2025-06-18 Nr. CB-3562-2-68-3-15127-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2072

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15127-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 28 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Consilium optimum“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl baudos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 23 000 Eur baudos ir 2819,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nutartį, 2025 m. balandžio 30 d. papildomą nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Byloje buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, nes teismai priteisė keliasdešimt kartų žalą viršijančias baudines netesybas, kurių nemažino pagal realų žalos dydį, nustatytą byloje. Teismai baudinį netesybų dydį visiškai formaliai „kontroliavo“ per susitarimą dėl netesybų, t. y. patį save, kas reiškia, kad nebuvo išvis jokios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytos kontrolės.

2. Teismai supainiojo restitucinius nuostolius su kita civilinės atsakomybės forma – netesybomis, nors ieškovė nebuvo ir nėra pareiškusi reikalavimo dėl restitucinių nuostolių atlyginimo. Toks aiškinimas faktiškai leidžia pateisinti bet kokio dydžio neproporcingas, baudines netesybas, kurios kelias dešimtis kartų viršija realiai galimus nuostolius ir pažeidžia viešąją tvarką.

3. Teismai priėmė sprendimus neįvertinę rinkos struktūros, konkurencijos sąlygų ir infrastruktūros specifikos, kad atsakovė neturi realių galimybių derėtis dėl netesybų dydžio ir tikisi teisminės baudinių netesybų kontrolės. Tačiau kai teismai jos nesuteikia, jokios kontrolės išvis nėra ir konkurencija itin varžoma. Toks formalaus pobūdžio vertinimas nesuderinamas su CPK 176 straipsnio reikalavimais ir viešojo intereso apsauga.

4. Pirmosios instancijos teismas perėmė rungimosi pareigą – pats reiškė ieškovės pozicijai naudingus argumentus, taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklę atsakovės nenaudai ir išsprendė bylą remiantis prielaida, kad realūs nuostoliai sutampa su netesybomis (nors pagal šalių sutartį netesybų dydis vienodas jei sutarties pažeidimas apima 250 m ir 250 km, taigi 1000 kartų skiriasi, o tai rodo netesybų atotrūkį nuo realybės). Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir nelygiateisiškai vertino šalių įrodymus. Byla buvo išspręsta remiantis prielaidomis, o ne faktais, taip sukuriant pavojingą precedentą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ (j. a. k. 3000049915) 518 (penkis šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 28 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 8642, kodas ZO35631.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė