91ef0b3e-0d3d-4e4e-99ae-e26794097a2d · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-2623/2013             Proceso Nr. 2-55-3-00972-2012-8             Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. R. (J. R.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-2106-275/2013 pagal ieÅ¡kovo J.

R. (J. R.) ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«sto Å«kis“ ir J. L. dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, laiku nesumokėto darbo užmokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu, be reikalavimų atsakovui BUAB „BÅ«sto Å«kis“, pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus atsakovei J. L. bei prašė iÅ¡ jos priteisti 30 000 Lt kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012-03-01 iki 2013-06-01, 144 Lt iÅ¡laidų vieÅ¡ojo transporto vienkartiniams bilietams, taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio padavimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad dėl atsakovės J. L., buvusios bendrovės UAB „BÅ«sto Å«kis“ direktorės, veiksmų su juo nebuvo tinkamai atsiskaitoma jam dirbant Å¡ioje bendrovėje, buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo bei su juo neatsiskaityta. IeÅ¡kiniui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti Å¡ios atsakovės pinigines lėšas bei turtÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymo galimybė gali pasunkėti arba įvykdymas pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nutartį iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad nors ieÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ vertina kaip didelę, tačiau atsakovas yra fizinis asmuo, kurio turtinė padėtis nėra žinoma, ieÅ¡kovas įrodymų apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenis, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl vadovaudamasis Å¡alių interesų pusiausvyra, ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir jo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodė, kad nesutinka su teismo nutarties iÅ¡vadomis, kad jis Å¡ioje proceso stadijoje turėjo pateikti įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, apie tai, kad ji slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ , nes įrodymų tyrimas yra atliekamas bylos nagrinėjimo metu.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ teismas turėjo įvertinti jo iÅ¡dėstytas aplinkybes, aiÅ¡kiai patvirtinančias, kad atsakovė J. L. yra nesÄ Å¾iningas asmuo. Dėl dokumentų klastojimo jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-0125/12 ir 2013-01-01 J. L. yra pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. Faktas, kad atsakovė tikėtinai padarė intelektinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, jo nuomone, liudija, kad atsakovė gali ne tik slėpti turtÄ , bet ir padaryti nusikalstamas veikas, siekdamas iÅ¡vengti jai priklausančių vykdyti prievolių.

Visa tai buvo nurodęs patikslintame ieÅ¡kinyje, todėl teismas turėjo pakankamai argumentų susidaryti įspÅ«dį, kad atsakovė gali imtis bet kokių priemonių iÅ¡vengti turtinės atsakomybės. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl jokie įrodymai dėl ginčo esmės neturėjo bÅ«ti pateikti ir negalėjo bÅ«ti nagrinėjami, teismo reikalavimai pertekliniai. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl praÅ¡omos priteisti sumos didumo vertinimo, nes, jo nuomone, praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ fizinio asmens, kuris tam tikrÄ laikÄ nedirbo ir neturėjo pinigų, gali bÅ«ti sunkiai sukaupiama, todėl yra labai didelė net ir vidutines pajamas gaunančiam asmeniui.

Be to, byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat bus pažeistas proporcingumo principas, kadangi atsakovė dėl neteisėtų veiksmų gali iÅ¡vengti prievolės atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė J. L. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, kad ji negalėjo bÅ«ti teismo įtraukta kaip fizinis asmuo į civilinę bylÄ atsakove, nes ji neturi su ieÅ¡kovu jokių materialinių teisinių santykių, kurie bÅ«tų reglamentuoti.

PasiraÅ¡ydama darbo sutartį su ieÅ¡kovu, ji veikė kaip bendrovės atstovė, todėl atsakyti už įrodytus dėl jos kaltės atliktus veiksmus galėtų tik prieÅ¡ bendrovę, o Å¡ios bylos aplinkybėmis ji galėtų bÅ«ti byloje tik trečiasis asmuo. Taip pat mano, kad ieÅ¡kovas pateiktame atskirajame skunde nurodydamas argumentus apie tai, kad ji kurį laikÄ nedirbo ir negavo pajamų, pažeidė jos teisę į privatumÄ , nes informacijos apie jos gyvenimo duomenis skelbimas yra be jos sutikimo, todėl svarstys galimybę dėl teisių gynimo teismine tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti įvykdymÄ bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu praÅ¡ymÄ pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius praÅ¡omų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Å iuo atveju teismas, netaikydamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akcentavo ir vertino bÅ«tent bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybių užtikrinimo prielaidas, todėl pagrįstai atsižvelgė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės kaip fizinio asmens tokiÄ sunkiÄ turtinę padėtį ar elgesį, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti galimybe ateityje įvykdyti teismo sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmens turtinė padėtis bet kuriuo atveju turi bÅ«ti vertinama, nes taip užtikrinamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principas (CPK 145 str.).

Apelianto argumentas, kad jis neprivalėjo pateikti Å¡io klausimo nagrinėjimo stadijoje duomenų (įrodymų) apie atsakovės turtinę padėtį ar atliekamus veiksmus, kuriais galbÅ«t atsakovė siekia iÅ¡vengti materialinės atsakomybės taikymo pasekmių, nes įrodymai tiriami bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nepagrįsta. Vien atitinkamų aplinkybių nurodymas, nepateikiant įrodymų, negali bÅ«ti pripažintinas pakankamu pagrindu tenkinti Å¡alių procesinius praÅ¡ymus, nes CPK nustato Å¡alių teises ir pareigas, kartu ir įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 str.).

Jei Å¡alis pati negali pateikti įrodymų, turi teisę praÅ¡yti teismo Å¡iuos įrodymus iÅ¡reikalauti iÅ¡ įrodymų Å¡altinių ir taip teisėtu bÅ«du rinkti ir teismui teikti įrodymus. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo nurodamos aplinkybės apie atsakovei pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , nesudaro pagrindo jos elgesio vertinti kaip nesÄ Å¾iningo civilinio proceso teisės normų prasme. Å ioje byloje sprendžiamas civilinio pobÅ«džio ginčas, todėl negalima remtis nepatikrintais baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ieÅ¡kovo nurodytais faktais ir aplinkybėmis dėl atsakovei pareikÅ¡tų įtarimų (CPK 177, 198 str., 182 str. 3 p.).

Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė