91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87 · Trakų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;
Legislator headnote
AI generated91ef5bd8-3357-4ce4-868e-4b540985af87 · Trakų rajono apylinkÄs teismas: Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 âDÄl statybos vykdymo tvarkos ir dÄl valstybinÄs statybos kontrolÄs įvedimo kaimo vietovÄje" (Zin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietÄse ir kaimo vietovÄse gali bÅ«ti pradÄta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinÄ kontrolÄ, iÅ¡skyrus pramonÄs objektus.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-182-231/2016 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03283-2015-1. Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.3., 3.2.6.1.; 3.4.4.15.2.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.Trakai Trakų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Äeslava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos R. V. atstovams G. V. ir advokatui Dariui AliÅ¡auskui,suinteresuotam asmeniui M. P.,jos atstovui advokatui Zigmantui BeneÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos R.
V. pareiÅ¡kimÄ ir patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybÄs administracijai, M. P., VÄ® ,,Turto bankasâ, AB ,,Lietuvos Geležinkeliaiâ, dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, ir nustatÄ:              P. R. V. patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o paveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimo tikslu nustatyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausÄ A.
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2014-05-07 d., įgyjamosios senaties pagrindu.PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime nurodÄ, kad ji yra sutuoktinio A. A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turto paveldÄtoja ir teisių perÄmÄja. Po vyro mirties paveldÄjo jam priklausiusį turtÄ . TaÄiau negali paveldÄti vieno vyrui priklausiusio statinio - Å«kinio pastato (garažo), nes jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å is garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemÄs sklype adresu (duomenys neskelbtini), jis priblokuotas prie kitam savininkui - M.
P. priklausanÄio kito Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kÄjos iÅ¡dÄstytais paaiÅ¡kinimais, jos sutuoktinis šį garaÅ¾Ä pasistatÄ dar 1976 metais, dirbdamas Trakų geležinkelio stoties virÅ¡ininku. Tuo metu Å¡is žemÄs sklypas buvo geležinkelio stoties teritorijoje, juo buvo leidžiama naudotis stoties darbuotojams, asmeninÄms reikmÄms - pasistatyti sandÄliukÄ arba garaÅ¾Ä . Jokių statybos leidimų ar kitokių dokumentų, leidžianÄių statyti Å¡ioje teritorijoje, pagal tuometinius reikalavimus, nereikÄjo.
Taigi, pareiÅ¡kÄjos vyras jokių statybos dokumentų neturÄjo, jokio atskiro leidimo pasistatyti garaÅ¾Ä jam nereikÄjo, juolab kad jis pats buvo stoties virÅ¡ininkas. Kiek žino, reikÄjo tik gauti tuometinio Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G. Ž. leidimÄ (greiÄiausiai tik žodinį), kurį pareiÅ¡kÄjos vyras ir gavo. PareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad jos sutuoktinis Å¡io statinio niekada neįregistravo Nekilnojamojo turto registre ir oficialiai netapo jo savininku. PareiÅ¡kÄja nurodÄ neseniai sužinojusi, kad Å¡iuo metu Trakų rajono savivaldybÄje yra rengiamas valstybinÄs žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio metu bus suformuotas privatus žemÄs sklypas, reikalingas statinio - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanÄio M.
P., eksploatavimui. PareiÅ¡kÄjos manymu, atsižvelgiant į tai, jog sklype yra ir jos sutuoktiniui priklausantis statinys, pareiÅ¡kÄjai turÄtų bÅ«ti suteikta teisÄ Ä¯sigyti atitinkamÄ Å¾emÄs sklypo dalį, todÄl pareiÅ¡kÄja į Trakų rajono savivaldybÄs administracijÄ kreipÄsi su praÅ¡ymu dÄl projekto derinimo sustabdymo, taÄiau jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad toks statinys nÄra niekur įregistruotas.PareiÅ¡kÄjos teigimu, jos sutuoktinis garaÅ¾Ä pasistatÄ visiÅ¡kai teisÄtai, atvirai ir sÄ Å¾iningai juo naudojosi visÄ laikÄ nuo 1976 m. iki savo mirties 2014 m.
Jos sutuoktinis visÄ laikÄ naudojosi garažu, kaip savu; jį prižiÅ«rÄjo ir remontavo. Niekas niekada nebuvo pareiÅ¡kÄs jam jokių pretenzijų dÄl Å¡io statinio statybos, naudojimosi juo ar nugriovimo. VisÄ laikÄ nuo 1976 m. A. A. V. garažu naudojosi atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 38 metus. PareiÅ¡kÄjos teigimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-I 864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojanÄios galiojanÄio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidÄjo iki kodekso įsigaliojimo ir tÄsiasi jam įsigaliojus.
Laikytina, kad A. A. V. įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nurodytÄ statinį (garaÅ¾Ä ) įgyjamosios senaties bÅ«du, todÄl Å¡is faktas nustatytinas tikslu gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ .PareiÅ¡kÄjos atstovai teismo posÄdžio metu palaikÄ pateiktÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir nurodÄ, kad kadangi pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis buvo Geležinkelio stoties virÅ¡ininkas, jam reikÄjo kažkur laikyti automobilį ir todÄl buvo priimtas sprendimas pasistatyti garaÅ¾Ä , jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kurių pagrindu buvo statytas garažas - nÄra.
Sklypas, kuriame buvo pastatytas garažas buvo Geležinkelio stoties teritorijoje. Suinteresuotas asmuo M. P. su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko ir nurodÄ, kad statinį - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiÅ¡kÄjai, prie kurio priblokuotas garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2002-07-04 įgijo suinteresuoto asmens dukra A. R. ir nuo to laiko juo naudojosi taip pat M. P.. Suinteresuotas asmuo nurodÄ, kad iki Å¡iol nematÄ, kad kas nors tuo garažu naudotųsi, taip pat niekada nematÄ, kad A.
A. V. ar kas nors iÅ¡ jo Å¡eimos narių garažu naudotųsi ir nežinojo kam garažas priklauso. 2015-01-22 jos dukra statinį - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo suinteresuotam asmeniui ir nusprendÄ suformuoti po statiniu žemÄs sklypÄ . DÄl to kreipÄsi į Trakų rajono savivaldybÄs administracijÄ . Tuo paÄiu suinteresuotas asmuo bandÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam priklauso prie statinio - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priblokuotas garažas. Nei Å¡alia gyvenantys kaimynai, nei geležinkelio administracija nežinojo kam priklauso priklausinys.
Kai kreipÄsi dÄl žemÄs sklypo suformavimo į Trakų rajono savivaldybÄs administracijÄ , taip pat pasidomÄjo kam priklauso priblokuotas garažas, taÄiau M. P. buvo nurodyta, kad tai laikinas statinys, nepavaizduotas statinių iÅ¡dÄstymo inventorinÄje schemoje ir neįregistruotas Nekilnojamo turto registre. NurodÄ, kad suformavus žemÄs sklypÄ , M. P. galÄs statinį nugriauti.Suinteresuotojo asmens pateiktais duomenimis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-514/2008 nurodÄ, kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybÄ gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujanÄiu bÅ«du. Kitokiu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄs negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisÄs negali bÅ«ti kildinama teisÄ ir jos teismas negina. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos bÅ«du, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus.
Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 114 straipsnis numatÄ, kad pilietis, kuris statosi, pasistatÄ arba perstato gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kinį ir buitinį pastatÄ ar kitokį įrenginį, neturÄdamas nustatyto leidimo ir reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, neturi teisÄs Å¡iuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), Å«kiniu ir buitiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).
Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 âDÄl statybos vykdymo tvarkos ir dÄl valstybinÄs statybos kontrolÄs įvedimo kaimo vietovÄje" (Zin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietÄse ir kaimo vietovÄse gali bÅ«ti pradÄta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinÄ kontrolÄ, iÅ¡skyrus pramonÄs objektus.
ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos parengÄ teisÄs aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinÄs statybos kontrolÄs tvarkÄ Lietuvoje 1947-1992 metais, sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra VII dalis - Garažų statyba ir aikÅ¡telių asmeniniams automobiliams laikyti įrengimas.Suinteresuotojo asmens teigimu, lengvųjų automobilių Tarybų SÄ jungoje buvo gaminama mažai. Asmeniniam naudojimui automobilį galÄjo nusipirkti nusipelnÄs ar ilgÄ eilÄ iÅ¡laukÄs asmuo, gavÄs profsÄ jungos komiteto paskyrÄ .
Automobilis buvo labai brangus ir labai saugotinas prabangos daiktas. TodÄl jį įsigijÄs asmuo stengÄsi pasistatyti Å¡ildomÄ garaÅ¾Ä . TaÄiau juos buvo leidžiama statyti tik individualių namų valdose.Suinteresuotojo asmens teigimu, akivaizdu, kad nors nuosavybÄs teise pastatyti garaÅ¾Ä 1976 metais pirmiausia reikÄjo tuo metu galiojanÄia tvarka gauti ar turÄti sklypÄ garažo statybai. Kaip nurodo pareiÅ¡kÄja, tuo metu Å¡is žemÄs sklypas buvo laikomas geležinkelio stoties teritorija, t.y. tai buvo valstybinÄ Å¾emÄ.
Lietuvos TSR Civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 98 straipsnis numatÄ, kad žemÄ, jos gelmÄs, vandenys ir miÅ¡kai yra iÅ¡imtinÄ valstybÄs nuosavybÄ ir suteikiami tiktai naudotis. Taigi norint pastatyti garaÅ¾Ä ne individualioje namų valdoje, pirmiausia reikÄjo leidimo žemÄs sklypo suformavimui ir statybai. Kitas ne mažiau svarbus reikalavimas buvo norint 1976 metais pastatyti garaÅ¾Ä - gauti valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimÄ . Suinteresuotojo asmens teigimu, net jei pareiÅ¡kÄja R.
V. įrodytų, kad jos vyras A. A. V. garaÅ¾Ä pasistatÄ 1976 metais, dirbdamas Trakų geležinkelio stoties virÅ¡ininku, taÄiau statinys yra savavaliÅ¡ka statyba, todÄl yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. O tuo atveju, kai statyba yra neteisÄta, tai nÄra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisÄs objekto, nei teisÄto valdymo, t.y. nÄra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.M.
P. pažymÄjo, kad kadangi Å«kinis pastatas - garažas sukurtas statybos bÅ«du ir nesilaikant tai reglamentuojanÄių aktų, todÄl taikyti įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojanÄius teisÄs aktus nÄra pagrindo ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo netenkinti. Teismo posÄdžio metu M. P. palaikÄ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir papildomai pažymÄjo, kad 2001 m. įsigijo pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjos dukra, o pastatas į kurį praÅ¡oma nustatyti nuosavybes teisÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, yra priblokuotas prie jos valdomo pastato.
M. P. paaiÅ¡kino, kad kai kreipÄsi dÄl dokumentų sutvarkymo į žemÄs sklypÄ , kuriame yra jai priklausantis Å«kinis pastatas, sužinojo, kad pareiÅ¡kÄja nori įteisinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ prie jai priklausanÄio nuosavybÄs teise Å«kinio pastato pastatytÄ garaÅ¾Ä . Atsimena, kad nurodytas pastatas stovi nuo 2001 m., t.y. nuo tada, kai dukra nusipirko Å«kinį pastatÄ , kam jis priklauso â nežinojo. Sužinojo, kam nuosavybÄs teise priklauso nurodytas pastatas tik pradÄjus bylÄ nagrinÄti teisme.Suinteresuotas asmuo byloje AB ,,Lietuvos geležinkeliaiâ pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad balanse neapskaito ir nuosavybÄs teise nevaldo garažo, unikalus Nr. 4400-3209-3060, esanÄio (duomenys neskelbtini) (toliau -Turtas).
Taip pat AB âLietuvos geležinkeliai" nevaldo žemÄs sklypo, kuriame yra minÄtas Turtas, patikÄjimo ar kitokia teise, todÄl paliko teismo diskrecijai nusprÄsti, ar nustatyti nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ ar ne. AB âLietuvos geležinkeliai" nurodÄ, kad kadangi neturi suinteresuotumo byloje, AB âLietuvos geležinkeliai" atstovas nedalyvaus teismo posÄdyje ir praÅ¡Ä nagrinÄti bylÄ atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinÄjama AB ,,Lietuvos Geležinkeliaiâ atstovui posÄdyje nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo byloje Trakų rajono savivaldybÄs administracija pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad negalima sutikti su pareiÅ¡kÄjos teiginiu, kad pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis A. A. V. garaÅ¾Ä pasistatÄ visiÅ¡kai teisÄtai, kad atvirai ir sÄ Å¾iningai juo naudojosi visÄ laikÄ nuo 1976 m. iki savo mirties 2014 metais, kadangi byloje nÄra duomenų, kad Å«kinis pastatas - garažas sukurtas statybos bÅ«du laikantis statybas reglamentuojanÄių teisÄs aktų, todÄl praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybÄs administracija pateikÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti jos atstovui posÄdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinÄjama suinteresuotojo asmens atstovui byloje nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankasâ pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad statiniai gali tapti nuosavybÄs teisÄs objektu tik tuo atveju, kai, kai statyba buvo atlikta laikantis teisÄs aktų reikalavimų, tuo tarpu byloje nÄra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kime nurodytas daiktas buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas teisÄs norminių aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo nurodÄ, klausimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo sprÄsti teismo nuožiÅ«ra, taip pat pateikÄ praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinÄti suinteresuotojo asmens atstovui posÄdyje nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinÄjama VÄ® ,,Turto bankasâ atstovui posÄdyje nedalyvaujant.Teismo posÄdžio metu liudytoju apklaustas I. K. nurodÄ, kad maždaug nuo 1994 m. gyvena (duomenys neskelbtini), nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja turi garaÅ¾Ä netoli jo gyvenamosios vietos.
Liudytojo pateiktais paaiÅ¡kinimais, jis reguliariai mato, kad žmonÄs naudojasi savo garažu. Pats garaže nebuvo. GirdÄjo iÅ¡ senelio, kad garažas anksÄiau priklausÄ G. V. tÄvui. MatÄ, kad garažu naudojasi ir G. V. vaikai.Liudytojas Ä. Å . teisme parodÄ, kad gyvena Senuose Trakuose daugiau nei keturiasdeÅ¡imt metų, G. V. tÄvas buvo jo žmonos virÅ¡ininkas. Kažkada gyveno Geležinkelio stotyje, kadangi ten buvo patalpos darbininkams. Ten dar buvo kitas pastatas â garažas, kuris priklausÄ AB ,,Lietuvos geležinkeliaiâ.
Apie garaÅ¾Ä nurodÄ â kad garaÅ¾Ä pastatÄ Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininkas G. Ž.. Po to į Trakų geležinkelio stotį virÅ¡ininku atÄjo dirbti A. A. V.. Liudytojas nurodÄ, kad A. A. V. atsiveÅ¾Ä medinį garaÅ¾Ä ir jį pastatÄ prie mÅ«rinio garažo, kuris jau stovÄjo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad apie statybos leidimus, jokių žinių neturi, taÄiau leidimÄ garažo statybai buvo davÄs A. A. V. virÅ¡ininkas G. Ž.. Liudytojo pateiktais paaiÅ¡kinimais A.
A. V. turÄjo butÄ Trakuose, iki garažo pavažiuoti buvo netoli. VÄliau tik sužinojo, kad A. A. V. iÅ¡važiavo dirbti į UtenÄ . Liudytojas A. P. teismo posÄdžio metu parodÄ, kad gyvena Trakuose Vilniaus 7 g. IÅ¡ matymo pažįsta pareiÅ¡kÄjÄ ir jos atstovÄ . Apie garaÅ¾Ä - nurodÄ, kad jis yra prie Å«kinio pastato, kam priklauso garažas â nurodÄ, nežinantis. NematÄ, kad garažu bÅ«tų kas nors naudojÄsis. Ūkinis pastatas prie kurio yra priestatas yra prižiÅ«rimas.PareiÅ¡kimas atmestinas.             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausÄ A.
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) d., įgyjamosios senaties pagrindu. PareiÅ¡kÄja pateiktame pareiÅ¡kime ir jos atstovai teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis A. A. V., kuris mirÄ (duomenys neskelbtini), dirbdamas Trakų Geležinkelio stoties virÅ¡ininku gavo savo tuometinio virÅ¡ininko G. Ž. žodinį sutikimÄ ir geležinkelio stoties teritorijoje pasistatÄ garaÅ¾Ä . UAB ,,Geomataâ 2015-02-05 parengÄ nurodyto statinio kadastrinių matavimų bylÄ , nurodant, kad jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 130-135) IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nurodytas pastatas yra sujungtas su kitu Å«kiniu pastatu â kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, garažo statymo metu, nurodytas Å«kinis pastatas priklausÄ VÄ® Lietuvos Geležinkeliai.
Nuo 2015-01-22 Å«kinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio yra pareiÅ¡kÄjos nurodytas objektas â garažas, priklauso suinteresuotam asmeniui M. P., jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29)             Šiuo atveju pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja R. V. nurodo, kad jos sutuoktinis teisÄtai pastatÄ garaÅ¾Ä , Å¡iuo metu esantį (duomenys neskelbtini) ir jį nepertraukiamai valdÄ ilgiau nei deÅ¡imt metų (nuo 1976 m., kada garažas buvo pastatytas iki 2014 m. (t.y.
A. A. V. mirties), todÄl yra pagrindas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad garaÅ¾Ä unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. V. įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.NagrinÄjamu atveju teismas pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybÄs teisÄs įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.). Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suÄjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.
Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisÄ transformuojasi į nuosavybÄs teisÄ, t. y. pareiÅ¡kÄjas įgyja nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suÄjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre. Taigi Å¡iuo atveju teisminio nagrinÄjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinanÄių valdymo teisÄtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybÄs teisÄs įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybÄs teisÄs įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:
1) pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;
2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos:
a) daikto valdymas yra prasidÄjÄs sÄ Å¾iningai;
b) daiktas nÄra įregistruotas kito asmens vardu;
c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;
d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kÄjas elgÄsi kaip daikto savininkas ir suvokÄ, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;
e) valdymas tÄsÄsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A. L. C. v. VÄ® Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. lapkriÄio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB âStoties turgusâ v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; ir kt.).PažymÄtina, kad viena iÅ¡ sÄ lygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du.
Pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybÄ gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujanÄiu bÅ«du. Kitokiu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄs negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisÄs negali bÅ«ti kildinama teisÄ ir jos teismas negina.PareiÅ¡kÄja, Å¡ioje byloje įrodinÄja, jog pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) teisÄtai (neprieÅ¡taraujanÄiu teisei bÅ«du) pastatÄ 1976 m. jos sutuoktinis A.
A. V. ir nuo to laiko jį teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdÄ.PareiÅ¡kimo faktinis pagrindas ir byloje Å¡alių iÅ¡dÄstyti paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad A. A. V. nekilnojamÄ jį daiktÄ (pastatÄ ), į kurį siekia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, sukÅ«rÄ statybos bÅ«du. Vadovaujantis teismų praktika, tokiu atveju, kai praÅ¡oma nustatyti nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisÄs normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybÄs teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka, t.y. teisei neprieÅ¡taraujanÄiu bÅ«du.
Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nÄra privaÄios nuosavybÄs teisÄs objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi bÅ«ti konstatuojama, kad nÄra visų sÄ lygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010-01-21 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-71-611/2010).Ä®vertinus Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus ir byloje esanÄius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis, 1976 m. pastatydamas pastatÄ , į kurį siekia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, pastatÄ teisÄtai.
Å iuo atveju, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja nurodÄ, jog jos sutuoktinis leidimÄ statyti pastatÄ â garaÅ¾Ä , gavo iÅ¡ Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G. Ž.. Sutikimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, kadangi tuo metu nebuvo reikalaujama gauti kitokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡tÄ raÅ¡ytinį leidimÄ statybai. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovai pripažino, kad jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių garažo statybos teisÄtumÄ , nÄra. Teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai, negu paaiÅ¡kino pareiÅ¡kÄja, nurodomo pastato â garažo -statymo metu statybos procesÄ reglamentavo norminiai aktai:
1) valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 âDÄl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonÄs, civilinius, žemÄs Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkosâ bei Å¡iuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo), kurioje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali bÅ«ti statomi tik nustatyta tvarka gavus leidimus;
2) Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausanÄiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybÄs dokumentus. VyriausybÄs 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad savavaliÅ¡kai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami.
Å iÄ instrukcijÄ pakeitÄ 1996 m. rugpjÅ«Äio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos paÄios registravimo nuostatos. Taigi tiek statinio statybos metu â 1976 m., tiek vÄliau, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukÅ«rimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Å iuo atveju nors teismo posÄdžio metu liudytojas Ä. Å . patvirtino, kad jo sutuoktinÄs bendradarbis â A. A. V. buvo gavÄs savo virÅ¡ininko - Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardos virÅ¡ininko G.
Ž. žodinį leidimÄ pasistatyti garaÅ¾Ä , taÄiau Å¡iuo atveju žodinis pareiÅ¡kÄjos sutuoktinio vadovo sutikimas statyboms, neįrodo, kad pastatas buvo pastatytas teisÄtai. Teismo vertinimu aplinkybÄ, kad garažas nebuvo pastatytas teisÄtai taip pat patvirtina tai, kad jis nebuvo įregistruotas teisÄs aktų nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esanÄio ValstybÄs įmonÄs Registrų centro 2015-12-23 raÅ¡to matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-12-21 duomenimis, nekilnojamojo turto objektas, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, suformuoto nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla nepateikta.
Nekilnojamųjų daiktų esanÄių (duomenys neskelbtini), archyvinÄje kadastro ir registro dokumentų byloje saugoma 1998-02-10 statinių iÅ¡dÄstymo schema, kurioje yra pažymÄtas Å«kio pastatas 2I1/p be garažo. Nurodytas Å«kio pastatui, priklausanÄiam nuosavybÄs teise M. P., suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 113).Atsižvelgiant į teismo iÅ¡analizuotų aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pastato, į kurį pareiÅ¡kÄja siekia, kad bÅ«tų pripažinta jos sutuoktinio A.
A. V. nuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, statybos nÄra įteisintos teisÄs aktų nustatyta tvarka, todÄl konstatuotina, kad pastatas negali bÅ«ti nuosavybÄs teisÄs objektu. O tai savo ruožtu suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju nÄra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisÄs objekto, nei teisÄto valdymo, t.y. nÄra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Taip pat nagrinÄjamų aplinkybių kontekste pažymÄtina, kad byloje nÄra patikimų įrodymų, patvirtinanÄių, kad A.
A. V. nepertraukiamai deÅ¡imties metų laikotarpį valdÄ garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateiktos A. A. V. darbo knygutÄs matyti, kad pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis 1974 m. buvo pervestas laikinai atlikti ŽvÄryno stoties (Å¡iuo metu Senųjų Trakų stotis) virÅ¡ininko pareigas, o 1981 m. pervestas atlikti Utenos stoties virÅ¡ininko pareigas (b. l. 102). Kadangi pareiÅ¡kÄja teigia, kad garažas buvo pastatytas 1976 m., nagrinÄjamu atveju iÅ¡kyla abejonÄ ar pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis galÄjo valdyti jo teigimu pastatytÄ garaÅ¾Ä LR CK 4.68 str. numatytÄ laikotarpį, jei 1981 m. buvo pervestas dirbti į UtenÄ .
Be to, iÅ¡ byloje esanÄios ValstybÄs įmonÄs Registrų centras gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad A. A. V. deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju taip pat pažymÄtina, kad liudytojų parodymai apie tai, kas prižiÅ«rÄjo garaÅ¾Ä , yra prieÅ¡taringi ir neįrodo, kad pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis arba jo Å¡eimos nariai, nepertraukiamai, ilgesnį nei deÅ¡imties metų laikotarpį, valdÄ pareiÅ¡kÄjos nurodytÄ garaÅ¾Ä .Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad nagrinÄjamu atveju nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad A.
A. V. nuosavybÄs teise įgyjamosios senaties pagrindu priklausÄ garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nÄra pagrindo, todÄl pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymas atmestinas.Vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d. ypatingosios teisenos bylose dalyvaujanÄių byloje asmenų bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. TaÄiau tais atvejais, kai dalyvaujanÄių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.
NagrinÄjamoje byloje atmetus pareiÅ¡kÄjos R. V. pareiÅ¡kimÄ , M. P. naudai atlyginamos jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos 500 EUR teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 105-107) ir 1,82 EUR už byloje esanÄių dokumentų kopijas (b. l. 44), viso 501,82 EUR. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrÄs 2011-11-07 įsakymu âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ Nr. 1R-261/1K-355, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos valstybei priteisiama 7,64 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismo sprendimui įsiteisiÄjus, naikintinos Trakų rajono apylinkÄs teismo 2015-12-01 nutarimi nagrinÄjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs.Remdamasis iÅ¡dÄstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos R. V. pareiÅ¡kimo dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, netenkinti.Priteisti iÅ¡ R. V. 501,82 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų suinteresuotojo asmens M. P. naudai.Priteisti iÅ¡ R. V. 7,64 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybÄs naudai.Teismo sprendimui įsiteisÄjus panaikinti Trakų rajono apylinkÄs teismo nutartimi c. b. Nr. e2-182-231/2016 (buv. Nr. e2-4035-231/2015) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                 Äeslava Malinovska