2022-06-29 Nr. AB-17806-3-62-3-00817-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3050-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00817-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. B. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. G. B. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė M. G. B. P. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38044 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis), (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nurodė pakankamai svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos. Pareiškėjos pasakojimas yra paremtas objektyviais įrodymais, detalus, išsamus ir nuoseklus. Pareiškėja nurodė detalias apie jos patirtą persekiojimą, tačiau jos nebuvo įvertintos teisingai ir nebuvo pripažintos pakankamomis. Pareiškėja nesutiko, kad jos pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos skunde nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. pareiškėja tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad buvo (duomenys neskelbtini). Šis argumentas visiškai nėra susijęs su individualia pareiškėjos situacija. Persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Pareiškėjos pasakojimas (duomenys neskelbtini).

8. Migracijos departamentas patikino, jog surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, yra tokio sunkaus pobūdžio, kad jie gali prilygti persekiojimui. Teisėti teisėsaugos institucijų veiksmai nereikštų persekiojimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, susiduriančių su padidinta persekiojimo grėsme. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia jos realios baimės patirti persekiojimą, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nepagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėja teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

11. Teismas nustatė, kad: 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja buvo sulaikyta, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną; 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad: pirminės apklausos metu, vykusios 2021 m. liepos 27 d., pareiškėja patvirtino, jog yra (duomenys neskelbtini).

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismų praktiką, konstatavo, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjos apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jos padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina bei atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai, susiję su jos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina, jog ji buvo susidūrusi su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus.

14. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismas vertino, kad Migracijos departamento surinkta informacija bei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini). Kitų aplinkybių, sąlygojančių pavojų pareiškėjos gyvybei ji nenurodė, todėl pagrįstai atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundo argumentai neleidžia teismui abejoti Migracijos departamento išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

16. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Prieš priimdamas sprendimą, ėmėsi protingų priemonių pareiškėją išklausyti, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip nepagrįstas bei įvertinęs pareiškėjos atvykimo aplinkybes į Lietuvą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas nustatęs, jog pareiškėja galbūt slėpsis siekdama išvengti jos grąžinimo į kilmės šalį, nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos priverstine tvarka.

18. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Migracijos departamento sprendime nėra argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau nebe pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl, teismas atsižvelgęs į tai, pakeitė sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sumažindamas nurodytą laikotarpį iki 3 metų. Atitinkamai pakeitė ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, pakeisdamas laikotarpį iš 3 į 2 metus.

III. 19. Pareiškėja M. G. B. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

20. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, nes prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86-87 straipsnių reikalavimų. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio argumentais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

21. Pareiškėjos teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

22. Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos ir nesurinko bei sprendime nenurodė aktualios informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

23. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra neįrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas pareiškėjos asmeninių savybių ir santykio su bendra kilmės valstybės informacija, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško tyrimo.

24. Pareiškėjos įsitikinimu, jai pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, naikintas ir sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl jos (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

33. Ginčo teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

38. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

40. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą pareiškėjos baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pasakojimas (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, Migracijos departamentas iš kilmės valstybės informacijos nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos pasakojimo trūkumai ir abejonės dėl jo tikrumo sudaro pagrindą kritiškiau vertinti pasakojimo patikimumą, ypač, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo pačiu pažymėtina, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti (duomenys neskelbtini). Vien fakto, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytoja nepateikė. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimo formos ir turinio trūkumus bei atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos jai suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus. Taigi, atsižvelgusi į prieglobsčio prašytojos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir jai nesuteikta papildoma apsauga.

44. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi oficialia, naujausia ir aktualiausia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu, pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ir (arba) įrodymais nepaneigė. Todėl pareiškėjos argumentai dėl surinktos informacijos nepakankamumo ar neaktualumo, yra nepagrįsti ir atmestini.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimu ją išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas; pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą; pareiškėja neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėja vengdama grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjos priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jai atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką. Šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos M. G. B. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan