91ecea3f-7afa-4b8f-bbcb-18a1773b866b · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-2131-670/2020; Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00213-2020-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; (S) 2.6.10.; 3.1.7.4.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.; 3.2.6.1 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 12 d. Jurbarkas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. K., atsakovui L. G. ir jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

K. ieÅ¡kinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas K. K. ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo L. G. priteisti 2 780 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2014 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ Z. B. įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), su jame pastatytu statiniu paÅ¡arams kaupti (silosine arba paÅ¡arų tranšėja). 2018 m. lapkričio 10 d. iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo, atsakovas demontavo ir pasisavino gelžbetonines plokÅ¡tes (viena plokÅ¡tė sulaužyta) ir jam padaryta 2 780 Eur žala.

Dėl atsakovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ nutraukė. 2019 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovas žalos atlyginimo gali reikalauti civilinio proceso tvarka. Keliant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ buvo abejojama tuo, jog gelžbetoninės plokÅ¡tės ir paÅ¡arų tranšėja priklauso ieÅ¡kovui. Nors nekilnojamojo turto dokumentuose nėra užfiksuota minėtoji siloso tranšėja, tačiau faktiÅ¡kai ji yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei ju priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y.

žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 straipsnis). Atsakovas L. G. byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad jis yra paÅ¡arų tranšėjos savininkas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo kalbama apie kokių tai neinventorizuotų daiktų perdavimÄ . IeÅ¡kovas niekada neragino buvusius žemės savininkus pasiimti jo žemėje esančius objektus, nesikreipė dėl atlaisvinimo, jais nesinaudojo ir niekaip neįgijo nuosavybės teisių į statinius.

Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui jis pateikė įrodymus, kad statinio didžioji dalis (3/4) priklauso kitiems asmenims, kurie jam statinio plokÅ¡tes perleido. IeÅ¡kovas mano, kad jam turi priklausyti statiniai, nes yra ant jo žemės, tačiau jokių įrodymų ar aplinkybių dėl statinio naudojimo pagal paskirtį nepateikia. Siloso tranšėja buvo ir yra Å¡alia esančios karvidės priklausinys ir ji tarnauja pagrindiniam daiktui- karvidei. Jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, turėjo turto savininkių leidimÄ pasiimti plokÅ¡tes.

IeÅ¡kovas tranšėjos neremontavo ir jokių nuostolių nepatyrė, todėl ir žala negali bÅ«ti atlyginama. Siloso tranšėjos savininkės nurodė, kad objektas susidėvėjęs 90 procentų, todėl ir plokÅ¡tes perleido nemokamai, nesuprantama ir tranšėjos atstatymo sÄ mata. IeÅ¡kovas K. K. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodė, kad 2014 m. iÅ¡ Z. B. įsigijo žemės sklypÄ su jame esančiu pastatu. Atsakovas iÅ¡ jo žemės sklypo iÅ¡vežė tranšėjos (silosinės) plokÅ¡tes, todėl kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , o prokuratÅ«ros priimtas nutartis skundė. 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Kauno apygardos teismas nutartimi skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo netenkino. Jam padaryta žala nustatyta pagal uždarosios akcinės bendrovės „Neta“ sudarytÄ sÄ matÄ . SÄ matÄ sudaręs asmuo buvo atvykęs į vietÄ , aiÅ¡kiai įvertinta kokie atstatymo darbai reikalingi, 150 Eur už darbÄ tai paruoÅ¡ti žemės pagrindÄ plokÅ¡tėms sumontuoti. LakoniÅ¡ka sÄ mata, atsakovas sudarant sÄ matÄ nebuvo kviestas. PaÅ¡arų tranšėjos kadastrinių matavimų nėra. Buvusios AkmeniÅ¡kių žemės Å«kio bendrovės sÄ raÅ¡uose minima siloso tranšėja 53, tai kita tranšėja esanti prie fermos ir ji buvo padalinta keliems asmenims.

Ginčo tranšėja yra visai kitame sklype, tai jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tranšėja yra žemės priklausinys, jÄ naudoja paÅ¡arams pasidėti. Atsakovas iÅ¡ardė septynias plokÅ¡tes, penkios plokÅ¡tės dingo, viena sudaužyta, dar viena iÅ¡ardyta. Atstatymui reikia Å¡eÅ¡ių naujų plokščių, sÄ matoje paskaičiuota jų kaina (2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 03 min. 58 sek. - 01 val. 07 min. 57 sek.). Atsakovo L. G. atstovas Gvidas Byčius teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kalbėjosi su tranšėjos savininkais, kurie jam leido naudotis objektu.

Byloje pateikti duomenys, kad asmenims tranšėja buvo perleista už pajus. Tranšėja buvo apleista, sugriuvusi ir nenaudojama. Sodyba, kuriÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas senais laikais priklausė atsakovo tėvams. Nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas jÄ remontavo, todėl matosi, kad piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kinio suma nepagrįsta. (2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 01 val. 07 min. 57 sek. - 01 val. 15 min. 47 sek.). Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad žmonėms už pajus buvo atiduotos plokÅ¡tės, kurias perleido jam.

Jis gavo pajininkų sutikimus plokÅ¡tes paimti. IeÅ¡kovui plokÅ¡tės nepriklauso. Prie siloso tranšėjos yra jo tėviÅ¡kės žemės ribos. B. L. ir J. J. priklausė ta pati tranšėja ir jos leido paimti plokÅ¡tes. Betono plokÅ¡tės nevertos tokių pinigų kokius praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas, jos yra subyrėjusios ir nebuvo naudojamos pagal paskirtį. SutikimÄ paimti plokÅ¡tes iÅ¡ savininkų jis gavo 2018 m. lapkričio 15 d., o žodinis leidimas buvo duotas anksčiau (2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 03 min. 28 sek. - 24 min. 37 sek.).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad privatizavus žemės Å«kio bendrovę pagal visuotinÄ surinkimÄ buvo iÅ¡dalintas turtas. Keletas Å«kininkų 1992 m. atsiskyrė ir jie pradėjo Å«kininkauti. Pagal pajus jiems buvo atiduotas turtas, tai pastatai, technika, degalai ir kt. IÅ¡einantiems Å«kininkauti pagal sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä buvo perduotas turtas. Prie karvidės priklausė siloso tranšėja statyta 1963 m. Ji tuo metu dirbo kolÅ«kyje vyr. buhaltere. A. A., B. L., Z. B. ir B. A. buvo atiduota karvidė ir siloso tranšėja.

Ši siloso tranšėja priklauso ūkininkams, kuriems buvo perduota. Turto perdavimo aktai turėtų būti archyve. Inventorinių dokumentų nėra, registrų centre nebuvo registruota. Didelė siloso tranšėja kolūkyje buvo viena (2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 47 sek. - 40 min. 24 sek.). Ieškinys netenkintinas. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas K.

K. iÅ¡ Z. B. įsigijo 3 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Kaip ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas žemę nupirko kartu su sklype esančiu statiniu paÅ¡arams kaupti (silosine arba paÅ¡arų tranšėja). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas 2014 m. gruodžio 10 d. K. K. ir jo sutuoktinės L. K. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl penkių gelžbetoninių silosinės plokščių vagystės iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas 2019 m. gegužės 3 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apskundė, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. K. 2019 m. birželio 7 d. priėmė nutarimÄ kuriuo K. K. skundo netenkino. Šį nutarimÄ ieÅ¡kovas skundė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau 2019 m. liepos 16 d. nutartimi skundas netenkintas. MinėtÄ nutartį ieÅ¡kovas skundė Kauno apygardos teismui, 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovo skundas atmestas (elektroninės bylos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo priedai). Byloje pateikti 1992 m. balandžio 13 d. AkmeniÅ¡kių žemės Å«kio įmonės sÄ raÅ¡ai, kuriuose nurodyta koks turtas priklauso įsigyti Å«kininkui A. A. ir B. L., į perduodamo turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta karvidė ir ginčo objektas – siloso tranšėja. 2018 m. lapkričio 25 d. J. A. paaiÅ¡kinimas, kad ji su vyru A. A. 1992 m. pradėjo Å«kininkauti, už pajus buvo iÅ¡dalintas AkmeniÅ¡kių kolÅ«kio turtas, tai 100 vietų karvidė ir tranšėja 1963 m. statybos.

Po vyro A. A. mirties ji turtÄ paveldėjo. 2018 m. lapkričio 15 d. J. A. (J.) raÅ¡tas, kad ji už pajus įsigytÄ turtÄ - ¼ dalį siloso tranšėjos (4 plokÅ¡tes), kurios yra 90 procentų nusidėvėjusios, nemokamai perleidžia L. G.. 2018 m. lapkričio 18 d. B. L. raÅ¡tas, kad ji už pajus įsigytÄ turtÄ - ¼ dalį siloso tranšėjos (4 plokÅ¡tes), kurios yra 90 procentų nusidėvėjusios, nemokamai perleidžia L. G. (elektroninės bylos atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedai). Byloje pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Neta“ sÄ mata, iÅ¡ kurios matyti, kad statinio atstatymo darbai sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0452-4714 yra 2 780 Eur.

Taip pat byloje pateiktos aerofotografinės nuotraukos, iš kurių matyti, kad siloso tranšėjos betono plokštės yra susidėvėjusios ir apaugusios žole. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 780 Eur žalos atlyginimo už pasisavintas ir sugadintas gelžbetonines siloso tranšėjos plokštes. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo daikto (siloso tranšėjos) nuosavybės. Dėl ginčo objekto - siloso tranšėjos priklausomybės Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodo aplinkybes, kad 2014 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Z.

B. įsigijo 3 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypÄ jis nupirko kartu su sklype esančiu statiniu paÅ¡arams kaupti (silosine arba paÅ¡arų tranšėja). Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo aplinkybes, kad siloso tranšėja ieÅ¡kovui nepriklauso, siloso tranšėja priklausė tretiesiems asmenims, kurie raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu siloso tranšėjos plokÅ¡tes nemokamai perleido jam. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. G. tuo metu dirbusi AkmeniÅ¡kių žemės Å«kio bendrovėje vyr. buhalterės pareigose parodė, kad 1992 m. likviduojant bendrovę siloso tranšėja kartu su karvide pagal turto perdavimo aktÄ buvo perduota 4 asmenims, tai A.

A., B. L., Z. B. ir B. A.. Byloje atsakovas pateikė B. L. sutikimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ji nemokamai perleidžia L. G. 4 silosinės gelžbetonines plokÅ¡tes, kurios yra nusidėvėjusios 90 procentų. Taip pat pateikė ir mirusio A. A. sutuoktinės (Å¡iuo metu J.) sutikimÄ , kuriuo ji taip pat L. G. nemokamai perleidžia 4 silosinės plokÅ¡tes, kurias paveldėjo po savo vyro A. A. mirties. Likviduojamos bendrovės turto perdavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymas (toliau-Žemės Å«kio bendrovių įstatymas).

Minėto įstatymo 32 straipsnyje numatyta bendrovės likvidavimo tvarka. 1992 m. AkmeniÅ¡kių bendrovės perduodamo bendrovės turto sÄ raÅ¡o pajininkams sudarymo laikotarpiu, pagal galiojusio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis, patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatorius užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis parduoda bendrovės turtÄ ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Pagal Å¡iuo metu galiojančio Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu.

Atsižvelgiant į Å¡ias teisės normas darytina iÅ¡vada, kad 1992 m. AkmeniÅ¡kių žemės Å«kio įmonei perduodant turtÄ , nei Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu. IÅ¡ Å¡ioje byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad siloso tranšėjos savininkams (A. A., B. L., Z. B. ir B. A.) siloso tranšėja turto perdavimo aktu perduota nebuvo, siloso tranšėja kaip turtas buvo tik įtraukta į perduodamo turto sÄ raÅ¡Ä .

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. patvirtino, kad minėta siloso tranšėja perdavimo aktu buvo perduota savininkams ir mano, kad Å¡ie aktai turėtų bÅ«ti archyve, tačiau nagrinėjamoje byloje turto perdavimo aktų nėra, o taip pat nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų kreipusios į archyvÄ dėl tokių duomenų gavimo. Kadangi AkmeniÅ¡kių žemės Å«kio bendrovė likviduota, o turto perdavimo už pajus aktas byloje nepateiktas, todėl teismas negali daryti iÅ¡vados, kad statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais) minėtiems bendrovės darbuotojams (pajininkams).

IeÅ¡kovas nuosavybę į siloso tranšėjÄ Ä¯rodinėja žemės pirkimo pardavimo sutartimi ir CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y.

žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 straipsnis). Kadangi atsakovas L. G. 2018 m. lapkričio 10 d. iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo pasisavino penkias gelžbetonines plokÅ¡tes, o kitas dvi sugadino praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ . Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Ä®statymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau-Nekilnojamojo turto registro įstatymo) 2 straipsnis).

Taigi Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir vieÅ¡inimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis, numato nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimo tvarkÄ . Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko praÅ¡ymu priklausinių duomenis įraÅ¡ant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡Ä .

Nekilnojamojo daikto priklausinių įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto registrÄ tvarkÄ ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Žemės sklypas negali bÅ«ti registruojamas kaip priklausinys. Žemės sklypo priklausiniu gali bÅ«ti tik statinys. Statinys gali bÅ«ti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). IÅ¡ byloje pateikto 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik žemės sklypas.

Kadastro duomenys nustatyti 2004 m. balandžio 8 d., duomenys tikslinti sandorio sudarymui 2014 m. gruodžio 3 d. Z. B. užsakymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuosavybę į žemės sklypÄ Ä¯registravo 2014 m. gruodžio 10 d., nuo to laiko praėjo 6 metai, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad ieÅ¡kovas ketino įregistruoti siloso tranšėjÄ Nekilnojamo turto registre, t. y. kad jis kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centrÄ su praÅ¡ymu įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ jam priklausantį turtÄ .

Byloje esanti 2014 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ , kuriame yra ginčo objektas – siloso tranšėja pirko iÅ¡ Z. B., tačiau žemės pirkimo pardavimo metu tarp Å¡alių nebuvo aptarta ar ieÅ¡kovui K. K. kartu su žeme nuosavybės teise pereina ir tranšėja. Byloje ieÅ¡kovas teigė, kad likviduotos žemės Å«kio bendrovės darbuotojams buvo perduota ne ginčo siloso tranšėja, bet visai kita siloso tranšėja esanti gretimame žemės sklype, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti Å¡iÄ aplinkybę.

Byloje apklausta liudytoja A. G. nurodė, kad siloso tranšėja buvo perduota tiems pajininkams, kuriems buvo perduota ir karvidė ir tokio dydžio tranšėja buvo tik viena. Atsakovas (jo atstovas) teisę į siloso tranšėjÄ Ä¯rodinėjo CK 4.19 straipsnio pagrindu. Priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2014; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-223/2013). Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad verÅ¡idę ir siloso tranšėjÄ , kurios galimai buvo perduotos pajininkams siejo bendra Å«kinė paskirtis. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tačiau ieškovas neįrodė, kad nuosavybės teise jam priklauso ir siloso tranšėja.

Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, Å¡alių, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepakanka byloje duomenų įrodančių, kad ieÅ¡kovui K. K. priklauso siloso tranšėja esanti ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas. IeÅ¡kovas patirtus nuostolius pagrįsti į bylÄ pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Neta detalizuotÄ sÄ matÄ , kurioje nurodyta darbų atlikimo (grunto paruoÅ¡imo, plokščių sumontavimo) vertė, iÅ¡ viso 2 780 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo objektas – siloso tranšėja priklauso ieÅ¡kovui, todėl dėl reikalavimo atlyginti žalÄ teismas nepasisako ir Å¡io klausimo nesprendžia. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kinys netenkintinas, o Å¡alys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepasisakė ir jų atlyginti neprašė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovo K. K. ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo netenkinti. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus. Teisėjas Raimundas Klimaitis