Legislator Case Law & Legislation
91dc1bef-d0fa-4a90-bc8b-92d91119056b AI generated

91dc1bef-d0fa-4a90-bc8b-92d91119056b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 91dc1bef-d0fa-4a90-bc8b-92d91119056b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. e2S-363-544/2017Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01520-2017-1                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

Legislator headnote

AI generated

91dc1bef-d0fa-4a90-bc8b-92d91119056b · Panevėžio apygardos teismas: IeÅ¡kovo vertinimu, nagrinėjama byla yra teisminga iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismams, nes dėl Å¡alių dukters gyvenamosios vietos nustatymo jau yra priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, dėl ko pakeisti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ galima tik jį pakeičiant. Vokietijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus teismo sprendimÄ dėl to paties dalyko, bÅ«tų priimti dviejų valstybių tarpusavyje prieÅ¡taraujantys sprendimai, ko pagal Europos SÄ jungos teisę negali bÅ«ti. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovas neturi jokių galimybių pateikti teismo nurodytų duomenų, kadangi atsakovė su ieÅ¡kovu nebendrauja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. e2S-363-544/2017Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01520-2017-1                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti civilinėje byloje Nr. e2-2518-940/2017 pagal ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį atsakovei B. G., iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 28 d. gautas ieÅ¡kovo K.

G. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktÄ ir nustatyti nepilnametės Å¡alių dukters K. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su B. G., bei sutarties 6 punktÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. G. 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei K. G. nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės.IeÅ¡kovas nurodė, jog Å¡alių nepilnametės dukters K.

G. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su juo, tačiau 2015 metais dukra iÅ¡vyko aplankyti savo motinos, atsakovės B. G. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje ir iki Å¡iol negrįžo, pareiÅ¡kė norÄ likti gyventi su motina Vokietijoje. Nurodė, kad į atsakovės banko sÄ skaitÄ perveda 100 Eur nepilnametės dukters iÅ¡laikymui. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėSkundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieÅ¡kovui K. G. terminÄ iki 2017 m. kovo 20 d.

įskaitytinai paÅ¡alinti nustatytus ir teismo nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113, 115, 290-291 straipsniai).Teismas, siekdamas įvykdyti pareigÄ nustatyti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo priteisimo jurisdikcijÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovas, norėdamas, kad Å¡ie jo reikalavimai bÅ«tų nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme, per nustatytÄ terminÄ privalo pateikti duomenis apie Å¡vietimo įstaigÄ , kuriÄ lanko K.

G., sveikatos įstaigÄ , kurioje ji registruota, duomenis apie vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tiksliÄ buvimo Vokietijoje trukmę, vokiečių kalbos mokėjimÄ , Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius ir kitus duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikoje teismų jurisdikcija konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus bei kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos teismui sprendžiant dėl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo keliamas ginčas yra susijęs su tarptautiniu elementu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas K. G. praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismÄ klausimÄ spręsti iÅ¡ esmės.Nurodo, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma ne pirmÄ kartÄ teismo sprendimu nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet pakeisti jau teismo sprendimu nustatytÄ Â gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi ieÅ¡kovas negali bÅ«ti teisiÅ¡kai atsakingas už Vokietijoje gyvenančiÄ dukrÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, nagrinėjama byla yra teisminga iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismams, nes dėl Å¡alių dukters gyvenamosios vietos nustatymo jau yra priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, dėl ko pakeisti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ galima tik jį pakeičiant. Vokietijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus teismo sprendimÄ dėl to paties dalyko, bÅ«tų priimti dviejų valstybių tarpusavyje prieÅ¡taraujantys sprendimai, ko pagal Europos SÄ jungos teisę negali bÅ«ti. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovas neturi jokių galimybių pateikti teismo nurodytų duomenų, kadangi atsakovė su ieÅ¡kovu nebendrauja.

IeÅ¡kovo manymu, visus nurodytus duomenis teismui gali pateikti tik atsakovė.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieÅ¡kovo pateiktame ieÅ¡kinyje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjama byla turi tarptautinį elementÄ , dėl ko kyla Å¡ios civilinės bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimas.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi ieÅ¡kovui K. G. buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti: pateikti duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo teismingumo klausimÄ . Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir tvirtina, jog Å¡i byla yra teisminga iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismas, nes Å¡ioje Å¡alyje yra priimtas teismo sprendimas, kurį praÅ¡oma keisti, o teismo nurodytų duomenų neturi galimybės pateikti, nes juos turi atsakovė, su kuria jis nebendrauja.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kurių pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti ieÅ¡kiniui trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti papildomus įrodymus, bÅ«tinus iÅ¡spręsti jo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo tarp valstybių narių klausimÄ . Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

Teismas, spręsdamas tarptautinio Å¡eimos bylos teismingumo klausimÄ , priklausomai nuo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio, vadovaujasi ES teisės Å¡altiniais: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje.Jei tarptautinio teismingumo klausimas nepatenka į ES teisės reguliavimo sritį, teismas turi aiÅ¡kintis, ar su pareikÅ¡tu reikalavimu susijusi užsienio valstybė (pavyzdžiui, kurioje yra vaiko ar jo tėvų gyvenamoji vieta) yra tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančių daugiaÅ¡alių tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, dalyvė.

Prie tokių daugiaÅ¡alių tarptautinių sutarčių priskirtinos 1980 m. spalio 25 d. konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), reglamentuojanti, be kita ko, civilinių bylų dėl neteisėtai iÅ¡vežtų vaikų sugrÄ Å¾inimo į jų kilmės valstybę teismingumo klausimus, 1996 m. konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m.

Hagos konvencija), 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija), reglamentuojanti, be kita ko, reikalavimų dėl iÅ¡laikymo priteisimo teismingumo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡eimos bylose paprastai yra pareiÅ¡kiami keli reikalavimai (nutraukti santuokÄ , padalyti bendrÄ turtÄ , nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ , priteisti iÅ¡laikymÄ ir kt.), teismas, gavęs ieÅ¡kinį, turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementÄ , susijusiÄ valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytinÄ teisės aktÄ .

Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-426-969/2016;

Nr. 3K-3-454-969/2016; Nr. 3K-7-443-969/2016).Taigi, vadovaujantis virÅ¡ minėtų aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kinį, susijusį su Å¡eimos teisiniais santykiais, bei matydamas, jog pareikÅ¡ti reikalavimai turi tarptautinį (užsienio) elementÄ , turėjo teisę ir pareigÄ nustatyti kiekvieno Å¡ių reikalavimų jurisdikcijÄ . Taigi atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys automatiÅ¡kai yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, nes praÅ¡omi spręsti klausimai jau buvo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad tokia Å¡eimos teisinių santykių nagrinėjimo jurisdikcija nėra įtvirtina nei nacionaliniuose, nei Europos SÄ jungos teisės aktuose.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti keliamų reikalavimų jurisdikcijÄ lemia ir duomenų, reikÅ¡mingų tokiam sprendimui priimti, bÅ«tinumÄ . Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas, kad jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nagrinėtų bÅ«tent Panevėžio miesto apylinkės teismas, privalo pateikti duomenis, leidžiančius nustatyti jo reiÅ¡kiamų reikalavimų, turinčių tarptautinį elementÄ , teismingumÄ bÅ«tent Lietuvos Respublikos atitinkamam teismui.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi ieÅ¡kovui teisėtai ir pagrįstai yra nustatyta pareiga pateikti konkrečius įrodymus apie dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nutartyje nurodytų jos interesų apimtis ir vietÄ .Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantas neturi galimybės pateikti tokių duomenų, kadangi atsakovė su juo nebendrauja, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog skundžiama nutartimi ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo teisės normos pritaikytos nepagrįstai. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas tiek su atsakove, tiek su dukra bendrauja, kad tėvai buvo sutarę, jog dukra laikinai pagyvens Vokietijoje, kad stebės, ar ji ten pritapo, kad atsakovė davė sÄ skaitos, į kuriÄ ieÅ¡kovas perveda iÅ¡laikymÄ dukrai, numerį, kad su atsakove tarėsi dėl gyvenamosios vietos įforminimo neteismine tvarka.

Taigi, atsižvelgus į virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias teismingumo nustatymo ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto nuostatas, tinkamai vertino įrodymus, susijusius su Å¡ių klausimu iÅ¡sprendimu, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, kurį, esant pagrindui, teismas turi teisę pratęsti (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a: palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui K.

G. 15 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje, paÅ¡alinti. Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė