2020-09-16 Nr. AB-16967-3-62-3-01295-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-503-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01295-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 50FPĮ-52-(14.50.112.) „Dėl privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti 2017 m. liepos 31 d. leidimą Nr. 45/17, išduotą Druskininkų savivaldybės administracijos; 3) už patirtą moralinę ir materialinę žalą priteisti iš NŽT ir Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 500 Eur.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti D. K. skundą ir nusprendė įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti Įsakymą ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 31 d. išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 45/17 (toliau – ir Projekto rengimo reikalavimai).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, padarė išvadą, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti ir sprendimas tvirtinti arba sprendimas atsisakyti tvirtinti projektą sukelia tretiesiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes bei gali būti skundžiamas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, jog Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-71-418/2020 (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00311-2019-1) pagal ieškovų S. S., R. G., G. K., V. P. ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims R. K., D. K., O. L. W., NŽT dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalinti jiems priklausančias 3,6800 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aginro“ projektuotojo R. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. ieškinį patenkino.

Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo teismas nustatė, jog R. G. NŽT Druskininkų skyriui 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas Įsakymu nusprendė pradėti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Druskininkų savivaldybės administracija 2017 m. liepos 31 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus. Vadovaujantis išduotais reikalavimais parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismas minėtoje civilinėje byloje nustatė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas, tačiau šiam projektui nėra pritarusi tik viena atsakovė (D. K.) iš aštuonių bendrasavininkų, kuri alternatyvų neteikė ir savo nesutikimo su ieškovo projektu niekuo negrindė. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu nusprendė atidalinti S. S., G. K., R. G., V. P., R. K., D. K., O. L. W., D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,6800 ha Žemės sklypą, priskiriant asmeninėn nuosavybėn suformuotus žemės sklypus natūra ir nustatant kelio servitutus pagal R. M. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pripažino ieškovams teisę be atsakovės D. K. ir R. K. raštiško sutikimo ir derinimo atlikti visus būtinus veiksmus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui įgyvendinti, įskaitant atidalintų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, žemės sklypų kadastro duomenų ir nuosavybės teisių į atidalintus žemės sklypus įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas įsiteisėjęs, kadangi Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-721-390/2020 sprendimą paliko nepakeistą.

Teismo vertinimu, pareiškėjai teisines pasekmes nagrinėjamu atveju sukėlė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo atidalintos Žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl Įsakymas ir Projekto rengimo reikalavimai, sudarę tik prielaidas ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, vertinti kaip procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie negalėjo būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą ir 2017 m. liepos 31 d. leidimą Nr. 45/17, išduotą Druskininkų savivaldybės administracijos atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį, panaikinti Įsakymą ir 2017 m. liepos 31 d. Nr. 45/17 leidimą, išduotą Druskininkų savivaldybės administracijos. Pareiškėja taip pat prašo už patirtą moralinę ir materialinę žalą priteisti iš atsakovų po 1 500 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl projektuotojo R. M. parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau šis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja teigia, kad 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą dėl leidimų panaikinimo, o ne dėl minėto projekto. Dėl parengto projekto, pareiškėja nurodo, kad turėtų būti sprendžiama baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog jai teisines pasekmes sukėlė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo atidalintos Žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl Įsakymas ir Projekto rengimo reikalavimai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pareiškėja atskirajame skunde, iš esmės teigia, kad ji ginčija išduotus leidimus, o ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus vedėjos 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 50FPĮ-52-(14.50.112.) „Dėl privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 31 d. išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 45/17.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. G. NŽT Druskininkų skyriui 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas Įsakymu nusprendė pradėti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Druskininkų savivaldybės administracija 2017 m. liepos 31 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus. Vadovaujantis išduotais reikalavimais parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu, kuris Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-721-390/2020, paliktas nepakeistas, atidalino bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,6800 ha Žemės sklypą, priskiriant asmeninėn nuosavybėn suformuotus žemės sklypus natūra ir nustatant kelio servitutus pagal R. M. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pripažino ieškovams teisę be D. K. ir R. K. raštiško sutikimo ir derinimo atlikti visus būtinus veiksmus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui įgyvendinti.

Įvertinusi pareiškėjos skundo ir ketinamų ginčyti Įsakymo ir Projektų rengimo reikalavimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai yra Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroje parengti tarpiniai dokumentai, kurie negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pareiškėja, paduodama skundą administraciniam teismui dėl ginčijamų išduotų leidimų, iš esmės siekia, kad būtų pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjai teisines pasekmes nagrinėjamu atveju sukėlė būtent Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo atidalintos Žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl Įsakymas ir Projekto rengimo reikalavimai, sudarė tik prielaidas ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (CPK VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjos vienas iš skundo reikalavimų yra už patirtą moralinę ir materialinę žalą priteisti jai iš NŽT ir Druskininkų savivaldybės administracijos po 1 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat atsisakytina priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.), tačiau administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015).

Kadangi pareiškėja skunde turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtais NŽT ir Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmais išduodant leidimus ir supainiojant viešuosius ir privačius interesus, šis skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas savarankišku skundo reikalavimu ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui nepakanka duomenų skundo priėmimo metu išvadai padaryti dėl reiškiamo reikalavimo pagrindo, pareiškėjai turėtų būti pasiūlyta patikslinti atitinkamą skundo dalį (ABTĮ 33 str. 1 d., 24 str. 2 d. 7 p.), ir tik po to sprendžiama dėl šios skundo dalies priėmimo nagrinėti teisme.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymo ir 2017 m. liepos 31 d. leidimo Nr. 45/17, išduoto Druskininkų savivaldybės administracijos, panaikinimo, tačiau netinkamai išsprendė skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą, todėl tenkinant pareiškėjos atskirąjį skundą iš dalies, minėta nutarties dalis naikintina, pareiškėjos skundo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti D. K. skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius