Legislator Case Law & Legislation
91e06cb6-a08b-4cfd-ad86-534b1179cd9e AI generated

91e06cb6-a08b-4cfd-ad86-534b1179cd9e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 91e06cb6-a08b-4cfd-ad86-534b1179cd9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir R. P., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja reorganizuojama žemės Å«kio bendrovė (toliau –RŽŪB) „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad RŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus - trÄ Å¡Å³ sandėlį (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, pamatai – betonas, grindys - monolitas, 441 kv. m užstatymo ploto, 441 kv. m bruto plotas, tÅ«ris -22 kub, m,) ir kiemo aikÅ¡telę (statybos pradžios metai 1975, plotas -1728,84 kv.m, medžiaga – akmens grindys), skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ Â (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, tÅ«ris - 10 kub.m, medžiaga -metalas) žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo akto sudarymo.

Legislator headnote

AI generated

91e06cb6-a08b-4cfd-ad86-534b1179cd9e · Å iaulių apygardos teismas: Aplinkybę, kad sandėlis, kaip pagrindinė priemonė, nebebuvo apskaityta ir pačios bendrovės buhalterinėje apskaitoje, įrodo 2010 metų ŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o duomenys. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ yra nepagrįstas, nes dokumentų, patvirtinančių priklausinių statybÄ , priėmimÄ Â iÅ¡ ŽadžiÅ«no kolÅ«kio ir jų apskaitymÄ Å½adžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovėje, nėra pateikta, be to jei tokie daiktai ir galėjo bÅ«ti pripažinti trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausiniais, tai juos iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-641-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07023-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.2.2.; 2.3.2.10.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.1.; 3.3.1.20. (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos reorganizuojamos žemės Å«kio bendrovės „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-41-650/2016, pagal pareiÅ¡kėjos reorganizuojamos žemės Å«kio bendrovės „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V.

P. ir R. P., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja reorganizuojama žemės Å«kio bendrovė (toliau –RŽŪB) „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad RŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus - trÄ Å¡Å³ sandėlį (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, pamatai – betonas, grindys - monolitas, 441 kv. m užstatymo ploto, 441 kv. m bruto plotas, tÅ«ris -22 kub, m,) ir kiemo aikÅ¡telę (statybos pradžios metai 1975, plotas -1728,84 kv.m, medžiaga – akmens grindys), skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ Â (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, tÅ«ris - 10 kub.m, medžiaga -metalas) žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo akto sudarymo.

Tikslu įregistruoti nuosavybę į šį turtÄ nekilnojamojo turto registre, pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 10 straipsnio tvarka ir pagrindu. Reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kad 1992-06-01 pagrindinių priemonių perdavimo – priėmimo aktu trÄ Å¡Å³ sandėlis ir kiemo aikÅ¡telė perduoti ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei, o kiemo aikÅ¡telė ir skystų trÄ Å¡Å³ talpykla yra trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausiniai.

Nors sandėlis ar likę jo pamatai bei priklausiniai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie atitiko visus nekilnojamam daiktui keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tent jis turėjo pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę, kadangi minėtame žemės sklype stovėjo pareiÅ¡kėjo sandėlio pamatai ir priklausiniai. Å is turtas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nes pagal tuo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , nekilnojamas turtas turėjo bÅ«ti registruotas nekilnojamojo turto registre per tris mėnesius nuo sandorio sudarymo, todėl Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas to padaryti nebegali.

IÅ¡ žemėtvarkos projekto žemėlapio iÅ¡traukos kopijos matyti, kad plane pažymėtas pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantis statinys ir jam eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas, todėl žemės sklypo pažymėjimo faktas turėjo įtakoti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) valiÄ , valstybės iÅ¡perkamai priskirtÄ Å¾emę leisti pirkti pirmumo teisę turinčiam pirkėjui, tačiau pareiÅ¡kėjui apie tai praneÅ¡ta nebuvo.

Suinteresuotas asmuo NŽT su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad aptariamame žemės sklype faktiÅ¡kai nėra jokių statinių, pamatų ar kitų statinio dalių liekanų. 1992-06-01 pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo akte kiemo aikÅ¡telė ir skystų trÄ Å¡Å³ talpykla nėra nurodytos, todėl nėra pagrindo teigti kad tokie daiktai galėjo bÅ«ti perduoti pareiÅ¡kėjai. Su pareiÅ¡kimu pateikti nekilnojamojo daikto (statinių) kadastro duomenų byla ir joje užfiksuoti duomenys nepagrindžia pareiÅ¡kėjos teiginių apie statinių buvimÄ ir jų negalima vertinti kaip tinkamų, nes daiktų, apraÅ¡ytų kadastro duomenų byloje, faktiÅ¡kai nėra ir jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

PareiÅ¡kėja niekada nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį dėl žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, suformavimo ir nuomos, ar įsigijimo, statinių nedeklaravo, nepateikė duomenų, kad mokėjo mokestį už faktinį žemės ploto, kuriame, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo jo statiniai, naudojimÄ . 1992-06-01 pagrindinių priemonių perdavimo aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodinėjant statinių nuosavybės teises. Suinteresuoti asmenys V. P., R. P. su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas įgytas pasinaudojant pirmumo teise, 2013-03-19 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ valstybės. Minėtoje sutartyje nėra jokių statinių ar kitų tretiesiems asmenims priklausančių daiktinių teisių. Kad sklypas yra laisvas ir neužstatytas, patvirtina 2012-06-14 sklypo kadastriniai matavimai, 2013-07-10 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nekilnojamojo turto registro.

Sklypas naudojamas tik pagal jo tikslinę paskirtį ir tai patvirtina 2013-10-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-(14.31.73)-88. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas neturi teisinio pagrindo, nes žemės sklype iÅ¡ viso nėra statinių, pareiÅ¡kėjas neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į statinius, jis faktiÅ¡kai nevaldė ir nevaldo statinių. PareiÅ¡kime minimame 1992-06-01 akte nėra kalbama apie daiktinių teisių perleidimÄ ir tai yra tik techninio pobÅ«džio dokumentas, nesukuriantis nuosavybės teisės. PareiÅ¡kėjas neturi ir niekada neturėjo dokumentų, įrodančių, kad statiniai buvo perduoti pareiÅ¡kėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos RŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ pareiÅ¡kimÄ atmetė. Atmetė praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo pareiÅ¡kėjai. Teismas konstatavo, kad tiek pareiÅ¡kimu, tiek patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nurodė teismui alternatyvias savo reikalavimo sprendimo galimybes, t. y. arba nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį statinio valdymo nuosavybės teise faktÄ , arba nustatyti daiktinę teisę – nekilnojamojo daikto valdymo faktÄ .

Teismas pažymėjo, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, be kita ko, pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nustatinėjami pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas, o daiktinės teisės faktai nustatomi pagal CPK XXXIV skyriaus nuostatas. Teismas sprendė, kad reikalinga įvertinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų pagrįstumÄ abiem nurodytais teisinio reglamentavimo aspektais.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylÄ nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo aspektu nustatomas nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties bÅ«du faktas. Remdamasis byloje pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, liudytojų S. P., V. P., T. P., S. R., V. S. parodymais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nekilnojamÄ jį daiktÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį, buvo įgijusi ir valdė nuosavybės teise, remiantis 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktu, kaip teisių perėmėja, perduodant pagrindines priemones ir kitÄ turtÄ iÅ¡ ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei pagal atitinkamus priedus (priedo 5 eil. numeris).

Teismas nustatė, kad 1992 metais susikÅ«rus ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei, jos pirmojo vadovo A. Ž. nurodymu per keletÄ metų avarinės bÅ«klės ir nebereikalingas mineralinių trÄ Å¡Å³ sandėliavimui medinis sandėlis (kai kurių liudytojų teigimu – daržinė), esantis ŽadžiÅ«nų kaime, buvo pačių bendrovės darbininkų iÅ¡ardytas ir pagrindinės statybinės medžiagos panaudotos turimų kitų bendrovės statinių (karvidžių) remontui (medinės lentos – fermos vidinėms pertvaroms įrengti, Å¡iferinė danga – stogams perdengti); o likusios duobėtos, vikÅ¡rinių traktorių iÅ¡važinėtos cementinės grindys bei betoninės pamatinės atramos, ant kurių buvo pritvirtintas medinis statinio karkasas, per kelis metus neprižiÅ«rimame žemės sklype apžėlė piktžolėmis, apaugo krÅ«mynais ir tapo kaimo buitinių atliekų suvežimo vieta, nelegaliu sÄ vartynu.

Teismas vertino, kad toks statinys (trÄ Å¡Å³ sandėlis) ŽadžiÅ«nų kaimo kadastriniuose žemėlapiuose buvo fiksuotas tik pradinėje Lietuvos Respublikos žemės reformos vykdymo stadijoje, kai bendrieji vietovės žemėlapiai atitinkamų žemėtvarkos specialistų buvo sudaromi gana formaliai, kai laisvoje valstybinėje žemėje dar tik buvo formuojami detalieji žemės sklypų planai pagal oficialias ženklinimo ribas ir sklypų koordinates. Teismo nuomone, nepaneigti byloje suinteresuotų asmenų argumentai ir jų teikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad pagal patvirtinto 2008 metų Å iaulių apskrities Å iaulių rajono Kairių seniÅ«nijos ŽadžiÅ«nų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , vėlesnius žemės sklypo kadastrinius matavimus, ortofoduomenis, toks statinys ŽadžiÅ«nų kaimo vietovėje laisvos valstybinės žemės plotuose nėra fiksuotas.

Aplinkybę, kad sandėlis, kaip pagrindinė priemonė, nebebuvo apskaityta ir pačios bendrovės buhalterinėje apskaitoje, įrodo 2010 metų ŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o duomenys. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ yra nepagrįstas, nes dokumentų, patvirtinančių priklausinių statybÄ , priėmimÄ Â iÅ¡ ŽadžiÅ«no kolÅ«kio ir jų apskaitymÄ Å½adžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovėje, nėra pateikta, be to jei tokie daiktai ir galėjo bÅ«ti pripažinti trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausiniais, tai juos iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.27 straipsnio 2 dalis sieja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimÄ nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Teisinės registracijos tikslas ir yra iÅ¡vieÅ¡inti turto savininkÄ , o ne sukurti nuosavybės ar valdymo teisę. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas, pasiremiant ir kitos savarankiÅ¡kos daiktinės teisės – valdymo fakto patvirtinimu, taikant CPK 526 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad valdymo kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės patvirtinimo atveju nuosavybės teisė dar apskritai nėra atsiradusi, ir CPK 526 straipsnio taikymo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra konstatavimas faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir valdo jį kaip savÄ .

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio teisių perėmėja, nuo 1992 metų buvo trÄ Å¡Å³ sandėlio savininkė ir valdė jį savo nuožiÅ«ra, kol iÅ¡ardė pagrindines statinio konstrukcijas ir taip statinį nugriovė, todėl valdymo faktas nebeegzistuojant pačiam nekilnojamam daiktui negali bÅ«ti teisme patvirtintas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja RŽŪB „Agrowill ŽadžiÅ«nai“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti, jog RŽŪB „Agrovrill ŽadžiÅ«nai“ nuosavybės teise valdė ir valdo nekilnojamuosius daiktus - trÄ Å¡Å³ sandėlį (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, pamatai - betonas, grindys - monolitas, 441 kv.m, užstatymo ploto, 441 kv.m. bruto plotas, tÅ«ris 22 kub.m.,) ir kiemo aikÅ¡telę (statybos pradžios metai 1975, plotas 1.728,84 kv.m., medžiaga - akmens grindys), skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ (statybos pradžios metai 1975, statybos pabaigos metai 1975, tÅ«ris - 10 kub.m., medžiaga - metalas), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo akto sudarymo tikslu įregistruoti nuosavybę į šį turtÄ nekilnojamojo turto registre, pateikti praÅ¡ymÄ pirmumo teisę įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ŽĮ 10 straipsnio tvarka ir pagrindu.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantė nurodė, kad pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma nustatyti, jog pareiÅ¡kėja šį turtÄ valdė tame tarpe ir praeityje. Pažymėjo, jog Å¡ioje byloje nėra praÅ¡oma taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, todėl nėra svarbu kaip konkrečiai tam tikrais laikotarpiais su savo turtu elgėsi turto savininkas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir kai kuriais atvejais nemotyvavo kodėl pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus atmeta, o suinteresuotųjų asmenų priima ir jais vadovaujasi.

Teismas sprendime konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį buvo įgijęs ir valdė nuosavybės teise, ir pareiÅ¡kimÄ visgi atmetęs, sprendime nepasisakė iki kada šį turtÄ pareiÅ¡kėjas visgi valdė nuosavybės teise, nes pareiÅ¡kime reikalavimas suformuotas – nustatyti, kad turtÄ valdė ir valdo. Apeliantė niekada neginčijo aplinkybės, jog iÅ¡ trÄ Å¡Å³ sandėlio 2013 m. vasarÄ , t. y. tada, kai suinteresuotasis asmuo V. P. pradėjo griauti trÄ Å¡Å³ sandėlio betonines grindis ir betonines pamatines atramas, buvo iÅ¡likę tik betoninės grindys ir betoninės pamatinės atramos, o trÄ Å¡Å³ sandėlio sienos ir stogas buvo nugriauti anksčiau.

Tačiau tiek betoninės grindys, tiek ir betoninės pamatinės atramos yra sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ galėjo bÅ«ti registruotos nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Teismas sprendime nutylėjo aplinkybę, kad liudytojai S. P., V. P., S. R., V. S. patvirtino, jog betoninės grindys ir betoninės pamatinės atramos buvo iki jas suinteresuotajam asmeniui V. P. jas nugriaunant ir iÅ¡ardant. Teismas visiÅ¡kai sprendime nepasisakė ir dėl liudytojų T.

P. bei S. P. ir V. P. duotų parodymų, jog pareiÅ¡kėjas trÄ Å¡Å³ sandėlio betonines grindis naudojo pagal paskirtį sukraudamas Å¡ienÄ ir laikydamas iÅ¡ fermų surinktÄ mėšlÄ , kaip trÄ Å¡as. Pažymėjo, kad atsisakymo pagrindas valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti nėra ir negali bÅ«ti sÄ lyga, jog turto savininkas nebenaudotų Å¡io turto pagal pastato paskirtį ir nesiektų atstatyti į pradinę bÅ«klę. Teismas sprendime nepasisakė dėl suinteresuotojo asmens NŽT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, t. y. kodėl šį įrodymÄ atmetė.

Å iuo sprendimu (individualiu administraciniu aktu), adresuotu matininkei J. J., suinteresuotas asmuo NŽT aiÅ¡kiai konstatuoja, jog kadastrinių matavimų metu, t. y. 2013-05-17 statiniai - kiemo aikÅ¡telė, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla bei trÄ Å¡Å³ sandėlis (pamatai ir grindys) - žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo. Å is įrodymas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog laikotarpyje 2009-2013 metais faktiÅ¡kai ginčo statinių nebuvo. Tuo pačiu Å¡is įrodymas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog neva nepaneigti liko suinteresuotų asmenų argumentai ir teikti įrodymai - kad pagal patvirtinto 2008 m.

Å iaulių apskrities Å iaulių rajono Kairių seniÅ«nijos ŽadžiÅ«nų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , vėlesnius žemės sklypo kadastrinius matavimus, orto fotonuotraukas, toks statinys ŽadžiÅ«nų kaimo vietovėje laisvos valstybinės žemės plotuose nėra fiksuotas. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė ir kitÄ pareiÅ¡kėjo teiktÄ Ä¯rodymÄ - UAB „Altagis“ 2013-05-17 atliktÄ kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, jog 2013-05-17 statiniai - kiemo aikÅ¡telė, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla bei trÄ Å¡Å³ sandėlis (pamatai ir grindys) - žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo.

UAB „Altagis“ 2013-05-17 atlikta kadastrinių matavimų byla, VÄ® „Registrų centras“ Å iaulių filialo 2013-10-10 sprendimas Nr. (8.8.8.) KDT-628 patvirtina aplinkybę (prieÅ¡ingai, nei nurodo sprendime teismas - neva turto savininkas pareiÅ¡kėjas pats nebesiekė naudoti daikto pagal paskirtį), jog pareiÅ¡kėjas ėmėsi veiksmų atlikti nekilnojamojo daikto teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registre, t.y. siekė valdyti ir naudotis turtu. MinėtÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigė ir teisme apklaustas liudytojas T.

P., kuris nurodė, jog buvo atlikti paskaičiavimai dėl naujo pastato statybos ant esamų trÄ Å¡Å³ sandėlio betoninių pamatų ir panaudojant trÄ Å¡Å³ sandėlio betonines grindis. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl trÄ Å¡Å³ sandėlio. Pagrindinis ir esminis teismo sprendime nurodytas argumentas Å¡ioje dalyje yra tai, kad eliminavus nekilnojamojo daikto - trÄ Å¡Å³ sandėlio valdymÄ , jo naudojimÄ pagal prigimtį ir paskirtį, negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kimas ir dėl pagrindinio statinio trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausinių - kiemo aikÅ¡telės ir skystų trÄ Å¡Å³ talpos.

Todėl teismui patenkinus apeliacinį skundÄ dalyje dėl trÄ Å¡Å³ sandėlio, turėtų bÅ«ti patenkintas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalyje dėl kiemo aikÅ¡telės bei skystų trÄ Å¡Å³ talpos. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nekilnojamojo turto valdymas gali atsirasti tik nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento teismas sprendimu pripažino, jog pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį buvo įgijęs ir valdė nuosavybės teise, remiantis 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktu, kaip teisių perėmėjas, perduodant pagrindines priemones ir kitÄ turtÄ iÅ¡ ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei pagal atitinkamus priedus (priedo eilės Nr. 5).

Teismas iÅ¡ esmės motyvuojamojoje dalyje patvirtino ir Å¡io turto valdymÄ praeityje. Todėl apeliantei nesuprantama kokiu pagrindu teismas Å¡ioje sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodė prieÅ¡ingai. Apeliantė yra įsitikinusi, jog Å iaulių apylinkės teismo teisėja A. J., nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, t. y. ji Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai vedė civilinę bylÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys V. P. ir R. P. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Pati pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ydingai ir dviprasmiÅ¡kai suformavo savo reikalavimÄ -pareiÅ¡kėjas kaip teisinį pagrindÄ nurodė CPK 526 straipsnį, kas reiÅ¡kia valdymo kaip atskiros daiktinės teisės nustatymÄ , o rezoliucinėje dalyje praÅ¡o pripažinti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdė ir valdo nekilnojamuosius daiktus žemės sklype (CPK 444 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype faktiÅ¡kai nėra jokių pastatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 10.1 punktas nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas tik iÅ¡likus pastatui, kurio valdymo faktÄ praÅ¡oma nustatyti. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo deklaratyviais teiginiais, kad žemės sklype neva buvo trÄ Å¡Å³ sandėlio pamatų ir grindų fragmentai, kadangi visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad žemės sklypas jau ilgÄ laiko tarpÄ buvo laisvas ir neužstatytas.

PareiÅ¡kėja privalėjo įrodyti teisę sukuriančius faktus, tačiau nei nuosavybės teise, nei valdymo kaip atskira daiktine teise jokių statinių nevaldė. PareiÅ¡kėja apeliacinį skundÄ ir teiginį, kad žemės sklype buvo trÄ Å¡Å³ sandėlio pamatų ir grindų fragmentai iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu deklaratyviu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino NŽT 2014-02-18 atsakymo Nr. 1SS-(10.5)-422, kuriame neva yra konstatuojama, kad statiniai žemės sklype buvo. Tarnyba savo iÅ¡vadÄ darė vadovaujantis tik RŽŪB „Agrovvill ŽadžiÅ«nai“ užsakymu atliktu 2013-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pačios matininkės J.

J. negaliojančia 2013-05-17 kadastro duomenų byla ir netiriant absoliučiai jokių kitų dokumentų bei duomenų. NŽT aktas neturi prejudicinės galios teismui ir neįpareigoja teismo 2013-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2013-05-17 d. matininkės J. J. kadastro duomenų bylos vertinti taip pat, kaip šiuos dokumentus vertino NŽT. Kritiškai vertintina matininkės J. J. sudaryta ginčo statinių kadastro duomenų byla, kadangi toks pateiktas įrodymas net negali būti laikomas dokumentu ir nepatvirtina jokių statiniu buvimo žemės sklype.

Taip pat kritiÅ¡kai vertintina antstolio A. B. 2013-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0041-13-26, kuris pasak pareiÅ¡kėjo neva patvirtina, kad žemės sklype yra statiniai. 2013-09-09 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi tokių esminių trÅ«kumų, dėl ko Å¡is dokumentas taip pat kelia rimtų abejonių jo patikimumu, kadangi 2013-09-09 protokole nurodyta, kad antstolis atvyko į jam nurodytÄ vietÄ , tačiau patikrinus nurodytas GPS koordinates, akivaizdu, kad antstolio protokole nurodyta vieta yra ne ŽadžiÅ«nų kaime bet Kairių kaime, Å iaulių raj., Å¡alia Å iaulių plento, netoli Gudelių ežero.

Taip pat 2013-09-09 protokolo turinys visiÅ¡kai neatitinka prie protokolo pridėtų fotonuotraukų. Nei vienoje iÅ¡ fotonuotraukų nėra užfiksuotos aplinkybės, kurios yra nurodytos protokolo tekstinėje dalyje, prieÅ¡ingai-patvirtina, kad žemės sklype nėra jokių statinių. PareiÅ¡kėjui į bylÄ nepateikus absoliučiai jokių oficialių bei patikimų įrodymų, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra absoliučiai neapgrįstas ir atmestinas. Dėl valdymo fakto nustatymo byloje nėra jokiomis leistinomis priemonėmis įrodyta, kad pareiÅ¡kėja yra ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio teisių ir pareigų perėmėja.

PareiÅ¡kėja savo nuosavybės teisę į trÄ Å¡Å³ sandėlį, kiemo aikÅ¡telę ir skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ grindžia 1992-06-01 pagrindinių priemonių priėmimo - perdavimo aktu iÅ¡ ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio įmonės yra perduodami daiktai ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei. Pateiktame 1992-06-01 akte yra nurodyta tik, kad „perdavėme ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei pagrindines priemones, kurias priėmė komisija“. Apie jokias daiktines teises ar teisių ir pareigų perėmimÄ nėra kalbama.

Tai yra tik techninio pobÅ«džio dokumentas, nesukuriantis nuosavybės teisės. Kitų dokumentų byloje nėra. PareiÅ¡kėja privalo įrodyti ne tik faktÄ , kad ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio įmonė perdavė jai nuosavybės teises į pareiÅ¡kime nurodytus statinius, bet ir tai, kad ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio įmonė ir ankstesnis savininkas statinius teisėtai sukÅ«rė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė absoliučiai jokių trÄ Å¡Å³ sandėlio, kiemo aikÅ¡telės ir skystų trÄ Å¡Å³ talpyklos statybos teisėtumo įrodymų – leidimų statyti, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio registracijos dokumentų, kaip numato tuo metu galiojusi tvarka. PareiÅ¡kėja niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į trÄ Å¡Å³ sandėlį, skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ ir kiemo aikÅ¡telę, todėl ir teismas negali nustatyti tokio juridinio fakto.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių statinių valdymo fakto. PrieÅ¡ingai, objektyviai negalėjo valdyti trÄ Å¡Å³ sandėlio, kiemo aikÅ¡telės ir skystų trÄ Å¡Å³ talpyklos po jų iÅ¡ardymo, o visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiÅ¡kėja niekada net nesinaudojo žemės sklypu. Tai, kad pareiÅ¡kėja nevaldė jokių statinių taip pat patvirtina faktas, kad pareiÅ¡kėja niekada nebuvo įtraukusi Å¡ių statinių į savo buhalterinę apskaitÄ bei ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėja aplinkybę, kad faktiÅ¡kai valdė žemės sklype neva iÅ¡likusius trÄ Å¡Å³ sandėlio pamatų ir grindų fragmentus, kiemo aikÅ¡telę, skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ , bandė pagrįsti liudytojo T. P. parodymais, kurie yra akivaizdžiai melagingi. Pažymėjo, kad T. P. pas pareiÅ¡kėjÄ pradėjo dirbti tik 2013 m. sausio mėnesį ir nors iÅ¡ pradžių bandė teigti, kad iÅ¡ pirmininko V. B. sužinojo, kad pareiÅ¡kėja naudojosi trÄ Å¡Å³ sandėlio pamatais, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla, kiemo aikÅ¡tele, tačiau vėliau liudytojas T.

P. prisipažino, kad pats niekada nei faktiÅ¡kai apžiÅ«rėjo neva žemės sklype esančius trÄ Å¡Å³ sandėlio pamatus, nei naudojosi neva žemės sklype esančiais grindų fragmentais ar skystų trÄ Å¡Å³ talpykla (cisterna). Nurodė, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo ir liudytojo bendravimÄ T. P. yra Å¡aliÅ¡kas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo NŽT praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir priimtas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus įrodymų visumÄ . todėl tenkinti apeliacinio skundo manome tikrai nėra jokio teisinio pagrindo. Mano visiÅ¡kai bÅ«tų nesuprantama, jeigu teismas Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų -ilgamečių ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio darbuotojų ir ŽadžiÅ«nų apylinkių gyventojų S. P., V. P., S. R., V. S., tiek ir V. P. parodymus bÅ«tų pripažinęs netinkamais ar tai melagingais.

KritiÅ¡kai yra vertintini RŽŪB „Agrovvill ŽadžiÅ«nai“ bendrovės vadovo V. B. paaiÅ¡kinimai ir teiginiai dėl nekilnojamojo daikto (trÄ Å¡Å³ sandėlio) ir priklausinių (kiemo aikÅ¡telės, skystų trÄ Å¡Å³ talpyklos) iÅ¡likimo bei Å¡ių daiktų naudojimo pagal paskirtį Å«kinėje veikloje. Neatitinka tikrovės jo teiginiai, kad nors sandėlis ar likę jo pamatai bei priklausiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie atitiko visus nekilnojamajam turtui keliamus reikalavimus.

PareiÅ¡kime nurodyto nekilnojamojo turto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo. TÄ patvirtina Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2009 metų ortofoto iÅ¡ Lietuvos erdvinės informacijos portalo GeoMatininkas.lt. Žemės sklypui (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylÄ buvo nustatyti kadastro duomenys.

NŽT Å iaulių skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-1929 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo patvirtinti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane pareiÅ¡kėjo nurodomi statiniai nėra įbraižyti.

Su pareiÅ¡kimu teismui pateikta Nekilnojamojo daikto (ginčo žemės sklypo) kadastro duomenų byla (parengta matininkės J. J.) ir joje užfiksuoti duomenys nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginių, jų negalima bÅ«tų vertinti kaip tinkamų, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jais negalima vadovautis. Patikrinus valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkės L. M. 2012 m. birželio 25 d. parengtÄ Å¾emės sklypo (projektinis Nr. 439-2) kadastro duomenų bylÄ Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įvertino, kad pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus ir jų pakanka duomenims įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ bei jokių kadastro duomenų neatitikimų nenustatė.

PareiÅ¡kėja nurodydama, kad sandėlio pamatai ir kiemo aikÅ¡telė buvo ginčo žemės sklype ir priklausė jai nuosavybės teise to nepagrindė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ Â pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimÄ ieÅ¡kinio netenkino.

Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundÄ pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų iÅ¡samiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. O dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje iš juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Žadžiūnų žemės ūkio bendrovė tokiu juridinio asmens pavadinimu veikė nuo 1992-06-30 iki 2008-12-03, bendrovės pavadinimo pakeitimas į ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, naujos redakcijos įstatų patvirtinimas įregistruotas 2008-12-03.

Teismas nustatė, kad bendrovės valdybos pirmininku nuo 1992-06-30 iki 2005-03-22 buvo paskirtas A. Ž., nuo 2005-03-22 iki 2005-10-25 – K. P., nuo 2005-10-25 iki 2008-02-26 - V. P., nuo 2009-03-30 iki 2011-11-14 - A. L., nuo 2011-12-09 iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo – paskirtas V. B.. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį, buvo įgijęs ir valdė nuosavybės teise, remiantis 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktu, kaip teisių perėmėjas, perdavus pagrindines priemones ir kitÄ turtÄ iÅ¡ ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei pagal atitinkamus priedus (priedo 5 eil. numeris).

Teismas kritiÅ¡kai vertino dabartinio bendrovės vadovo V. B. paaiÅ¡kinimus ir argumentus dėl nekilnojamojo daikto (trÄ Å¡Å³ sandėlio) ir priklausinių (kiemo aikÅ¡telės, skystų trÄ Å¡Å³ talpyklos) iÅ¡likimo bei Å¡ių daiktų naudojimo pagal paskirtį Å«kinėje veikloje, jam perėmus bendrovės valdymÄ 2011 m. pabaigoje. Teismas atsižvelgęs į liudytojų, iÅ¡skyrus T. P. paaiÅ¡kinimus sprendė, kad 1992 metais susikÅ«rus ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei, jos pirmojo vadovo A.

Ž. nurodymu per keletÄ metų avarinės bÅ«klės ir nebereikalingas mineralinių trÄ Å¡Å³ sandėliavimui medinis sandėlis (kai kurių liudytojų teigimu – daržinė), esantis ŽadžiÅ«nų kaime, buvo pačių bendrovės darbininkų iÅ¡ardytas ir pagrindinės statybinės medžiagos panaudotos turimų kitų bendrovės statinių (karvidžių) remontui (medinės lentos – fermos vidinėms pertvaroms įrengti, Å¡iferinė danga – stogams perdengti); o likusios duobėtos, vikÅ¡rinių traktorių iÅ¡važinėtos cementinės grindys bei betoninės pamatinės atramos, ant kurių buvo pritvirtintas medinis statinio karkasas, per kelis metus neprižiÅ«rimame žemės sklype apžėlė piktžolėmis, apaugo krÅ«mynais ir tapo kaimo buitinių atliekų suvežimo vieta, nelegaliu sÄ vartynu.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ir pati neneigė aplinkybės apie trÄ Å¡Å³ sandėlio sienų, stogo konstrukcijų iÅ¡ardymÄ bendrovės, kaimo gyventojų veiksmais. Teismas įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus sprendė apie statinių, kaip nekilnojamojo daikto, faktinį nebuvimÄ 2009-2013 metų laikotarpiu (suinteresuoto asmens V. P. sudarytų su valstybe žemės sklypo nuomos ir pardavimo sutarčių metu). Teismas vertino, kad statinys (trÄ Å¡Å³ sandėlis) ŽadžiÅ«nų kaimo kadastriniuose žemėlapiuose buvo fiksuotas tik pradinėje LR žemės reformos vykdymo stadijoje, o vėliau pagal patvirtinto 2008 metų Å iaulių apskrities Å iaulių rajono Kairių seniÅ«nijos ŽadžiÅ«nų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , vėlesnius žemės sklypo kadastrinius matavimus, ortofoduomenis, toks statinys ŽadžiÅ«nų kaimo vietovėje laisvos valstybinės žemės plotuose nebuvo fiksuotas.

Teismas padarė iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , iÅ¡ esmės įrodinėjant aplinkybes, kad iki 2013 metų kovo V. P. nuomojamame iÅ¡ valstybės žemės sklype buvo iÅ¡likę bendrovės antraeiliai daiktai (sandėlio kiemo aikÅ¡telė ir metalinė skystų trÄ Å¡Å³ talpykla, kuriuos pareiÅ¡kėjas vertina kaip statinio priklausinius) yra nepagrįstas, nes dokumentų, patvirtinančių tų priklausinių statybÄ , priėmimÄ Â iÅ¡ ŽadžiÅ«no kolÅ«kio ir jų apskaitymÄ Â Å½adžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovėje, nėra pateikta, be to jei tokie daiktai ir galėjo bÅ«ti pripažinti trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausiniais, tai juos iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama savininku, nulėmė trÄ Å¡Å³ sandėlio, kaip pagrindinio daikto, likimÄ , t.y. nuo 1992 m. iki 2005 m. vadovaujant bendrovės valdybos pirmininkui A. Ž., savo iniciatyva ir pasirinktu Å«kiÅ¡ku požiÅ«riu, neturint piniginių lėšų atlikti kadastrinius matavimus ir įteisinti nusidėvėjusį statinį vieÅ¡ajame turto registre, nusprendė tokį nebenaudojamÄ trÄ Å¡Å³ sandėlį nugriauti, jo pagrindines konstrukcijas iÅ¡ardant ir panaudojant kitų statinių remontui.

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. žemės sklypÄ nuomojo iÅ¡ valstybės nuo 2009 m. iki 2013 m. pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo. Valstybinės nuomos sutartyse žemės sklypas buvo pažymėtas, kaip laisvas ir neužstatytas jokiais statiniais. Suinteresuoti asmenys V. P. ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2013-03-19 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo žemės sklypÄ . 2008 m. buvo parengtas Å iaulių apskrities Å iaulių rajono Kairių seniÅ«nijos ŽadžiÅ«nų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2009-05-22 įsakymu Nr. V-2688.

Tai, kad sklypas buvo laisvas, neužstatytas patvirtina 2009 - 2010 m. ortografiniai žemėlapiai, viešai skelbiami oficialiame tinklapyje geoportal.lt. 2011 m. buvo patvirtintas Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Kairių seniūnijos Žadžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas, parengtas 2010-06-28 būklei. Parengtuose dokumentuose žemės sklypas pavaizduotas laisvas ir neužstatytas. 2012-06-14 buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, 2012-06-25 sudaryta žemės sklypo kadastrinė duomenų byla, kurioje nurodyta, kad užstatytos teritorijos nėra. 2012-06-25 kadastro duomenų bylos pagrindu žemės sklypas 2012-02-07 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Registro duomenimis minėtas žemės sklypas yra laisvas ir neužstatytas jokiais statiniais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir kai kuriais atvejais nemotyvavo kodėl pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus atmeta, o suinteresuotųjų asmenų priima ir jais vadovaujasi. Nurodė, kad iÅ¡ esmės teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ . Be to teigia, kad yra įsitikinusi, jog Å iaulių apylinkės teismo teisėja A.

J., nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, t. y. ji Å¡aliÅ¡kai ir tendencingai vedė civilinę bylÄ . Apklausiant pareiÅ¡kėjo kviestÄ liudytojÄ T. P., ji pakeltu tonu reikalavo paaiÅ¡kinti, kodėl liudytojo duodami parodymai skirtingi nuo anksčiau apklaustų liudytojų parodymų, ir, teisėjos teigimu, liudytojas duoda parodymus savo darbdavio iniciatyva skatinamas, pakeltu tonu grasino pasekmėmis dėl liudytojo T. P. duodamų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausęs teismo 2015 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjos užduoti klausimai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl liudytojo paaiÅ¡kinimų teisėja turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir kad Å¡iÄ nuomonę ji iÅ¡reiÅ¡kė teismo posėdžio metu. PraÅ¡ymas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo buvo iÅ¡spręstas ir netenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi, nepateikė.

IÅ¡klausius ne tik minėtÄ bet ir kitus teismo posėdžių garso įraÅ¡us nėra pagrindo spręsti apie teisėjos suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliantė teigia, kad niekada neginčijo aplinkybės, jog iÅ¡ trÄ Å¡Å³ sandėlio 2013 m. vasarÄ , t. y. tada, kai suinteresuotasis asmuo V. P. pradėjo griauti trÄ Å¡Å³ sandėlio betonines grindis ir betonines pamatines atramas, buvo iÅ¡likę tik betoninės grindys ir betoninės pamatinės atramos, o trÄ Å¡Å³ sandėlio sienos ir stogas buvo nugriauti anksčiau.

Tačiau pasak apeliantės tiek betoninės grindys, tiek ir betoninės pamatinės atramos yra sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ galėjo bÅ«ti registruotos nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Pažymėjo, kad atsisakymo pagrindas valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti nėra ir negali bÅ«ti sÄ lyga, jog turto savininkas nebenaudotų Å¡io turto pagal pastato paskirtį ir nesiektų atstatyti į pradinę bÅ«klę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo T.

P. paaiÅ¡kinimais, kuris nurodė, jog buvo atlikti paskaičiavimai dėl naujo pastato statybos ant esamų trÄ Å¡Å³ sandėlio betoninių pamatų ir panaudojant trÄ Å¡Å³ sandėlio betonines grindis. Apeliacinės instancijos teismas nustatydamas faktines aplinkybes atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimus. Teismas nurodė, kad tiek suinteresuotas asmuo V. P., tiek byloje apklausti liudytojai S. P., V. P., S. R., V. S., iÅ¡skyrus liudytojÄ T. P., yra seni ŽadžiÅ«nų kaimo ar jo apylinkių gyventojai, dirbę ŽadžiÅ«nų kolÅ«kyje, todėl teismas neturi pagrindo vertinti iÅ¡ esmės Å¡ių asmenų parodymų melagingais ar neatitinkančiais tikrovės. T. y. teismas vertino visumÄ byloje esančių įrodymų, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę, ryšį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad liudytojo T.

P. paaiÅ¡kinimų nevertino. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ esmės nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliantė teigia, kad teismas nepasisakė dėl suinteresuotojo asmens NŽT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, t .y. kodėl šį įrodymÄ atmetė. Å iame sprendime aiÅ¡kiai konstatuoja, jog kadastrinių matavimų metu, t. y. 2013-05-17 statiniai - kiemo aikÅ¡telė, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla bei trÄ Å¡Å³ sandėlis (pamatai ir grindys) - žemės sklype (kadastro Nr. 9180/0003:4) buvo.

Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė ir kitÄ pareiÅ¡kėjo teiktÄ Ä¯rodymÄ - UAB „Altagis“ 2013-05-17 atliktÄ kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje taip pat nurodyta, jog 2013-05-17 statiniai - kiemo aikÅ¡telė, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla bei trÄ Å¡Å³ sandėlis (pamatai ir grindys) - žemės sklype buvo. Suinteresuotų asmenų teigimu NŽT minėtÄ iÅ¡vadÄ darė vadovaujantis tik RŽŪB „Agrovvill ŽadžiÅ«nai“ užsakymu atliktu 2013-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pačios matininkės J.

J. 2013-05-17 kadastro duomenų byla netiriant absoliučiai jokių kitų dokumentų bei duomenų. NŽT aktas neturi prejudicinės galios teismui ir neįpareigoja teismo 2013-09-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2013-05-17 d. matininkės J. J. kadastro duomenų bylos vertinti taip pat, kaip šiuos dokumentus vertino NŽT. Dėl apeliacinio skundo argumentų NŽT taip pat nurodė, kad matininkės J. J. parengta kadastro byla ir joje užfiksuoti duomenys nepagrindžia pareiškėjos teiginių.

PareiÅ¡kėja nurodydama, kad sandėlio pamatai ir kiemo aikÅ¡telė buvo ginčo žemės sklype ir priklausė jai nuosavybės teise to nepagrindė. IÅ¡ esmės įvertinus byloje pateiktus duomenis, NŽT paaiÅ¡kinimus nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad kadastrinių matavimų metu, t.y. 2013-05-17 statiniai - kiemo aikÅ¡telė, skystų trÄ Å¡Å³ talpykla bei trÄ Å¡Å³ sandėlis (pamatai ir grindys) - žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto nurodyti argumentai dėl minėtų aplinkybių bei argumentai dėl UAB „Altagis“ 2013-05-17 atliktų kadastrinių matavimų, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

Apeliantė teigia, kad pagrindinis ir esminis teismo sprendime nurodytas argumentas yra tai, kad eliminavus nekilnojamojo daikto - trÄ Å¡Å³ sandėlio valdymÄ , jo naudojimÄ pagal prigimtį ir paskirtį, negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kimas ir dėl pagrindinio statinio trÄ Å¡Å³ sandėlio priklausinių - kiemo aikÅ¡telės ir skystų trÄ Å¡Å³ talpos. Todėl teismui patenkinus apeliacinį skundÄ dalyje dėl trÄ Å¡Å³ sandėlio, turėtų bÅ«ti patenkintas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalyje dėl kiemo aikÅ¡telės bei skystų trÄ Å¡Å³ talpos.

Taip pat teigia, kad teismas sprendimu pripažino, jog pareiÅ¡kėjas nekilnojamÄ jį daiktÄ - trÄ Å¡Å³ sandėlį buvo įgijęs ir valdė nuosavybės teise, remiantis 1992-06-01 Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktu, kaip teisių perėmėjas, perduodant pagrindines priemones ir kitÄ turtÄ iÅ¡ ŽadžiÅ«nų kolÅ«kio ŽadžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovei pagal atitinkamus priedus (priedo eilės Nr. 5). Apeliantės vertinimu teismas iÅ¡ esmės motyvuojamojoje dalyje patvirtino ir Å¡io turto valdymÄ praeityje.

Todėl apeliantei nesuprantama kokiu pagrindu teismas Å¡ioje sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodė prieÅ¡ingai. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, kad nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teoriniais teiginiais ir subjektyviu vertinimu apie galimÄ tolesnį sandėlio egzistavimÄ , nesant pagrindinių statinio konstrukcijų (medinio karkaso, sienų, stogo), nes likusios valstybinės žemės sklype sandėlio cementinių grindų, betoninių pamatų detalės iÅ¡ esmės eliminavo nekilnojamojo daikto valdymÄ , jo naudojimÄ pagal prigimtį ir paskirtį. Todėl teismas neturi pagrindo nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise fakto, tikslu pasinaudoti pirmumo teise prieÅ¡ suinteresuotus asmenis V. ir R.

P. įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ŽĮ 10 straipsnio tvarka ir pagrindu, nustačius esminę aplinkybę, kad tokio fakto nustatymas neturėtų juridinės reikÅ¡mės, nes 2009 -2013 metų laikotarpiu nebebuvo paties pastato (trÄ Å¡Å³ sandėlio). Nes nekilnojamojo daikto likimÄ nulėmė pareiÅ¡kėja, iÅ¡ardydama pagrindines sandėlio konstrukcijas, ir daugiau nebenaudodama pastato pagal paskirtį ir nesiekdama jį atstatyti į pradinę bÅ«klę. IÅ¡ esmės apeliacinio teismo vertinimu byloje nenustatyta, kad minėtame žemės sklype buvo iÅ¡likę statinių, statinių liekanų, prieÅ¡ingai byloje nustatyta, kad jau ilgÄ laiko tarpÄ sklypas buvo laisvas ir neužstatytas.

PareiÅ¡kėja privalėjo įrodyti prieÅ¡ingai, tačiau kaip ir pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas nepateikė įrodymų pagrindžiančių praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Teismas įvertino visumÄ Ä¯rodymų, pažymėjo, kad atmestini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės visi kiti pareiÅ¡kėjo argumentai ir teikti duomenys dėl suinteresuoto asmens veiksmų galimo neteisėtumo, 2013 metų vasarÄ Å¡alinant bendrovės sandėlio liekanas, kiemo grindinį ir skystų trÄ Å¡Å³ talpyklÄ , teikti raÅ¡ytiniai duomenys apie 2013-05-17 atliktus, bet neįteisintus statinio kadastrinius matavimus V. ir R.

P. priklausančiame žemės sklype, 2013-09-09 antstolio A. B. atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ , atliktÄ antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimÄ , pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytus pareiÅ¡kimus policijai. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kad netinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas iÅ¡ esmės atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo su apeliantės argumentais sutikti.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ byloje pateiktų ir pirmosios instancijos teismo objektyviai įvertintų įrodymų nenustatė tokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės siekė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, tačiau nepateikė jokių pagristų argumentų suteikiančių pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nes esant pakankami duomenų patvirtinančių prieÅ¡ingas nei nurodė pareiÅ¡kėja, aplinkybes, praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). .Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , apeliantei neatlyginamos ir     nepriteisiamos(CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Å iaulių apygardos teismas n u t a r i a :  Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja                                                                                                        Vilija Valantienė