2025-01-22 Nr. AB-1187-3-61-3-05363-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-114-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05363-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 2S-24-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. B.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, kaip B. B. teisių paveldėtoja, yra pretendentė Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).

Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų, taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Sklypų sąraše įrašyti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę. Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 30-2289/23 (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas, iš jo išbraukta 11 pozicijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas – išbrauktas 1 žemės sklypas. Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d.

Įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą – išbraukė 8 pozicijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą – išbraukė 5 sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis minėtais Administracijos direktoriaus įsakymais ir Potvarkiu, NŽT priėmė Sprendimą.

Pareiškėjos nuomone, 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių ji galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, ir nepagrįstai apribotos jos pasirinkimo galimybės, todėl Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, neleidžiant pasirinkti iš platesnio žemės sklypų sąrašo, negali būti laikomas teisėtu.

Byloje gauti atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atsiliepimai į skundą, kuriais prašoma skundą atmesti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigti ir sustabdyti administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo pretendentei atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1104 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5116 ha žemes sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja skundą iš esmės grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai pakeitus (sutrumpinus) Sklypų sąrašus ir Teritorijų sąrašus, jai nepagrįstai buvo apribotos galimybės rinktis iš platesnio grąžintinų sklypų sąrašo.

Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Sprendimas, kaip galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų, nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą panaikino, tačiau buvo gautas apeliacinis skundas, todėl byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs.

Teismas sprendė, kad kadangi pareiškėja Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais, galimai neteisėtai sumažinus Teritorijų sąrašus ir Sklypų sąrašus, buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises jos pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai), yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, akivaizdu, kad nagrinėjama byla ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Teismo vertinimu, nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Teismas akcentavo ir tai, kad nagrinėjamoje byloje negali vertinti 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 56, 80 ir 86 straipsniai įpareigojo teismą, prieš priimant sprendimą byloje, imtis protingų ir teisėtų priemonių visų bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimui ir priimant teismo sprendimą įvertinti visas bylos aplinkybes. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, turės tiesioginę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Teismas pažymėjo, kad analogišką praktiką dėl bylos sustabdymo tapataus pobūdžio byloje formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024).

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o bylos nagrinėjimą tęsti.

Atsakovas atskirajame skunde išdėstęs faktines aplinkybes ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais teigia, jog nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas NŽT Sprendimas, kuriuo B. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos. Be to, atsakovo nuomone, teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos atstovo R. Č., kuris atvykęs į NŽT 2024 m. vasario 15 d. susipažino ir sutiko su Sprendimo projektu jį pasirašydamas, 2024 kovo 14 d. atsiėmė Sprendimo originalą, patvirtindamas tai savo parašu, veiksmai patvirtino tai, kad skundą teismui pareiškėja 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė praleidusi 1 mėnesio administracinio akto apskundimo teismui terminą, o tai yra atskiras pagrindas nutraukti administracinę bylą.

NŽT vertinimu, teismas netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio Sprendimo pagrįstumo vertinimas, dėl ko teismas sprendė, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumo šioje byloje.

Atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka bei kitais teisės aktais. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka yra numatytos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje bei Tvarkos 32–41 punktuose. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Tvarkos 34 punkto 3 pastraipoje nustatytas vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Šiose nuostatose įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono mietus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

NŽT pabrėžia, kad NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas nuo 2024 m. sausio 12 d. viešai buvo skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tvarkos 32–41 punktų nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.), priimdama administracinius aktus (NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“, įsakymas Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, įsakymas Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“) bei patvirtindama Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Svarbu ir tai, kad nė viename iš teisminių procesų, kuriame ginčijami Administracijos įsakymai, teismai nebuvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti jiems įstatymų priskirtų funkcijų.

Įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atsakovas teigia, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o remiantis Potvarkio 2 punktu, „žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas“. Todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad atsižvelgiant į NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3(15.2.1 E) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pareiškėja ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus nei yra realus poreikis bei visi piliečiai be išimties turėjo galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises būtent tokiu būdu, t. y. gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Be to, atsakovas taip pat akcentuoja, jog pareiškėja raštu buvo informuota, kad „atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą bei į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tokį žemės sklypų skaičių, kurių bendras plotas pakankamas visiems eilėje įrašytiems piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, todėl Jums neatvykus kvietime nurodytu laiku (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo Jūsų valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais (kompensuojama vidutine Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė).“ Be to, Potvarkiu baigiamas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovas pažymi, kad teismui tenkinus šioje byloje pareiškėjos skundą, jos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai bei išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Administracija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bylas siejantį prejudicinį ryšį ir klaidingai sprendė, kad kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, o ir teismo padarytos išvados neatitinka realios faktinės ir teisinės situacijos. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo šioje administracinėje byloje.

Administracija pažymi, kad įgyvendindama savo pareigas suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypus, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, kai tuo tarpu NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas, kuriame buvo įrašyti 633 pretendentai ir bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į eilę, yra 66 ha žemės, t. y. perduotas žemės sklypų plotas (195 ha) beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nepaisant įsakymo, kuris ginčijamas kitoje administracinėje byloje, Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad vadovaujantis turimais duomenimis, administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalyku yra Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo tyrimas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 punktas), viso 8 teritorijos. O taip pat pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. punktas) arba 5 sklypai. Esminę reikšmę šioje vietoje visgi turi ta aplinkybė, kad nė vienas sklypas išbrauktas iš ginčijamo įsakymo niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas galutinis toks siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašas. Taigi, net jeigu ginčijamas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisėms atkurti, pirmiausia dėl to, kad NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą. Administracija pabrėžia, kad būtent šis NŽT įsakymas dėl sklypų sąrašo, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra ginčijamas teismine tvarka. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad NŽT pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasis ne 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu, kuriuo tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms atkurti, tačiau savo priimtu įsakymu, kuriuo buvo tvirtinamas galutinis ir piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašas. Administracijos nuomone, jos nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja nėra tos bylos šalis, pareiškėjos atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jos laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto sklypų sąrašo. Tuo tarpu, šioje administracinėje byloje pareiškėja kelia NŽT Sprendimo teisėtumo klausimą. Teismas nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo bylos stabdymui ir prieštarauja nuosekliai formuojamai LVAT praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos, vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.

Administracija pažymi, kad pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės jos pageidaujamu būdu į jo pasirinktą naują žemės sklypą ir administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 baigtis neturės jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, kas savaime sąlygoja išvadą, kad ši nagrinėjama administracinė byla turi būti nagrinėjama savarankiškai ir visos reikšmingos jai aplinkybės teismo gali būti nustatytos paties šia byla nagrinėjančio teismo. Taip pat Administracija remiasi LVAT 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024.

Administracija apibendrinusi ir sulyginusi abiejų bylų įrodinėjimo dalykus, daro išvadą, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės, be kurių negalėtų būti tęsiamas nagrinėjimas šioje administracinėje byloje, o ir pats teismas konkrečiai neįvardino ir nemotyvavo, be kokių aplinkybių jis negali atkurti teisinės taikos tarp šalių šioje administracinėje byloje ir kokių aplinkybių jis pats nustatyti negali. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą kitokioms išvadoms. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama administracinė byla su administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra bent kažkuria dalimi susijusi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ši administracinė byla sustabdyta ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atskirojo skundo, kuriuose prašo NŽT atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą panaikino, tačiau buvo gautas apeliacinis skundas, todėl byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs. Be to, LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. eAS-729-602/2024, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjų ginčijami galutiniai NŽT Sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susiję ir nulemti iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 2S-24-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. B.“, kuriuo pretendentei atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1104 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5116 ha žemes sklype, adresu: (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), konstatavęs, kad galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, turės tiesioginę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Atsakovas NŽT su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylos, nepagrįstai neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.). Regionų administracinis teismas priėmė 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą (neįsiteisėjęs), kuriame nustatė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir jį panaikino. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, administracinė byla Nr. eA-1997-502/2024 dar nėra išnagrinėta ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių ji galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, ir nepagrįstai apribotos jos pasirinkimo galimybės, todėl Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, neleidžiant pasirinkti iš platesnio žemės sklypų sąrašo, negali būti laikomas teisėtu. Kaip jau minėta, vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas) ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1997-502/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Sprendimas, kaip galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų, nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Kadangi pareiškėja Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais, galimai neteisėtai sumažinus Teritorijų sąrašus ir Sklypų sąrašus, buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises jos pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai), yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, akivaizdu, kad nagrinėjama byla ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjai, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose tokio pobūdžio bylose dėl bylos sustabdymo, t. y. LVAT priimtose: 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024; 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracijos atsiliepime nurodyta LVAT 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, kadangi bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirojo skundo argumentais, todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius