Legislator Case Law & Legislation
91e3d9bd-2fb8-41cd-b9e2-b04c2f720d6c AI generated

91e3d9bd-2fb8-41cd-b9e2-b04c2f720d6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 91e3d9bd-2fb8-41cd-b9e2-b04c2f720d6c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-3427-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

Legislator headnote

AI generated

91e3d9bd-2fb8-41cd-b9e2-b04c2f720d6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-3427-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (1 t., b. l. 1–2), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, kameros, kuriose jis buvo laikomas, buvo per mažos. Kamerose buvo laikomi 3–4 asmenys, leistina ploto norma buvo virÅ¡yta, be to, kamerų plotÄ mažino baldai, sanitarinis mazgas. Todėl pareiÅ¡kėjas priverstas buvo nuolat gulėti arba sėdėti, kas buvo pareiÅ¡kėjui sunku. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta gyvenamosiose patalpose tinkama ventiliacija, natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir grynas oras, kamerose jautėsi didelė drėgmė, Å¡alta. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu.

Atvykus ar iÅ¡vykstant etapu, darant asmens apžiÅ«ras – tai daroma antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), esant žemai temperatÅ«rai bÅ«davo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas jo orumas. PraÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ skunde nurodo, kad praÅ¡o po 4 000 Eur už kiekvienÄ dienÄ , kai buvo pažeistos jo teisės, o apibendrintai praÅ¡o priteisti 20 000 Eur.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K), atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 9–13). Anot atsakovės, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Atsakovės atstovė pateikė teismui duomenis, iÅ¡ kurių matyti pareiÅ¡kėjo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kamerų plotas ir laikytų žmonių skaičius.

Dėl kamerų įrengimo nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Pagal 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Dėl atliekamų asmens apžiūrų ir kratų atsakovas paaiškina, kad asmens apžiūros ir kratos įstaigoje atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyriaus nuostatas.

Tokios apžiÅ«ros vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vielų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje, kurioje yra dėžės skirtos suimtųjų ir nuteistųjų daiktams susidėti.

Dėl neturtinės žalos atsakovas nurodė, kad vieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , bet nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. 2019 m. birželio 20 d. teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas (1 t. b. l. 192) į atsakovo atsiliepimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nesutinka su atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Nurodė, kad Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. (10-12-15.4.8)PA-3169 nustatyti higienos normos pažeidimai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 5 d. ir buvo laikomas iki 2018 balandžio 26 d., t. y. iÅ¡ viso 366 paras. PareiÅ¡kėjas savo neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė ploto trÅ«kumu LukiÅ¡kių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas: 2017 m. gegužės 5 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 167 (plotas 7,94 kv. m), vienas; 2017 m. gegužės 6 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m), kurioje iki 2017 m. gegužės 7 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 134 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. gegužės 14 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. gegužės 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 359 (plotas 7,80 kv. m), tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 201 (plotas 5,40 kv. m), kamerose buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 147 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. gegužės 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 357 (plotas 6,52 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios atvyko 2017 m. gegužės 24 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 368 (plotas 6,50 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas, tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 362 (plotas 7,28 kv. m), kurioje taip pat buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 360 (plotas 6,59 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 286 (plotas 7,60 kv. m), kurioje iki 2017 m. birželio 29 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. birželio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 294 (plotas 8,11 kv. m), kurioje iki 2017 m. liepos 9 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. liepos 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 327 (plotas (7,65 kv. m), kurioje iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 128 (plotas 7,87 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 302 (plotas 8,02 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 22 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 129 (plotas 7,94 kv. m), kameroje buvo vienas; 2017 m. spalio 24 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių, 2017 m. spalio 25 d. grįžo į įstaigÄ ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114 (plotas 7,31 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas; 2017 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 281 (plotas 7,87 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 12 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 283 (plotas 7,69 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 155 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 12 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2017 m. gruodžio 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 197 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 327 (plotas 7,65 kv. m), kurioje iki 2018 m. sausio 23 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. sausio 24 d. iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių, iÅ¡ kurio grįžo 2018 m. sausio 29 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m), tÄ dienÄ kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 127 (plotas 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 27 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios atvyko 2018 m. kovo 30 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m), kameroje buvo laikomas vienas; tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. (plotas 7,94 kv. m), kurioje vienas, arba su dar vienu asmeniu, buvo laikomas iki 2018 m. balandžio 10 d.; 2018 m. balandžio 11 d. iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios atvyko 2018 m. balandžio 13 d., atvykęs buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m).

Kameroje buvo 2 asmenys; 2018 m. balandžio 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 333 (plotas 7,72 kv. m), kurioje su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki iÅ¡vykimo į Kauno tardymo izoliatorių, t. y. iki 2018 m. balandžio 26 d. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,655 kv. m (2018 m. sausio 29 d., kamera Nr. 124) iki 8,11 kv. m (2017 m. birželio 30 d.

– 2017 m. liepos 9 d., kamera Nr. 294). Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ metodika, kai iÅ¡ bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m. minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl blogos ventiliacijos, pelėsio kamerose, apibyrėjusių sienų, blogo apÅ¡vietimo, Å¡alčio kamerose. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kad neturėjo galimybės kamerÄ iÅ¡vėdinti natÅ«raliu bÅ«du, t. y. per atidaromÄ langÄ .

Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad kamerose tvyrojo drėgmė ir pelėsis, atmestini. HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 laipsnių temperatūra. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (1 t., b. l. 17–19, 21–23, 24–27, 27–28, 29–30, 31–33, 35–36, 37–37, 40–42,43–44, 45–47, 51–52, 55–57, 60–61, 64–66, 77–79, 82–84, 95–99, 109–111, 113–114, 115–117, 120–122, 130–132, 134–136, 139–141, 144–146, 154–155, 157–158, 159–160, 161–162, 166–170, 177–179, ) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu arba kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

Teismas iÅ¡analizavo visus į bylÄ pateiktus patikrinimo aktus ir daro Å¡ias iÅ¡vadas. Pirma, dalis patikrinimo aktų nėra aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, nes jose tikrinamos ne tos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Pavyzdžiui, iÅ¡ VSC 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 60–61) matyti, jog tikrintos buvo kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas laikomas nebuvo. 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte (1 t., b. l. 77–79) nenurodyta kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. ir spalio 2 d. patikrinimo aktų (1 t., b. l. 109–111, 113–114) matyti, jog patikrinimų metu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo. Antra, dalis patikrinimo aktų yra dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau patikrinimai atlikti ne tada, kai toje kameroje buvo laikomas pareiškėjas. Pavyzdžiui, iš 2017 m. kovo 28 d. VSC patikrinimo akto (1 t., b. l. 17–19) matyti, jog, be kita ko, tikrintos buvo kameros Nr. 167 ir 327 (kuriose buvo laikomas pareiškėjas).

Tikrinta buvo kamerų oro temperatūra, drėgmės lygis, oro judėjimo greitis ir bendra dirbtinė apšvieta. Nustatyta, jog kameroje Nr. 167 ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. 2017 m. balandžio 20 d. Lukiškių TI-K informavo, jog nurodytas pažeidimas pašalintas (1 t., b. l. 27). Grįžtamojo patikrinimo metu patvirtinta, jog pažeidimai buvo pašalinti (1 t., b. l. 29–30). Taigi pareiškėjas kameroje Nr. 167 buvo laikomas 2017 m. gegužės 5 d., t. y. kai nustatyti pažeidimai jau buvo pašalinti.

AnalogiÅ¡kai yra su 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktu, kai buvo tikrintos kameros Nr. 110, 114, 147 ir 327 (1 t., b. l. 45–47), 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo aktu (1 t., b. l. 120–122) ir kt. Trečia, atsakovas pateikė teismui patikrinimo aktÄ , kuris atliktas dėl kameros, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 139–141) matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 283 oro temperatÅ«ra, bendra kameros bÅ«klė ir Å¡vara. Pažeidimų kameroje nenustatyta.

Iš to, kas nurodyta, matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. VSC grįžtamųjų patikrinimų metu vertino, ar pažeidimai yra pašalinti. Žymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl kamerų būklės yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti – pareiškėjas net apytikriai nenurodė, kada pasireiškė jo minimi pažeidimai, kokiose kamerose jie buvo (pvz. kokiose kamerose buvo šalta, drėgna).

Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į VSC arba į įstaigos organizacijÄ . Atsakovės atstovas pateikė teismui įrodymų, kad konkrečioje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, teisės aktų pažeidimų, kuriais skundžiasi pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 139–141). Taigi teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas savo atsikirtime teismui (1 t., b. l. 192) nurodo, kad 2018 m. gegužės 28 d.

VSC patikrinimo akte (1 t., b. l. 157–158) Nr. (10-12 15.4.8)PA-3169 buvo nustatyti pažeidimai, tačiau minėtame patikrinimo akte kaip tik nurodyta, kad tikrinta buvo pakartotinai tikrinta kamera Nr. 124. Tikrinta buvo kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir bendra švara bei būklė. Pažeidimų nenustatyta. Iš 2018 m. birželio 13 d. VSC patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 124 oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, oro judėjimo greitis bei bendra kameros būklė.

Pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 158). Taigi teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip prieÅ¡taraujančius byloje esantiems įrodymams. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K, asmens apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, liepiama nusirengti esant žemai temperatÅ«rai, o daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes, kurios neÅ¡varios. Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijų 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratÄ Â pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.

Teismas akcentuoja, kad privaloma kratos procedūros dalis yra pareigūnų reikalavimas nusirengti iki apatinių rūbų ir atiduoti daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų.

Pagrindinis kratų ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ . Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natÅ«raliai jaučiamas temperatÅ«ros pokytis nusirengus virÅ¡utinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, teisės aktuose nėra nustatyta, kad dėžės, skirtos suimtųjų ir nuteistųjų daiktams sudėti kratos (apžiÅ«ros) metu, bÅ«tų žymimos pagal paskirtį.

Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų priverstas nusirengti itin žemoje temperatÅ«roje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiÅ¡kėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo bÅ«do, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiÅ¡kėjas pats nenurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi, jog rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau savo nusiskundimo nedetalizavo, nenurodė, ar jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, kada ir kurioje kameroje. Nors byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«ti laikomam kameroje kartu su nerÅ«kančiais asmenimis (2 t., b. l. 25), pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais, tačiau nekonkretizavo, ar, kada ir kaip pasireiÅ¡kė minėti pažeidimai, taip pat kokiose kamerose jis, galimai, buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, koks asmuo rÅ«kė ir t.t. Taigi teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius apie neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus, laikant jį kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, nes jie neįrodyti, abstraktÅ«s ir nekonkretÅ«s. Proceso Å¡alys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados.

Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė