2019-09-04 Nr. AB-16737-3-61-3-00196-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2450-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Venumis“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. (38-2)-VR-1.7-9152 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Vilniaus RAAD atlikti pakartotinį Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnų V. R. ir P. R. veiklos tarnybinį patikrinimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2016 m. vasarį kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su skundu dėl valstybės tarnautojų V. R. ir P. R. veiksmų, dėl kurių tyrimą atlikti pavesta Vilniaus RAAD. 2017 m. gruodžio 13 d. gavo Raštą, kuriuo Vilniaus RAAD, atlikęs minėtų pareigūnų veiklos tarnybinį patikrinimą, iš šešiolikos nurodytų pažeidimų, patvirtino tik vieną.

3. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad dėl planinio patikrinimo nėra surašomas pavedimas. Be to, pareigūnas tikrinti atvyksta ne vienas ir niekada neprisistato, todėl niekada neaišku, kas be planinių patikrinimų plane nurodyto pareigūno atvyksta. Pareigūnas V. R. visuomet atvykdavo be uniformos, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis atvyksta į įmonės teritoriją ir kokiu tikslu. Vilniaus RAAD neatsižvelgė į tai, kad pagal teisės aktus įmonė turėjo teisę ir pareigą ne vėliau nei per 3 darbo dienas informuoti apie nurodymo įvykdymą, kai tuo tarpu V. R. atvyko net nepasibaigus 2015 m. liepos 24 d., taip sutrumpindamas nurodymo įvykdymo terminą ir neva užfiksavęs jo neįvykdymą ir taip eliminavo galimybę kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad V. R. pažeidė pareigūno etiką kitų asmenų akivaizdoje. Pareiškėjo nuomone, vaizdo įrašas buvo sunaikintas sąmoningai, nes jame buvo užfiksuota pareigūnams nenaudinga informacija.

4. Į 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjo prašymą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai informuoti įmonę raštu, kada bus grąžinta nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. liepos 22 d. patikrinimui pateiktų dokumentų dalis, kurios po patikrinimo negrąžino V. R., nebuvo atsakyta. Į 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą dėl susipažinimo su patikrinimo medžiaga, priešingai nei teigė atsakovas, nebuvo atsakyta per 19 darbo dienų, nes 2015 m. spalio 6 d. raštas buvo išsiųstas tik 2015 m. spalio 12 d. Į 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymus taip pat buvo atsakyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vilniaus RAAD dėl 4, 7–8, 11–12 pažeidimų sprendime apskritai nepasisakė. Be to, pareigūnai, netinkamai atlikdami jiems pavestas funkcijas ir vykdydami savo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus. V. R. savo netoleruotinais veiksmais ir elgesiu įmonės ir jos atstovų atžvilgiu, ne tik kad pažemino pareigūno vardą, bet ir pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo principus, kuriais privalo vadovautis savo tarnybinėje veikloje.

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog nuo pirmojo apsilankymo įmonėje 2013 m. planinio patikrinimo metu iki 2015 m. spalio mėnesio, valstybės tarnautojas V. R. nė karto per daugiau nei dešimt apsilankymų UAB „Venumis“ patalpose ir teritorijoje, o taip pat ir agentūros patalpose, nedėvėjo uniformos, kuri yra privaloma.

6. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamame Rašte vartojama formuluotė apie „galimą“ pažeidimą siekiant užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimą bei garantuoti valstybės tarnautojo teisę į išsamų ir objektyvų, be išankstinio nusistatymo galimo V. R. tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pagal Aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 27 punktą tik neplaninio patikrinimo atveju yra pildomas aprašo 2 priede nustatytos formos „Pavedimas atlikti patikrinimą“. Departamento 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VR-V-28 buvo suplanuotas UAB „Venumis“ planinis patikrinimas, prieš kurio pradžią pareiškėjui buvo išsiųstas informacinis pranešimas.

8. Atsakovas pažymėjo, jog dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su praleistais terminais, jau yra pasisakę teismai, nagrinėję pareiškėjo skundą dėl 2015 m. liepos 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-62 teisėtumo. Be to, atsakovas su atsiliepimu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog į pareiškėjo 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymus buvo atsakyta laiku. Atsakymas į UAB „Venumis“ 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymą buvo parengtas ir užregistruotas per 19 darbo dienų.

9. Ginčijamame Rašte buvo nurodyta, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. R. paaiškino, kad jam 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo pavedimu Nr. VR-14.6-1445 buvo pavesta atlikti UAB „Venumis“ neplaninį patikrinimą, o tai reiškia, kad jis veikė teisėtai.

10. Atsakovo teigimu, UAB „Venumis“ skundo nagrinėjimo metu buvo detaliai ir išsamiai ištirti visi skunde nurodyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmai. Ginčijamame Rašte aptarti ir išanalizuoti skundžiamų pareigūnų V. R. ir P. R. skunde nurodyti vizitai, jų tikslai ir teisiniai pagrindai bei pateikti teisiniai argumentai dėl 2015 m. rugsėjo 10 d. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų. 2015 m. spalio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 115491, kuris įteiktas pareiškėjo direktoriui A. D. asmeniškai, pasirašytinai, buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikas. Duomenų, kad UAB „Venumis“ direktorius A. D. buvo atvykęs į šios bylos nagrinėjimą negauta. Nors teisės aktai nustato reikalavimo dėvėti uniformą atliekant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas, tačiau negalima kaltinti pareigūno pažeidimu, jeigu egzistuoja objektyvios priežastys, susijusios su nepakankamu pareigūnų aprūpinimu jomis.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Venumis“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. skundu dėl Vilniaus RAAD pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais, teisės aktų nesilaikymo bei nepagrįsto administracinės naštos didinimo ūkio subjektui. Aplinkos ministerija 2016 m. vasario 8 d. raštu šį skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus RAAD, nurodydama atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertinti pareigūnų veiksmus ir apie patikrinimo rezultatus informuoti pareiškėją ir ministeriją. Vilniaus RAAD 2016 m. vasario 12 d. sudarė tarnybinio patikrinimo komisiją, tačiau 2016 m. kovo 1 d. sprendimu sustabdė administracinę procedūrą iki tol, kol teismai išnagrinės administracinio teisės pažeidimo bylas ir pareiškėjo skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-340-531/2017 pripažino, jog administracinė procedūra buvo sustabdyta pagrįstai. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-602/2017 įsiteisėjo sprendimas, dėl kurio buvo sustabdyta administracinė procedūra, todėl skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas nurodant, kad pareiškėjas bus informuotas apie nagrinėjimo rezultatus. Komisija 2017 m. gruodžio 1 d. pateikė išvadą, kurioje buvo nustatyta, jog buvo pažeista VAĮ 364 straipsnio 6 dalis, todėl konstatuota, kad yra pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą tarnautojo atžvilgiu. Ginčijamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog galbūt pažeista VAĮ 364 straipsnio 6 dalis, t. y. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pranešimas apie planinį terminį UAB „Venumis“ patikrinimą buvo išsiųstas likus 10 kalendorinių dienų, o ne 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios, todėl tarnautojo V. R. atžvilgiu pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi ginčydamas administracinį aktą, kuris yra skirtas ne jam, be to, pareiškėjas nėra asmuo, kurio asmeninėmis teisėmis, laisvėmis ir interesams gali daryti tiesioginę įtaką administracinis aktas, nepaisant to, kad aktas skirtas ne jam. Taip pat pareiškėjas nepatenka į subjektų, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ratą.

14. Teismas, įvertinęs ginčijamą Raštą pareiškėjo informavimo apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus pakankamumo aspektu, konstatavo, kad ginčijamu Raštu pareiškėjui nebuvo suformuluota jokių imperatyvių valinių patvarkymų, susijusių su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo inicijuoto tarnybinio patikrinimo rezultatus, jo paklausimas išnagrinėtas nepažeidžiant esminių procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

III. 15. Pareiškėjas UAB „Venumis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsakovas Rašte nurodė jo apskundimo tvarką ir terminus, todėl pareiškėjas, net neabejojęs savo teise skųsti minėtą sprendimą, šia teise pasinaudojo. Pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir paties pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas tiek atsakovui, tiek teismui nurodė atsakovo padarytus pažeidimus, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta. Be to, teismas nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas labai svarbias aplinkybes, patvirtinančias atsakovo teiginių nepagrįstumą ir neatitikimą esamiems nustatytiems faktams dėl atsakymų į pareiškėjo prašymus pateikimą.

17. Nei teismas, nei atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad per beveik 2 mėnesius V. R. tris iš eilės administracinio teisės pažeidimo protokolus surašė vien tik UAB „Venumis“, į įmonės patalpas ir teritoriją be teisėtą pagrindą nurodančių dokumentų buvo atvykęs 4 kartus, kas kelia pagrįstų abejonių, jog V. R. įmonės atžvilgiu veikia piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgalinimais, pažeisdamas objektyvumo ir skaidrumo bei nekaltumo prezumpcijos principus. Taip pat teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų uniformų dėvėjimo vykdant tarnybines funkcijas.

18. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo pareigūnai veikė aplaidžiai, paviršutiniškai, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių aplinkosaugos kontrolę, neteisingai vertino aplinkybes, identiškomis aplinkybėmis taikė dvigubus standartus, skyrė neproporcingas sankcijas, savo veiksmais trukdė pareiškėjui ginti savo teises. Pareigūnai, naudodamiesi savo tarnybine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, ignoruodami teisės aktų reikalavimus, jų nesilaikydami, savo veiksmais, nepagarbiu elgesiu su pareiškėju, įmonės atstovais ir klientais, jiems grasindami, nepaaiškindami savo veiksmų teisėtumo pagrindų, menkino įmonės ir jos atstovų reputaciją, trikdė įmonės veiklą. Tai darė tyčia, aiškiai suvokdami veiksmų pasekmes. Be to, užuot užtikrinę civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, veikdami priešingais teisei ir tarnybinės etikos normoms savo veiksmais menkino Vilniaus RAAD autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sudarė sąlygas abejoti jų veiksmų teisėtumu, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą Sprendimą, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir faktus neatsižvelgė, jų nevertino kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų lūkesčių bei viešojo intereso pažeidimo prasme.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino administracinės bylos medžiagą, tinkamai nustatė esmines faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, tinkamai ginčo teisiniam santykiui taikė norminius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (38-2)-VR-1.7-9152 teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4740-502/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

26. Tam, jog teismas nustatytų, ar pareiškėjas turi materialinį teisinį interesą, pastarasis privalo nurodyti teismui, kuo pasireiškia teisminės gynybos reikalaujamas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti konkrečias turimas teises (įstatymų saugomus interesus) ir kaip šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos.

27. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje įtvirtinta, kad nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012; 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019).

28. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Nutarties 25–27 punktai), skundžiamo Rašto teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus, bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. skunde prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. R. ir P. R. veiksmų. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-9152 nurodė, kad V. R. atžvilgiu pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai sprendė, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 1 d. raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie V. R. atžvilgiu pradėtą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jo teisėms bei jų nepažeidžia, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kaip šis aktas daro įtaką jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip, teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos pareiškėjo teisės (interesai). Taigi byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis interesas dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, todėl jo reikalavimas negali būti tenkinamas.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Venumis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė