2025-01-22 Nr. AB-1465-3-61-3-02868-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-209-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02868-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. Č.) dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. NCSPR-112 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundą atmesti, paliekant galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) patenkino trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundą ir skundžiamu Sprendimu panaikino teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, įformintus įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau bendrai – pastatai) ir priėmė naują sprendimą, t. y. atmetė pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų: pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos, nes nepateiktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pastatyti šie pastatai, savininko (-ų) sutikimas (susitarimas) dėl pastatų statybos.

2.2. Sprendimu atsakovas pakeitė pareiškėjo, kaip savininko, teisinį statusą, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. anksčiau paminėtus pastatus Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo nuosavybės teisė.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentais, jog jis, statydamas ginčo statinius ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėjo žemės sklypo savininkų – M. Č. ir B. Č. rašytinio sutikimo, o teismo sprendimu pareiškėjui nustatytas servitutas kitų pastatų naudojimui negali būti pakankamu pagrindu, suteikiančiu pareiškėjui teisę be žemės sklypo savininko sutikimo statyti ir naudoti kitus statinius ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei ginčo pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Iš Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytų motyvų matyti, jog neterminuotas 0,2733 ha bendro ploto servitutas tuo metu M. Č. ir B. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas būtent dėl to, kad pareiškėjas negavo minėtų asmenų – žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo bei negalėjo Nekilnojamojo turto registre savo vardu įregistruoti jo su buvusia sutuoktine B.

Č. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu jam atitekusių nebaigtų statyti ir tik po santuokos nutraukimo užbaigtų pastatyti sprendime nurodytų pastatų. Be to, minėtame sprendime yra pažymėta, jog nenustačius prašomo servituto, pareiškėjas negalėtų ne tik tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais ir jau po santuokos nutraukimo buvusiais užbaigtais statyti statiniais, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. bei B. Č. neduodant rašytinio sutikimo, negalėtų nuosavybės teise jam priklausančių statinių įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei tinkamai įgyvendinti savo, kaip statinių savininko, teisių.

Todėl įvertinęs, kad minėti asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas jam priklausančius statinius (šiuo metu jau esančius tik M. Č. žemės sklype) statė savavališkai, pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. R. S. parengtą schemą teismas nustatė neterminuotą 0,2733 ha bendro ploto servitutą trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype, kuris pareiškėjui, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui, užtikrintų galimybę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį tinkamai prižiūrėti bei įgyvendinti savo, kaip daiktų savininko teisę pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

2.4. Iš paminėto teismo sprendimo taip pat yra aiškiai matyti, kad 0,2733 ha bendro ploto servitutas šiuo metu M. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas ne konkretiems teismo sprendime nurodytiems pastatams, o aplink sprendime nurodytus pastatus, todėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. R. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengta žemės sklypo servitutų schema buvo prijungta prie teismo sprendimo kaip neatskiriama jo dalis.

2.5. Pareiškėjo teigimu, iš jo teritoriniam registratoriui 2019 m. birželio 4 d. pateiktoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 esančių duomenų matyti, kad ginčo sandėlių statytojas yra pareiškėjas. Iš 2019 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad sandėlių savininkas yra pareiškėjas, o jo nuosavybės teisė į šiuos pastatus įregistruota pagal 2019 m. birželio 4 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Svarbu, pasak pareiškėjo, ir tai, jog M. Č. savo ieškinyje pats pripažįsta faktą, jog santuokos nutraukimo metu žemės sklype buvo neįregistruoti B. Č. priklausantys 57 kv. m ir 25 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio sandėliai, be to, pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. teritoriniam registratoriui pateiktoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas šiuos santuokos nutraukimo metu pradėtus statyti pastatus, kaip ir kitus teismo sprendime nurodytus jam nuosavybės teise santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu atitekusius nebaigtus statyti ir neregistruotus pastatus, tik užbaigė statyti 2015 metais. Taigi, nors ginčo pastatai nebuvo konkrečiai nurodyti tarp teismo sprendime išvardytų pastatų, tačiau vien dėl to, kad 57 kv. m ploto pastatas-sandėlis, (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 25 kv. m ploto pastatas-sandėlis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nurodyti teismo sprendime, pareiškėjo teigimu, nesuteikė pagrindo Komisijai nuspręsti, jog minėtu teismo sprendimu nustatytas servitutas negali būti laikomas pakankamu pagrindu, suteikiančiu teisę statyti, naudoti ir įregistruoti šiuos statinius be žemės sklypo savininko sutikimo, nes šie pastatai buvo pradėti statyti dar santuokos metu. Be to, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. minėtų pastatų nestatė, skundžiamo Sprendimo pagrindu jam 2021 m. kovo 10 d. visiškai nepagrįstai yra išduota Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodytų duomenų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota jo vardu nuosavybės teisė į ginčo pastatus, nors visi šiame skunde nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo pastatų statytojas yra pareiškėjas, o ne trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č..

2.6. Nors tarp teismo sprendime nurodytų pastatų ginčo pastatų nėra, tačiau tiek ginčo pastatus, tiek teismo sprendime nurodytus pastatus pareiškėjas nuosavybės teise įgijo iš esmės ne tik tuo pačiu pagrindu, bet ir tokios pačios būklės. Kadangi ginčo pastatus pareiškėjas įgijo iš esmės tuo pačiu pagrindu, todėl norėdamas užbaigti statyti santuokos metu pradėtus statyti ginčo pastatus, jis neprivalėjo turėti rašytinio žemės sklypo savininko (-ų) sutikimo. Kadangi pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. teritoriniam registratoriui pateiktos Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 duomenys patvirtina, jog minėtame teismo sprendime nurodyti pastatai, kaip ir pareiškėjo iš esmės tuo pačiu pagrindu ir būdu įgyti ginčo pastatai buvo tik užbaigti statyti, todėl Komisijos argumentas, jog pareiškėjui kitų pastatų naudojimui minėtu sprendimu nustatytas servitutas negali būti laikomas teisiniu pagrindu, suteikiančiu teisę statyti, naudoti ir įregistruoti kitus statinius be žemės sklypo savininko sutikimo, yra visiškai nepagrįstas.

2.7. Sprendimas yra priimtas Komisijai pažeidus Sprendimo priėmimo metu galiojusio Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. VE-18 (1.3 E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Pareiškėjui nebuvo siųstas trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. skundas ir sprendimo nuorašas, nors buvo matyti, kad Sprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms bei interesams (Reglamento 54 punktas), Komisija skundžiamą Sprendimą priėmė negavusi ir neišnagrinėjusi pareiškėjo atsiliepimo į trečiojo asmens M. Č. skundą.

3. Atsakovas Registrų centras pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo įregistruoti nuosavybės teises į sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme arba skundą dėl šios dalies atmesti kaip nepagrįstą, o reikalavimą dėl garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis po skundžiamo Komisijos Sprendimo priėmimo teritorinis registratorius – Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Telšių skyrius 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu 2021 m. kovo 19 d. įregistravo sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius 2021 m. kovo 19 d. įregistravo M. Č. nuosavybės teisę į šiuos pastatus 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.

4.2. Garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, taip pat neįregistruotos daiktinės teisės į jį. Taigi, net ir teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą, jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeltų, nes į sandėlį, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vėlesnių (2021 m. kovo 19 d.) kadastro ir registro tvarkytojų sprendimų pagrindu yra įregistruota M. Č. nuosavybės teisė nenuginčyto ir galiojančio dokumento – 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad centrinis registratorius negali naikinti teritorinio registratoriaus sprendimo, kai po jo priėmimo Nekilnojamojo turto registre jau yra registruojami kiti su tais pačiais nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai. Priešingu atveju, kaip nurodė LVAT, centrinis registratorius paneigtų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, kas akivaizdžiai prieštarautų šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms (LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1752-602/2020, 2016 m. liepos 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2464-602/2016).

4.3. Pareiškėjo skunde nurodytu Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutas nustatytas tik aplink sprendime konkrečiai įvardintus, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius): šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinį nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi pastatai buvo pastatyti 2015 m., t. y. Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo priėmimo metu visi pastatai buvo užbaigti statyti, tačiau joks servitutas jais naudotis pareiškėjui nebuvo nustatytas. Priešingai, pareiškėjas, statydamas statinius (paukštidę ir stoginę) prie tuo metu jam nuosavybės teise įregistruoto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paukštidę prie tuo metu jam nuosavybės teise įregistruoto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tvorą, nevaldė žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti. Be to, užfiksuota, kad dėl teisiškai įregistruotų statinių (garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei prie jų pastatytų paukštidės (1), stoginės (2), paukštidės (3) ir rūsio (4) bei tvoros su vartais ir varteliais statybos pareiškėjas neturi žemės sklypo bendrasavininkų M. Č. ir B. Č. sutikimo, todėl konstatuotas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas. Teismas sprendime negalėjo spręsti dėl tokių statinių, kurie juridiškai neegzistavo – nebuvo nei nuosavybės teisę į juos patvirtinančių dokumentų, nei pastatų registracijos Nekilnojamojo turto registre.

4.4. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. NS-33429 (1.10 E) „Dėl atsiliepimo pateikimo ir informavimo apie skundo nagrinėjimo sustabdymą“ bei 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. NS-48658 (1.10 E) „Dėl M. Č. skundo“ buvo išsiųsti Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje nurodytu elektroniniu paštu, tačiau dėl nežinomų priežasčių galimai pareiškėjo negauti, niekaip nedaro skundžiamo Komisijos Sprendimo nepagrįstu. Toks dokumentų įteikimo būdas užtikrina operatyvesnį ir ekonomiškesnį informacijos pateikimą, suteikia daugiau laiko galimam procesiniam dokumentui parengti, todėl iš esmės yra palankesnis tiek siuntėjui, tiek gavėjui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. M. Č. atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. M. Č. nėra davęs sutikimo ar kokio kito pagrindo pareiškėjui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu ir jam nėra žinoma apie jokius jo sklypo naudojimo apribojimus, išskyrus tai, jog suteikti servitutai yra skirti pareiškėjui naudotis jam priklausančiais pastatais.

