Legislator Case Law & Legislation
AS-146-565-12 AI generated

AS-146-565-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-146-565-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (nutartį), pažeidė vienodos teismų praktikos formavimo imperatyvą ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

Legislator headnote

AI generated

AS-146-565-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo UAB „Vestekspress“ atžvilgiu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-565/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01727-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vestekspress“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vestekspress“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vestekspress“ (toliau – ir UAB „Vestekspress“, pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1-32), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuri taikoma pareiškėjui, o nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies arba Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nepanaikinus Nutarimo dalies, taikomos pareiškėjui, – sumažinti UAB „Vestekspress“ paskirtą 164 300 Lt dydžio baudą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo UAB „Vestekspress“ atžvilgiu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi (I t., b. l. 185-186) pareiškėjo UAB „Vestekspress“ skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo atžvilgiu – grindžia tuo, kad: yra pakankamai teisinių pagrindų pripažinti ginčijamo Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma remiantis vien tik prima facie argumentu; Nutarimu pareiškėjui apribojamos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose; pareiškėjas jau patyrė žalos dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, o sumokėjęs baudą, kurios suma yra didelė, neišvengiamai gali pakenkti ne tik sau pačiam, bet ir viešajam interesui (darbuotojų ir valstybės interesams); patenkinus skundą ir panaikinus Nutarimą, pareiškėjas ketina prisiteisti žalos iš valstybės; nesustabdžius Nutarimo galiojimo, jis gali sukelti nepataisomų teisinių pasekmių ir griežtesnę administracinę atsakomybę naujo tyrimo atveju.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog objektyvaus pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju nėra. Vertino, kad tai, jog pareiškėjas, sumokėjęs baudą, neišvengiamai gali pakenkti ne tik sau pačiam, bet ir viešajam interesui, t. y. galima neigiama ginčijamo Nutarimo įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, negali būti laikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kad, sumokėjus baudą, gali reikšmingai pablogėti jo finansinė padėtis (turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, jo galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas, o klausimas dėl baudos mokėjimo įgyja didesnę reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo (administracinė byla Nr. AS602-191/2012).

Teismo vertinimu, kitos pareiškėjo įvardytos aplinkybės (ginčijamo Nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, apribojimas galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, patirta žala dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, pareiškėjo ketinimas ateityje prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės bei tai, kad Nutarimas gali sukelti nepataisomas teisines pasekmes ir griežtesnę administracinę atsakomybę naujo tyrimo atveju) nėra pakankamos ir išskirtinės aplinkybės, kurios įrodytų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o realus ir veiksmingas iki Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų nebeįmanomas.

Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo Nutarimo padarinių. Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės remiasi asmeniniais nepatogumais, dėl kurių negali būti imtasi veiksmų reikalavimui užtikrinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo atžvilgiu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose) šioje bylos stadijoje yra netikslinga, nes grėsmė teismo sprendimo įvykdymui šioje administracinėje byloje neegzistuoja. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turi būti imtasi reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismas atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas UAB „Vestekspress“ atskiruoju skundu (I t., b. l. 190-198) prašo: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti; 2) pareiškėjo UAB „Vestekspress“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybas 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo UAB „Vestekspress“ atžvilgiu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Pareiškėjas grindžia atskirąjį skundą šiais argumentais:

1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (nutartį), pažeidė vienodos teismų praktikos formavimo imperatyvą ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

2. Teismas argumentuotai neįvertino visų esminių pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentų, visapusiškai ir išsamiai jų neišanalizavo, o atskirus argumentus vertino nepagrįstai atsietai nuo kitų argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad 2012 m. birželio 27 d. skunde pirmosios instancijos teismui jis ne tik pateikė išsamius duomenis apie savo veiklą (įskaitant vidutines mėnesines mokėtinas sumas 2012 m., dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, atitinkamas pajamas), bet ir išsamiai paaiškino, kodėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir kaip tokios priemonės netaikymas gali neigiamai paveikti pareiškėjo bei trečiųjų asmenų interesus. Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo skunde nurodytus argumentus. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl jokių įrodymų neegzistavimo yra padaryta neanalizavus pareiškėjo pateiktų dokumentų.

3. Pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui išsamiai paaiškino, kad, jeigu nebus sustabdytas ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimas pareiškėjo atžvilgiu, jo galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose bus reikšmingai apribotos. Mano, kad tokie neigiami padariniai negalėtų būti vertinami kaip proporcingi ir teisingi, be to, laikinas Nutarimo galiojimo sustabdymas jokių neigiamų padarinių kitiems ūkio subjektams ar viešajam interesui nesukeltų. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, pagrindžiančius nuolatinį jo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose bei faktinę aplinkybę, kad perkančiosios organizacijos įtraukia atitinkamus apribojimus į konkurso sąlygas, taip pat pateikė duomenis, kad net apie 14 proc. visų pajamų UAB „Vestekspress“ gauna iš klientų, kuriems paslaugas teikia laimėjusi viešųjų pirkimų konkursus. Teigia, kad UAB „Vestekspress“ teisės dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose apribojimas reikšmingai sumažintų konkurenciją rinkoje ir galimybes viešuosius pirkimus organizuojančioms institucijoms gauti geriausią pasiūlymą. Šiuo metu UAB „Vestekspress“ teisė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose jau yra akivaizdžiai apribota, o dėl ginčijamo Nutarimo įmonė yra eliminuojama iš viešųjų pirkimų. Pareiškėjo manymu, šioje byloje egzistuoja reali grėsmė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo sustabdymo pareiškėjo atžvilgiu), teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar net pasidarys negalimas, t. y. teismui panaikinus ginčijamą Nutarimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps iš esmės negalimas, o Nutarimo galiojimas teisminio ginčo metu sukels pareiškėjui tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, bus iš esmės neįmanomas. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokios neigiamos pasekmės jau realiai egzistuoja.

