2021-09-02 Nr. AB-17276-4-39-3-00172-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3883-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00172-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant K. R. K. K.,

užsieniečio atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. K. K. sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečio K. R. K. K. (toliau – ir užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad:

2.1. 2021 m. liepos 18 d. kelyje Suvalkai-Marijampolė-Kaunas, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, kartu kaip keleivis vyko dar vienas (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Patikrinimo metu pareigūnams kilo įtarimų, kad šie asmenys lydi kitą automobilį, kuriuo gali būti vežami kiti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai. Po kelių minučių buvo sustabdytas dar vienas automobilis, vykstantis link Lenkijos Respublikos. Patikrinimo metu krovininiame automobilyje buvo rasta 16 asmenų, sėdinčių ant grindų. Buvo nustatyta, kad visi jie yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Ruklos m. pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. Vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis K. R. K. K., taip pat kartu su juo vyko ir jo žmona su vaiku.

2.2. Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

3. Užsienietis nesutiko su Teikimu.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis buvo registruotas pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikytas netoli Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos. Taigi, teismo vertinimu, sprendžiant iš šių duomenų manytina, kad yra formalūs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti užsienietį. Tačiau teismas pažymėjo, kad analogiškose bylose suformuota praktika, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

6. Teismas nurodė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, objektyvių duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, byloje nėra, jis į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir nepilnamečiu vaiku. Remdamasis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir apgyvendinti jį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama apelianto judėjimo laisvė. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apelianto sulaikymas atsilieps nepilnamečio vaiko ir šeimos interesams. Teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priverstas gyventi vaikas. Tėvas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo valdžios, o tai visiškai neatitinka nei tėvo, nei vaiko interesų ir gerovės. Vaikui turi būti užtikrintas laisvas judėjimas, o tuo pačiu ir tėvui, kuris yra atsakingas už vaiko priežiūrą. Tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaiko, kadangi tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta vaiko tinkama priežiūra. Dėl šios priežasties teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

7.2. Taikius Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam su vaiku ir žmona išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti. Apeliantas ketintų likti Lietuvoje, jei jam būtų suteiktas prieglobstis. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga.

8. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, nurodo, kad:

8.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė proporcingą sprendimą. Užsienietis pasišalino iš Centro ir su kitais savo tautiečiais bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis sąmoningai pasišalino iš Centro po to, kai Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), užsienietį apgyvendinus VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, jog jis išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, dėl to nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimto sprendimo.

8.3. Apeliantas atvyko į Lietuvos Respubliką su šeima, t. y. žmona ir mažamete dukra, tačiau atvyko neteisėtai, neturėdamas su savimi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų bei bandė pasišalinti iš Centro. Teismas atsižvelgė į vaiko interesus ir priėmė sprendimą užsienietį apgyvendinti VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Pirmosios instancijos teismas Teikimą tenkino iš dalies – remdamasis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi sprendė, kad yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y., apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėtų būti skiriama švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, kadangi pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priverstas gyventi užsieniečio vaikas, tėvas negalės tinkamai prižiūrėti vaiko, tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaiko.

12. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

13. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, nėra.

14. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

15. Nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ne per pasienio postą, neturėdamas asmens tapatybę ir jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, ir jau kartą bandė išvykti iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir nepilnamečiu vaiku, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019). Nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas užsieniečiui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, atsižvelgė į šeimos ir vaiko interesus ir paskyrė nagrinėjamu atveju proporcingą priemonę. Pažymėtina, kad užsienietis jau bandė išvykti iš Lietuvos ir yra pagrindas manyti, kad jį apgyvendinus VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų jis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti ir vėl išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jokių judėjimo laisvės ribojimų, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

20. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio vaiko teisinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, kad konkreti užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė bus skiriama ir jo vaikui. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. IV- 340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nustatyta apgyvendinimo Centre tvarka: sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų; prieglobsčio prašytojai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų užsieniečių ir sulaikytų prieglobsčio prašytojų; vyrai apgyvendinami atskirai nuo moterų, užtikrinant atitinkamą privatumą vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu atskiroje gyvenamojoje patalpoje arba greta esančiose, viena nuo kitos neizoliuotose gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai vienas iš šeimos narių prieštarauja tokiam apgyvendinimui ir tam yra objektyvios priežastys; užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją, pavojingumą savo ir aplinkinių sveikatai ir kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, gali būti apgyvendinamas kartu su savo nepilnamečiu vaiku, kuriam nėra taikoma tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nepažeis jo ir vaiko interesų ir galimybės tėvui rūpintis vaiku, ji yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. R. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis