais apie paskolos santykius tarp šalių kategoriškai nesutiko atsakovas, tvirtindamas, kad tarp šalių jokių paskolinių santykių nebuvo. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvę kitokio turinio santykiai, tai yra atlygintinės paslaugos teikimo santykiai.

IeÅ¡kovas buvo nusamdęs atsakovÄ vykdyti trijų namų (duomenys neskelbtini), statybos organizavimo darbus, taip pat atlikti tam tikrus statybos darbus. Tuo tikslu ieÅ¡kovas yra davęs atsakovui pinigų, kurių bendra suma sudaro apie milijonÄ litų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patvirtino, jog tarp Å¡alių iÅ¡ tikrųjų buvo atsakovo nurodyti santykiai, tai yra paslaugos teikimo santykiai. Taip pat atsakovas nurodė, kad atliekant tarp Å¡alių buvusius pavedimus, ieÅ¡kovas tam tikslui duodavo atsakovui pinigus, o atsakovas po paslaugų atlikimo pateikdavo ieÅ¡kovui ataskaitÄ apie pinigų panaudojimÄ .

IeÅ¡kovas sÄ siuvinyje užraÅ¡ydavo Å¡ios ataskaitos duomenis. IeÅ¡kovas sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateikė sÄ siuvinio kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas pasiraÅ¡ydavo sÄ siuvinyje apie pinigų gavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, taip pat fiksuodavo, kokiam tikslui Å¡ie pinigai gauti.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad tarp ginčo Å¡alių buvo atlygintiniai pavedimo santykiai, pagal kuriuos atsakovas organizavo ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybas bei atliko kai kuriuos statybos darbus, o ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdavo atsakovui darbams organizuoti, statybinėms medžiagoms pirkti ir už atsakovo atliktas paslaugas skirtus sumokėti pinigus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl pavedimo teisinių santykių tinkamo įvykdymo ir tinkamo atsiskaitymo pagal Å¡iuos santykius, Å¡ių santykių plačiau neanalizavo, o tik pripažino Å¡iuos santykius. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuos santykius jis kvalifikavo todėl, kad byloje buvo svarbu nustatyti, kokie teisiniai santykiai apskritai buvo tarp Å¡alių, siekiant tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti vekselių atsiradimo pagrindÄ . Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas ir nurodo, kad jis paskolino atsakovui pinigus, o Å¡is patvirtindamas paskolos santykius iÅ¡rašė jam vekselius, tačiau kilus ginčui, ar paskolos davėjas sutarties pasiraÅ¡ymo metu perdavė pinigus, tokį pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančių duomenų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis paskolino pinigus atsakovo verslui plėtoti, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas vertėsi kokiu nors verslu ar kad ketino juo verstis.Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nesilaikė vekselio realizavimo tvarkos ir terminų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir Ä®PVÄ®). Laiku nesikreipus į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, vekselis prarado vertybinio popieriaus teisinį statusÄ .

IeÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ ir įrodinėjant, kad tarp Å¡alių buvę paskoliniai santykiai, ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ių teisinių santykių atsiradimo pagrindÄ , o Å¡iuo atveju jokių objektyvių duomenų apie paskolos perdavimÄ paskolos gavėjui atsakovui V. G. nėra. Å ios aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutartys yra tariami sandoriai. Teismas, remdamasis tuo, kad byloje buvo konstatuotas vekselių iÅ¡davimo pagrindo negaliojimas (pripažinus paskolos nebuvimÄ ), pripažino negaliojančiais ginčijamus vekselius, kaip iÅ¡raÅ¡ytus dėl akių, neketinant sukurti iÅ¡ paskolos sutarties kylančių teisinių padarinių, o siekiant sudaryti ieÅ¡kovui galimybę pateisinti pinigų iÅ¡leidimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnis).Kadangi abu ginčijami vekseliai buvo pripažinti negaliojančiais, o ieÅ¡kovas kaip skolos priteisimo pagrindÄ nurodė bÅ«tent Å¡iuos vekselius, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodyti pinigų perdavimo faktÄ , nes tai prieÅ¡tarauja vekselio, kaip vertybinio popieriaus, naudojimo teisiniam reguliavimui.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti vekseliai atitinka visus Ä®PVÄ® 77 straipsnyje paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo iÅ¡duoti vekseliai yra paskolos sutartys ir ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, jog pinigai buvo atsakovui realiai perduoti.Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad du vekselius iÅ¡rašė apelianto praÅ¡ymu. Teismas patikėjo atsakovo versija, kad ieÅ¡kovui reikėjo „pateisinti pinigų iÅ¡leidimÄ â€œ, tačiau toks argumentas yra nelogiÅ¡kas ir nesuprantamas.

Teismas turėjo paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo atsakovo nenurodytam asmeniui įrodyti pinigų iÅ¡leidimo teisėtumÄ . IeÅ¡kovas pateikė įrodymų, kad turėjo pakankamai lėšų tam, jog galėtų paskolinti 155 000 Lt atsakovui. IeÅ¡kovo pajamos gautos teisėtai, ieÅ¡kovas yra sumokėjęs visus privalomus mokesčius valstybei, todėl jam nereikėjo atsakovo pagalbos tam, kad legalizuoti pajamas ar iÅ¡laidas. Atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo įgyjant vekselius ir neįrodė tyčinių klaidinančių veiksmų.

Atsakovai, turėdami pareigÄ Ä¯rodyti, kad vekselių pasiraÅ¡ymo metu atsakovas pinigų negavo, pateikė dokumentus, kurie nėra susiję su vekseliais. Å iam ginčui neturi jokios reikÅ¡mės tai, kad atsakovas organizavo statybas ieÅ¡kovui priklausančiame name. SÄ siuvinyje, kuriame atsakovas statybų metu žymėdavo, kiek pinigų jam perdavė ieÅ¡kovas už statybas, nurodyti mokėjimai nėra susiję su vekselių iÅ¡davimu. IÅ¡skyrus su įrodinėjimo dalyku nesusijusius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui pripažinti, kad atsakovas negavo 155 000 Lt pagal vekselius.

Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , susijusiÄ su vekseliais, tai yra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011, 2014 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje, buvo rekonstruojamas vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu, todėl akivaizdu, kad atsakovams pinigai buvo reikalingi atsakovės turtui pagerinti.

Atsakovai V. G. ir A. G. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, o netenkinus praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 155 000 Lt sumÄ kaip atsakovų nuostolių, realiai esančių ir vis didėjančių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimÄ .

Atsakovų atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Vekselio turėtojas, norėdamas pasinaudoti vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, privalo griežtai laikytis jo realizavimo tvarkos ir terminų. IeÅ¡kovas laiku nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, todėl vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti teisinio santykio atsiradimo pagrindÄ pagal vekselį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skolos teisinių santykių atsiradimÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Paskoliniai teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nesusiklostė – 2006 m. birželio 4 d. ir 2006 m. liepos 4 d. paprastuosiuose (neprotestuotinuose) vekseliuose (paskolos raÅ¡teliuose) pinigų sumos perdavimo faktas nepatvirtintas, todėl, vadovaujantis CK 6.875 straipsnio 3 dalimi, paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nes ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti pinigų perdavimÄ atsakovui. IeÅ¡kovas, siekdamas, kad jo tariama teisė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡i tariama paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta.

IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad atsakovams pinigai buvo reikalingi atsakovės turtui pagerinti, visgi ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas įrodinėjo, jog pinigai atsakovams buvo reikalingi verslui vystyti, tačiau to ieÅ¡kovui įrodyti nepavyko. Atsakovės turto rekonstrukcija buvo atliekama ne vekseliu sudarymo laikotarpiu, o vėliau, be to, rekonstrukcija buvo atlikta pasinaudojus banko paskola. Egzistuoja reali grėsmė, kad dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs žalÄ . Siekiant to iÅ¡vengti, yra tikslinga panaikinti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones arba pareikalauti ieÅ¡kovÄ pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, tai yra apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. G. 2006 m. birželio 4 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį (neprotestuotinÄ ) vekselį dėl 150 000 Lt sumos, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui vekselyje nurodytÄ sumÄ iki 2007 m. balandžio 1 d. Atsakovas 2006 m. liepos 4 d iÅ¡rašė paprastÄ jį (neprotestuotinÄ ) vekselį už 5 000 Lt sumÄ , pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovui iki 2006 m. liepos 11 d. (I t., b. l. 3, 4). IeÅ¡kovas nepateikė Å¡ių vekselių apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duodamÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, o 2013 m. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, vėliau – 2013 m. birželio 18 d. padavė ieÅ¡kinį dėl skolos pagal vekselius priteisimo.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovui per du kartus paskolino 155 000 Lt, kurių (skolos) atsakovas negrÄ Å¾ino. Atsakovas byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti ginčo vekselius negaliojančiais kaip tariamus sandorius (CK 1.86 straipsnis). PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ginčo vekseliais sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ar pareigų pagal paskolinius teisinius santykius, o tikroji ieÅ¡kovo valia buvo užsitikrinti, jog atsakovas perduos ieÅ¡kovo mokamus pinigus rangovams, prekių ir (ar) paslaugų tiekėjams (teikėjams).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat buvo nustatyta aplinkybė, jog 2005-2007 m. tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę atlygintiniai pavedimo santykiai, tai yra, kad atsakovas ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo statybas bei atliko kai kuriuos statybos darbus, o ieškovas išmokėdavo atsakovui pinigus darbams organizuoti, statybinėms medžiagoms pirkti ir atsiskaityti už atsakovo atliktas paslaugas. Tokias aplinkybes pripažino pirmosios instancijos teismas, jos neneigiamos ir ieškovo apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo ieÅ¡kovo nurodyto vekselių iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ (pripažinus paskolos fakto nebuvimÄ ). Teismas, pripažindamas ginčo vekselius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kvalifikavo, kad vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti tik dėl akių, neketinant sukurti iÅ¡ paskolos sutarties kylančių teisinių padarinių, o tik siekiant sudaryti ieÅ¡kovui galimybę pateisinti pinigų iÅ¡leidimÄ (CK 1.86 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodytÄ 155 000 Lt piniginę skolÄ kildino iÅ¡ paskolos santykių, kuriÄ grindė vekseliais, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo atmetė.

IeÅ¡kovas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinant, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį – atmetant. Dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusÄ , įrodomosios reikÅ¡mės. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino paprastojo (neprotestuotino) vekselio pobÅ«dį ir jo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, ieÅ¡kovui laiku nesikreipus į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo – byloje esantis vekselis prarado vertybinio popieriaus teisinį statusÄ ir gali bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas – prievolę pagal sandorį patvirtinantis dokumentas.

Toks vekselio vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kurioje nurodoma, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Ä®PVÄ® nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

Pagal kasacinį teismÄ aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad nors vekselyje įtvirtina prievolė yra abstraktaus pobÅ«džio, tačiau suprantama, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vekselius panaudojo siekdamas įrodyti skolos pagal paskolinius teisinius santykius egzistavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra faktinių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo paskoliniai teisiniai santykiai, tai yra, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skolinęs atsakovui pinigus pagal paskolos sutartis. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, tokį savo teiginį iÅ¡imtinai grįsdamas aplinkybe, kad į bylÄ pateikti vekseliai atitinka visus Ä®PVÄ® 77 straipsnyje paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, kad vekseliuose yra aiÅ¡kiai užfiksuotas atsakovo įsipareigojimas sumokėti konkrečiÄ pinigų sumÄ , todėl neva yra pakankamas pagrindas spręsti apie paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ .

Kaip jau buvo minėta, praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl vekselių, kaip piniginių vertybinių popierių, Å¡ioje byloje teisinio vertinimo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui įrodinėjant, kad vekselyje nurodyta pinigų suma, kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, buvo atsakovui paskolinta, ginčui iÅ¡spręsti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobÅ«džio bylose. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Nagrinėjamo ginčo atveju paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Atsakovo prievolė sumokėti ieÅ¡kovui 155 000 Lt įforminta dviem vekseliais. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., tai yra, kai nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Minėta, kad paskola yra realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka paskolos raÅ¡telio (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Tokiam paskoliniam santykiui įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai iÅ¡duodamas vekselis. Žinoma, vekselis netampa paskolos sutartimi, tačiau Å¡iuo dokumentu ieÅ¡kovas turi teisę įrodinėti paskolinių teisnių santykių tarp Å¡alių buvimÄ . Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir netinkamai įvertino vekselio įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje.

Vekseliuose yra atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieÅ¡kovui bendrÄ 155 000 Lt sumÄ . Å iais dokumentais patvirtinta abstrakti atsakovo prievolė ieÅ¡kovui, tačiau kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismas byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė pinigų jam pagal paskolos sutartį perdavimo faktÄ , tai yra neigė, kad tarp ieÅ¡kovo ir jo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl vekselio, praradusio vertybinio popieriaus statusÄ , įrodomosios reikÅ¡mės, į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad pinigai, kaip paskolos dalykas, ieÅ¡kovui buvo perduoti, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms iÅ¡vadoms dėl duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusius paskolinius santykius, nebuvimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Nagrinėjamoje byloje vekselis nėra paskolos sutartis ir savaime nepatvirtina pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimo fakto. Taigi tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos davėjui. Ä®PVÄ® nustatyta tvarka ir terminais notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo nepateikti vekseliai tapo paprastais skolos raÅ¡teliais, kuriuose aiÅ¡kiai neatsispindi pinigų perdavimo faktas ir ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti, jog pinigai pagal paskolÄ atsakovui buvo suteikti, o to neįrodžius (ieÅ¡kovas pinigų perdavimo fakto apskritai neįrodinėjo, o tarp Å¡alių esančius paskolos teisinius santykius įrodinėjo iÅ¡imtinai ginčo vekseliais) – paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).Pirmiau Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčo vekselius pripažino negaliojančiais, kaip iÅ¡raÅ¡ytus tik dėl akių, neketinant sukurti iÅ¡ paskolos sutarties kylančių teisinių padarinių, o tik siekiant sudaryti ieÅ¡kovui galimybę pateisinti pinigų iÅ¡leidimÄ .

Apeliantas skunde praÅ¡o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes nesutinka su atsakovo paaiÅ¡kinimų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti tam, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) galėtų „pateisinti pinigų iÅ¡leidimÄ â€œ. Teisėjų kolegija su teismo iÅ¡vada pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 4 d. ir 2006 m. liepos 4 d. paprastuosius (neprotestuotinus) vekselius nesutinka. Å ioje byloje ieÅ¡kovui teigiant, kad ginčo vekseliai patvirtina paskolinių teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo egzistavimÄ , vekseliai, kuriuos pateikti apmokėti buvo praleistas terminas, byloje dėl skolos priteisimo atlieka ne vekselio, kaip vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto, paskirtį, o yra vienas iÅ¡ faktinių duomenų, kuriuo remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Vekselis, tapęs viena iš priemonių faktinėms aplinkybėms nustatyti, atitinkamiems prievoliniams teisiniams santykiams įrodyti (šiuo atveju ieškovas įrodinėjo paskolinius teisinius santykius), negali būti vertinamas pagal CK įtvirtintus sandorio negaliojimo pagrindus. Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), taigi, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta.

Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Esant tokioms pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, konstatuojant, kad tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, tiek atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetami. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).Byloje yra duomenys apie tokias Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovas už pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo sumokėjo 1 025 Lt žyminio mokesčio, turėjo 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, pateikdamas ieÅ¡kinį papildomai sumokėjo 3 075 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 2, 7, 8, 32), turėjo 1 300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (I t., b. l. 159); atsakovas, pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, likusios 3 956 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (I t., b. l. 73, 125-126), atsakovas turėjo 5 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (I t., b. l. 179-1813); atsakovė A.

G. turėjo 2 160 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (I t., b. l. 184-187). Byloje teismas turėjo 37,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra atmesti, ieÅ¡kovui ir atsakovui jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos vienam iÅ¡ kito nepriteistinos. Atsakovė A. G. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė Å¡iuos procesinius dokumentus: prieÅ¡taravimus, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ (I t., b. l. 25, 48-51, 70-71) (Å¡ie procesiniai dokumentai pateikti kartu su atsakovu), atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (I t., b. l. 135-136), atsakovės atstovas advokato padėjėjas dalyvavo 2014 m. sausio 6 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 9 val. iki 9.16 val. (I t., b. l. 160-161), 2014 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 13.34 val. iki 16.10 val. (I t., b. l. 194-217).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei buvo atmesti, įvertinusi atsakovės atstovo suteiktų paslaugų pobÅ«dį ir apimtį, taip pat atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, mano, jog bÅ«tų teisinga ir protinga atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo, pareiÅ¡kusio atsakovei reikalavimÄ kaip solidariajai skolininkei, priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kadangi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra atmestas, valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 3 956 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ buvo atidėtas iki procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, taip pat valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo priteistina po 18,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde ir atsakovai atsiliepime į jį prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad Å¡alys apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo A. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra areÅ¡tavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai – lėšas. Å i nutartis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi palikta nepakeista (I t., b. l. 15-16, civilinės bylos Nr. 2S-1399-258/2013 b. l. 40-42). Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, o netenkinus praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 155 000 Lt sumÄ kaip atsakovų nuostolių, patiriamų ir vis didėjančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Å is atsakovų atsiliepime iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme, kuris sprendė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ priėmimo klausimÄ ir kurio žinioje praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pareiÅ¡kimo metu buvo byla (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kadangi Å¡ia teismo nutartimi, kuri įsiteisėja nuo priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, atmetant ir ieÅ¡kinį, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, o laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymÄ , teisėjų kolegija byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybei iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 956 Lt žyminio mokesčio ir 18,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 3 974,70 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus ir septyniasdešimt centų).Priteisti valstybei iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,70 Lt (aštuoniolika litų ir septyniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-22481-734/2013, V.

G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ . Teisėjai                                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė              Konstantinas Gurinas              Gintaras Pečiulis