91ef7254-7897-40d7-b149-b429bd09fccf · Panevėžio apylinkės teismas

Byla Nr. TS-5-1095/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00526-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Neringa Girnytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistosios R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

n u s t a t ė :

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 31 d., 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko sueis 2023 m. spalio 1 d.

Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (keturiems nariams balsavus prieÅ¡) nutarta netaikyti nuteistajai R. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nuomone, nors nuteistoji ir stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su mažėjimo tendencijomis, tačiau kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 3 kartus; jaunas kriminalinis amžius; bÅ«dingas teisės pažeidimo modelis, iÅ¡silavinimo stoka; finansiniai sunkumai, lėšų paskirstymo stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; emocinis pažeidžiamumas; savikritiÅ¡kumo stoka; problemų sprendimo įgÅ«džių stoka; impulsyvus veikimas; nepakankamas pasekmių suvokimas) ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (atliko labai maÅ¾Ä bausmės dalį, todėl sunku vertinti daromÄ pažangÄ valdant kriminogeninius veiksnius) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji R. K. pateikė skundÄ , nes nesutinka su Komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu. Skunde nurodoma, kad išėjusi į laisvę nuteistoji planuoja eiti į vakarinę mokyklÄ ir įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat planuoja užsiregistruoti į Užimtumo tarnybÄ , pabaigti kursus specialybei įgyti, kurie yra apmokami, todėl mokydamasi finansinių sunkumų neturėtų. Po pabaigtų kursų planuoja eiti dirbti, kad sugebėtų tinkamai pasiskirstyti pajamas, kreipsis į socialinę darbuotojÄ , taip pat jai padės mama, vyras. Dėl kadaise buvusios priklausomybės narkotikams kreipsis į reabilitacijos centro vadovÄ , kad galėtų lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus. PastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ turi, nėra linkusi nusikalsti, stengiasi pakeisti buvusį gyvenimo bÅ«dÄ . Nuteistoji pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos. Išėjusi iÅ¡ bausmės atlikimo vietos planuoja baigti mokslus, auginti vaikÄ ir susirasti pastovų darbÄ , gauti pastovias pajamas ir auginti vaikÄ Å¡eimoje. PraÅ¡o suteikti galimybę susilaukti vaikelio laisvėje, jį auginti bÅ«nant tarp Å¡eimos narių ir jausti jų paramÄ .

ProkuratÅ«ra atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡iose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

Å iuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti R. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra klausimÄ , bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimÄ dėl R. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo metu dar nėra pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad nuteistoji R. K., bÅ«dama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali bÅ«ti lygtinai paleista iÅ¡ kalėjimo.

IÅ¡ pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. balandžio 6 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika su mažėjimo tendencijomis. R. K. atvykusi į (duomenys neskelbtini) kalėjimÄ pradėjo lankyti anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, (duomenys neskelbtini) mokymo centre mokosi 8 klasėje, lanko Kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamus užsiėmimus dorovinio ugdymo tema „Naujas gyvenimas“, lanko biblioterapijos užsiėmimus, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) organizuojamus užsiėmimus. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruoÅ¡usi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali bÅ«ti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Nors nuteistoji ankščiau teista (2010, 2017 ir 2018 m.), tačiau laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ su teisėsauga R. K. susidÅ«rė bÅ«dama 16 metų (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), pirmÄ kartÄ nuteista 18 metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai bÅ«dingo nusikaltimo modelio dalis. Bylos nagrinėjimo metu R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas dėl abiejų veikų nenustatė, nes ji veikų nepripažino, gailėjimosi neiÅ¡reiÅ¡kė. Komisija skundžiamame nutarime įvertino nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, jos elgesį iki bausmės atlikimo ir bausmės atlikimo vietoje, Å¡iuo metu nustatomus kriminogeninius veiksnius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistoji skundžiamo nutarimo priėmimo dienÄ (2023 m. gegužės 4 d.) buvo atlikusi tik kiek daugiau nei 3 mėnesius iÅ¡ jai skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, per tokiÄ labai maÅ¾Ä atliktos bausmės dalį sunku įvertinti daromÄ pažangÄ valdant kriminogeninius veiksnius.

Nuteistoji yra nėščia ir skunde akcentuoja norÄ susilaukti vaikelio laisvėje, jį auginti bÅ«nant tarp Å¡eimos narių ir jausti jų paramÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajai gali ir turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pagrįstai nurodyta, kad nuteistosios santykiai su Å¡eimos nariais negali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos, nes Å¡eimÄ ir vaikų ji jau turėjo ir nusikalstamų veikų darymo metu. Tai, kad nuteistoji sulaukia artimųjų palaikymo bei paramos, kuri galimai palengvintų jos socialinės integracijos laisvėje procesÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygos ir pagrindai. Kadangi Å¡eimos turėjimas nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimų darymo praeityje, tai negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai tikėti, kad ji nenusikals ir ateityje.

Skunde nuteistoji nurodo, kad planuoja užsiregistruoti į Užimtumo tarnybÄ , įgyti specialybę, po to dirbti, kad sugebėtų tinkamai pasiskirstyti pajamas. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistoji pasakojo, kad pragyvenimo Å¡altinis iki bausmės atlikimo buvo vyro gaunama alga, o ji pati užsiimdavo savanoriÅ¡ka veikla, už tai 2 kartus per savaitę gaudavo maisto davinį. Nuteistoji neneigia, kad ankstesnė nusikalstama veika buvo padaryta dėl priklausomybės loÅ¡imui kazino (2017 m.), kad pritrÅ«kusi pinigų dėl azarto loÅ¡ti padarė nusikaltimÄ bei buvo paėmusi kreditÄ , nes tada trÅ«ko pinigų ir loÅ¡imui, ir pragyvenimui. Matyti, kad R. K., atsiradus finansinėms problemas, jas dažniausiai sprendžia darydama nusikalstamas veikas. Tai leidžia kelti prielaidÄ , kad finansinės problemos yra tiesiogiai susiję su jos nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka, todėl nuteistajai bÅ«tina iÅ¡laikyti pastangas ir teigiamÄ motyvacijÄ darbinei veiklai, kad finansinė padėtis stabilizuotųsi ir ji bÅ«tų finansiÅ¡kai savarankiÅ¡ka.

Kiek tai susiję su priklausomybe narkotikams, nuteistoji yra nurodžiusi, kad bÅ«dama 16–20 m. narkotikus vartojo kasdien. Padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistoji bausmę atlieka neseniai, tačiau rodo pastangas valdyti Å¡ios srities kriminogeninius veiksnius, iÅ¡sako motyvacijÄ dirbti su turima priklausomybe ir išėjusi į laisvę (kreipsis į reabilitacijos centro vadovÄ , kad galėtų lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus). R. K. nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ pradėjo lankyti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupes, iÅ¡sako motyvacijÄ keisti vartojimo įpročius, dirbti su priklausomybe. Tai leidžia kelti prielaidÄ , jog pakartotinio nusikaltimo rizika Å¡ios srities aspektu valdoma tinkama linkme, tačiau nuteistajai bÅ«tina iÅ¡laikyti pastangas ir motyvacijÄ toliau siekti efektyvaus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimo Å¡ioje srityje.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistoji nėra linkusi į socialinę atskirtį, geba megzti ir palaikyti santykius įvairiais lygiais, yra gana draugiÅ¡ka, geranoriÅ¡ka, savivaizdis yra kiek negatyvus, stokoja objektyvumo, savivertė kiek pažeminta, nors nuteistoji demonstruoja pasitikėjimÄ savimi, iÅ¡sakomos vertybės yra socialiai priimtino pobÅ«džio. Tarpasmeniniai nuteistosios įgÅ«džiai adekvatÅ«s, ji geba diskutuoti, palaikyti pokalbį, bendrauja, laikydamasi įprastų formalumų, yra mandagi, agresyvaus elgesio atvejų nefiksuojama, savitvardÄ praranda, nors stengiasi valdytis, yra teista už fizinio skausmo sukėlimÄ . Nuteistoji kiek pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertina kai kurias problemines sritis, nors supranta jų sprendimo svarbÄ (ryÅ¡ių palaikymas su kriminalinę patirtį turinčiais žmonėmis, neigiamos aplinkos įtaka, narkotikų vartojimas, iÅ¡liekantys psichologiniai sunkumai). Pakartotinio vertinimo metu probleminių sričių įvardijimas buvo kiek pagerėjęs, tačiau problemų sprendimo įgÅ«džiai silpnoki: bÅ«dus, kaip spręsti problemas, žino, tačiau linkusi į greitus sprendimus, todėl pasirenka nekonstruktyvius bÅ«dus (pvz., finansiniams sunkumams spręsti buvo pradėjusi loÅ¡ti automatuose, rinkdavosi neteisėtus bÅ«dus). Nuteistosios mÄ stymo ir elgesio ypatumai yra susiję su jos nusikalstamu elgesiu, tačiau R. K. dar yra atlikusi per trumpÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų galima konstatuoti akivaizdžiÄ pažangÄ valdant su tuo susijusius kriminogeninius veiksnius, kurių nustatyta nemažai, pavyzdžiui, emocinis pažeidžiamumas, savikritiÅ¡kumo stoka, problemų sprendimų įgÅ«džių stoka, impulsyvus veikimas, nepakankamas pasekmių suvokimas. Visi Å¡ie mÄ stymo ir elgesio srities dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kartu su kitais nustatytais kriminogeniniais veiksniais, pavyzdžiui, iÅ¡silavinimo stoka, finansiniais sunkumai, gyvenimo stiliaus ypatumais, gali lemti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį nuteistosios elgesį laisvėje.

Tam, kad bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas, turi bÅ«ti nustatyta, jog nuteistoji padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindama savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nes jos nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė. Akivaizdžius elgesio ir mÄ stymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, tačiau ir neskatinta. Kadangi Å¡iuo atveju atlikta bausmės dalis labai maža, ji iÅ¡ esmės dar tik adaptuojasi kalėjime, todėl sunku vertinti daromÄ pažangÄ valdant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių, kaip minėta, nustatyta įvairių ir nemažai. Nors nuteistosios mÄ styme ir elgesyje yra ir tam tikrų pozityvių pokyčių, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (jų gausÄ ir pobÅ«dis) rodo, kad dar daugelyje sričių nuteistoji turi daryti pažangÄ , kuri ir įrodytų realų jos pasirengimÄ laisvėje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Vien abstraktÅ«s ir pakankamai deklaratyvÅ«s skundo teiginiai, kad nuteistoji įgys specialybę, dirbs, pripažinimas, kad elgėsi netinkamai, pasižadėjimas, kad ateityje tai nepasikartos, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutarimÄ vertinti kaip nepagrįstÄ ir priimti kitokį sprendimÄ , nei priėmė Komisija.

Nuteistosios elgesyje iÅ¡ tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ tikrai dar nepadaryta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. K. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokiÄ paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų jÄ taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus R. K., jai taikytina probacija pasiektų tikslÄ , nėra pagrindo. Ä®vertinęs aptartas reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iÅ¡ kalėjimo su intensyvia priežiÅ«ra yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma. Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ nepaleisti R. K. lygtinai, taikant jai intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Nuteistosios R. K. skundÄ dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Neringa Girnytė