4. Ginčijamas Nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas ne tik teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, bet taip pat nėra pagrįstas jokiais reikšmingais įrodymais. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje byloje gali būti taikoma remiantis vien tik prima facie pagrindu.

5. Pareiškėjas yra įdarbinęs 227 darbuotojus ir kiekvieną mėnesį privalo skirti apie 850 000 Lt darbo užmokesčiui ir darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Todėl skubus paskirtos baudos mokėjimas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojų ir valstybės interesais. Be minėtų sumų pareiškėjas kiekvieną mėnesį privalo mokėti reikšmingas sumas, kurių užlaikymas nėra įmanomas. Tai biurų (klientų aptarnavimo centrų) nuomos mokesčiai (vidutiniai mėnesiniai mokėjimai sudaro apie 100 000 Lt be PVM) ir atsiskaitymas su Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA administruojama aviabilietų rezervavimo sistema BSP. Laiku nesumokėjus šių įmokų, būtų stabdoma aviabilietų rezervavimo veikla, kuri yra gyvybiškai svarbi pareiškėjo veiklai.

6. Pažeidimo konstatavimas ir baudos sumokėjimas neišvengiamai pakenks pareiškėjo reputacijai. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Nesustabdžius ginčijamo Nutarimo galiojimo, jis gali sukelti nepataisomas teisines pasekmes ir griežtesnę administracinę atsakomybę naujo tyrimo atveju. Patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Nutarimą, pareiškėjas ketina siekti prisiteisti žalos iš valstybės. Todėl, siekiant išvengti didesnės žalos ateityje ir galimų didesnių valstybės biudžeto išlaidų, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo atsakovas pripažino, kad UAB „Eturas“ ir grupė kelionių agentūrų, tarp jų UAB „Vestekspress“, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Konkurencijos taryba šio Nutarimo 2. 25 punktu už šio Nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą skyrė UAB „Vestekspress“ piniginę baudą – 164 300 Lt.

Pareiškėjas UAB „Vestekspress“ skundu prašo teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 dalį, kuri taikoma šiai įmonei, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Vestekspress“ padarė Nutarime nustatytą pažeidimą, – sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą UAB „Vestekspress“ atžvilgiu, o teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, atsižvelgdamas į reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paskirtį, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonės taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su ginčijamo Nutarimo neigiama įtaka UAB „Vestekspress“ dalykinei reputacijai, jo vykdomai veiklai (be kita ko, galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose), kurių pasekmė – pareiškėjo finansinės padėties pablogėjimas.

Minėta, kad pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 1 punktą, kuriuo pripažinta, kad UAB „Vestekspress“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat panaikinti Nutarimo 2.25 punktu paskirtą baudą (nustačius pažeidimą – sumažinti baudą).

Teisėjų kolegija ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste pažymi, kad šio konkretaus ginčo atveju, atsižvelgiant į skunde pateiktus reikalavimus, tiek pareiškėjui palankaus, tiek jam nepalankaus teismo sprendimo atveju nesusidarytų situacija, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamo akto 1 punkto dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, ši administracinio akto dalis netektų galios. Taigi šioje dalyje apskritai nėra pagrindo svarstyti dėl teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo ar grėsmės, kad jis gali būti neįvykdytas. Dėl Nutarimo 2.25 punkto pažymėtina, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju sumokėta pinigų suma (bauda) turėtų būti grąžinta pareiškėjui. Šiame kontekste taip pat nėra pagrindo konstatuoti kokias nors realias grėsmės, kad tokio pobūdžio teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas ar realiai pasunkėtų jo vykdymas. Jei teismo sprendimas pareiškėjui būtų nepalankus, apskritai nebūtų reikalingi jokie teismo sprendimo vykdymo veiksmai, nes bauda turi būti sumokėta per Konkurencijos įstatymo nustatytą terminą, jei teismas nenusprendžia kitaip.

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Pareiškėjas, argumentuodamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą dalyje dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo Konkurencijos taryba inter alia pripažino, kad UAB „Vestekspress“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pateikė argumentus tik dėl to, jog, galiojant minėtai Nutarimo 1 punkto daliai, UAB „Vestekspress“ būtų apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konkurencijos tarybos nutarimai atlieka ne tik konkurencijos teisės normų pažeidėjų nubaudimo funkciją, bet kartu ir prevencinę funkciją, kurios esmė yra ta, jog ūkio subjektas turi nutraukti konkurencijos teisės pažeidimą (jeigu jis yra vis dar tęsiamas) ir susilaikyti nuo konkurencijos teisės pažeidimų ateityje. Atsižvelgus į minėtą Konkurencijos tarybos nutarimų prevencinę funkciją, ginčijamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo stabdymas pareiškėjo prašomu tikslu, kol neišspręstas ginčas, nebūtų suderinamas su Konkurencijos tarybos nutarimo tikslais. Be to, kaip jau minėta, tiek pareiškėjui palankaus, tiek nepalankaus teismo sprendimo atveju, šiuo atveju nekyla reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarime Nr. 2S-9 yra duomenų apie tai, kad atsakovas, skirdamas draudžiamo susitarimo dalyviams baudas, be kita ko, atsižvelgė į pažeidimo trukmę, 10 procentų bendrųjų metinių pajamų ribos kriterijų. Pareiškėjo argumentai, kad jam susidaro (gali susidaryti) finansinių sunkumų, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Nutarimo dalį, kuria įmonei paskirta bauda.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galimas tik tais tikslais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

uždarosios akcinės bendrovės „Vestekspress“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas