2019-02-21 Nr. AB-4789-3-66-3-00014-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-10-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ įgaliotai atstovei advokato padėjėjai K. U.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Už Marijampolės vienybę“ (toliau – ir pareiškėjas, Komitetas) 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Komisija) 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. Sp-81 „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ ir visuomeninio rinkimų komiteto „Piliečių balsas“ registracijos panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalį, kuria buvo panaikintas Komiteto registravimas ir laikoma, kad rinkimų komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisija ginčijamą sprendimo dalį grindė vienintele aplinkybe, jog iš Komiteto pasitraukus vienam jo nariui, narių skaičius tapo mažesnis nei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatytas minimalus narių skaičius.

3. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog rinkimų komitetas nėra juridinis asmuo, o tik būdas politinėms partijoms nepriklausantiems kandidatams realizuoti savo pasyviąją rinkimų teisę, laikytina, jog rinkimų komitetas savo esminę funkciją būna atlikęs tuomet, kai jo iškeltas kandidatų sąrašas yra įregistruojamas ir paskelbiamas VRK. Po šio etapo rinkimų komitetas atlieka tik fakultatyvines funkcijas (tvarko politinės kampanijos apskaitos ir kitus reikalus).

4. VRK ginčijamą sprendimo dalį grindė Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-8-968/2019, nes nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurioms esant buvo priimtas minėtas LVAT sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sudarytam kandidatų sąrašui neleista dalyvauti rinkimuose jau po to, kai VRK įregistravo ir paskelbė pareiškėjo sudarytą kandidatų sąrašą (VRK 2019 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. Sp-53). Tuo tarpu minėtoje administracinėje byloje buvo tik panaikinta visuomeninio rinkimų komiteto „Už Kaišiadoris“ registracija, o jo iškeltas sąrašas nebuvo paskelbtas kartu su kitais kandidatų sąrašais. Pagal Įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, po kandidatų sąrašų paskelbimo, jį atšaukti galima tik tuo atveju, jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas (draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis). Kitais pagrindais atšaukti rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą negalima.

5. LVAT 2019 m. vasario 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-9-629/2019 pažymėjo, jog visuomeninių rinkimų komitetų veiklą ir tokių komitetų teikiamų kandidatų sąrašų registraciją nustatantis teisinis reguliavimas stokoja aiškumo, tačiau tai nereiškia, kad teisiniame reguliavime galbūt esančius trūkumus galima ištaisyti plečiamai aiškinant teisės normas, keičiant jų turinį. Pareiškėjo įsitikinimu, VRK ginčijama sprendimo dalimi būtent taip ir padarė – laisvai interpretavo Įstatymą, be aiškaus teisinio pagrindo de facto atšaukdama pareiškėjo iškelto sąrašo registraciją ir paskelbimą.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, VRK yra saistoma svarbaus termino – 30 dienų iki rinkimų – kandidatų sąrašų paskelbimo. Suėjus šiam terminui, kandidatų ir kandidatų sąrašų kėlimo etapas yra užbaigtas ir prasideda kitas etapas – rinkimų agitacijos laikotarpis. Visiems rinkėjams yra viešai paskelbiama, kas dalyvauja rinkimuose, rinkėjai turi pagrįstus lūkesčius balsuoti už kandidatus ir kandidatų sąrašus, o kandidatai turi būti tikri, kad jų dalyvavimą rinkimuose galima atšaukti tik dėl šiurkščių rinkimų teisės pažeidimų. Priešingas vertinimas reikštų, kad kandidatai (o ir rinkėjai) iki pat rinkimų pabaigos negali būti tikri, ar dėl vieno ar kelių rinkimų komiteto narių neprognozuojamos valios galės tęsti dalyvavimą rinkimuose. Palikus galioti ginčijamą sprendimo dalį, būtų formuojama tokia teismo praktika, kad ateityje gali susidaryti situacija, kai rinkimų komitetams netekus reikalingo minimalaus narių skaičiaus jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, VRK laikys, „kad kandidatų sąrašas toliau rinkimuose nedalyvauja“, nors balsavimas jau bus prasidėjęs. Dar daugiau, gali susidaryti situacija, kai kitiems rinkimų komitetams netekus reikalingo minimalaus narių skaičiaus po rinkimų dienos, bet VRK dar nepaskelbus galutinių rinkimų rezultatų, rinkimų komiteto iškeltas kandidatų sąrašas bus laikomas nedalyvaujančiu rinkimuose.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodo, kad šio ginčo esmė yra teisinis reguliavimas dėl jau įsteigto Komiteto registracijos panaikinimo, atsiradus imperatyviam Įstatyme nustatytam pagrindui.

9. VRK visas Įstatymo ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PKFFKĮ) nuostatas vertino ir taikė sistemiškai, laikydamasi lygiateisiškumo ir protingumo principų, kad nė vienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis neturėtų ir negalėtų turėti išskirtinių sąlygų, palyginus su kitais politinės kampanijos dalyviais.

10. Visuomeninis rinkimų komitetas yra vienas iš savarankiškų politinės kampanijos dalyvių (PKFFKĮ 3 str. 2 d. 6 p.), visuomeninis rinkimų komitetas praranda savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, kai panaikinama jo registracija (PKFFKĮ 6 str. 2 d. 6 p.). Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Aplinkybės, kad minėtas pagrindas dėl rinkimų komiteto veiklos pasibaigimo yra teisėtas ir gali būti taikomas, neginčija ir pats pareiškėjas.

11. VRK priėmė ginčijamą sprendimą, nes sprendimo priėmimo dieną Komitete liko tik 53 nariai (tai patvirtino ir pats pareiškėjas). Toks skaičius neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

12. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus rinkimų komiteto registraciją, nebelieka subjekto – savarankiško politinės kampanijos dalyvio, nustatytas Įstatymo tikslas, kuriam rinkimų komitetas buvo steigtas, negali būti pasiektas, todėl negali būti paliktas nepanaikintas bei negali toliau dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose atskirai nuo rinkimų komiteto jo keliamas kandidatų sąrašas, nepriklausomai nuo to, ar rinkimų komiteto keliamų kandidatų sąrašas yra paskelbtas, ar ne.

13. Įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai šiuo atveju netaikomi, nes minėtoje teisės normoje kalbama apie kandidato (atskiro) registravimo panaikinimą arba to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimo atšaukimą, todėl nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas laikyti, kad panaikinto rinkimų komiteto keliamas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja.

14. Komiteto nariai, pasirašydami visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ veiklos sutartį, buvo susipažinę su šios sutarties turiniu ir žinojo, jog sutarties 1.1 punkte įtvirtinta, kad rinkimų komitetas savo veiklą baigia sutarties 4.4 punkte nurodytais atvejais; 4.4.2 punkte nurodyta, kad rinkimų komitetas pasibaigia, kai VRK Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. Sp-81 „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ ir visuomeninio rinkimų komiteto „Piliečių balsas“ registracijos panaikinimo“ dalies, kuria buvo panaikintas visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ registravimas ir laikoma, kad šio rinkimų komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Iš pareiškėjo argumentų seka, kad Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punktas neturėtų būti taikomas, kai likus 30 dienų iki rinkimų VRK registruoja ir paskelbia kandidatų sąrašus.

17. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, jog rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai; rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-8-968/2019 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl VRK, nustačiusi faktinę aplinkybę, kad komiteto narių liko mažiau negu numatyta Įstatyme, privalo savo sprendimu panaikinti tokio rinkimų komiteto registraciją. Pagal teisinį reguliavimą tokius reikalavimus atitinkančių rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas konkrečioje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius. Toks minimalus rinkimų komiteto narių skaičius, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 dalį rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti „konkrečiuose rinkimuose“ į šios savivaldybės tarybą, privalo išlikti visų rinkimų metu. Šie teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje.

18. Papildomai teismas pažymi, kad kaip matyti iš Įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 2 punkte išdėstytų teisės normų turinio, įstatymų leidėjas nenustatė, jog 35 straipsnio 7 dalies 2 punktas būtų taikomas siejant jį su kokiais nors terminais ar rinkimų proceso įvykiais, kaip apelianto nurodytomis 30 dienų iki rinkimų, ar kandidatų sąrašų registravimu ir paskelbimu. Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nėra nustatyto termino, iki kada, kuriuo metu VRK turi priimti sprendimus dėl visuomeninių rinkimų komitetų registracijos panaikinimo esant minėtos dalies 2 punkte nurodytam imperatyviam pagrindui. Ši teisės norma yra aiški, ją aiškinant lingvistiniu ir gramatiniu metodais, yra logiška ir suprantama. Ją aiškinant pareiškėjo pasiūlytu būdu, būtų iškreipiama įstatymų leidėjo valia. Todėl aukščiau paminėti pareiškėjo skundo argumentai atmetami.

19. Pareiškėjas teigia, kad VRK ginčijamo sprendimo 2 punktu de facto atšaukia pareiškėjo kandidatų sąrašo paskelbimą; pagal Įstatymo 37 straipsnio 6 dalies nuostatas, po kandidatų sąrašų paskelbimo, jį atšaukti galima tik tuo atveju, jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

20. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 37 straipsnyje yra reglamentuojami kandidatų registravimo klausimai. Paminėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, jog šis kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 4 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą. Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas šio Įstatymo straipsnio netaikė, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog VRK de facto netinkamai taikė šią teisės normą, atmetami.

21. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į šios savivaldybės tarybą ir kelti kandidatų sąrašą ir (arba) kandidatą į šios savivaldybės tarybos narius – merus, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai <...>. Panaikinus rinkimų komiteto registraciją, nebelieka subjekto – savarankiško politinės kampanijos dalyvio, Įstatyme nustatytas tikslas, kuriam rinkimų komitetas buvo steigtas, negali būti pasiektas. Nesant subjekto – savarankiško politinės kampanijos dalyvio, jo kandidatų sąrašas savaime negali dalyvauti rinkimuose ir netampa pats savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar rinkimų komiteto keliamų kandidatų sąrašas yra paskelbtas, ar ne, atskirai nuo rinkimų komiteto keliamas kandidatų sąrašas negali toliau dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.

22. VRK 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. Sp-106 „Dėl renkamų savivaldybių tarybų narių skaičiaus, reikalingų surinkti parašų skaičiaus, visuomeninio rinkimų komiteto narių skaičiaus ir minimalaus kandidatų skaičiaus kandidatų sąraše nustatymo“ patvirtino, kad renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Marijampolės savivaldybėje Nr. 25 yra 27 (minėto sprendimo 1 priedas). Dvigubas šios savivaldybės renkamų tarybos narių skaičius yra 54. Mažiausias visuomeninio rinkimų komiteto narių skaičius šioje savivaldybėje – 54 (minėto sprendimo 2 priedas). Šių faktų pareiškėjas neginčija. Šioje byloje nustatyta, kad VRK priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti Komiteto registraciją, nes jo priėmimo dieną Komitete liko tik 53 nariai, ko neginčija ir pats pareiškėjas. Toks skaičius neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju VRK, nustačiusi, jog Komiteto narių liko mažiau negu numatyta Įstatyme, ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino Komiteto registraciją, ir, atsižvelgusi į tai, nutarė laikyti, kad Komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja. Naikinti ginčijamą VRK sprendimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. Sp-81 „Dėl visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ ir visuomeninio rinkimų komiteto „Piliečių balsas“ registracijos panaikinimo“ dalį, kuria buvo panaikintas visuomeninio rinkimų komiteto „Už Marijampolės vienybę“ registravimas ir laikoma, kad šio rinkimų komiteto sudarytas kandidatų sąrašas toliau 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja, palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius