91edf707-56b4-46df-a802-ecfef4c3efa3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1054/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02528-2011-6                                            Procesinio dokumento kategorija 35.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios V.

N. privačios skulptÅ«ros įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-798/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios V. N. privačios skulptÅ«ros įmonės ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvių kalbos institutui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. sausio 11 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 2011/01/11, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, bei taikyti restitucijÄ piniginiu 14 964,21 Lt ekvivalentu.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . Administratorius nustatė, kad 2006 m. liepos 26 d. Å¡alys sudarė sutartį Nr. 06/07/27/20 dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo. 2006 m. gruodžio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 ieÅ¡kovas perdavė atsakovui darbus 59 829 Lt sumai, 2007 m. birželio 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 - 18 998 Lt sumai. Administratorius taip pat nustatė, kad įmonėje yra apskaitomi Å¡ie daiktai:

DVD grotuvas Samsung DVD V 8650 K, LCD televizorius Philips 37 PFL 7662D/12, stovas Sonorous CR7130B, kėdės Rio (50 vnt.), mediniai staliukai Rio (50 vnt.), Impuls stendas 16 skyrelių, juodas (1 vnt.) ir kabyklos (4 vnt.). Ä®monės savininkas informavo administratorių, kad Å¡ie daiktai buvo nupirkti ir įmonė visiÅ¡kai įvykdė įsipareigojimus atsakovui pagal sutartį Nr. 06/07/27/20. Atsakovas informavo, kad sutartis buvo įvykdyta bei darbų rezultatas buvo pateiktas atsakovui (užsakovui), Å¡alys viena kitai pretenzijų neturėjo ir tai patvirtino pasiraÅ¡ydamos 2010 m. sausio 11 d. darbų priėmimo-perdavimo aktÄ .

Apie tai, kad buvo sudarytas aktas, administratorius sužinojo tik gavęs raÅ¡tÄ . Nurodė, kad darbų priėmimo-perdavimo akto pagrindu jokia PVM sÄ skaita-faktÅ«ra ar kitas mokėjimo dokumentas nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas. Sudarydama ginčijamÄ sandorį, V. N. privati skulptÅ«ros įmonė, bÅ«dama nemoki, turėdama kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs, perdavė neatlygintinai daiktus atsakovui. Å iuo sandoriu buvo pažeistos ieÅ¡kovo (įmonės) kreditorių teisės. Nurodo, jog yra visos bÅ«tinos įstatymo numatytos sÄ lygos ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (actio Pauliana) (b.l. 1-12).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad pagal 2010 m. sausio 11 d. darbų priėmimo-perdavimo aktÄ perduoti daiktai nebuvo tarp Å¡alių 2006 m. liepos 26 d. pasiraÅ¡ytos sutarties objektas. Sutarties 2.1 punktas nustatė vykdytojo įsipareigojimus pagal užsakovo pateiktÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vizijÄ bei projektus pagaminti atitinkamus objektus. Tačiau pagal sutarties 2.2 punktÄ galima kitų instaliacijų gamyba pagal suderintus projektus arba aukščiau paminėtų (2.1 punkte) pakeitimas (b.l. 19-20).

Todėl teismas sprendė, kad sutarties Å¡alys iÅ¡ anksto numatė, kad galima kitų instaliacijų gamyba pagal nederintus projektus arba pagal sutarties 2.1 punkte iÅ¡vardintų instaliacijų pakeitimas. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė ir pagrindė tÄ aplinkybę, kad vystant ir tobulinant Lituanistikos židinio (centro) koncepcijÄ , eksponatų (instaliacijų) funkcionalumo iÅ¡plėtimui, jų pritaikymui edukacinei funkcijai vykdyti, didesnėms lankytojų grupėms aptarnauti, vizualinių ir garsų ekspozicijų kÅ«rimui („Tarmių karaokė“, „Kieti rieÅ¡utėliai“) ieÅ¡kovui reikėjo, vykdant sutartines nuostatas, nupirkti ir perduoti 2010 m. sausio 11 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus daiktus.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad sutarties papildymai ir pakeitimai galioja tik raÅ¡tiÅ¡ki, patvirtinti abiejų Å¡alių įgaliotų atstovų (sutarties 6.6. p.), nes sutarties 2.2 punktas yra specialus sutarties 6.6 punkto atžvilgiu ir reguliuoja visiÅ¡kai kitus atvejus, o Å¡alys, sudarydamos sutartį iÅ¡ anksto numatė, kad yra galimas sutarties objekto pakeitimas. IeÅ¡kovo ginčijamÄ darbų priėmimo-perdavimo aktÄ teismas, atsižvelgiant į nenutrÅ«kusiÄ ieÅ¡kovo įmonės Å«kinę – komercinę veiklÄ ieÅ¡kinyje nurodomu laikotarpiu ir teisminę praktikÄ , vertino kaip nepažeidžiantį kitų kreditorių teisių ir interesų, diktuojamÄ verslo logikos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alių sudaryta sutartis reiÅ¡kia privalėjimÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Å alys jau buvo pasiraÅ¡iusios du darbų priėmimo - perdavimo aktus, o ginčijamu sandoriu perduoti atsakovui daiktai nebuvo Å¡alių sudarytos sutarties objektas.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino sutarties 2 punkto nuostatas, daiktų perdavimas nebuvo suderintas jokiais raÅ¡tiÅ¡kais susitarimais dėl sutarties pakeitimo. Jokie Å¡alių susitarimai nelėmė ginčo daiktų perdavimo ir apskritai nesusiję su Å¡alių sudarytos sutarties tikslais ir esme. 2. Apeliantas, bÅ«damas jau nemokus, jokio atlygio už perduotus daiktus negavo, taip buvo pažeisti jo kreditorių interesai.3. Abi sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, dėl daiktų perdavimo nebuvo iÅ¡raÅ¡yti jokie mokėjimo dokumentai ar sÄ skaitos.

Apelianto manymu, ginčijamas darbų priėmimo perdavimo aktas apskritai realiai galėjo būti nesudarytas, nes atsakovas jo net neturi.

4. Teismas nebuvo aktyvus ir, nepagrįstai atmesdamas ieÅ¡kinį, negynė kreditorių interesų. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Å alių sudaryta sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta 2006 m. Pagal bylos duomenis atsakovas tuomet turėjo tik vienÄ reikÅ¡mingesnį kreditorinį reikalavimÄ (UAB „Žybartuva“). Todėl teismo iÅ¡vada dėl kreditorių interesų nepažeidimo ginčijamo sandorio sudarymu yra pagrįsta. Bet kuriuo atveju apeliantas nepateikė įrodymų, jog dėl ginčijamo sandorio įmonė tapo nemoki ar kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės.Atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi apelianto kreditoriai, todėl negalima teigti, jog jis buvo nesÄ Å¾iningas.Ginčijamu sandoriu buvo perduotas turtas – darbo rezultatas pagal Å¡alių sudarytos sutarties kainÄ â€“ 131 000 Lt.

Visa sutarties kaina apeliantui buvo sumokėta, darbų rezultatas ginčijamu darbų priėmimo perdavimo perduotas tokiai pat sumai. Daiktų perdavimas atitiko Å¡alių valiÄ , fiksuotÄ sutarties 2.2 punkte, dėl sutarties dalyko ir apelianto prisiimtų įsipareigojimų turinį. Tai, kad atsakovas neturi ginčijamo darbų priėmimo perdavimo akto, nereiÅ¡kia atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nes abu Å¡io akto originalai liko pas įmonės savininkÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å iuo atveju tokių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2006 m. liepos 26 d.

Å¡alys sudarė sutartį Nr. 06/07/27/20 dėl Lituanistikos centro instaliacijų ekspozicijos pagaminimo (toliau- Sutartis) (b.l. 19-20). Pagal jos nuostatas atsakovas (užsakovas) užsako ir apmoka, o vykdytojas (apeliantas) įsipareigojo pagal užsakovo pateiktÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vizijÄ bei projektus pagaminti minėtÄ instaliacijų ekspozicijÄ Â (Sutarties 1, 2 p. p.). Sutarties darbų kaina 131 000 Lt. 2006 m. gruodžio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 ieÅ¡kovas perdavė atsakovui darbus 59 829 Lt sumai, o 2007 m. birželio 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 - 18 998 Lt sumai (b.l. 21, 23). 2010 m. sausio 11 d. šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktÄ 131 000 Lt sumai (toliau –Perdavimo aktas).

Juo inter alia atsakovui perduoti apelianto apskaitoje buvę daiktai: DVD grotuvas Samsung DVD V 8650 K, LCD televizorius Philips 37 PFL 7662D/12, stovas Sonorous CR7130B, kėdės Rio (50 vnt.), mediniai staliukai Rio (50 vnt.), Impuls stendas 16 skyrelių, juodas (1 vnt.) ir kabyklos (4 vnt.) (toliau – Daiktai). Bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2010 m. birželio 30 d. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareikÅ¡tas actio Pauliana ieÅ¡kinys. Tiek Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę teisminėje praktikoje suformuluotas tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniui aiÅ¡kintinas reikÅ¡mingas aplinkybes (sÄ lygas), taigi, Å¡alims jos žinomos, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Teisėjų kolegija iÅ¡samiau pasisako tik dėl tų faktinių bylos aplinkybių ir tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio (ne)tenkinimui sÄ lygų egzistavimo, dėl kurių Å¡alys nesutaria.Byloje yra iÅ¡kilęs ginčas dėl (ne)privalėjimo sudaryti Perdavimo aktÄ . Atsakovas nurodo, kad sudaryti Perdavimo aktÄ ir perduoti jame nurodytÄ turtÄ inter alia Daiktus apeliantas privalėjo Sutarties nuostatų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu atsakovo aiÅ¡kinimu. Apeliantas įrodinėja, kad Perdavimo akto Å¡alys neprivalėjo sudaryti, o Daiktų perdavimas apskritai nebuvo susijęs su sutartinių nuostatų realizavimu.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apelianto argumentais. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nors juo ir praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu visÄ Perdavimo aktÄ , faktiÅ¡kai ginčo dalykas yra ne Perdavimo aktas visa apimtimi, taigi, ir ne jo sudarymo visa apimtimi (ne)privalomumas apskritai, o tik dalyje dėl Daiktų perdavimo, tik Å¡ioje dalyje apeliantas prašė ir restitucijos taikymo. Sutarties 1 punktas nustatė vykdytojo įsipareigojimus pagal užsakovo pateiktÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vizijÄ bei projektus pagaminti atsakovo instaliacijų ekspozicijÄ .

Pagal Sutarties 2.1 punktÄ vykdytojas pagal užsakovo pateiktÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vizijÄ bei projektus įsipareigojo pagaminti 2.1.1. – 2.1.19 papunkčiuose iÅ¡vardintas instaliacijas. Teismas sprendė, kad pagal Sutarties 2.2 punktÄ , kuris numatė, jog galima kitų instaliacijų gamyba pagal suderintus projektus arba aukščiau paminėtų pakeitimas, Å¡alys iÅ¡ anksto buvo numačiusios, kad galima kitų instaliacijų gamyba pagal nederintus projektus arba pagal Sutarties 2.1 punkte iÅ¡vardintų instaliacijų pakeitimas.

Todėl, teismo nuomone, Lituanistikos židinio (centro) koncepcijÄ , eksponatų (instaliacijų) funkcionalumo iÅ¡plėtimui, jų pritaikymui edukacinei funkcijai vykdyti, didesnėms lankytojų grupėms aptarnauti, vizualinių ir garsų ekspozicijų kÅ«rimui („Tarmių karaokė“, „Kieti rieÅ¡utėliai“) apeliantui reikėjo nupirkti ir perduoti Perdavimo akte nurodytus Daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiÅ¡kinimas (dėl Daiktų nupirkimo ir perdavimo) neiÅ¡plaukia nei iÅ¡ Sutarties 2.2 punkto nuostatų turinio, nei iÅ¡ kitų faktinių bylos duomenų.Visų pirma, Sutarties 2.2 punktas kalba apie kitų instaliacijų gamybÄ pagal suderintus projektus arba Sutarties 2.1 punkte nurodytų pakeitimÄ .

Taigi, Å¡alys, prieÅ¡ingai nei teigia teismas, nebuvo numačiusios galimybės gaminti instaliacijas pagal nederintus projektus. Pastebėtina, kad galimybė vykdytojui atlikti kokius nors darbus nederinant su užsakovu paprastai apskritai nedera su tarp jų susiklostančiais santykiais. Antra, byloje nėra duomenų, kad Sutarties 2.2 punktas apskritai buvo realizuojamas, t.y. Å¡alys bÅ«tų (su)derinusios projektus dėl kitų instaliacijų gamybos arba keitusios iÅ¡vardintas Sutarties 2.1 punkte. Pastebėtina, kad apeliantas pagrįstai nurodo, jog pagal Sutarties 6.6 punktÄ jos papildymai ir pakeitimai galioja tik raÅ¡tiÅ¡kai pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių, ir, nors atsakovas teigia, kad pastarasis punktas skirtas kitiems atvejams, tačiau taip ir nenurodo kokiems konkrečiai ir kodėl Å¡is punktas netaikytinas nagrinėjamam atvejui.

Teisėjų kolegija pagal byloje esančius įrodymus neturi pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo aiÅ¡kinimu bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Daiktų nupirkimas ir perdavimas gali bÅ«ti grindžiamas Sutarties 2.2 punkto nuostatomis, nes tokio pobÅ«džio teiginiai yra iÅ¡ esmės vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio apie nuostatų egzistavimÄ , bet ne jų faktinį realizavimÄ Sutarties vykdymo procese. Trečia, vertinant Sutartimi prisiimtų apelianto įsipareigojimų turinį (Sutarties 2.1.1-2.1.19 punktai), sutinkant su apeliantu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turėjo pareigÄ nupirkti konkrečius baldus ir buitinę technikÄ .

Pagal Sutarties nuostatas apeliantas turėjo pats pagaminti ekspozicijÄ pagal užsakovo pateiktÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ vizijÄ bei projektus. Ä®sipareigojimai kažkÄ nupirkti nėra numatyti Sutartyje, jokių kitų duomenų apie ekspozicijos „gaminimÄ â€œ nupirkimo bÅ«du pagal užsakovo pateiktas, suderintas ir patvirtintas vizijas bei projektus atsakovas į bylÄ nepateikė (atsakovas neturi net ir Perdavimo akto). MinėtÄ abejonę dėl Daiktų nupirkimo konkrečiai ekspozicijai taip pat iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad Daiktai yra iÅ¡vardinti atskiromis Perdavimo akto eilutėmis ir nepatenka į kuriÄ nors vienÄ ar kelias konkrečias ekspozicijos instaliacijas.

Ketvirta, pagal Sutartį visus darbus buvo privalu baigti dar iki 2007 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties 2.3 p.). Tuo tarpu iÅ¡ administratoriaus pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad apeliantas faktiÅ¡kai visus Daiktus (iÅ¡skyrus kabyklÄ ) pats įsigijo jau po 2007 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 29-32). Ir visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl Å¡ie apelianto įgyti ir jo apskaityti Daiktai perduoti Perdavimo aktu atsakovui daugiau kaip po dviejų metų po Sutarties termino pasibaigimo ir jų dar vėlesnio nupirkimo. Penkta, pažymėtina ir tai, kad pagal 2006 m. darbų perdavimo priėmimo perdavimo aktus atsakovui jau buvo perduota darbų už beveik 80 000 Lt (iÅ¡ Sutartyje numatytų 131 000 Lt), o Perdavimu aktu – dar 131 000 Lt (su Daiktais), o dalis Perdavimo akte nurodytų Daiktų (kabykla, stovas, kėdės, staliukai, Impuls stendai) – dar ir aukÅ¡tesnėmis įsigijimo iÅ¡ prekybos įmonių kainomis nei nurodyta jų įsigijimo metu apeliantui iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nė vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių apskritai nevertino ir konstatavo, kad Perdavimo akte nurodyta suma atitinka Sutartimi numatytÄ darbų atlikimo apmokėjimÄ (131 000 Lt). Taigi, atsakovui gavus iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ už pagal Sutartį numatytų ekspozicijų pagaminimÄ ir atlikus darbus Sutartyje numatytos darbų apmokėjimo kainos apimtyje, perleisti Perdavimo aktu dar ir jo pirktus Daiktus nebuvo bÅ«tinumo, juo labiau negaunant už tai apmokėjimo. Jokių Å¡alių susitarimus dėl darbų kainos padidinimo patvirtinančių įrodymų byloje nėra, to atsakovas ir neteigė.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bylai reikÅ¡mingos actio Pauliana sÄ lygos - neprivalėjimo sudaryti Daiktų perdavimo sandorį – egzistavimo ir kartu paneigia skundžiamo sprendimo argumentus dėl Perdavimo akto susiejimo su įprasta verslo praktika. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, t.y. praėjus mažiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams po Perdavimo akto sudarymo atsakovo pradelsti įsiskolinimai virÅ¡ijo 43 tÅ«kst. Lt, Ä®BÄ® prasme jis buvo nemokus (b.l. 15-16).

Daiktų Perdavimo aktu jis perleido įmonės turėtÄ turtÄ , į kurį kreditoriai bÅ«tų galėję nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nelaikytinas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi, nes nesidomėjo aplinkybėmis, kodėl ieÅ¡kovas, virÅ¡ydamas gautÄ apmokėjimÄ pagal Sutartį, perduoda Daiktus, juos priėmė dar didesnėmis kainomis nei ieÅ¡kovas prieÅ¡ du metus buvo nupirkęs (taigi, galėjo pats juos nusipirkti naujus mažesnėmis kainomis) ir net nepasilikdamas sau Perdavimo akto.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl actio Pauliana sÄ lygų neegzistavimo. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas praÅ¡o taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu. Tačiau toks restitucijos bÅ«das taikomas tik tuo atveju, jei tai neįmanoma arba sukels didelių nepatogumų Å¡alims (CK 6.146 straipsnis).

Ä®rodymų dėl pastarųjų aplinkybių egzistavimo nėra pateikta, todėl ir nukrypti nuo bendrosios taisyklės – restitucijos taikymo natÅ«ra – nėra pagrindo. Kita vertus, neatmestina, kad per laikotarpį nuo Perdavimo akto sudarymo iki Å¡io sprendimo priėmimo Daiktai/dalis jų  gali bÅ«ti neiÅ¡likę. Dėl to Å¡iame sprendime nurodoma piniginio ekvivalento suma pagal CK 6.147 straipsnio nuostatas (inter alia įvertinant konstatuotÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ), kuri vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotina nesant Daiktų (jų dalies).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, ji nuo žyminio mokesčio atleista. Tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ė: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2010 m. sausio 11 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 2011/01/11, sudarytÄ tarp V.

N. privačios skulptÅ«ros įmonės ir atsakovo Lietuvių kalbos instituto.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai V. N. privačios skulptÅ«ros įmonei iÅ¡ atsakovo Lietuvių kalbos instituto: DVD grotuvÄ Samsung DVD V 8650 K – 700 Lt vertės, LCD televizorių Philips 37 PFL 7662D/12 – 4 700 Lt vertės, stovÄ Sonorous CR7130B – 600 Lt vertės, kėdes Rio (50 vnt.) – 4 325,29 Lt vertės, medinius staliukus Rio (50 vnt.) – 2 174,74 Lt vertės, Impuls stendÄ 16 skyrelių, juodÄ (1 vnt.) – 861,40 Lt vertės, kabyklas (3 vnt.) -749,98 Lt, kabyklÄ â€“ stendÄ â€“ 802,40 Lt vertės.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvių kalbos instituto 447,41 Lt žyminį mokestį valstybei.

                                                                                              Teisėjai                                                    Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus            Â