2022-05-30 Nr. AB-14111-4-40-3-00009-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2759-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00009-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. B., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

vertėjui A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis F. A. B. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S381 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad turės lėšų pragyventi, įsidarbins, niekur nebėgs, nesislapstys, jeigu jam bus suteikta laisvė judėti. Vakarų šalyse gyvena ne jo giminės, o tik pažįstami. Pareiškėjas nori laisvai judėti, nes jau jaučiasi atlikęs bausmę už tai, kad neteisėtai ir pažeisdamas nustatytą tvarką pateko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas vertino, jog sąlygos Kybartuose nėra tinkamos gyventi, tai greičiau bausmės atlikimo vieta. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas tikrai negrįš. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad asmuo negali būti laikomas iš esmės nelaisvėje, sąlygomis, kurios nėra tam pritaikytos (Kybartų pataisos namai yra vieta, skirta asmenims atlikti laisvės atėmimo bausmę). Šie asmenys nėra padarę jokių nusikalstamų veikų – ta aplinkybė, kad jie nelegaliai pateko į Lietuvą, dar nesuponuoja valstybei pareigos juos laikyti neribotą laiką nelaisvėje. Kad užsieniečių laikymo sąlygos tikrai tam netinkamos, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių po atlikto tyrimo praėjusiais metais Seimui teiktos atitinkamos išvados. Pareiškėjo atstovas prašė vadovautis humanizmo principu, neformaliai išspręsti bylą.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis, 1408 straipsnio 5 dalimi, 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais ir nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21S24290, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė. Byla neišnagrinėta, sprendimas nepriimtas. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d.

6. Atsakovas nurodė, kad dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Sprendimu pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas i tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais (šio Sprendimo pagrindo pareiškėjas neginčija). Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną, neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

7. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjas juos klaidino, teikdamas faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją. Užsieniečio teikiami paaiškinimai dėl jam kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini) yra abstraktūs, neįtikinantys, dažnai ir prieštaringi. Gautais duomenimis, pareiškėjas turi giminaičių Vakarų šalyse, todėl, tikėtina, toks buvo tikrasis jo tikslas.

II. 8. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo F. A. B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimo trūkumus, atsakovas istorijos, kuria jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nelaikė patikimu įrodymu. Tiek jo istorijos tikrumas, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai atsakovui kėlė pagrįstų abejonių. Užsieniečio įžvelgiama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai tik spėlionėmis. Nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad Užsieniečio įvardijama grėsmė gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Mažai tikėtina, kad pareiškėjo paaiškinimas yra realus, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Atsakovas konstatavo, jog yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmė Europos sąjungos valstybių teritorijoje.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta Užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Sprendimo dalis apgyvendinti Užsienietį 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1–3 dalyse numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, šiuo aspektu vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėjo išvadą, kad vien skunde nurodyti teiginiai, jog Užsienietis nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas F. A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga sankcija, kuri tapati sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti švelnesnę sankciją. Sulaikymas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 112 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

15. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Pareiškėjo įsitikinimu, apgyvendinimo termino sutrumpinimas ir judėjimo apribojimų netaikymas, yra proporcinga priemonė, kuri atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

17. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su aktualiu bylai teisiniu reglamentavimu (taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas, Įstatymo 1408 str. 3, 5, 6 d., Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis (neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų) ir akcentuoja, jog Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 21S24290 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas), pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendime konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę. Taigi, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18. Atsakovas pažymi, kad dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, dėl pareiškėjo priimtas sprendimas jį įleisti ir apgyvendinti, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Iš kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

19. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjas F. A. B. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d., MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 21S24290 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas neįsiteisėjęs.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

23. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Ši situacija nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

28. Kadangi pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, Sprendimu nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Kybartų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas paaiškinimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Sprendime pažymėta, kad Užsieniečio pusbrolis ir dėdė gyvena Europoje, todėl yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

29. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių Užsieniečio padėtį svarstant jo judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nepatikimas, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjui nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

32. Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisminę gynybą, taip pat iš Konstitucijos kylantį proporcingumo principą, turi pripažinti savo jurisdikciją net ir nesant Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

33. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Sprendime nurodytas aplinkybes laikyti pakankamomis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimams nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl Užsieniečio nėra priimtas galutinis sprendimas byloje dėl prieglobsčio prašymo, taigi tikrieji pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai nėra nustatyti. Tačiau pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, Lietuvoje yra laikomas apie 10 mėnesių (atvyko 2021 m. liepos 28 d.), byloje nėra duomenų, jog būtų pažeidęs apgyvendinimo Lietuvoje tvarką, padaręs kokių nors pažeidimų. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina ir Užsienietis Sprendimu apgyvendintinas Kybartų Užsieniečių registracijos centre, netaikant laisvės judėjimo apribojimų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant jį Kybartų Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjo apgyvendinimo klausimas, netaikant laisvės judėjimo apribojimų, jau yra išspręstas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio F. A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S381 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui F. A. B. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė