2020-11-25 Nr. AB-22236-3-61-3-04443-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3160-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04443-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 209, 365, 222, 72, 4, 208, kuriose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu: sanitarinis mazgas nuo kameros ploto buvo atskirtas tik užuolaida. Naudojantis sanitariniu mazgu buvo stebimas pareigūnų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas, akcentuodamas ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustatantį sanitarinio mazgo įrengimą, nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Teisinis reglamentavimas nenumato, kad kamerose esantis sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, nes priešingu atveju priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

5. Atsakovo atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašė bylą dėl reikalavimo už laikotarpius nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. birželio 5 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. palikti nenagrinėtą, o aktualiais laikyti laikotarpius nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

6. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjo skundo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nutraukė, priteisė pareiškėjui J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 208 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas, nustatydamas pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir šio termino atnaujinimą, nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui pateikė 2018 m. gruodžio 13 d., todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

9. Teismas, pritaikęs ieškinio senatį ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. I-1382-811/2017 ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pareiškėjui neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, byla dalyje, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nutraukė.

10. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas ir vertindamas skundo reikalavimo pagrįstumą už laikotarpius nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamų standartų (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3]) 49 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais dėl kalinamų asmenų privatumo užtikrinimo, įvertinęs Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešimo „Dėl J. J. skundo“ turinį, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo laikymą (kameros, skaičius jose bei plotas) bei paaiškinimą, kad jis neturi duomenų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad jo teisė į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., o laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., iš viso 805 paras (pareiškėją laikant su kitu asmeniu), buvo pažeista.

11. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati yra 1 208 Eur suma.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta objektyviais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

14. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

15. Pareiškėjas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, tinkamai taikydamas teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pagrįstai nustatė pažeidimą ir priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo teigimu, pagal įrodinėjimo taisykles tokio pobūdžio bylose jis neturi pareigos pateikti neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. J. kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė, taip pat atsakovo prašymu taikęs ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo ir nustatęs, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat nuo atskirais laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, priteisė pareiškėjui 1 208 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo pažeistai teisei apginti pakankama satisfakcija yra jo teisių pažeidimo pripažinimas.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, t. y. kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į privatumą, naudojantis čia esančiais sanitariniais mazgais.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatytas pažeidimas negali būti traktuojamas kaip draudžiamas veiksmas Konvencijos kontekste. Akcentuotina, kad EŽTT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo aspektu EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.).

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neužtikrinančio pakankamo privatumo juo naudojantis, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, yra vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų neturtinei žalai pagrįsti.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjo pažeistai teisei į privatumą apginti teisės pažeidimo pripažinimas yra tinkama satisfakcija, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

28. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į ginamų vertybių pobūdį (pareiškėjo privatumas), intensyvumą (pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu) ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 208 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, neproporcingas.

30. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius