Legislator Case Law & Legislation
91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87 AI generated

91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87 · Trakų rajono apylinkės teismas

Case Number 91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

Legislator headnote

AI generated

91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87 · Trakų rajono apylinkės teismas: Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje" (Zin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali bÅ«ti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinę kontrolę, iÅ¡skyrus pramonės objektus.

Keywords

AI generated
servitude not to build unpermitted structures residential building permit right of habitation previous legal status deprivation of existing use
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-182-231/2016 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03283-2015-1. Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.3., 3.2.6.1.; 3.4.4.15.2.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos R. V. atstovams G. V. ir advokatui Dariui AliÅ¡auskui,suinteresuotam asmeniui M. P.,jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

V. pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, M. P., VÄ® ,,Turto bankas“, AB ,,Lietuvos Geležinkeliai“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ir nustatė:              P. R. V. patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A.

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2014-05-07 d., įgyjamosios senaties pagrindu.PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad ji yra sutuoktinio A. A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turto paveldėtoja ir teisių perėmėja. Po vyro mirties paveldėjo jam priklausiusį turtÄ . Tačiau negali paveldėti vieno vyrui priklausiusio statinio - Å«kinio pastato (garažo), nes jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å is garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), jis priblokuotas prie kitam savininkui - M.

P. priklausančio kito Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytais paaiÅ¡kinimais, jos sutuoktinis šį garaÅ¾Ä pasistatė dar 1976 metais, dirbdamas Trakų geležinkelio stoties virÅ¡ininku. Tuo metu Å¡is žemės sklypas buvo geležinkelio stoties teritorijoje, juo buvo leidžiama naudotis stoties darbuotojams, asmeninėms reikmėms - pasistatyti sandėliukÄ arba garaÅ¾Ä . Jokių statybos leidimų ar kitokių dokumentų, leidžiančių statyti Å¡ioje teritorijoje, pagal tuometinius reikalavimus, nereikėjo.

Taigi, pareiÅ¡kėjos vyras jokių statybos dokumentų neturėjo, jokio atskiro leidimo pasistatyti garaÅ¾Ä jam nereikėjo, juolab kad jis pats buvo stoties virÅ¡ininkas. Kiek žino, reikėjo tik gauti tuometinio Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G. Ž. leidimÄ (greičiausiai tik žodinį), kurį pareiÅ¡kėjos vyras ir gavo. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos sutuoktinis Å¡io statinio niekada neįregistravo Nekilnojamojo turto registre ir oficialiai netapo jo savininku. PareiÅ¡kėja nurodė neseniai sužinojusi, kad Å¡iuo metu Trakų rajono savivaldybėje yra rengiamas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio metu bus suformuotas privatus žemės sklypas, reikalingas statinio - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M.

P., eksploatavimui. PareiÅ¡kėjos manymu, atsižvelgiant į tai, jog sklype yra ir jos sutuoktiniui priklausantis statinys, pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti suteikta teisė įsigyti atitinkamÄ Å¾emės sklypo dalį, todėl pareiÅ¡kėja į Trakų rajono savivaldybės administracijÄ kreipėsi su praÅ¡ymu dėl projekto derinimo sustabdymo, tačiau jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad toks statinys nėra niekur įregistruotas.PareiÅ¡kėjos teigimu, jos sutuoktinis garaÅ¾Ä pasistatė visiÅ¡kai teisėtai, atvirai ir sÄ Å¾iningai juo naudojosi visÄ laikÄ nuo 1976 m. iki savo mirties 2014 m.

Jos sutuoktinis visÄ laikÄ naudojosi garažu, kaip savu; jį prižiÅ«rėjo ir remontavo. Niekas niekada nebuvo pareiÅ¡kęs jam jokių pretenzijų dėl Å¡io statinio statybos, naudojimosi juo ar nugriovimo. VisÄ laikÄ nuo 1976 m. A. A. V. garažu naudojosi atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 38 metus. PareiÅ¡kėjos teigimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-I 864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Laikytina, kad A. A. V. įgijo nuosavybės teisę į nurodytÄ statinį (garaÅ¾Ä ) įgyjamosios senaties bÅ«du, todėl Å¡is faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdžio metu palaikė pateiktÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir nurodė, kad kadangi pareiÅ¡kėjos sutuoktinis buvo Geležinkelio stoties virÅ¡ininkas, jam reikėjo kažkur laikyti automobilį ir todėl buvo priimtas sprendimas pasistatyti garaÅ¾Ä , jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kurių pagrindu buvo statytas garažas - nėra.

Sklypas, kuriame buvo pastatytas garažas buvo Geležinkelio stoties teritorijoje. Suinteresuotas asmuo M. P. su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko ir nurodė, kad statinį - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiÅ¡kėjai, prie kurio priblokuotas garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2002-07-04 įgijo suinteresuoto asmens dukra A. R. ir nuo to laiko juo naudojosi taip pat M. P.. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iki Å¡iol nematė, kad kas nors tuo garažu naudotųsi, taip pat niekada nematė, kad A.

A. V. ar kas nors iÅ¡ jo Å¡eimos narių garažu naudotųsi ir nežinojo kam garažas priklauso. 2015-01-22 jos dukra statinį - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo suinteresuotam asmeniui ir nusprendė suformuoti po statiniu žemės sklypÄ . Dėl to kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijÄ . Tuo pačiu suinteresuotas asmuo bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam priklauso prie statinio - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priblokuotas garažas. Nei Å¡alia gyvenantys kaimynai, nei geležinkelio administracija nežinojo kam priklauso priklausinys.

Kai kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo į Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , taip pat pasidomėjo kam priklauso priblokuotas garažas, tačiau M. P. buvo nurodyta, kad tai laikinas statinys, nepavaizduotas statinių iÅ¡dėstymo inventorinėje schemoje ir neįregistruotas Nekilnojamo turto registre. Nurodė, kad suformavus žemės sklypÄ , M. P. galės statinį nugriauti.Suinteresuotojo asmens pateiktais duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 nurodė, kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus.

Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 114 straipsnis numatė, kad pilietis, kuris statosi, pasistatė arba perstato gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kinį ir buitinį pastatÄ ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba Å¡iurkščiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisės Å¡iuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), Å«kiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje" (Zin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali bÅ«ti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinę kontrolę, iÅ¡skyrus pramonės objektus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos parengė teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarkÄ Lietuvoje 1947-1992 metais, sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra VII dalis - Garažų statyba ir aikÅ¡telių asmeniniams automobiliams laikyti įrengimas.Suinteresuotojo asmens teigimu, lengvųjų automobilių Tarybų SÄ jungoje buvo gaminama mažai. Asmeniniam naudojimui automobilį galėjo nusipirkti nusipelnęs ar ilgÄ eilę iÅ¡laukęs asmuo, gavęs profsÄ jungos komiteto paskyrÄ .

Automobilis buvo labai brangus ir labai saugotinas prabangos daiktas. Todėl jį įsigijęs asmuo stengėsi pasistatyti Å¡ildomÄ garaÅ¾Ä . Tačiau juos buvo leidžiama statyti tik individualių namų valdose.Suinteresuotojo asmens teigimu, akivaizdu, kad nors nuosavybės teise pastatyti garaÅ¾Ä 1976 metais pirmiausia reikėjo tuo metu galiojančia tvarka gauti ar turėti sklypÄ garažo statybai. Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, tuo metu Å¡is žemės sklypas buvo laikomas geležinkelio stoties teritorija, t.y. tai buvo valstybinė žemė.

Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 98 straipsnis numatė, kad žemė, jos gelmės, vandenys ir miÅ¡kai yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė ir suteikiami tiktai naudotis. Taigi norint pastatyti garaÅ¾Ä ne individualioje namų valdoje, pirmiausia reikėjo leidimo žemės sklypo suformavimui ir statybai. Kitas ne mažiau svarbus reikalavimas buvo norint 1976 metais pastatyti garaÅ¾Ä - gauti valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . Suinteresuotojo asmens teigimu, net jei pareiÅ¡kėja R.

V. įrodytų, kad jos vyras A. A. V. garaÅ¾Ä pasistatė 1976 metais, dirbdamas Trakų geležinkelio stoties virÅ¡ininku, tačiau statinys yra savavaliÅ¡ka statyba, todėl yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. O tuo atveju, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.M.

P. pažymėjo, kad kadangi Å«kinis pastatas - garažas sukurtas statybos bÅ«du ir nesilaikant tai reglamentuojančių aktų, todėl taikyti įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančius teisės aktus nėra pagrindo ir prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinti. Teismo posėdžio metu M. P. palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad 2001 m. įsigijo pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos dukra, o pastatas į kurį praÅ¡oma nustatyti nuosavybes teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, yra priblokuotas prie jos valdomo pastato.

M. P. paaiÅ¡kino, kad kai kreipėsi dėl dokumentų sutvarkymo į žemės sklypÄ , kuriame yra jai priklausantis Å«kinis pastatas, sužinojo, kad pareiÅ¡kėja nori įteisinti nuosavybės teisę į prie jai priklausančio nuosavybės teise Å«kinio pastato pastatytÄ garaÅ¾Ä . Atsimena, kad nurodytas pastatas stovi nuo 2001 m., t.y. nuo tada, kai dukra nusipirko Å«kinį pastatÄ , kam jis priklauso – nežinojo. Sužinojo, kam nuosavybės teise priklauso nurodytas pastatas tik pradėjus bylÄ nagrinėti teisme.Suinteresuotas asmuo byloje AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad balanse neapskaito ir nuosavybės teise nevaldo garažo, unikalus Nr. 4400-3209-3060, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau -Turtas).

Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai" nevaldo žemės sklypo, kuriame yra minėtas Turtas, patikėjimo ar kitokia teise, todėl paliko teismo diskrecijai nuspręsti, ar nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ ar ne. AB „Lietuvos geležinkeliai" nurodė, kad kadangi neturi suinteresuotumo byloje, AB „Lietuvos geležinkeliai" atstovas nedalyvaus teismo posėdyje ir prašė nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama AB ,,Lietuvos Geležinkeliai“ atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo byloje Trakų rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad negalima sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. A. V. garaÅ¾Ä pasistatė visiÅ¡kai teisėtai, kad atvirai ir sÄ Å¾iningai juo naudojosi visÄ laikÄ nuo 1976 m. iki savo mirties 2014 metais, kadangi byloje nėra duomenų, kad Å«kinis pastatas - garažas sukurtas statybos bÅ«du laikantis statybas reglamentuojančių teisės aktų, todėl prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui posėdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuotojo asmens atstovui byloje nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, kai, kai statyba buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kime nurodytas daiktas buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo nurodė, klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiÅ«ra, taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti suinteresuotojo asmens atstovui posėdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama VÄ® ,,Turto bankas“ atstovui posėdyje nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. K. nurodė, kad maždaug nuo 1994 m. gyvena (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiÅ¡kėja turi garaÅ¾Ä netoli jo gyvenamosios vietos.

Liudytojo pateiktais paaiškinimais, jis reguliariai mato, kad žmonės naudojasi savo garažu. Pats garaže nebuvo. Girdėjo iš senelio, kad garažas anksčiau priklausė G. V. tėvui. Matė, kad garažu naudojasi ir G. V. vaikai.Liudytojas Č. Š. teisme parodė, kad gyvena Senuose Trakuose daugiau nei keturiasdešimt metų, G. V. tėvas buvo jo žmonos viršininkas. Kažkada gyveno Geležinkelio stotyje, kadangi ten buvo patalpos darbininkams. Ten dar buvo kitas pastatas – garažas, kuris priklausė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

Apie garaÅ¾Ä nurodė – kad garaÅ¾Ä pastatė Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininkas G. Ž.. Po to į Trakų geležinkelio stotį virÅ¡ininku atėjo dirbti A. A. V.. Liudytojas nurodė, kad A. A. V. atsivežė medinį garaÅ¾Ä ir jį pastatė prie mÅ«rinio garažo, kuris jau stovėjo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad apie statybos leidimus, jokių žinių neturi, tačiau leidimÄ garažo statybai buvo davęs A. A. V. virÅ¡ininkas G. Ž.. Liudytojo pateiktais paaiÅ¡kinimais A.

A. V. turėjo butÄ Trakuose, iki garažo pavažiuoti buvo netoli. Vėliau tik sužinojo, kad A. A. V. iÅ¡važiavo dirbti į UtenÄ . Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Trakuose Vilniaus 7 g. IÅ¡ matymo pažįsta pareiÅ¡kėjÄ ir jos atstovÄ . Apie garaÅ¾Ä - nurodė, kad jis yra prie Å«kinio pastato, kam priklauso garažas – nurodė, nežinantis. Nematė, kad garažu bÅ«tų kas nors naudojęsis. Ūkinis pastatas prie kurio yra priestatas yra prižiÅ«rimas.PareiÅ¡kimas atmestinas.             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A.

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) d., įgyjamosios senaties pagrindu. PareiÅ¡kėja pateiktame pareiÅ¡kime ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dirbdamas Trakų Geležinkelio stoties virÅ¡ininku gavo savo tuometinio virÅ¡ininko G. Ž. žodinį sutikimÄ ir geležinkelio stoties teritorijoje pasistatė garaÅ¾Ä . UAB ,,Geomata“ 2015-02-05 parengė nurodyto statinio kadastrinių matavimų bylÄ , nurodant, kad jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 130-135) IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nurodytas pastatas yra sujungtas su kitu Å«kiniu pastatu – kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, garažo statymo metu, nurodytas Å«kinis pastatas priklausė VÄ® Lietuvos Geležinkeliai.

Nuo 2015-01-22 Å«kinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio yra pareiÅ¡kėjos nurodytas objektas – garažas, priklauso suinteresuotam asmeniui M. P., jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29)             Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja R. V. nurodo, kad jos sutuoktinis teisėtai pastatė garaÅ¾Ä , Å¡iuo metu esantį (duomenys neskelbtini) ir jį nepertraukiamai valdė ilgiau nei deÅ¡imt metų (nuo 1976 m., kada garažas buvo pastatytas iki 2014 m. (t.y.

A. A. V. mirties), todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad garaÅ¾Ä unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. V. įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.). Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre. Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos:

a) daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. C. v. VÄ® Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB “Stoties turgus” v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; ir kt.).Pažymėtina, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du.

Pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du. Kitokiu atveju pareiÅ¡kėjo teisės negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisės negali bÅ«ti kildinama teisė ir jos teismas negina.PareiÅ¡kėja, Å¡ioje byloje įrodinėja, jog pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) teisėtai (neprieÅ¡taraujančiu teisei bÅ«du) pastatė 1976 m. jos sutuoktinis A.

A. V. ir nuo to laiko jį teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė.PareiÅ¡kimo faktinis pagrindas ir byloje Å¡alių iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad A. A. V. nekilnojamÄ jį daiktÄ (pastatÄ ), į kurį siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du, sukÅ«rė statybos bÅ«du. Vadovaujantis teismų praktika, tokiu atveju, kai praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du.

Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nėra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-71-611/2010).Ä®vertinus Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, 1976 m. pastatydamas pastatÄ , į kurį siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du, pastatė teisėtai.

Å iuo atveju, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nurodė, jog jos sutuoktinis leidimÄ statyti pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , gavo iÅ¡ Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G. Ž.. Sutikimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, kadangi tuo metu nebuvo reikalaujama gauti kitokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡tÄ raÅ¡ytinį leidimÄ statybai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovai pripažino, kad jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių garažo statybos teisėtumÄ , nėra. Teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai, negu paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėja, nurodomo pastato – garažo -statymo metu statybos procesÄ reglamentavo norminiai aktai:

1) valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo), kurioje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik nustatyta tvarka gavus leidimus;

2) Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami.

Å iÄ instrukcijÄ pakeitė 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek statinio statybos metu – 1976 m., tiek vėliau, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukÅ«rimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Å iuo atveju nors teismo posėdžio metu liudytojas Č. Å . patvirtino, kad jo sutuoktinės bendradarbis – A. A. V. buvo gavęs savo virÅ¡ininko - Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G.

Ž. žodinį leidimÄ pasistatyti garaÅ¾Ä , tačiau Å¡iuo atveju žodinis pareiÅ¡kėjos sutuoktinio vadovo sutikimas statyboms, neįrodo, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai. Teismo vertinimu aplinkybę, kad garažas nebuvo pastatytas teisėtai taip pat patvirtina tai, kad jis nebuvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro 2015-12-23 raÅ¡to matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-12-21 duomenimis, nekilnojamojo turto objektas, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, suformuoto nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla nepateikta.

Nekilnojamųjų daiktų esančių (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje saugoma 1998-02-10 statinių iÅ¡dėstymo schema, kurioje yra pažymėtas Å«kio pastatas 2I1/p be garažo. Nurodytas Å«kio pastatui, priklausančiam nuosavybės teise M. P., suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 113).Atsižvelgiant į teismo iÅ¡analizuotų aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pastato, į kurį pareiÅ¡kėja siekia, kad bÅ«tų pripažinta jos sutuoktinio A.

A. V. nuosavybės teisė įgyjamosios senaties bÅ«du, statybos nėra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad pastatas negali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. O tai savo ruožtu suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t.y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A.

A. V. nepertraukiamai deÅ¡imties metų laikotarpį valdė garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateiktos A. A. V. darbo knygutės matyti, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis 1974 m. buvo pervestas laikinai atlikti Žvėryno stoties (Å¡iuo metu Senųjų Trakų stotis) virÅ¡ininko pareigas, o 1981 m. pervestas atlikti Utenos stoties virÅ¡ininko pareigas (b. l. 102). Kadangi pareiÅ¡kėja teigia, kad garažas buvo pastatytas 1976 m., nagrinėjamu atveju iÅ¡kyla abejonė ar pareiÅ¡kėjos sutuoktinis galėjo valdyti jo teigimu pastatytÄ garaÅ¾Ä LR CK 4.68 str. numatytÄ laikotarpį, jei 1981 m. buvo pervestas dirbti į UtenÄ .

Be to, iÅ¡ byloje esančios Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad A. A. V. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad liudytojų parodymai apie tai, kas prižiÅ«rėjo garaÅ¾Ä , yra prieÅ¡taringi ir neįrodo, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis arba jo Å¡eimos nariai, nepertraukiamai, ilgesnį nei deÅ¡imties metų laikotarpį, valdė pareiÅ¡kėjos nurodytÄ garaÅ¾Ä .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

A. V. nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu priklausė garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas.Vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d. ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimÄ , M. P. naudai atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 500 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 105-107) ir 1,82 EUR už byloje esančių dokumentų kopijas (b. l. 44), viso 501,82 EUR. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteisiama 7,64 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismo sprendimui įsiteisiėjus, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutarimi nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, netenkinti.Priteisti iÅ¡ R. V. 501,82 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuotojo asmens M. P. naudai.Priteisti iÅ¡ R. V. 7,64 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. e2-182-231/2016 (buv. Nr. e2-4035-231/2015) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Česlava Malinovska