6.2. Šiuo atveju byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas – trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. būtų sudaręs sandorį dėl žemės suteikimo ginčo pastatams statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į jam priklausantį žemės sklypą pastatams statyti ir įgyti nuosavybės teisę į pastatytus statinius. Išskyrus teismų nustatyto servituto naudoti konkrečius teismų sprendimuose nurodytus pastatus, Nekilnojamojo turto registre kitų suvaržymų, leidžiančių vykdyti naują statybą pareiškėjo žemės sklype, nėra įregistruota. Neturėdamas žemės sklypo valdymo teisės ar sklypo savininkų sutikimų, pareiškėjas negalėjo būti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.

6.3. Komisija Sprendime ištaisė klaidą ir panaikino atsakovo teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, įformintus įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. Č. nuosavybės teisę į juos. Atsakovas nevertino pateikiamų dokumentų turinio dėl daiktinės teisės, priešingai, konstatavo, kad pareiškėjas negali būti statytoju Statybos įstatymo prasme ir nepateikus dokumento, suteikiančio statytojo teisę, pagrįstai ištaisė klaidą priimdamas skundžiamą Sprendimą.

6.4. Komisijos Sprendimas priimtas konstatavus faktą, kad pareiškėjas neturėjo ir neturi žemės sklypo bendraturčių sutikimo statybai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindą, t. y. pareiškėjui suteikiančių statytojo teisę ir kurie leistų pateisinti neteisėtos statybos faktą ir / ar paneigtų galiojantį 2020 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų̨ patikrinimo vietoje aktą Nr. (16.2)FAK-1588. Šiuo metu yra galiojantis ir nenuginčytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) individualus administracinis aktas, priimtas valstybės įgaliotos institucijos, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas ginčo ir kitus pastatus suinteresuoto asmens žemės sklype yra pastatęs neteisėtai, be žemės sklypo savininko sutikimo.

6.5. Nagrinėjamoje byloje suformuluotas reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes į pastatus: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. nuosavybės teisė nenuginčytos ir galiojančios 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Nesant teisinio pagrindo atsakovas negalėtų panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimo, kai po jo priėmimo Nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruoti kiti su tais pačiais nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai. Priešingu atveju, atsakovas be teisinio pagrindo paneigtų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą suinteresuotam asmeniui priklausančią nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo S. Č. skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. NCSPR-112 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui S. Č. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 466,67 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) atstovavimo išlaidų. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. iš pareiškėjo S. Č. 533,33 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 33 centus) atstovavimo išlaidų.

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

8.1. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs S. Č. prašymą įregistruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos (Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 20962748) bei kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus (Pastatų kadastro duomenų bylą ir 2019 m. birželio 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. 1), 2019 m. birželio 13 ir 2019 m. birželio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 26 straipsnio 3 3-5 dalies 1 punkte numatytus sprendimus S. Č. prašymą tenkinti – įrašyti pastatų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos pateiktų dokumentų pagrindu.

8.2. 2020 m. lapkričio 6 d. trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įformintų įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė skundą. Skunde nurodė, kad pastatų įregistravimo metu žemės sklypas priklausė jam ir motinai B. Č., o šiuo metu priklauso tik jam. Žemės sklype teismų nustatyti ir įregistruoti servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) ir teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu nesuteikia statytojo teisių S. Č., o savininkas nėra davęs sutikimo ar kito pagrindo S. Č. naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, o pareiškėjas šių statytojui keliamų reikalavimų neatitiko ir negalėjo įgyvendinti statytojo teisės.

8.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakyme į M. Č. skundą konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas kaip statytojas, nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ir nenaudoja jo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti.

8.4. Komisija, išnagrinėjusi M. Č. skundą, nustatė, kad pareiškėjo teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nebuvo pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto registre, nes nebuvo pateiktas tuometinių žemės sklypo savininkų – B. Č. ir M. Č. sutikimas (susitarimas) statyti pastatus jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjui kitų pastatų naudojimui teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. birželio 7 d., nustatytas servitutas, negali būti laikomas teisiniu pagrindu, suteikiančiu teisę statyti, naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatus be žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo).

Komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, įformintus įrašais Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis2), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis2), ir S. Č. nuosavybės teisę į juos, priimti naują sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„S. Č. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų: pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos atmesti, nes nepateiktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti šie pastatai, savininko (-ų) sutikimas (susitarimas) dėl pastatų statybos. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 1 ir 7 punktai.“.

Po skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo teritorinis registratorius – Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Telšių skyrius 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu 2021 m. kovo 19 d. įregistravo sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. kovo 10 d. Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius 2021 m. kovo 19 d.

įregistravo M. Č. nuosavybės teisę į šiuos pastatus Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teritorinis registratorius (Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius) 2021 m. kovo 19 d. sprendimu įregistravo M. Č. nuosavybės teisę į ginčo sandėlius Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Nei minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas, nei sandoris, kurio pagrindu yra įregistruoti minėti pastatai nėra nuginčyti ir nėra duomenų, kad būtų ginčijami. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas nurodė šias aplinkybes, tačiau pareiškėjas skundo netikslino. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nėra pradėjęs ginčo dėl minėtų statinių registracijos M. Č. vardu. Teismas vertino, kad esant tokiai faktinei situacijai, net ir panaikinus Komisijos Sprendimą, nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl ginčo sandėlių negali būti tenkinama.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo dalies, susijusios su garažo teisine registracija ir vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jo neinformavimu apie skundo nagrinėjimo Komisijoje procesą, rėmėsi šiuo aspektu nurodytais šalių argumentais, taip pat LVAT 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, išsakytais argumentais, kad pareiškėjas prašymuose, teiktuose Registrų centrui, nebuvo nurodęs elektroninio pašto adreso, kuriuo buvo informuotas apie nagrinėjimą Komisijoje ((duomenys neskelbtini)). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad priimant Komisijos Sprendimą, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Sprendimo priėmimą, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam. Teismas sprendė, kad Komisijos sprendimu susiaurinta pareiškėjo teisių apimtis, todėl neįtraukus jo į nagrinėjimo procedūrą buvo pažeistas gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, Reglamento 34 punktas, t. y. buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu servitutu, teismas pažymėjo, kad servitutas yra skirtas tik užtikrinti viešpataujančiojo daikto naudojimą, bet negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę statyti statinius, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas servitutas suteikia pareiškėjui teisę statyti ir įregistruoti ginčo pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos.

12. Atsakovo argumentą, kad net ir neįtraukus pareiškėjo į Sprendimo priėmimą, kitoks sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas nepaneigia VTPSI 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytų aplinkybių teismas atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad šis VTPSI raštas susijęs su kitų statinių (paukštidės ir stoginės), t. y. ne garažo statyba, be to, jame pasisakyta, kad dėl 2019 m. birželio 4 d. statybos užbaigimo deklaracijos, kurios pagrindu ir buvo įregistruotas garažas, teisėtumo VTPSI nepasisakys. Teismas pažymėjo, kad VTPSI anksčiau, 2012 m., tikrino pareiškėjo vykdytų statybų žemės sklype teisėtumą ir 2012 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. PAZ-93 konstatavo, kad pareiškėjo, kaip statytojo, statybos žemės sklype vyksta be esminių nukrypimų. Pareiškėjo santuoka su B. Č. nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, pasisakyta, kad gyvenamas namas su pagalbinėmis patalpomis /nebaigta statyba/, esantis (duomenys neskelbtini), statomas sutuoktinės vardu, atitenka pareiškėjo nuosavybėn. Tuo tarpu Komisija nepasisakė ir netyrė vieno iš esminių pareiškėjo argumentų – kad statybos leidimą pareiškėjas buvo įgijęs dėl to, kad statybos leidimas buvo išduotas B. Č., o jis perėmė su tuo susijusias statytojo teises 2010 m. įvykusios ištuokos padarinių pagrindu. Tokia situacija susidarė todėl, kad atsakovas neįtraukė pareiškėjo į Sprendimo priėmimą.

13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl Komisijos Sprendimo dalis dėl garažo panaikinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos dalį dėl pastato-garažo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti naują sprendimą – panaikinti pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto kadastre bei trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. nuosavybės teisių į šiuos pastatus registraciją Nekilnojamojo turto registre; apelianto S. Č. skundą tenkinti, įpareigojant atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją šioje bylos dalyje iš naujo išnagrinėti apelianto S. Č. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į juos, arba, panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, perduoti bylą šioje dalyje Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjo skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimo teisme buvo priimtas tik 2022 m. spalio 13 d. bei išnagrinėtas tik 2023 m. spalio 16 d., t. y. po 3 metų. Pareiškėjo vertinimu, dėl tokios ilgos proceso trukmės yra kaltas atsakovas, kuris tinkamai neinformavo pareiškėjo apie procesą Komisijoje, ir dėl tos priežasties pareiškėjas objektyviai negalėjo Komisijos sprendimo laiku apskųsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad šioje byloje yra susidariusi išskirtinė teisinė situacija. Toks šioje byloje susidariusios teisinės situacijos vertinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje kaip išskirtinės iš esmės turėjo suponuoti, jog ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Komisijos sprendimo, tą pačią situaciją taip pat privalėjo vertinti kaip teisiškai išskirtinę. Teismas neturėjo būti formalus dėl atsakovo kaltės pažeistų pareiškėjo teisių ir interesų atžvilgiu, privalėjo ne tik aktyviai dalyvauti nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, bet ir, esant teisiniam bei faktiniam pagrindui, privalėjo svarstyti dėl reikalingumo peržengti šioje byloje pareiškėjo skundo reikalavimo ribas.

15.2. Akivaizdu, kad teritorinis registratorius trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 19 d. įregistravo tik dėl to, kadangi Komisijos sprendimu prieš tai buvo panaikinta atsakovo nuosavybės teisių registraciją į šiuos pastatus, o pareiškėjas apie Komisijos sprendimą nebuvo informuotas, šis sprendimas dėl to pareiškėjo nebuvo apskųstas teismui.

15.3. Pareiškėjas sutinka, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galimai negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis, tačiau nesutinka, kad šiuo atveju, dėl atsakovo kaltės susiklosčius išskirtinei teisinei situacijai, teismas nerado jokių galimybių apginti pažeistas pareiškėjo teises ir jo teisėtus interesus, peržengti skundo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir pareiškėjo skundo dalį dėl pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

16.1. M. Č. teigimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų perėmęs statytojo teises garažo statybai. Pareiškėjui bendru sutarimu nutraukus santuoką su B. Č. ir teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sklype pareiškėjui liko tuo metu statomas ir nebaigti statyti gyvenamasis namas su pagalbinėmis patalpomis. 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje teismas negalėjo pripažinti statytojo teisių pareiškėjui, nes tuo metu pareiškėjas negalėjo būti statytoju Statybos įstatymo prasme.

Statybos leidime, kurio pareiškėjas nepateikė į bylą, bei 2012 m. sausio 9 d. pažymoje apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PAZ-93, kuri yra statinių registravimo pagrindas (į bylą nepateikta), projekte, garažo, kaip pastato, likusio nuosavybėn pareiškėjui po santuokos nutraukimo, nebuvo. Garažo kadastro duomenys buvo nustatyti 2018 m. lapkričio 22 d., o pareiškėjui priklausančių: pastato – gyvenamojo namo, katilinės, malkinės, šulinio ir biologinį nuotekų valymo įrenginio – 2011 m. gruodžio 15 d., t. y. po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir pabaigus nebaigtą statybą.

Jeigu garažo statytojo teisė būtų perėjusi pareiškėjui kartu su priklausančiais paminėtais statiniais, šio duomenys būtų nustatinėjami kartu su pastaraisiais 2011 m. gruodžio 15 d. ir garažas būtų nurodytas 2012 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. PAZ-93. Pareiškėjas savavališkai pastatytą garažą ir jam priklausančius pastatus – du sandėlius įregistravo 2019 m. birželio 4 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, bet ne statinio statybos be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu, kadangi 2018 m. vasario 20 d. Telšių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš dalies pakeistas 2018 m. birželio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė teisę naudotis sklypu tik aplink šiuose sprendimuose išvardintus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius): šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinį nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų argumentų, M.

Č. vertinimu, teismo sprendimo dalis, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad Komisija ir/ar atsakovas netyrė, ar pareiškėjas perėmė su tuo susijusias statytojo teises 2010 metais įvykusios ištuokos padarinių pagrindu, netenka prasmės ir dėl to ši sprendimo dalis yra nepagrįsta.

16.2. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, suteikiančių statytojo teisę ir kurie leistų pateisinti neteisėtos statybos faktą ir/ar paneigtų galiojantį Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. faktinių duomenų̨ patikrinimo vietoje aktą Nr. (16.2)FAK-1588. Šiuo metu yra galiojantis ir nenuginčytas Inspekcijos individualus administracinis aktas, priimtas valstybės įgaliotos institucijos, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas ginčo ir kitus pastatus suinteresuoto asmens sklype yra pastatęs neteisėtai, be žemės sklypo savininko sutikimo. Pareiškėjas, nepateikęs į bylą dokumentų, kurie įrodytų pareiškėjo kaip statytojo teisės perėjimą po santuokos nutraukimo statyti garažą, jis prisiėmė neigiamas bylos baigties pasekmes.

16.3. Nors teismas konstatavo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą priimant Sprendimą, nes pareiškėjas nebuvo įtrauktas į skundo nagrinėjimą Komisijoje, tačiau šios normos pažeidimą buvo galimybė ištaisyti nagrinėjant administracinę bylą, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

17. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismui neginčijamai nustačius, jog priimant Komisijos sprendimą buvo pažeista jo priėmimo procedūra bei teisės aktuose numatytos pareiškėjo teisės, teismas pagrįstai ir teisėtai minėtą skundžiamo sprendimo dalį panaikino, įpareigodamas atsakovą šioje bylos dalyje pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjo teigimu, nei apeliantas, nei B. Č. šiuo atveju negalėtų būti garažo statytojais, kadangi apeliantas žemės sklypo savininku tapo tik 2020 m., t. y. po to, kai šį sklypą jam padovanojo B. Č., tuo tarpu B. Č. priklausiusios statytojo teisės po 2010 m. teismo sprendimo atiteko pareiškėjui. Šią aplinkybę aiškiai patvirtina byloje esanti gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), generalinio plano (2002 m.) fotonuotrauką, iš kurios yra matyti, kad statybos leidimas šiems pastatams galiojo iki 2017 m. sausio 17 d., t. y. galiojo ir po pareiškėjo bei B. Č. santuokos nutraukimo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

21. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nėra pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir sandėlio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) deklaracija apie statybos užbaigimą ir jų teisine registracija, kurių pareiškėjas neskundė, nes pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, pareiškėjas nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti panaikinta suinteresuotam asmeniui priklausančių pastatų – sandėlių nuosavybės teisių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre ir kokiu pagrindu Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinti.

21.2. M. Č. nurodo, kad siekdamas išsklaidyti abejones dėl pareiškėjo deklaruojamų nuosavybės teisių, likusių po santuokos nutraukimo į ginčo pastatus, jis apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naujus įrodymus, nes būtinybė juos pateikti iškilo apeliacinėje instancijoje, kadangi bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog pareiškėjas bando ne paneigti Komisijos skundžiamą sprendimą, kaip neatitinkanti teisės normų, kurių pagrindu šis yra priimtas, bet grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir administracinio proceso pagalba įrodinėti nuosavybės teisės perėjimą po santuokos nutraukimo į ginčo statinius, nors šio reikalavimo nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

21.3. M. Č. apeliacinės instancijos teismui teikia ir prašo prijungti prie bylos įrodymus, kurių neturėjo anksčiau – 2010 m. lapkričio 2 d. prašymą Mažeikių apylinkės teismui dėl santuokos tarp apelianto ir B. Č. nutraukimo. Šiame prašyme yra nurodyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašoma teismo patvirtinti ir priedai. Priedas Nr. 6 yra nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje išvardyti pastatai, nurodyti teismui, kaip dalintini ir atitenkantys pareiškėjui ir likę apeliantui po santuokos nutraukimo. M. Č. teigimu, šiuos dokumentus pareiškėjas turėtų turėti savo žinioje, tačiau nepateikia teismui, nes akivaizdu, jog jie paneigtų teiginius dėl ginčo pastatų priklausymo pareiškėjui. Nagrinėjant administracinę bylą pirmojoje instancijoje šie dokumentai nebuvo suinteresuoto asmens žinioje, nes jie priklauso apeliantui ir B. Č., kuri tik suinteresuotam asmeniu prašant surado juos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

21.4. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies norma nenustato privalomo reikalavimo pirmosios instancijos teismui peržengti skundo ar pareiškimo ribas. Nors pareiškėjas nebuvo įtrauktas į skundo nagrinėjimą Komisijoje, tačiau šios normos pažeidimą buvo galima ištaisyti nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjui nepateikus naujų įrodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, kurie galėtų iš esmės pakeisti Komisijos Sprendimą, skundo ribų peržengimas ir/ar grąžinimas bylą nagrinėti iš naujo, netenka teisinės prasmės, kadangi pirmosios instancijos teisme pareiškėjo teisė pateikti įrodymus ir teisės būti išklausytam, buvo įgyvendinta.

21.5. Pareiškėjas pasirinko savarankišką savo teisių gynimo būdą ir skundo netikslino, nesuformulavo reikalavimo, kuris yra teikiamas apeliaciniame skunde. Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas nenurodė, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismas netyrė ar atsisakė tirti.

21.6. Apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją dalyje iš naujo išnagrinėti apelianto S. Č. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į juos negali būti tenkinamas, nes Komisija niekada nenagrinėjo pareiškėjo prašymo, kadangi Komisijai nėra suteiktos teisės atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą.

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad:

23.1. Apie Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo 2021 m. kovo 19 d. sprendimus įregistruoti ginčo pastatus ir M. Č. nuosavybės teisę į juos pateiktos 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu S. Č. vėliausiai buvo žinoma nuo M. Č. 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškinio ir dokumentų įteikimo 2021 m. lapkričio 5 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo atstovo advokato V. J. susipažinimo su šiais dokumentais dienos – 2021 m. lapkričio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. S. Č. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo 2021 m. kovo 19 d. sprendimų įregistruoti ginčo statinius ir M. Č. nuosavybės teisę į juos, nei Komisijai, nei teismui neskundė, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šis registravimas yra neteisėtas ar sutrukdė apskųsti Komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. NCSPR-112. S. Č. nuosavybės teisė į ginčo statinius buvo įregistruota nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. gruodžio16 d. analogiško dokumento kaip ir M. Č. – 2019 m. birželio 4 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, tačiau kaip nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (16.2.) FAK-1588 bei Komisija 2020 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. NCSPR-112 – neturint statytojo teisės. Jokių įrodymų apie M. Č. 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos neteisėtumą pareiškėjas nepateikė ir jos pagrindu įrašytų duomenų NTR neginčijo.

23.2. VTPSI 2020 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (16.2.) FAK-1588 užfiksuota, kad dėl teisiškai įregistruotų statinių (garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų statinių statybos S. Č. neturi Žemės sklypo bendrasavininkų M. Č. ir B. Č. sutikimo, todėl konstatuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas. S. Č. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šis VTPSI sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, todėl laikytina, kad su juo sutiko arba savo teise ginčyti šį sprendimą nesinaudojo.

23.3. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl būtinybės teismui peržengti jo pareikšto skundo reikalavimo ribas, nes pats pareiškėjas nesinaudojo savo teise ginčyti tiek VTPSI Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (16.2.) FAK-1588, tiek vėlesnius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo 2021 m. kovo 19 d. sprendimus įregistruoti ginčo statinius ir M. Č. nuosavybės teisę į juos 2021 m. kovo 10 d. Deklaracijos pagrindu.

23.4. S. Č. 2019 m. birželio 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo gali tik teritorinis registratorius. Kadangi teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo nustatytas procesinis ginčijamo Komisijos Sprendimo trūkumas dėl siųstų dokumentų neįteikimo S. Č., šį trūkumą galėjo pašalinti tik Komisija, iš naujo išnagrinėdama dalį M. Č. skundo dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo S. Č.. Tačiau teismui įpareigojus iš naujo išnagrinėti S. Č. 2019 m. birželio 4 d. prašymą dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo, iš naujo šiuos veiksmus atlikti įgaliotas tik teritorinis registratorius, nors joks teritorinio registratoriaus atliktų veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas teismo sprendime nėra konstatuotas. Be to, teritoriniai registratoriai nėra įpareigoti į prašymo įregistruoti daiktines teises nagrinėjimo procedūrą įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis, kuriuo tokiu atveju būtų M. Č.. Tokiu būdu teismo priimto sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamoje dalyje padarytų išvadų bei toks sprendimas negali būti įvykdytas nei teritorinio registratoriaus, nes jo priimtus sprendimus ir prašė palikti galioti S. Č., nei Komisijos, kuri nėra tiesiogiai įgaliota nagrinėti pareiškėjų prašymus įregistruoti daiktines teises, o tik pateiktus skundus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų.

23.5. Nors S. Č. reiškė reikalavimą teismui palikti galioti teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, kuriais buvo įregistruoti ginčo statiniai, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo nuosavybės teisė į juos, teismui priėmus visiškai kitokį sprendimą – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymo dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisės įregistravimo į jį, pareiškėjas ne tik sutinka su šia sprendimo dalimi, bet ir prašo išplėsti jos apimtį, į nagrinėjimą įtraukiant ginčo statinius. Tokiu atveju negalima suprasti, ar pareiškėjas nori pakeisti skundo reikalavimą po teismo priimto sprendimo tuo jį iš esmės sumažindamas ir sutikdamas, kad jo 2019 m. birželio 4 d. prašymas visa apimtimi būtų nagrinėjamas iš naujo, nors tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ar tiesiog sutinka su bet kokio teismo reikalavimo patenkinimu ir tik formaliai siekia maksimalios jo apimties. Toks pareiškėjo procesinis elgesys negali būti laikomas nuosekliu ir sąžiningu, o jo apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas.

23.6. Atsakovas palaiko trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. Č. teritoriniam registratoriui 2019 m. birželio 4 d. pateikė prašymą įregistruoti pastatus ir jo nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu S. Č. pateikė 2019 m. birželio 4 d. Deklaraciją apie statinio (statinių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2019 m. birželio 13 d. sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistravo pastatus Deklaracijos ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, o 2019 m. birželio 14 d. įregistravo S. Č. nuosavybės teisę į pastatus Deklaracijos pagrindu.

25. Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota daiktinė teisė – servitutas – teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Teismo sprendimu pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą S. Č. nustatytas neterminuotas 0,2733 ha bendro ploto servitutas apie jam priklausančius pastatus, tarp kurių pastatų, įregistruotų anksčiau nurodytu 2019 m. birželio 13 d. sprendimu, nėra.

26. Pastatai 2018 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis buvo pradėti ir baigti statyti 2015 m. Jie patenka į S. Č. teismo sprendimu nustatyto servituto ribas. Tačiau šiuo sprendimu pastatams statyti ar naudoti servitutas nenustatytas.

27. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

28. Komisija priėjo prie išvados, jog S. Č. teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai nebuvo pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti pastatus ir S. Č. nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nes nebuvo pateiktas tuometinių žemės sklypo savininkų – B. Č. ir M. Č. sutikimas (susitarimas) statyti pastatus jiems priklausančiame žemės sklype, o S. Č. kitų pastatų naudojimui teismo sprendimu nustatytas servitutas nesuteikia teisės statyti 2019 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotus Pastatus be žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo).

29. Komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimus, įformintus įrašais Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis2), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis2), ir S. Č. nuosavybės teisę į juos, priimti naują sprendimą ir jį išdėstyti taip: „S. Č. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų: pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos atmesti, nes nepateiktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti šie pastatai, savininko (-ų) sutikimas (susitarimas) dėl pastatų statybos. Sprendimo priėmimo pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 1 ir 7 punktai“.

30. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinamas ginčijamo Komisijos sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas tomis aplinkybėmis, kurios buvo jo priėmimo metu. Todėl vėlesni teritorinio registratoriaus veiksmai – 2021 m. kovo 19 d. sprendimu įregistruota M. Č. nuosavybės teisė į ginčo sandėlius remiantis Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, nėra teisinis pagrindas pareiškėjo skundą atmesti.

31. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Komisijos Sprendime konstatuotą aplinkybę, kad pastatai buvo pastatyti neturint statytojo teisės (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija)). Kaip jau minėta, pagal S. V. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu teritorinio registratoriaus 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 14 d. sprendimais buvo įregistruoti ginčo statiniai ir pareiškėjo nuosavybės teisė į juos, šie statiniai pradėti statyti 2015 m., pareiškėjo santuoka su B. Č. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta 2010 m. lapkričio 29 d. Pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjui nuosavybės teise atiteko gyvenamas namas su pagalbinėmis patalpomis /nebaigta statyba/, esantis (duomenys neskelbtini), statomas sutuoktinės vardu, neįregistruotas, kurio vidutinė rinkos vertė 78 000 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo pastatai (garažas ir sandėliai) buvo statomi 2002 m. sausio 17 d. statybos leidimo, išduoto B. Č. pagrindu. Į bylą pateikta turto vertinimo, kuris buvo atliktas siekiant sutuoktiniams pasidalinti turtą nutraukiant jų santuoką, ataskaita patvirtina, kad buvo nustatoma gyvenamojo namo su katiline, malkine ir šiltnamiu vertė, garažas ir sandėliai šioje ataskaitoje nėra minimi. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad statytojo teisę jis įgijo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo santuoka ir patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagrindu.

32. Byloje nustatyta, kad priimant Komisijos Sprendimą, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į Sprendimo priėmimą, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Komisijos sprendimu susiaurinta pareiškėjo teisių apimtis, todėl neįtraukus jo į nagrinėjimo procedūrą buvo pažeistas gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, Reglamento 34 punktas, t. y. buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra.

33. Vis dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui pateikus skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta. Pareiškėjas bylą nagrinėjantiems dviejų instancijų teismams, turintiems visavertę jurisdikciją fakto ir teisės klausimais, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, teisme turėdamas galimybę, be kita ko, teikti įrodymus, paaiškinti ir atsikirsti į kitų proceso dalyvių argumentus (ABTĮ 52 str. 2 d.), neįrodė turįs statytojo teisę į žemės sklypą, įgytą žemės savininkų sutikimo ar kitu pagrindu (ABTĮ 56 str.), todėl jis neįgytų teisės į pastatų ir nuosavybės teisės į juos registravimą. Kitaip tariant, pareiškėjui sudarius galimybę pateikti savo paaiškinimus iš anksto, nebūtų pasiektas kitas rezultatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir remiantis supranacionalinių teismų praktika, su kuria darnos siekia nacionalinė administracinė doktrina, asmens išklausymas a posteriori, nagrinėjant dėl nepalankaus sprendimo pateiktą skundą, tam tikromis aplinkybėmis gali užtikrinti teisės būti išklausytam paisymą (mutatis mutandis žr. nuostatas dėl teisės į gynybą principo, įtvirtinto Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, taikymo, suformuotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo byloje T. S., C‑418/11, EU:C:2013:588, 85 punkte; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42139/08, 52–54 p.).

34. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad procedūrinio pažeidimo pašalinimas, kai akivaizdu, jog tai nepadarys jokios įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms, yra betikslis, pareigos išklausyti pareiškėją prieš Komisijai priimant sprendimą įgyvendinimas šiuo atveju beprasmiškai pailgintų administracinę procedūrą ir nepadidintų pareiškėjo teisinės apsaugos. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista pusiausvyra tarp bendrojo intereso supaprastinti administracinę procedūrą ir veiksmingai ją organizuoti ir suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam iš anksto.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pagrindų teismui peržengti skundo ribas, pažymi, kad nustačius, jog pareiškėjas neturi teisės registruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos, nėra teisinių pagrindų šioje byloje spręsti dėl skundo ribų peržengimo bet kokia apimtimi.

36. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas patenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria S. Č. skundas patenkintas iš dalies: panaikinta valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. NCSPR-112 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalis dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinama ir pareiškėjo skundas atmetamas visiškai (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

38. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjo skundas buvo atmestas, atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. teisės, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į skundą surašymu (600 Eur) ir atstovavimu 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje – 200 Eur (2 val.), ir prašė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Č. prašomos priteisti išlaidos yra būtinos, pagrįstos, jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos M. Č. iš pareiškėjo S. Č..

40. Atitinkamai išsprendžiami prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo S. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.), o trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas. M. Č. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 1 400 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 600 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą bei sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos yra pagrįstos, būtinos, jos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžio, todėl priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. iš pareiškėjo S. Č..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens M. Č. apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio16 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio16 d. sprendimo dalį, kuria S. Č. skundas patenkintas iš dalies: panaikinta valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. NCSPR-112 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalis dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 4 d. prašymo įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos dalį dėl pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo S. Č. skundą visiškai atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio16 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

„Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. iš pareiškėjo S. Č. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Č. iš pareiškėjo S. Č. 2 011,25 Eur (du tūkstančius vienuolika eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis