Legislator Case Law & Legislation
91e8c653-a09a-42e8-a0d1-5f9241d9b87f AI generated

91e8c653-a09a-42e8-a0d1-5f9241d9b87f · Kauno apygardos teismas

Case Number 91e8c653-a09a-42e8-a0d1-5f9241d9b87f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovui Jurgiui KauÅ¡iniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, D. I., A. I. ir Valstybinei įmonei „Registrų centras“ dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo nuginčijimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

Legislator headnote

AI generated

91e8c653-a09a-42e8-a0d1-5f9241d9b87f · Kauno apygardos teismas: V., tiek ieÅ¡kovui, kaip jo testamentiniam teisių perėmėjui, turėjo bÅ«ti įregistruota bÅ«tent į gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p, esantį (duomenys neskelbtini), o ne į butÄ , kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , jame.              Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenamasis namas, yra gyvenamosios paskirties vienbutis pastatas. Pagal savo paskirtį vienbutis gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai Å¡eimai, todėl jis gali bÅ«ti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (statinys) ir jame negali bÅ«ti kito smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-509-555/2012Teisminio proceso Nr.2-56-3-01487-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1;33;99.5;116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 19 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei J.V., atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovei J.B, atsakovo D.

I. atstovui Jurgiui KauÅ¡iniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, D. I., A. I. ir Valstybinei įmonei „Registrų centras“ dėl nekilnojamųjų daiktų registracijos ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo nuginčijimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

M. patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybei, D. I., A. I. ir VÄ® „Registrų centras“ praÅ¡o teismo (T.I, 143-149 b.l., T.II, 4-5 b.l.):panaikinti buto (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir ieÅ¡kovo V. M. nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ ;panaikinti negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir atsakovo D.

I. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ Ä¯registravimÄ .pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė nuosavybė.perkelti ieÅ¡kovui V. M. pirkėjo teises pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir D. I. sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13 ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. atsakovui D. I. 3000 Lt, sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį.             IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad B.

V. 1993 metais virÅ¡ buvusios Kauno tvirtovės betoninės slėptuvės (pastatytos 1914 m.), esančios (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ . Å ie savavaliÅ¡ki statiniai (gyvenamasis namas be rÅ«sio ir Å«kio pastatas) Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.02-01-6907 buvo įteisinti ir pripažinta B. V. nuosavybės teisė į juos. Be to, minėto įsakymo pagrindu Kauno tvirtovės betoninė slėptuvė, Å¡iuo metu esanti gyvenamojo namo rÅ«siu, pripažinta Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybe.

IÅ¡ nurodyto įsakymo turinio matyti, kad B. V. nuosavybės teisė buvo pripažinta į gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p be rÅ«sio ir Å«kinį pastatÄ 2J1/m (Å¡iuo metu 2I1ž). IeÅ¡kovas nurodo, kad gyvenamasis namas yra vienbutis, kurio bendras plotas 59,48 kv.m., o gyvenamasis plotas 48,11 kv.m..              2002 m. sausio 1 d. mirė B. V.. Po palikėjo mirties ieÅ¡kovas paveldėjimo pagal testamentÄ teisės pagrindu įgijo nuosavybės teises į palikėjo turtÄ , t.y. į gyvenamÄ jį namÄ be rÅ«sio ir Å«kio pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini).             Nors B.

V. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 pagrindu nuosavybės teisę įgijo į vienbutį gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p be rÅ«sio, o Kauno miesto savivaldybė tik nuosavybės teisę į esminę gyvenamojo namo dalį – rÅ«sį, tačiau nekilnojamojo turto registratorius B. V., o paskui ieÅ¡kovui, nuosavybės teisę įregistravo ne į gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), bet tik į butÄ (atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ ) jame, o Kauno miesto savivaldybei į atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ rÅ«sį, bet ne į esminę gyvenamojo daikto dalį - rÅ«sį.             IeÅ¡kovo vertinimu, registratorius, įregistruodamas B.

V., o paskui ieÅ¡kovo nuosavybės teisę ne į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet tik į butÄ , kurį įregistravo kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , jame, neatliko nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos - duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimo į nekilnojamojo turto registrÄ , o ėmėsi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatyme nesuteiktos funkcijos vertinti ar daryti savarankiÅ¡kas iÅ¡vadas, aiÅ¡kinant arba interpretuojant pateikto dokumento turinį.             Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į Å¡iuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai reiÅ¡kia, jog duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali bÅ«ti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre, tik įraÅ¡Ä nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.             IeÅ¡kovas akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, jog jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti.

Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, jog registracija tik įregistruojami daiktinių teisių (Å¡iuo atveju nuosavybės teisės) į nekilnojamuosius daiktus įgijimo ar pasikeitimo juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.). Taigi daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyjama ne registracijos, o juridinio fakto, įforminto sandoriu, administraciniu aktu ir pan. pagrindu. Be to, tai reiÅ¡kia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimas į nekilnojamojo turto registrÄ ir kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti ar daryti savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, aiÅ¡kinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį.             Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d.

įsakymo Nr.02-01-6907 (administracinio akto), kuris yra pirminis ieškovo nuosavybės teisės į iš B. V. paveldėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ir įregistravimo dokumentas, 1.1 ir 2.1.1 papunkčiuose yra aiškiai nurodyta, jog B. V. vardu įteisinamas savavališkas statinys – gyvenamasis namas 1A2/p ir įregistruojamos nuosavybės teisę į jį. Remdamasis nurodytas motyvais, ieškovas pabrėžė, kad užtikrinant, jog Nekilnojamojo turto registro įrašai atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti, nuosavybė tiek B.

V., tiek ieÅ¡kovui, kaip jo testamentiniam teisių perėmėjui, turėjo bÅ«ti įregistruota bÅ«tent į gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p, esantį (duomenys neskelbtini), o ne į butÄ , kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , jame.              Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenamasis namas, yra gyvenamosios paskirties vienbutis pastatas. Pagal savo paskirtį vienbutis gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai Å¡eimai, todėl jis gali bÅ«ti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (statinys) ir jame negali bÅ«ti kito smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto).

Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojami butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, tik tuo atveju, kai gyvenamasis namas yra daugiabutis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovas prašė panaikinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ .             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d.

įsakymo Nr.02-01-6907 pagrindu negalėjo buvusios Kauno tvirtovės betoninės slėptuvės kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Kauno miesto savivaldybės vardu.             TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-01-6907 (administracinio akto), kuris yra pirminis Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į buvusiÄ Kauno tvirtovės betoninę slėptuvę įgijimo ir įregistravimo dokumentas, 2.2. papunktyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuosavybės teisė Kauno miesto savivaldybės vardu įregistruojama į buvusiÄ Kauno tvirtovės betoninę slėptuvę Å¡iuo metu esančiÄ gyvenamojo namo 1A2/p rÅ«siu.

Ieškovo įsitikinimu įsakymo turinio aiškinimas patvirtina, kad po gyvenamojo namo 1A2/p savavališkos statybos įteisinimo, buvusi Kauno tvirtovės betoninė slėptuvė tapo esmine gyvenamojo namo dalimi – rūsiu (CK 4.15 str.). Kadangi gyvenamasis namas 1A2/p yra gyvenamosios paskirties vienbutis pastatas, todėl jame iš principo negali būti smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto, rūsio ar pan.). Vienbučiame gyvenamajame name esančios patalpos (kambariai, virtuvė, koridorius, rūsys ir pan.) yra esminės gyvenamojo namo dalys (CK 4.15 str.), o ne atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Tai paaiÅ¡kinama vienbučio namo paskirtimi - toks gyvenamasis namas skirtas gyventi vienai Å¡eimai. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad ir pats Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas laikėsi bÅ«tent tokios pozicijos, 1999 m. raÅ¡tu atsakęs į Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiÅ«ros ir nuomos skyriaus 1999 m. vasario 2 d. raÅ¡tÄ Nr.128, kad Kauno tvirtovės slėptuvė, (duomenys neskelbtini) nėra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, nes virÅ¡ jos pastatytas gyvenamasis namas, apie kurio priklausomybę dokumentai nepateikti.

Nekilnojamojo turto registre slėptuvę įregistruoti galėtume tik kartu su gyvenamuoju namu, pateikus dokumentus apie teises į jį, žemės sklypo naudojimÄ ir dokumentÄ apie minėto nekilnojamojo turto perdavimÄ Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.             IeÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas grindė ir tuo, kad buvusi Kauno tvirtovės betoninė slėptuvė įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas 2008 m. sausio 23 d., kai gyvenamojo namo, kurio esmine dalimi yra slėptuvė-rÅ«sys, paskirtis buvo nurodoma dviejų butų pastatas.

Toks gyvenamojo namo paskirties nurodymas sudarė prielaidas negyvenamÄ jÄ patalpÄ (rÅ«sį-slėptuvę) registruoti kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ , nes dviejų butų pastate gali bÅ«ti smulkesnių atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų ar patalpų). Kad gyvenamojo namo, esančios (duomenys neskelbtini), paskirtis - dviejų butų pastatas buvo nurodoma neteisėtai, ieÅ¡kovo vertinimu, patvirtina Nekilnojamojo turto tvarkytojo 2010 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tas Nr.(3.4.5)S-5759, kuriuo ieÅ¡kovas informuotas, jog iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo skundÄ -praÅ¡ymÄ , gyvenamojo namo 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡taisyta pastato paskirtis iÅ¡ „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ į „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“.

Neabejotina, kad pakeitus gyvenamojo namo paskirtį į vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , neliko jokio teisinio pagrindo rÅ«sio-slėptuvės registravimui kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog po Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbto vieÅ¡o aukciono, kurį 2010 m. rugsėjo 15 d. laimėjo atsakovas D.

I., 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta Privatizavimo objekto (negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartis, o 2010 m. spalio 1 d. Privatizavimo objekto perdavimo – priėmimo aktas, pagal kuriuos bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į privatizuotÄ objektÄ Ä¯gijo D. I. su sutuoktine, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo panaikinti D. I. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ Ä¯registravimÄ .

             IeÅ¡kovas ir jo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, nes ieÅ¡kovas apie savo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, teisių pažeidimÄ sužinojo, kai atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija po 2010 m. rugsėjo 15 d. įvykusio vieÅ¡o aukciono, kurio metu buvo parduodamos negyvenamosios patalpos – rÅ«sys - slėptuvė, esančios (duomenys neskelbtini), atsisakė pripažinti ieÅ¡kovo pirmumo teisę pirkti nurodytas patalpas už aukciono metu pasiÅ«lytÄ aukščiausiÄ kainÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovas ir Kauno miesto savivaldybė nėra bendraturčiai.

Ä® teismÄ dėl pažeistų teisių ieÅ¡kovas kreipėsi 2010 m. rugsėjo 27 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidęs.             IeÅ¡kovas akcentavo, kad nors Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr.02-01-6907, esančiame pirminiu tiek B. V., kurio testamentiniu teisių perėmėju ieÅ¡kovas yra, tiek Kauno miesto savivaldybės, iÅ¡ kurios gyvenamojo namo rÅ«sį įgijo D. I. su sutuoktine, nuosavybės teisės įgijimo pagrindu į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tam tikras dalis (B.

V. gyvenamojo namo dalį be rūsio, o Kauno miesto savivaldybės gyvenamojo namo rūsį), nėra konkrečiai nurodyta, kad gyvenamasis namas įsakyme nurodytiems asmenis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau tai akivaizdžiai išplaukia iš statinio – vienbučio gyvenamojo namo – paskirties (skirtas gyventi vienai šeimai) ir aplinkybės, kad jis gali būti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (vienbutis gyvenamasis namas) ir jame negali būti kito smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto ar patalpos).

Nesant galimybės vienbučiame gyvenamajame name suformuoti smulkesnių atskirų nekilnojamųjų daiktų (buto ar patalpos), tokio namo dalių (gyvenamųjų patalpų, rÅ«sio ar pan.), kurios negali bÅ«ti atskirais nekilnojamojo turto objektais, akivaizdu, kad savininkai negali įgyti asmeninės nuosavybės teisės į tokias gyvenamojo namo dalis, o gali bÅ«ti tik gyvenamojo namo bendraturčiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė.             IeÅ¡kovo vertinimu, pripažinus, kad vienbutis gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, ieÅ¡kovas turi pirmumo teisę pirkti tÄ turtÄ (CK 4.79 straipsnis).

Analizuojant savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus, matyti, kad jie nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų privatizavimo procese, todėl darytina iÅ¡vada, kad tokiems santykiams reguliuoti, vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, subsidiariai taikytinos CK normos, konkrečiai kalbant – CK 4.79 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Todėl vadovaudamasis savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojančiais specialiais teisės aktais ir parduodamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje vieÅ¡o aukciono bÅ«du, atsakovas Kauno miesto savivaldybė turėjo atsižvelgti į CK 4.79 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kovo pirmenybės teisę.              Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbtÄ vieÅ¡Ä aukcionÄ 2010 m. rugsėjo 15 d. laimėjo atsakovas D. I. pasiÅ«lęs už privatizuojamÄ objektÄ (negyvenamÄ sias rÅ«sio - slėptuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) 3000 Lt.

Su D. I. 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta Privatizavimo objekto (negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, o 2010 m. spalio 1 d. Privatizavimo objekto perdavimo – priėmimo aktas. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalis bendrÄ ja nuosavybe priklausančio daikto (objekto) parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, tai kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir D. I. sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13 ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. atsakovui D. I. 3000 Lt sumokėtų pagal pirkimo pardavimo sutartį.Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (T.I, 179-183 b.l.) bei teismo posėdyje nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai panaikinti buto (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre; ieÅ¡kovo V.

M. nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ ; negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre; atsakovo D. I. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ Ä¯registravimÄ pareikÅ¡ti nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Atsakovo VÄ® „Registrų centras“ įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad negyvenamoji patalpa – rÅ«sys - slėptuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, atitinka dokumentus, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota (1999 m. sausio 12 d.

Kauno miesto valdybos sprendimÄ Nr.18 ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.02-01-6907 „Dėl savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir teisinio registravimo B. V. ir Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu (Kauno m.)“).Be to, nors VÄ® „Registrų centras“ duomenimis 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybė pardavė ir perdavė D. I. ginčo rÅ«sį, tačiau daiktinės teisės D.

I. vardu nebuvo įregistruotos, nes minėtam turtui įregistruotas areÅ¡tas. Todėl reikalavimas panaikinti D. I. (su sutuoktine) bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ registravimÄ atmestinas.Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ registratorius neturi teisės vertinti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų teisėtumo, taip pat aiÅ¡kinti ir interpretuoti pateiktų dokumentų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tik teisme nuginčijus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas iÅ¡registruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotÄ daiktÄ ir daiktines teises. Todėl ieÅ¡kovui siekiant apginti savo tariamai pažeistas teises reikėtų ginčyti 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktÄ , 1999 m. sausio 12 d. Kauno miesto valdybos sprendimÄ Nr.18 ir 2000 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.02-01-6907. Kadangi ieÅ¡kovas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindų neginčija, tai patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, teismo sprendimas taptų neįvykdomas.Atsakovas pabrėžia, kad įregistravo du atskirus nekilnojamojo turto objektus (butÄ /patalpÄ ir rÅ«sį) todėl, kad tokį sprendimÄ 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu priėmė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija. Ä®sakymo 2.2 punkte nurodyta teisiÅ¡kai Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu nuosavybės teise registruoti statinį buvusiÄ Kauno tvirtovės betoninę slėptuvę, Å¡iuo metu gyvenamojo namo rÅ«sį, o B.

V. vardu – gyvenamÄ jį namÄ be rÅ«sio. Todėl atsakovas mano, kad neginčijant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai, ieÅ¡kinio dalykas nesutampa su faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas jau 2000 m. rugsėjo 26 d., kai B. V. vardu kreipėsi į teritorinį registro ir kadastro tvarkytojÄ , žinojo, kad daiktinės teisės įregistruotos į butÄ /patalpÄ , o ne į gyvenamojo namo dalį.Atsakovas akcentuoja, kad ieÅ¡kovas V.

M. 2010 m. spalio 29 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti klaidingi duomenys nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad gyvenamasis namas su rÅ«siu yra bendrÄ ja daline nuosavybe valdomas nekilnojamojo turto objektas. Teritorinis registratorius 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu praÅ¡ymÄ atmetė, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. sausio 13 d. sprendimu Nr.23 paliko galioti teritorinio administratoriaus sprendimÄ . Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 13 d. sprendimo ieÅ¡kovas neskundė, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad su juo sutiko.Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo reikalavimu perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises pagal 2010 m. rugsėjo 30 d.

Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13, nurodo, kad patenkinus kitus ieškovo reikalavimus neliktų ginčo rūsio, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o tai reiškia, kad nebūtų ir 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties objekto.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (T.I, 190-194 b.l.) ir jos atstovė teismo posėdyje nesutikdama su ieškiniu iš esmės nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė VĮ „Registrų centras“.Atsakovai D.

I. ir A. I. nurodo, kad nors 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybė pardavė ir perdavė D. I. ginčo rÅ«sį, tačiau daiktinės teisės D. I. vardu nebuvo įregistruotos, nes minėtam turtui įregistruotas areÅ¡tas. Todėl reikalavimas panaikinti D. I. (su sutuoktine) bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ registravimÄ atmestinas.IeÅ¡kovas neginčija nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamojo turto objektus atsiradimo pagrindų – 2002 m. balandžio 30 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo Nr.2357, kurio pagrindu buvo įregistruota jo nuosavybė į butÄ bei 1999 m. sausio 12 d.

Kauno miesto valdybos sprendimo Nr.18, 2000-09-19 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr.02-01-3907, 2010 m. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo akto, kuriuo pagrindu rūsys buvo įregistruotas Kauno miesto savivaldybės vardu, o vėliau perleistas D. I. ir A. I.. Todėl ieškovo reikalavimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir daiktinių teisių išregistravimo iš viešo registro pagrindams.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad butas ir rūsys turi būti registruojamas kaip vienas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamÄ jį turto kadastrÄ dokumentas yra valstybės ir valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-01-6907 2.2 papunktyje nurodė nuosavybės teise registruoti namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu registruojant buvusiÄ Kauno tvirtovės betoninę slėptuvę, t.y.

RÅ«sį, o ieÅ¡kovo vardu – gyvenamÄ jį namÄ be rÅ«sio (ButÄ ) bei Å«kio pastatÄ . Todėl rÅ«sys ir butas Nekilnojamojo turto registre teisėtai įregistruoti savarankiÅ¡kais nekilnojamojo turto daiktais, nes bÅ«tent toks ir buvo administracinio akto, kurio pagrindu Å¡ie nekilnojamieji daiktai buvo įregistruoti, tikslas ir turinys.Be to, ieÅ¡kovo reikalavimui panaikinti buto teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre turi bÅ«ti taikoma senatis, nes apie jÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2000 m. spalio 4 d.IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad gyvenamasis namas yra bendroji dalinė nuosavybė yra suformuluotas neaiÅ¡kiai, nes nenurodyta kieno bendrÄ ja daline nuosavybe jis reikalauja pripažinti gyvenamÄ jį namÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nenurodo jokio bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindo (sandorio, akto ir pan.), prieÅ¡ingai, byloje yra pateikti dokumentai (1999 m. sausio 12 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr.18, 2000-09-19 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr.02-01-3907, 2002 m. balandžio 30 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas Nr.2357, 2000-09-19 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr.02-01-3907, 2010 m. pirkimo-pardavimo sutartis ir 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktas), kad butas ir rÅ«sys yra savarankiÅ¡ki turtiniai vienetai.Be to, jeigu ieÅ¡kovas manė, kad į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 d. pagrindu galėjo reikalauti, kad registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintu ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų.

IeÅ¡kovas V. M. 2010 m. spalio 29 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti klaidingi duomenys nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad gyvenamasis namas su rÅ«siu yra bendrÄ ja daline nuosavybe valdomas nekilnojamojo turto objektas. Teritorinis registratorius 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu praÅ¡ymÄ atmetė, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. sausio 13 d. sprendimu Nr.23 paliko galioti teritorinio administratoriaus sprendimÄ . Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. sausio 13 d. sprendimo ieÅ¡kovas neskundė, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad su juo sutiko.Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovo reikalavimu perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises pagal 2010 m. rugsėjo 30 d.

Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13, nurodo, kad patenkinus kitus ieÅ¡kovo reikalavimus neliktų ginčo rÅ«sio, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tų ir 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties objekto. Be to, rÅ«sys ir butas niekada nebuvo ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės bendrÄ ja daline nuosavybe. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovas V. M. atsisakė dalies pareikÅ¡tų reikalavimų (T. II, 4-5, b.l.).

IeÅ¡kovo V. M. atsisakymas ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1999-01-12 sprendimo Nr. 18, dėl pripažinimo negaliojančia Kauno miesto savivaldybės su D. I. 2010-09-30 sudarytos sutarties Dėl privatizavimo objekto pirkimo pardavimo, dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jį senatį nustatymo į negyvenamÄ sias patalpas – rÅ«sį - slėptuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), priimtinas ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).             Šioje byloje kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamÄ dalį, esančia bendrÄ ja nuosavybe.

Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimo panaikinimo              IeÅ¡kovas, siekdamas įgyvendinti pirmenybės teisę pirkti atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 15 d. vieÅ¡ame aukcione parduotÄ rÅ«sį-slėptuvę, esantį (duomenys neskelbtini) praÅ¡o pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra ginčo rÅ«sys, bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe.

IeÅ¡kovas Å¡io savo reikalavimo faktiniu pagrindu nurodo aplinkybes, kad 1993 metais ant buvusios Kauno tvirtovės betoninės slėptuvės (pastatytos 1914 m.), esančios (duomenys neskelbtini), B. V., kurio testamentiniu paveldėtoju ieÅ¡kovas yra, pasistatė gyvenamÄ jį namÄ . Å is savavaliÅ¡kas statinys (gyvenamasis namas be rÅ«sio) Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.02-01-6907 buvo įteisintas ir pripažinta B. V. nuosavybės teisė į jį (T.I, 18 b.l.).

Be to, minėto įsakymo pagrindu Kauno tvirtovės betoninė slėptuvė pripažinta gyvenamojo namo rÅ«siu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybe. IeÅ¡kovo vertinimu, B. V. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 pagrindu nuosavybės teisę įgijo į vienbutį gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p be rÅ«sio, o Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teisę į esminę gyvenamojo namo dalį – rÅ«sį, tačiau nekilnojamojo turto registratorius B. V., o paskui ieÅ¡kovui, kaip B.

V. testamentiniam paveldėtojui, nuosavybės teisę įregistravo ne į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet tik į butÄ (atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ ) jame, o Kauno miesto savivaldybei į atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ (patalpÄ ) – rÅ«sį, nors rÅ«sys yra esminė gyvenamojo namo dalis ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nekilnojamojo turto objektu. Tokiais veiksmais nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatliko savo funkcijos - duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimo į nekilnojamojo turto registrÄ , o ėmėsi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatyme nesuteiktos funkcijos vertinti ar daryti savarankiÅ¡kas iÅ¡vadas, aiÅ¡kinant arba interpretuojant pateikto dokumento turinį.Atsakovai atsikirsdami į Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ rÅ«sį-slėptuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrįstai ir atitinka dokumentus, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota (1999 m. sausio 12 d.

Kauno miesto valdybos sprendimÄ Nr.18 ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.02-01-6907 „Dėl savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir teisinio registravimo B. V. ir Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu (Kauno m.)“). Atsakovai pabrėžia, kad tik nuginčijęs 1999 m. sausio 12 d. Kauno miesto valdybos sprendimÄ Nr.18 ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.02-01-6907 „Dėl savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir teisinio registravimo B.

V. ir Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu (Kauno m.)“, ieÅ¡kovas galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimo bei negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į Å¡iÄ patalpÄ Ä¯registravimo panaikinimo.Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turėjo ginčyti 1999 m. sausio 12 d.

Kauno miesto valdybos sprendimÄ Nr.18 ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ Nr.02-01-6907 „Dėl savavaliÅ¡kų statinių įteisinimo ir teisinio registravimo B. V. ir Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu (Kauno m.)“, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl buto ir rÅ«sio patalpos, kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, teisinės registracijos ir nuosavybės teisės į juos panaikinimo.Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Orestas“ v.

UAB „Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus m. valdyba v. UAB „Seta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S., V. S. v. Kauno raj. savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2007; ir kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali bÅ«ti ginčijama teisinė registracija ir iÅ¡keliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali bÅ«ti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .             IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovas VÄ® „Registrų centras“ pažeidė nekilnojamojo turto įregistravimo tvarkÄ , nes pats ėmėsi aiÅ¡kinti administracinio akto turinį, t.y.

B. V., o vėliau ir ieÅ¡kovui, kaip B. V. testamentiniam paveldėtojui, nuosavybės teisę įregistravo ne į statinį (gyvenamÄ jį namÄ be rÅ«sio), kaip buvo nurodyta 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakyme Nr.02-01-6907 2.2 punkte, o tik į butÄ (patalpÄ ). Taigi ieÅ¡kovas įrodinėjo, ne tai, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė yra neteisėti, o tai, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimas į nekilnojamojo turto registrÄ ir kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti ar daryti savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų, aiÅ¡kinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį.             Kaip matyti iÅ¡ 2000 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 1.1 punkto, vadovaujantis 1964 m. CK 114 straipsnio 3 dalimi, B. V. vardu įteisintas savavališkai pastatytas statinys – gyvenamasis namas 1A2/p su priestatu 1a1/p (bendras plotas – 50,47 kv.m., gyvenamasis plotas – 19,48 kv.m.) be rūsio. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas numatė, kad statinys – tai, pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme (gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.).

Taigi Å¡iuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu buvo pripažinta, jog gyvenamasis namas be rÅ«sio yra pastatytas teisėtai. Be to, to paties įsakymo 2.1.1 punktu buvo nutarta B. V. vardu nuosavybės teise registruoti namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantį statinį - gyvenamÄ jį namÄ 1A2/p su priestatu 1a1/p (bendras plotas – 50,47 kv.m., gyvenamasis plotas – 19,48 kv.m.), o įsakymo 2.2 punktu Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu nuosavybės teise registruoti namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantį statinį - buvusiÄ Kauno tvirtovės betoninę slėptuvę, Å¡iuo metu gyvenamojo namo 1A2/p rÅ«sį.

             Tačiau namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje inv. Nr. 23837 esantis 2000 m. spalio 4 d. Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Reg. Nr.20/247515 patvirtina, kad 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suformavo nekilnojamojo turto objektÄ ir B. V. nuosavybės teisę įregistravimo ne į statinį (gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta įsakymo 2.1.1 punkte, o tik į tam tikras patalpas, esančias gyvenamajame name (Inv.

Bylos Nr.23837, 50 b.l.). Tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 punktas numatė, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, o 4 punktas - kad patalpos. Beje ir dabar galiojančiame Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatyta, kad statiniai ir patalpos yra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teismas, įvertinęs tai, jog Nekilnojamojo turto registro įstatyme statiniai ir patalpos nurodomi kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, registruojami Nekilnojamojo turto registre, sprendžia, kad ieškovas pagrįstai nurodo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2000 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 pagrindu suformuodamas B. V. nuosavybės objektu ne statinį (gyvenamÄ jį namÄ ), o tik patalpas jame, be to, įregistruodamas B. V. nuosavybes teises ne į statinį, o tik į patalpas (butÄ ), o vėliau ir ieÅ¡kovo, kaip B. V. testamentinio paveldėtojo, nuosavybės teises įregistruodamas ne į gyvenamÄ jį namÄ , o tik į patalpas jame (T.I, 51 b.l.), iÅ¡ esmės ėmėsi jam nepriskirtos funkcijos vertinti ir daryti savarankiÅ¡kas iÅ¡vadas, aiÅ¡kinant arba interpretuojant 2000 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 turinį.             Teismas taip pat pažymi, jog Nekilnojamojo turto tvarkytojas 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 2.2 punkto pagrindu turėjo suformuoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės objektu rÅ«sį-slėptuvę (statinį), kaip atskiro nekilnojamojo turto objektÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje inv. Nr.23837 (patalpa R-1;

R-2) esančio 2008 m. sausio 23 d. Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisė įregistruota ne į statinį, o į patalpÄ , esančiÄ gyvenamajame name 1A2p (inv. Bylos Nr.23837 (patalpa R-1; R-2), 16 b.l.).Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ bei negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯registravimÄ ginčijo dėl to, kad atsakovas VÄ® „Registrų centras“ pažeidė nekilnojamojo turto įregistravimo tvarkÄ , nes pats ėmėsi aiÅ¡kinti administracinio akto turinį.

Tokiu atveju ginčyti dokumentų, kurie buvo teisinės registracijos pagrindas, nereikia, jeigu nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registratorius, įregistravo nekilnojamojo turto objektus ir daiktines teises į juos, nukrypdamas nuo dokumentų turinio.Kartu teismas pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu sprendžiami ginčai tarp suinteresuotų asmenų ir teritorinių nekilnojamojo turto registratorių dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, tačiau nesprendžiami ginčai dėl civilinių teisių apimties.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas ne tik ginčija Nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmus registruojant nekilnojamojo turto objektus ir nuosavybės teises į juos, savaip aiÅ¡kinant 2000 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymo Nr.02-01-6907 turinį, bet ir kitų asmenų (civilinių teisinių santykių dalyvių) daiktinių teisių apimtį ir formÄ . Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovas naudojosi administracinėmis procedÅ«romis, ginčydamas nekilnojamųjų objektų ir daiktinių teisių į juos įregistravimÄ , neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylÄ dėl daiktinių teisių į turtÄ .Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir ieÅ¡kovo V.

M. nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ , tenkintinas.Kartu teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir atsakovo D. I. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į privatizuotÄ turtÄ Ä¯registravimÄ , tenkintinas iÅ¡ dalies, nes nurodytas turtas nors ir yra 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2010 m. spalio 1 d. perdavimo – priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybės parduotas ir perduotas D.

I., tačiau daiktinės teisės D. I. vardu nebuvo įregistruotos, nes minėtam turtui įregistruotas areÅ¡tas. Kita vertus, teismas pažymi, kad panaikinus negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės registracija į šį objektÄ panaikinama automatiÅ¡kai, nes nebelieka nekilnojamojo turto objekto, o nuosavybės teisė gali bÅ«ti registruojama tik į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įregistruotÄ nekilnojamojo turto objektÄ .

Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas, siekdamas įgyvendinti pirmenybės teisę pirkti atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 15 d. vieÅ¡ame aukcione parduotÄ rÅ«sį-slėptuvę, esantį (duomenys neskelbtini) praÅ¡o pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra ginčo rÅ«sys, bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės nuosavybe.Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tarp B. V., o vėliau ieÅ¡kovo, kaip testamentinio įpėdinio, bei Kauno miesto savivaldybės susiklosčiusiais faktiniais santykiais bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d.

įsakymu Nr.02-01-6907, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisiniu pagrindu.             Tarp bylos Å¡alių nėra ginčo, kad B. V., kurio testamentinis įpėdinis yra ieÅ¡kovas, ant buvusios Kauno tvirtovės betoninės slėptuvės (pastatytos 1914 m.), esančios (duomenys neskelbtini) kuri iki tol buvo vieÅ¡oji nuosavybė, 1993 metais pastatė gyvenamÄ jį namÄ .              Šio savavaliÅ¡ko statinio (gyvenamojo namo) statyba Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d.

įsakymu Nr.02-01-6907 buvo įteisinta, o gyvenamasis namas pripažintas B. V. nuosavybe (T.I, 18 b.l.). Tuo pačiu įsakymu buvusi Kauno tvirtovės betoninė slėptuvė, Å¡iuo metu esanti gyvenamojo namo rÅ«siu, pripažinta Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybe.             Teismas, sprendžia, kad po to, kai B. V. ant buvusios Kauno tvirtovės betoninės slėptuvės (pastatytos 1914 m.), esančios (duomenys neskelbtini), pastatė savavaliÅ¡kÄ statinį, kurio statyba 2000 m. rugsėjo 19 d. administraciniu aktu buvo įteisinta, t.y. slėptuvė ir savavaliÅ¡kas statinys tapo vienu statiniu (gyvenamuoju namu).

Kad tai yra du statiniai, kaip tvirtina atsakovai, teismas negali sutikti. Visų pirma, jeigu tai du statiniai, tai jie nekilnojamojo turto registre turėjo bÅ«ti suformuoti ir įregistruoti kaip du statiniai, o ne patalpos. Tačiau Nekilnojamojo turto registre jie nėra suformuoti kaip statiniai. IeÅ¡kovo nuosavybės teisės įregistruotos į patalpÄ /butÄ (T.I, 14-15 b.l.), o Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistruotos į negyvenamÄ jÄ patalpÄ / rÅ«sį-slėptuvę (T.I,16-17 b.l.). Antra, kad tai vienas statinys, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. 2010 m. lapkričio 16 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios paskirties vienbutis gyvenamasis namas (T.I, 151 b.l.). Pagal savo paskirtį vienbutis gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai Å¡eimai, todėl jis gali bÅ«ti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (statinys) ir jame negali bÅ«ti kito smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto, rÅ«sio ar pan.). TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojami butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, tik tuo atveju, kai gyvenamasis namas yra daugiabutis.

Trečia, rūsys-slėptuvė, kai ant jos buvo pastatytas gyvenamasis namas negali būti laikoma atskiru statiniu, nes ji tapo gyvenamojo namo esmine dalimi – rūsiu, bei esmine konstrukcija - pamatais (CK 4.15 straipsnis). Kadangi gyvenamasis namas 1A2/p yra gyvenamosios paskirties vienbutis pastatas, todėl jame iš principo negali būti smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto, rūsio ar pan.). Vienbučiame gyvenamajame name esančios patalpos (kambariai, virtuvė, koridorius, rūsys ir pan.) yra esminės gyvenamojo namo dalys (CK 4.15 straipsnis), o ne atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Tai paaiÅ¡kinama vienbučio namo paskirtimi - toks gyvenamasis namas skirtas gyventi vienai Å¡eimai. Be to, pats Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas laikėsi bÅ«tent tokios pozicijos, 1999 m. raÅ¡tu atsakęs į Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiÅ«ros ir nuomos skyriaus vedėjo V. P. R. 1999 m. vasario 2 d. raÅ¡tÄ Nr.128, kad Kauno tvirtovės slėptuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nėra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas (T.I, 157 b.l.).             Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad 2000 m. rugsėjo 19 d.

įsakymas Nr.02-01-6907 turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ne pažodžiui, o atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , taip pat įvertinant tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus.             Todėl nors Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakyme Nr.02-01-6907, esančiame pirminiu tiek B. V., kurio testamentiniu teisių perėmėju ieÅ¡kovas yra, tiek Kauno miesto savivaldybės, iÅ¡ kurios gyvenamojo namo rÅ«sį įgijo D.

I. su sutuoktine, nuosavybės teisės įgijimo pagrindu į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tam tikras dalis (B. V. gyvenamojo namo dalį be rūsio, o Kauno miesto savivaldybės gyvenamojo namo rūsį), nėra konkrečiai nurodyta, kad gyvenamasis namas įsakyme nurodytiems asmenis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau tai akivaizdžiai išplaukia iš statinio – vienbučio gyvenamojo namo – paskirties (skirtas gyventi vienai šeimai) ir aplinkybės, kad jis gali būti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (vienbutis gyvenamasis namas) ir jame negali būti kito smulkesnio atskiro nekilnojamojo daikto (buto ar patalpos).

Taigi nesant galimybės vienbučiame gyvenamajame name suformuoti smulkesnių atskirų nekilnojamųjų daiktų (buto ar patalpos), kurie bÅ«tų atskirais nekilnojamojo turto objektais, teismas sprendžia, kad savininkai negali įgyti asmeninės nuosavybės teisės į tokias gyvenamojo namo dalis, o gali bÅ«ti tik gyvenamojo namo bendraturčiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad vienbutis gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybė.             Kartu teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, nors ir nenurodė, kad jis nori gyvenamÄ jį namÄ pripažinti ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės bendrÄ ja daline nuosavybe, tačiau tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas jį patikslinant.             Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai patenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, teismas savo iniciatyva, jeigu tam yra pakankamai duomenų, turi nustatyti bendrame turte bendraturčių dalis.

Bendras gyvenamojo namo plotas yra 59,48 kv.m. (T.I, 151 b.l.), ieÅ¡kovui priklauso 49,71 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto (T.I, 153 b.l.), o Kauno miesto savivaldybei 9,77 kv.m. (T.I, 155 b.l.) gyvenamojo namo bendro ploto. Todėl ieÅ¡kovui priklausančios dalys bendrame turte sudaro 84/100 dalis, o Kauno miesto savivaldybei 16/100 dalių. Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovai ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodydami, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo jau 2000 m. rugsėjo 26 d., kai B.

V. vardu kreipėsi į teritorinį registro ir kadastro tvarkytojÄ , o pastarasis daiktines teises įregistravo į butÄ /patalpÄ , o ne į gyvenamojo namo dalį.Su atsakovų argumentais teismas nesutinka. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad sužinojimu apie teisės pažeidimÄ laikoma diena, kai asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismo vertinimu, nuosavybės teisės įregistravimas į butÄ /patalpÄ , o ne į statinį ar jo dalį, pats savaime turto savininko daiktinių teisių į turtÄ nepažeidžia, nes Å¡iuo veiksmu savininko nuosavybės teisė ar jos sudėtinės dalys - valdymas, naudojimas ar disponavimas, niekaip nebuvo suvaržytos. Apie savo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo ir galėjo suvokti tik tada, kai Kauno miesto savivaldybės administracija po 2010 m. rugsėjo 15 d.

įvykusio vieÅ¡o aukciono, kurio metu buvo parduodamos negyvenamosios patalpos – rÅ«sys - slėptuvė, esančios (duomenys neskelbtini), atsisakė pripažinti ieÅ¡kovui pirmumo teisę pirkti nurodytas patalpas už aukciono metu pasiÅ«lytÄ aukščiausiÄ kainÄ . IeÅ¡kovas dėl pažeistų bendraturčio teisių gynimo į teismÄ kreipėsi 2010 m. rugsėjo 27 d. (T.I, 3 b.l.). Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties ginti savo, kaip bendraturčio, teises.

Dėl pirkėjo teisių perkėlimo              Pripažinęs, kad gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, teismas sprendžia, kad bet kuriam iÅ¡ bendraturčių parduodant turtÄ , priklausantį bendrosios nuosavybės teise, tÄ turtÄ pirkti pirmumo teisę turi bendraturtis (CK 4.79 straipsnis).             Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog Kauno miesto savivaldybė, nusprendusi vieÅ¡o aukciono bÅ«du parduoti gyvenamojo namo rÅ«sį, taip pat turėjo laikytis CK 4.79 straipsnio reikalavimų.

             Savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojantys specialieji teisės aktai nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų privatizavimo procese, todėl tokiems santykiams reguliuoti, vadovaujantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, subsidiariai taikytinos CK normos, konkrečiai kalbant – CK 4.79 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalis numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Taigi vadovaudamasis savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojančiais specialiais teisės aktais ir parduodamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje vieÅ¡o aukciono bÅ«du, atsakovas Kauno miesto savivaldybė turėjo atsižvelgti į CK 4.79 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kovo pirmenybės teisę. Tokia iÅ¡vada atitinka ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų asmenų nuosavybėn gali bÅ«ti perleistas pagal šį įstatymÄ , jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Kadangi, kaip jau minėta, CK 4.79 straipsnis ginčo santykiui taikytinas subsidiariai, Å¡i teisės norma nepanaikina savivaldybių turto privatizavimÄ reglamentuojančių specialių teisės normų, numatančių privatizavimo objekto pardavimÄ bÅ«tent vieÅ¡o aukciono bÅ«du, taikymo. Kita vertus, CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia vieÅ¡o aukciono vieno iÅ¡ tikslų – turtÄ parduoti už didžiausiÄ kainÄ , o taip pat pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sÄ lygų įsigyti bendrÄ ja nuosavybe esantį privatizavimo objektÄ , nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o ta kaina, kuria turtas yra parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis.

VieÅ¡o aukciono bÅ«du parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiÅ«lyta kaina. BÅ«tent tokia kaina, vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus asmenis pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ ir vieÅ¡ame aukcione parduodamÄ turto dalį. BÅ«tent tokį nurodytų teisės aktų aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr.3K-3-1596/2002.             Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbtÄ vieÅ¡Ä aukcionÄ 2010 m. rugsėjo 15 d. laimėjo atsakovas D.

I. pasiÅ«lęs už privatizuojamÄ objektÄ (negyvenamÄ sias rÅ«sio - slėptuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)) 3000 Lt. (T.I, 36 b.l.). Su D. I. 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta Privatizavimo objekto (negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo pardavimo sutartis, o 2010 m. spalio 1 d. Privatizavimo objekto perdavimo – priėmimo aktas (T.I, 59-60 b.l.; 62 b.l.).              CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalis bendrÄ ja nuosavybe priklausančio daikto (objekto) parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, tai kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Å io termino ieÅ¡kovas nėra praleidęs.Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad pripažinus, jog gyvenamasis namas yra bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, negalima perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13, nes nebelieka rÅ«sio, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o tai reiÅ¡kia, kad nėra ir 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties objekto. Teismas pažymi, kad pripažinus gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybe, o gyvenamojo namo rÅ«sys nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas, ieÅ¡kovui kaip tik ir galima perkelti pirkėjo teises pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes tokiÄ teisę suteikia CK 4.79 straipsnio 3 dalis.

             Perkėlus ieÅ¡kovui pirkėjo teises pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir D. I. sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13, iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. atsakovui D. I. priteistini 3000 Lt, kuriuos pastarasis sumokėjo Kauno miesto savivaldybei pagal pirkimo pardavimo sutartį (T.I, 36, 61 b.l.).             Pilnai patenkinus ieÅ¡kovo pagrindinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir pirkėjo teisių pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, D.

I., A. I. ir VÄ® „Registrų centras“ priteistina po 56,75 Lt žyminio mokesčio (T.I, 7, 68 b.l.) ir po 675 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (T.I, 47 b.l.; T.II. 19, 20 b.l.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 150 straipsnio 3 dalimi, 268-270 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre ir ieÅ¡kovo V.

M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯registravimÄ .Panaikinti negyvenamosios patalpos – rÅ«sio - slėptuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip atskiro nekilnojamojo daikto, teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre. Pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas 1A2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios 84/100 dalys priklauso V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o 16/100 dalių Kauno miesto savivaldybei (kodas 111106319).

             Perkelti ieÅ¡kovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir D. I. sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.66-12-13 ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt, sumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį.             Priimti ieÅ¡kovo V.

M. atsisakymÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu Kauno miesto valdybos 1999-01-12 sprendimo Nr. 18, dėl pripažinimo negaliojančia Kauno miesto savivaldybės su D. I. 2010-09-30 sudarytos sutarties Dėl privatizavimo objekto pirkimo pardavimo, dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jį senatį nustatymo į negyvenamÄ sias patalpas – rÅ«sį - slėptuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Priteisti iÅ¡ atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Laisvės al. 96, LT-44251, Kaune), D.

I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės įmonės „Registrų centras“ (kodas 124110246, buveinė V. K. g. 18, Vilniuje) po 56,75 Lt (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 75 centus) žyminio mokesčio ir po 675 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) advokato pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                Egidijus Tamašauskas