91e302b1-7cf4-4355-ae4d-4ec8262af09d · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. N2-180-424/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02277-2011-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 116.1. TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 13 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai PlyÅ¡evskajai,dalyvaujant ieÅ¡kovo E. V. atstovei pagal įstatymÄ Y. V. ir atstovei advokato padėjėjai A. R.,atsakovei V. M., jos atstovui advokato padėjėjui S. M.,vertėjai O. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei V.

M. dėl 2353,03 Lt nuostolių atlyginimo ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2353,03 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 1353,03 Lt dÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo darbai, ir 1000,00 Lt iÅ¡laidos, susijusios su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo atstovės palaikė ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini).

Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto virtuvės patalpoje yra įrengtas kietojo kuro katilas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. DÅ«mų Å¡alinimui atsakovė naudoja vėdinimo kanalÄ , pats dÅ«mtraukis yra netvarkingas. Jau 2003 metais atsakovei už Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97) 5.1 p., 5.9 p., 5.10.6 p., 5.13 p. pažeidimus buvo suraÅ¡ytas įspėjimas dėl netvarkingos krosnies įrengimo. Atsakovė iki 2003-04-19 buvo įpareigota paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus.

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2009-03-03 surašė atsakovei raÅ¡tÄ Nr. 9.4-539 (9.21.), kuriame užfiksuota, kad buvo pažeisti Statybos techninio dokumento ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ 4.6 punkto reikalavimai. Minėtame raÅ¡te taip pat buvo nurodyta, jog atsakovei bus suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas paÅ¡alinti patikrinimo metu nustatytus prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Atsakovei savo bute eksploatuojant kietojo kuro katilÄ , neatitinkantį prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, dÅ«mai buvo Å¡alinami vėdinimo kanalu, kuris eina per ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto kambario, buto plane pažymėto indeksu 6-9 sienÄ . Dėl to, kad atsakovė, Å¡alino dÅ«mus tam nepritaikytu vėdinimo kanalu, kaito ieÅ¡kovo kambario siena, atsirado skilimas lubose, atÅ¡oko sienų apmuÅ¡alai, aprÅ«ko sienos. Å alinant Å¡iuos pažeidimus, buvo bÅ«tinas kambario remontas. 2009-02-04 DÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo įvertinimo aktu darbų ir medžiagų vertė buvo įvertinta 1353,03 Lt.

DÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo darbų kaina buvo apskaičiuota 2009-01-29 pagal atkuriamosios vertės metodÄ . IeÅ¡kovas už turtinės žalos dydžio nustatymÄ turto vertintojui sumokėjo 1000,00 Lt sumÄ , kuri taip pat priteistina iÅ¡ atsakovės.  Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog 2003-03-19 PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Elektrėnų tarnybos pareigÅ«nai surašė atsakovei įspėjimÄ dėl nepatenkinamos atsakovei priklausančio buto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės. Ä®spėjime nurodyta, jog be kitų punktų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, buvo pažeisti ir Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių (BPST-01-97) 5.10.6 punkto, draudžiančio naudoti vedinimo kanalus dÅ«mams Å¡alinti, reikalavimai.

Atsakovė nuo seno žinojo, kad jai nuosavybės teise priklausančio buto sienose nėra paprastų vėdinimo (ventiliacijos) kanalų, o esančių kanalų paskirtis – dÅ«mtraukiai (kietas kuras), todėl nurodytÄ aplinkybę atsakovė paaiÅ¡kino PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigÅ«nams bei parodė jiems namo projektÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties 2003-03-19 nurodyme dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo Nr. 26 ir 2009-03-05 nurodyme dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo Nr. II-8-8.10-27 atsakovei buvo rekomenduota į kanalÄ Ä¯dėti metalinį įdėklÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pareigÅ«nai, parengę aukščiau nurodytus nurodymus, konstatavo, jog kanalas, kurį atsakovė naudojo dÅ«mams Å¡alinti, yra dÅ«mtraukis, nes naudoti vėdinimo kanalÄ dÅ«mams Å¡alinti, net ir įdėjus ten metalinį įdėklÄ , yra draudžiama. Atsakovė aukščiau nurodytos rekomendacijos neįvykdė, nes įdėti įdėklÄ nepavyko, kadangi kažkas užmÅ«rijo dÅ«mtraukio kanalÄ , todėl 2009-03-31 kieto kuro katilÄ tiesiog iÅ¡montavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė, eksploatuodama kieto kuro katilÄ , namo vėdinimo kanalų nenaudojo dÅ«mams Å¡alinti, tai yra nepadarė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie gali bÅ«ti siejami su ieÅ¡kovui priklausančio buto apdailos apgadinimais. Atsakovė ir jos atstovas taip pat paaiÅ¡kino, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės bute įrengto kieto kuro katilo eksploatacija laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. kovo 31 d. nulėmė ieÅ¡kovui priklausančio buto kambario apgadinimÄ , nėra.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dÅ«mtraukio kanalas, kurį naudojo atsakovė, eina bÅ«tent per tÄ ieÅ¡kovo buto kambario sienos vietÄ , kurioje atsilupo tapetai, nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo buto plano, sienoje yra net keturi dÅ«mtraukio kanalai. IeÅ¡kovas taip pat nenurodė, kokiu bÅ«du sienos kanalu Å¡alinami dÅ«mai galėjo sukelti jo kambario sienos ir lubų apgadinimÄ , bei nepateikė nurodytÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovo butas yra antrame (virÅ¡utiniame) namo aukÅ¡te, todėl tiek buto lubos, tiek sienos galėjo bÅ«ti apgadintos dėl netvarkingo namo stogo ir iÅ¡ ten patenkančios drėgmės. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), esantis antrajame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), aukÅ¡te adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 11-12, 23-24).

Atsakovei priklauso butas, esantis pirmajame gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aukšte adresu (duomenys neskelbtini).Ginčas tarp šalių yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, bÅ«tinas įstatymo nustatytų sÄ lygų visetas, tai yra turi bÅ«ti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų, todėl taikytina aukščiau nurodyta bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė.Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ bei žalos dydį (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytų nuostolių.

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės, privalo įrodyti atsakovė. Dėl neteisėtų veiksmųCivilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pripažino, jog savo bute nuo 1992-1993 m. iki 2009 m. kovo 31 d. eksploatavo kietojo kuro katilÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998-08-31 įsakymu Nr. 162 patvirtintos Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998 (toliau tekste – Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės). Nurodytų taisyklių 1.1 punktas numato, kad pastatams Å¡ildyti gali bÅ«ti naudojamos uždarojo ir atvirojo kietojo kuro krosnys. P. K. kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.7 punktÄ krosnys statytinos prie nedegių vidinių pertvarų su dÅ«mtraukiais (kaminais), pagal 4.8 punktÄ degimo produktai turi bÅ«ti Å¡alinami per dÅ«mtraukį (kaminÄ ).

Krosnimis Å¡ildomuose pastatuose draudžiama kreipti dÅ«mus į vėdinimo kanalus ar dÅ«mų kanaluose įrengti vėdinamÄ sias groteles arba prie jų jungti vėdinimo kanalus (Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.6 punkto b papunktis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintos Bendrosios prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės (BPST-01-97) (toliau tekste – pirminė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcija).

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtinta nauja Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcija (toliau tekste – Bendrosios prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kietojo kuro katilÄ eksploatavo iki 2009 m. kovo 31 d., nagrinėjamu atveju taikytina tiek pirminė Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcija, tiek jÄ pakeitusi Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcija.

P. B. prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcijos 5.10.6 punkte numatyta, kad, eksploatuojant krosnis, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dÅ«mams Å¡alinti. AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir Bendrųjų prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių 145.6 punkte, pagal kuriÄ , eksploatuojant Å¡ildymo įrenginius, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dÅ«mams Å¡alinti. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar, atsakovės bute eksploatuojant kietojo kuro katilÄ , dÅ«mai buvo Å¡alinami per dÅ«mtraukį ar per ventiliacijos kanalÄ .

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės, tai yra, ar dÅ«mai buvo Å¡alinami per dÅ«mtraukį ar per ventiliacijos kanalÄ , nustatymas ir yra esminis dalykas sprendžiant atsakovės neteisėtų veiksmų klausimÄ .PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai pareigÅ«nas 2003-03-19 surašė atsakovei įspėjimÄ dėl nepatenkinamos objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės Nr. 3 (b. l. 12).

Nurodytame įspėjime užfiksuota, jog atsakovei priklausančiame bute, esančiame DaugirdiÅ¡kių k., SemeliÅ¡kių sen., Elektrėnų sav., nustatytas prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimas, tai yra virtuvės patalpoje esantis kietojo kuro katilas įrengtas ne pagal galiojančių norminių dokumentų ir instrukcijų reikalavimus, kadangi dÅ«mų Å¡alinimui naudojamas vėdinimo kanalas. Atsakovė įpareigota iki 2003-04-19 paÅ¡alinti šį ir kitus įspėjime nurodytus prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus (b. l. 12, 13).

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai pareigÅ«nas 2003-03-19 surašė atsakovei nurodymÄ dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo Nr. 26 (b. l. 45, 52), kuriame nurodė, jog, siekiant paÅ¡alinti patikrinimo metu nustatytus prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus, be kita ko, bÅ«tina imtis Å¡ių priemonių: eksploatuojant krosnis, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dÅ«mams Å¡alinti (rekomenduojama į kanalÄ Ä¯dėti metalinį įdėklÄ ). 2009-03-05 atsakovei suraÅ¡ytas nurodymas dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo Nr. II-8-8.10-27, kuriame nurodyta, jog, siekiant paÅ¡alinti patikrinimo metu nustatytus prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus, be kita ko, bÅ«tina imtis Å¡ių priemonių: eksploatuojant Å¡ildymo įrenginius, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dÅ«mams Å¡alinti (rekomenduojama į kanalÄ Ä¯dėti metalinį įdėklÄ ) (b. l. 46, 53).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog kanalas, per kurį buvo Å¡alinami dÅ«mai, yra vėdinimo kanalas. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiu, jog PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigÅ«nai aukščiau nurodytuose nurodymuose konstatavo, kad sienos kanalas, kurį atsakovė naudojo dÅ«mams Å¡alinti, yra dÅ«mtraukis. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, spręstina, jog PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigÅ«nai, surašę atsakovei aukščiau nurodytus nurodymus, pasiÅ«lė (rekomendavo) atsakovei į kanalÄ Ä¯dėti metalinį įdėklÄ tuo tikslu, kad ginčo kanalas galėtų bÅ«ti naudojamas kaip dÅ«mtraukio alternatyva.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-11-19 įsakymu Nr. 568 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektÅ«rinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“. Nurodyto įsakymo 2 punkte numatyta, kad Å¡is reglamentas įsigalioja 2004-01-01 ir taikomas po Å¡io termino pradedamiems projektuoti statiniams. Nors, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovui priklausančio buto plano, parengto 1992-09-01, kopijų (b. l. 22, 80) ir atsakovei priklausančio buto plano, parengto 1992-09-01, kopijos (b. l. 79), ginčo kanalas, esantis atsakovės virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-4, sienoje, ir ieÅ¡kovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje, pažymėtas tokiu žymėjimu, kokiu pagal aukščiau nurodytÄ Statybos techninį reglamentÄ yra žymimi kietojo kuro dÅ«mtraukiai (b. l. 48, 55), tačiau, kaip minėta, aukščiau nurodytas Statybos techninis reglamentas įsigaliojo 2004-01-01 ir taikomas po Å¡io termino pradedamiems projektuoti statiniams, tuo tarpu gyvenamojo namo planas parengtas 1992-09-01, todėl aukščiau nurodytu Statybos techniniu reglamentu bei jame nustatytais grafiniais žymėjimais nagrinėjamu atveju remtis negalima, kadangi nurodyto reglamento nuostatos negalioja atgal.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo buto plano kopijų, visi kanalai, esantys ieÅ¡kovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje, yra pažymėti vienodais indeksais. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės butų patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-2, 3-3, 3-4, sienose esančius kanalus. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio tipinio projekto 4607-C brėžinių, parengtų 1966 metais, kopijų (b. l. 73, 74), ginčo kanalas yra pažymėtas tokiu žymėjimu, kokiu pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektÅ«rinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“ yra žymimi ventiliacijos kanalai.

Taigi, sisteminis aukščiau nurodytų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovei priklausančio buto virtuvės patalpoje buvusio kietojo kuro katilo dÅ«mai buvo Å¡alinami per ventiliacijos kanalÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.6 punkto b papunkčio, P. B. prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių redakcijos 5.10.6 punkto ir Bendrųjų prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių 145.6 punkto reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovė atliko veiksmus, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti, tai yra atsakovė neteisėtai veikė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl kaltėsPagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (atsakovės) kaltė yra preziumuojama, todėl, paneigti savo kaltę privalo atsakovė. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).  Byloje duomenų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl jos neteisėto veikimo, nėra, todėl laikytina, jog atsakovė yra kalta Dėl žalosCK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju padarytos žalos faktÄ ieÅ¡kovas įrodinėja nuotraukomis (b. l. 20, 21, 91). IÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, jog yra apgadintos ieÅ¡kovo buto kambario siena ir lubos. Žalos (nuostolių) dydžiui patvirtinti ieÅ¡kovas pateikė turto vertintojo S. R. 2009-02-04 parengtÄ dÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo įvertinimo aktÄ ir 2009-02-03 lokalinę sÄ matÄ (b. l. 17, 18-19). Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymÄ konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo bÅ«dus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę.

Pagal nurodyto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ , jeigu ji atitinka Å¡io įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs nekilnojamojo turto vertintojo S. R. 2009-02-04 parengtÄ dÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo įvertinimo aktÄ (toliau tekste – Turto vertinimo ataskaita), konstatuoja, jog Turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl ji yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. 2009-02-03 lokalinėje sÄ matoje apskaičiuota atkuriamoji ieÅ¡kovo buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, vertė lygi 1353,03 Lt.

Turto vertinimo ataskaitos neginčija ir atsakovė, todėl konstatuotina, jog yra įrodyti tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos (nuostolių) dydis. Dėl priežastinio ryÅ¡ioPagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. E. B., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas (b. l. 50, 57), 2011-11-25 atsakyme nurodė, jog, susipažinęs su gyvenamojo namo, unikalus numeris 7997-5016-8015, esančio adresu DaugirdiÅ¡kių k., SemeliÅ¡kių sen., Elektrėnų sav., kuriame yra Å¡alims priklausantys butai, technine dokumentacija pagal tipinį projektÄ 4607-C bei iÅ¡nagrinėjęs nurodytÄ techninę dokumentacijÄ , gali patvirtinti, jog dÅ«mtraukio įrengimas neturėjo įtakos ieÅ¡kovui priklausančio buto (tekste nurodyta buto Nr.

9) vidaus apdailos sugadinimui, kadangi nuo pakuros iki atsiplėšusių tapetų atstumas – apie 5 metus, o dūmtraukio šachtos siena, kurios storis – 28-30 cm, sumūryta iš pilnavidurių molinių degtų plytų, panaudojant priešgaisrinį skiedinį (b. l. 49, 56). V. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 70), 2011-12-30 išvadoje nurodė, jog kraštinis ventiliacinis kanalas, esantis ieškovui priklausančio buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje buvo nepritaikytas dūmtraukio įrengimui, sumūrytas ne iš pilnavidurių molio plytų, jame nebuvo įdėtas metalinis įdėklas; nepaisant to, šis kanalas kelis metus buvo naudojamas pirmojo aukšto buto virtuvėje įrengtos šildymo krosnies dūmų pašalinimui; dėl ilgalaikio karščio poveikio ventiliacinio kanalo, esančio ieškovui priklausančio buto sienoje, karščiui neatsparios plytos suskilo, dėl ko kambario sienai ir visai apdailai buvo padaryta žala (b. l. 65-66).

Nagrinėjamu atveju susiduriama su panaÅ¡ios prigimties ir pobÅ«džio įrodymų konkurencija. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, atmeta 2011-11-25 E. B. atsakymÄ , kadangi nurodytas dokumentas yra neiÅ¡samus, jame iÅ¡dėstyta iÅ¡vada priimta apsiribojus tik gyvenamojo namo techninės dokumentacijos vertinimu, tuo tarpu 2011-12-30 V. V. iÅ¡vada priimta visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra iÅ¡nagrinėjus gyvenamojo techninę dokumentacijÄ ir įvertinus statinio faktinę bÅ«klę, nurodyta iÅ¡vada yra iÅ¡sami, nuosekli, joje motyvuotai iÅ¡dėstyti argumentai visiÅ¡kai paneigia 2011-11-25 atsakyme iÅ¡dėstytas aplinkybes bei jame pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi V. V. 2011-12-30 parengta iÅ¡vada. Å i iÅ¡vada patvirtina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) ir ieÅ¡kovui padarytos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryÅ¡ys, tai yra ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai yra atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) rezultatas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudaro dÅ«mtraukio pažaidų paÅ¡alinimo darbai, kurių bendra kaina – 1353,03 Lt, atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1000,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, tai yra iÅ¡laidų už Turto vertinimo ataskaitos parengimÄ , atlyginimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto vertintojas S. R. 2009-02-04 iÅ¡rašė Y. V. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SKR 0647 1000,00 Lt sumai už Turto vertinimo ataskaitos parengimÄ (b. l. 25). Taigi, iÅ¡laidas turto vertintojo paslaugoms apmokėti patyrė ne nepilnametis ieÅ¡kovas E. V., o Y. V.. Å ios iÅ¡laidos atsirado ne dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieÅ¡kovo turtui, o iÅ¡ Y. V. sudarytos sutarties su turto vertintoju, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dalyje dėl 1000,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atmestinas, kaip pareikÅ¡tas reikalavimo teisės neturinčio asmens.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2003 m. ir ieÅ¡kinio padavimo metu jau buvo pasibaigęs. (duomenys neskelbtini) str. 4 d. draudžia baigiamųjų kalbų dalyviams baigiamosiose kalbose renkis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje atsakovė neprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas Å¡ios aplinkybės netyrė, ieÅ¡kinio senaties termino klausimas Å¡ioje byloje nesprendžiamas. Å ioje byloje ieÅ¡kovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ Y. V. patyrė 1410 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 4,29,30,31,39,71,72,87). Atsakovė patyrė 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l.51,81,82). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Å ioje byloje patenkinta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis sudaro 57,50 procento (1353,03 Lt / 2353,03 Lt), atmesta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis – 42,50 procento.Taikant CPK 93 str. nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 810,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei – 425 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pritaikius Å¡alims viena iÅ¡ kitos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 385,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 10,50 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, ir šias išlaidas paskirsčius šalims, valstybei priteistinos sumos nesiekia CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 265, 268-270 str. str., teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti E. V. iÅ¡ V. M. 1353,03 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1353,03 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-10-18, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 385,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja              Ramunė Valiulytė