Legislator Case Law & Legislation
91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b AI generated

91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-84-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00131-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliančių (ieÅ¡kovių) uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos Jėgainė“, „TryÅ¡kių Energija“ ir „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „TryÅ¡kių energija“, „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kinį atsakovui L.

Legislator headnote

AI generated

91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b · Å iaulių apygardos teismas: Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dėl to ir kilo ginčas tarp ieÅ¡kovių ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019. Pastarojoje byloje atsakovas L. S.. Joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. 7.2. NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-84-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00131-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliančių (ieÅ¡kovių) uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos Jėgainė“, „TryÅ¡kių Energija“ ir „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių „Sedos jėgainė“, „TryÅ¡kių energija“, „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kinį atsakovui L.

S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti vieÅ¡ojo naudojimo kelio ribas). Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti atsakovÄ L. S. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus taip, kad iÅ¡ nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybinės žemės sklypas – vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Taip pat priteisti iš atsakovo L. S. ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4-215/2019, pagal L. S. ieškinį atsakovėms UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“, kuriame vienas iš reikalavimų yra iš L. S. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pašalinti ieškovėms priklausančius 10 kv. elektros kabelius.

IeÅ¡kovės teigė, jog reikalavimas tikslinti atsakovui nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas iÅ¡skiriant žemės sklypuose valstybės nuosavybės teise valdomÄ vieÅ¡ojo naudojimo keliÄ turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas teismui atskiru reikalavimu (ieÅ¡kiniu). IeÅ¡kovių įsitikinimu, jų nuosavybės teise valdomi 10 kv. elektros kabeliai yra pakloti vieÅ¡o bendro naudojimo kelio ribose, o ne atsakovo nuosavybės teise valdomoje žemėje. IeÅ¡kovės taip pat nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui L.

S. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti. Formuojant atsakovo žemės sklypus kelias į Å¡ių sklypų plotÄ nebuvo įskaičiuotas.

2. Atsakovas L. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir teigė, kad reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, be to, ieÅ¡kovės neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti tokių reikalavimų. Atsakovo nuomone, įsiterpęs keliukas yra vieÅ¡ojo naudojimo, o Å¡is žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ (toliau – ŽĮ) 40 straipsnį, atsakovas neturi jokių teisių atlikti ar vykdyti kokius nors žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nes tokia teisė suteikta valstybės institucijoms.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) nurodė, kad žemės sklypų savininkas nesutinka atlikti kadastrinių matavimų, ir taip iÅ¡lieka sklypų įbraižymo kadastro žemėlapyje problema, neiÅ¡skiriamas kelias. Pirminiuose žemės sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. 1997-05-16 žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo ir į plotÄ neįskaičiuotas. Sklypai įbraižyti taip, kad bendro naudojimo kelias patenka į sklypų plotus. NŽT neturi teisės organizuoti privalaus žemės sklypo kadastrinių matavimo tikslinimo, Å¡iÄ procedÅ«rÄ inicijuoti turi teisę tik žemės sklypo savininkas.

4. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad ginčo teritorijoje esantis kelias Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aikÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, įraÅ¡ytas į Mažeikių apylinkės seniÅ«nijos vidaus kelių sÄ raÅ¡Ä .

Å iam keliui suteiktas Nr. A-1-12, kelio pavadinimas – privažiavimo kelias prie ViekÅ¡nių nuo vieÅ¡ojo kelio (Nr. 4), kelio ilgis 0,250 km, kelio plotis 6 m, kelio danga – žvyras. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės duomenis elektros tinklai (raudonos linijos) yra kelio (geltonos linijos) ribose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. 6. ?eismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį atsakovui fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikÅ¡mės kelio iÅ¡skyrimo iÅ¡ sklypo, pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , nes L.

S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiškai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso. Teismo nuomone, kelio savininkas (Mažeikių rajono savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba) turi teisę inicijuoti procedūras dėl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlikti kitus su šiomis procedūromis susijusius veiksmus, nes tokiu atveju sumažėtų atsakovo žemės sklypas.

Teismas pažymėjo, kad ginčijant sprendimus dėl kadastro duomenų pakeitimo, bÅ«tent Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakovė tokio pobÅ«džio ginčuose ir pagal juos nagrinėjamose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-388-552/2019). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be teisėto pagrindo laikė, jog ieÅ¡kovės byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybės teise priklauso ginčo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemės sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Nors atsakovo žemės sklypuose keliai yra pavaizduoti, tačiau jie yra nepažymėti koordinatėmis (t. y. nėra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dėl to ir kilo ginčas tarp ieÅ¡kovių ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019. Pastarojoje byloje atsakovas L. S.. Joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. 7.2. NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi.

Atsakovas buvo informuotas dėl bÅ«tinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko. NŽT iÅ¡vada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus iki Å¡iol yra nepanaikinta, todėl yra galiojanti ir vykdytina. 7.3. BylÄ nagrinėjęs teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, t. y. pasisakė dėl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog iÅ¡skiriant vietinės reikÅ¡mės keliÄ , keistųsi atsakovo sklypo ribos, dėl ko turėtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisę valstybės institucija arba savivaldybės taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta NŽT padaryta klaida.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas trečiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, išėjo už ieškinio ribų, t.y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).

8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo NŽT praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismas, priimdamas 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ , nukrypo nuo bylos esmės, t. y. sprendime labiau pasisakė ne dėl bÅ«tinybės (ne bÅ«tinybės) tikslinti atsakovo L.

S. žemės sklypų kadastrinius matavimus, o kaip ir kas turi inicijuoti vieÅ¡o kelio suformavimÄ ir įteisinimÄ . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypų planai privalo bÅ«ti tikslinami, o atsakovas piktnaudžiauja savo nuosavybės teise, tuo pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktÄ , NŽT pareiga inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , atsiranda tik atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir matininkui pateikus situacijos brėžinį.

Nagrinėjamos bylos metu atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir nepateikti NŽT nei patikrai, nei tvirtinimui. Kol nebus atlikti kadastriniai matavimai, ir kol matininkas nepateiks situacijos brėžinio dėl nustatytų neatitikimų, tol NŽT neturi pagrindo rengti išvados dėl teritorijų planavimo dokumento patikslinimo.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ civilinėje bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Nors pagal įstatymÄ kelio savininkas valdytojas yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L.

S. Tol kol, nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku yra nurodomas atsakovas L. S., joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. IeÅ¡kinys dėl įpareigojimo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus (patikslinimus) atsirado tik po to, kai atsakovas L. S. atsisakė pats atlikti kadastrinius matavimus (patikslinimus) ne vienÄ kartÄ pasiÅ«lius teismui (civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019) ir NŽT.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ , atsakovas L. S. praÅ¡o palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019-10-01 sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliančių po 300,00 Eur, viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo žemės sklypus, besiribojantys su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kas reiÅ¡kia, kad ginčui spręsti negalėjo bÅ«ti taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsakovas L. S., 1997-10-16 sudarytu sandoriu įsigydamas du žemės sklypus, jokio įstatymo nepažeidė, iki sandorio įsigijimo valstybės institucijos priėmė administracinius aktus, kurie iki Å¡iol nėra nuginčyti ir (ar) pakeisti. Todėl bet kokiu atveju atsakovas L. S. negali ir neprivalo atsakyti pagal pateiktÄ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį. 10.2. Byloje yra eilė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovių minimas vietinės reikÅ¡mės kelias buvo ir iki pat Å¡iol yra ne atsakovo L.

S., o tik iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. Teiginiai, kad atsakovo L. S. žemės sklypų planuose nėra pažymėtos koordinatės, neteisingi. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas Situacinis planas, kuris parengtas pasinaudojus VÄ® Registrų centre įregistruotais žemės sklypų planais ir pačių apeliančių 2017-10-02 kitoje byloje (civilinė byla Nr. e2-4-215/2019) sudarų planų projektais. Situaciniame plane aiÅ¡kiai matyti pažymėtos koordinatės, iÅ¡skiriančios valstybei priklausantį vieÅ¡ojo naudojimo keliÄ . 10.3.

IeÅ¡kovės nurodo, kad NŽT iÅ¡vada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus iki Å¡iol yra nepanaikinta, todėl yra galiojanti ir vykdytina. Viena vertus, NŽT parengta iÅ¡vada yra neteisėta, Å¡ios iÅ¡vados skųsti ar naikinti atsakovui net teisinio pagrindo nėra, ir Å¡iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-304- 695/2019. Jeigu jau laikyti, kad NŽT iÅ¡vada ir įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu geriausiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimus dėl įpareigojimų nustatymo prieÅ¡ atsakovÄ subjektinę teisę galėtų reikÅ¡ti ne ieÅ¡kovės, o Å¡i institucija.

L. S. ne tik kad negalėjo bÅ«ti patrauktas byloje atsakovu, tačiau abejotina ieÅ¡kovių subjektinė teisė aplamai reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , tik valstybės institucijos turi teisę ir imperatyviÄ pareigÄ taisyti savo, o ne L. S. padarytas klaidas. 10.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinį reguliavimÄ , analizavo tiek fakto, tiek teisės klausimus, tuomet negalima daryti iÅ¡vados, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas. Tik teismui suteikta teisė priimant sprendimÄ ne tik kad teisingai įvertinti įrodymus, jų liečiamumÄ ir leistinumÄ , tačiau ir tinkamai taikyti įstatymo taikymÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis). 10.5.

Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovui L. S. nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus kerta valstybei priklausantis vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir jis yra aiÅ¡kiai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, tuomet teisę ir pareigÄ inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi valstybinė institucija NŽT, nes teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimai, dėl kurių negali atsakyti ir neatsako atsakovas L. S. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovių reikalavimas įpareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, iÅ¡skirti iÅ¡ jų valstybinės žemės sklypÄ â€“ vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo keliÄ , ir naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovės teigia, jog teismas visiÅ¡kai be teisėto pagrindo laikė, jog ieÅ¡kovės L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Mano, jog bÅ«tent atsakovas yra žemės sklypų savininkas, NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi, jam iÅ¡aiÅ¡kinta dėl bÅ«tinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, tačiau atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko, todėl ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ .

Be to, pasak ieÅ¡kovių, teismas pasisakydamas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedÅ«rų, tvarkos ir subjektų, kurie turi inicijuoti tas procedÅ«ras, peržengė ieÅ¡kinio ribas. Su Å¡iais ieÅ¡kovių argumentais, teisėjų kolegija nesutinka. Dėl ginčo esmės 13. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad atsakovui L. S. nuosavybės teise pagal 1997-10-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1,0961 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, ir 1,0811 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (I t., 7-8, 9-10 e. b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad žemės sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas (NŽT iÅ¡vada) (11 punktas). IÅ¡ regia.lt nuotraukos bei Topografinio plano vizualiai matyti, kad per abu atsakovo žemės sklypus eina vieÅ¡o naudojimo kelias bei po žeme nutiesti elektros kabeliai (I t., 11, 12 e. b. l.).

15. Ieškovei UAB „Sedos jėgainė“ nuosavybės teise priklauso 0,7250 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 13-15 e. b. l.). Ieškovei UAB „Tryškių energija“ nuosavybės teise priklauso 0,6240 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 16-18 e. b. l.). Ieškovei UAB „Saulės vėjo energija“ nuosavybės teise priklauso 0,5640 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 19-21 e. b. l.).Visuose ieškovių sklypuose yra pastatas – modulinė transformatorinė, kiti inžineriniai statiniai – saulės jėgainė, 99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 2,99 kW galingumo saulės elektrinė Nr. 3 bei tvora.

16. NŽT 2016-09-21 raÅ¡te dėl privažiavimo kelio į žemės sklypÄ nurodyta, kad kelias į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte bei valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės plane per gretimus atsakovo žemės sklypus. Å iems žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie Mažeikių skyriaus nuomone yra neteisingi. Savininkas L. S. informuotas dėl bÅ«tinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus (I t., 22-23 e. b. l.).

NŽT 2016-09-07 iÅ¡vadoje apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ nurodyta, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), planai parengti neteisingai, nes pagal sklypų paženklinimo, eksplikacijos duomenis bei Valstybės įmonės Registrų centro duomenis bendro naudojimo keliai į sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuoti. Žemės sklypų planai turi bÅ«ti tikslinami (I t., 25 e. b. l.). 17. 1997-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo į plotÄ neįskaitomas (I t., 26-27; 40-41; 59-60 e. b. l.). 1997 m. gruodžio 6 d.

žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0961 ha žemės sklypÄ , kuriame kelių nėra (I t., 29-30 e. b. l.). 1997 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro registre pažymėjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybės teise į 1,0811 ha žemės sklypÄ , kuriame kelių nėra (I t., 33-34 e. b. l.). Žemės sklypo plane, 10811 kv. m., nurodytas kelias iÅ¡ vienos pusės į (miestelį), iÅ¡ kitos – į laukÄ .

Bendro naudojimo kelias – 135 m2 (I t., 36-37 e. b. l.). Laikiname 1,09 ha žemės sklypo plane nurodytas kelias (I t., 46-47 e. b. l.).

18. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad L. S. neatlikus kadastrinių matavimų ir nepakeitus Å¡ių žemės sklypų planų, nuosavybės teisės į bendro naudojimo keliÄ (105 kv. m. ir 135 kv. m.) nepereina (I t., 67-72 e. b. l.). Trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės pateiktoje plano iÅ¡traukoje matyti geltonai pažymėtas 6 m. pločio kelias, kurio ribose matyti raudonos linijos – elektros kabeliai (I t., 170 b. l.).

IeÅ¡kovių iniciatyva 2017-10-02 parengtuose kadastriniuose žemės sklypo planuose numatyta, kad valstybei priklausančio žemės sklypo plotis yra 4 metrai. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas žemės sklypų situacinis planas, iÅ¡ kurio matyti, kad bendras kelio plotas, kertantis atsakovui priklausančius žemės sklypus, galėtų sudaryti 236 m2. Jeigu visas kelio ilgis, kertantis abu žemės sklypus, yra 56,89 m., tai tokiu atveju bendras kelio plotis yra iki 4,15 m. Jeigu laikyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019-02-01 sprendimu Nr. T1-21 „Dėl Mažeikių rajono vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, automobilių stovėjimo aukÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytas kelio plotis yra 6 metrai, tokiu atveju atsakovas, ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, turėtų paplėsti kelio plotį nuo 4,1483 m. iki 6 m., t. y. padidinant kelio, kertančio abu žemės sklypus, bendrÄ plotÄ nuo 236 m2 iki 341,34 m2, kas reiÅ¡kia, kad valstybės naudai jis turėtų papildomai iÅ¡ savo žemės atiduoti 105,34 m2 (I t., 171-174, 175-183 b. l.).

19. IÅ¡ 10811 kv. m. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad jame įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 135 m2, ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 10944 kv. m. (I t., 36, 52-53 b. l.). O 10961 kv. m. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 105 m2, ir žemės sklypo plotas tokiu atveju yra 11064 kv. m. (1 t., 63, 70 b. l.). Taigi, bendras kelio plotas pagal žemės sklypų planus yra 240 m2. Kas atitiktų atsakovo pateiktuose kadastrinių žemės sklypų planuose nurodytÄ kelio plotį (236 m2).

Mažeikių rajono savivaldybės tarybai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21, grafoje vidaus keliai 12 punktu A-1-12 nustačius, kad privažiavimo kelio prie (vietovės) nuo viešojo kelio (Nr. 4), ilgis yra 0,250 km, o plotis 6 m (priedo 38 lapas) (www.lrs.lt, prisijungimas 2019-09-19 11.50 val.). Tokiu būdu kelio plotas būtų 341,34 m2, o ne 240 m2, ir 105,34 m2 sumažėtų atsakovo žemės sklypai, kas prieštarautų konstituciniams principams.

20. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiÅ¡kai be teisėto pagrindo laikė, jog ieÅ¡kovės byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybės teise priklauso ginčo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemės sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Nors atsakovo žemės sklypuose keliai yra pavaizduoti, tačiau jie yra nepažymėti koordinatėmis (t. y. nėra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybė, tačiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dėl to ir kilo ginčas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-4-215/2019, todėl joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje, tik L. S..

21. Atsakant į šį apeliančių argumentÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reiÅ¡kia atsakovui reikalavimÄ nenurodydamos jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantės toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo žemės sklypus, besiribojančius su atsakovui priklausančiais žemės sklypais, kas reiÅ¡kia, kad ginčui spręsti nėra taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl valdymo pažeidimų.

Apeliantės reikalavimÄ grindžia tik NŽT iÅ¡vada, jog atsakovui L. S. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti, nes formuojant atsakovo žemės sklypus kelias į Å¡ių sklypų plotÄ nebuvo įskaičiuotas. Tai yra, ieÅ¡kovės praÅ¡o teismo nuspręsti ir įpareigoti atsakovÄ , kad Å¡is privalo atlikti naujus kadastrinius matavimus taip, kad iÅ¡ jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybei priklausanti žemės sklypo dalis - vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir, naujai atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį L.

S., fiziniam asmeniui dėl savivaldybei priklausančio vietinės reikÅ¡mės kelio iÅ¡skyrimo iÅ¡ sklypo, pasirinko netinkamÄ atsakovÄ ir vertinti padarytų iÅ¡vadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsakovas L. S. neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (keliui), kuris faktiÅ¡kai nors ir yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau jam nepriklauso.

23. Nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus galiojančius teisės aktus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities virÅ¡ininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimÄ , o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , yra žemėtvarkos skyriaus pareiga, o ne atsakovo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), todėl ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , atmeta kaip nepagrįstÄ .

24. IeÅ¡kovės apeliaciniu skundu teigia, kad NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , jog atsakovui priklausančių žemės sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Atsakovas informuotas dėl bÅ«tinybės tikslinti jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų planus, jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, bet atsakovas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatliko, nors NŽT iÅ¡vada yra galiojanti ir vykdytina. Šį ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, dėl sekančių priežasčių.

25. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimamų dokumentų, suformuluota tokia teisės taikymo taisyklė: administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra.

Tokiais dokumentais gali bÅ«ti sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar iÅ¡nykimu (pasibaigimu). Tarpiniais administracinės procedÅ«ros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai, kurie suinteresuotiems asmenims dažniausiai materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Tokiais tarpiniais dokumentais gali bÅ«ti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 79 punktas). Taigi, iÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovių argumentas dėl NŽT iÅ¡vados privalomumo yra nepagrįsta, nes pirma, NŽT iÅ¡vada, kaip tarpinis dokumentas, negali bÅ«ti privalomai vykdytina. Antra, jeigu darant prielaidÄ , kad NŽT iÅ¡vadoje nurodyti įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, subjektinę teisę galėtų reikÅ¡ti ne apeliantės, o institucija parengusi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tent – NŽT.

Tai dar kartÄ pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį netinkamam atsakovui.

26. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde apeliuoja ir į tai, jog bylÄ nagrinėjęs teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, t. y. pasisakė dėl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog iÅ¡skiriant vietinės reikÅ¡mės keliÄ , keistųsi atsakovo sklypo ribos, dėl ko turėtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (žemės įstatymo 46 straipsnis), tuo pačiu nurodydamas kokia institucija turi teisę tai daryti, inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta NŽT padaryta klaida. Pasak apeliančių, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas trečiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, išėjo už ieÅ¡kinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto.

IÅ¡ to seka, kad kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , todėl toks teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB Ūkio bankas v.

B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Kita vertus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ydamos teismo įpareigoti atsakovÄ atlikti tam tikrus veiksmus, net nenurodė teisinio pagrindo.

28. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu prašė atsakovÄ Ä¯pareigoti atlikti veiksmus taip, kad bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybei priklausantis vieÅ¡ojo naudojimo kelias (6 metrų pločio, kokį nustatė savivaldybė, o ne 4 metrų koks buvo nuo pat sklypų įsigijimo dienos). Atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir palaikydamas savo pozicijÄ teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieÅ¡kovių reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje numatytų atvejų, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

Taip pat atsakovas grindė savo atsikirtimus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 125, 126 punktais, Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. T5-463 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, Telšių apskrities Mažeikių rajono savivaldybės (kadastro) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Telšių apskrities viršininko 1999 m. kovo 22 d.

įsakymu Nr. 364, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir Įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 49 punktu ir turimais rašytiniais įrodymais.

29. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui (nutarčiai) yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai darydamas išvadas.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018).

Atsižvelgdama į civilinio proceso kodekso normas bei suformuotus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl tinkamos teismo sprendimo motyvavimo pareigos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neperžengė ieÅ¡kinio ribų. PrieÅ¡ingai, teismas vertino ne tik ieÅ¡kovių nurodomÄ faktinį pagrindÄ , argumentus, bet taip pat ir atsakovo nurodomÄ faktinį bei teisinį pagrindÄ ir argumentus, kÄ teismas ir privalo padaryti. Tik iÅ¡analizavęs ginčo situacijai taikomus teisės aktus ieÅ¡kovių, atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodomų faktinių aplinkybių visumos ir argumentų kontekste, teismas priėmė pagrįstÄ teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ .

Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovėms ir tretiesiems asmenims nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo procedÅ«ras, iÅ¡skirdamas ir inicijuojamos procedÅ«ros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams svarbÄ , nes tokiÄ teismo teisę numato CPK 278 straipsnis. NeiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų bylos aplinkybių, teisės aktų reguliuojančių ginčo situacijÄ , teismas nebÅ«tų turėjęs galimybės priimti teisingo ir teisėto sprendimo, kÄ teismÄ Ä¯pareigoja CPK 263 straipsnis.

31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog CPK 267 straipsnyje numatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba neatsiradimo, iÅ¡skyrus nurodytÄ Å¡io Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju neatlikus valstybinėms institucijoms vienos teisinės procedÅ«ros, nėra galima ir nebÅ«tų galima įvykdyti ieÅ¡kinio reikalavimų, kad ir esant palankiam sprendimui. Todėl teismas skundžiamu sprendimu ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik kelio savininkas turi teisę inicijuoti procedÅ«ras dėl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir pan., nes esant susidariusiai situacijai ir padarytai Nacionalinės žemės tarnybos klaidai, netinkamai formuojant žemės sklypus, turėtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisę valstybės institucija arba savivaldybės taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta Nacionalinės žemės tarnybos padaryta klaida.

Aptariant aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliančių argumentÄ dėl ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstÄ .

32. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ginčo situacijos teisinio reguliavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės neįrodė, kad jos turi teisėtÄ ir pagrįstÄ reikalavimo teisę atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmetė.

33. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 34. Atmetus ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“, UAB „TryÅ¡kių energija“ bei UAB „Saulės vėjo energija“ apeliacinį skundÄ iÅ¡ jų priteistinos“ po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje atsakovo L.

S. naudai. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių UAB „Sedos jėgainė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „TryÅ¡kių energija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bei UAB „Saulės vėjo energija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje atsakovo L.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai Egidijus Mockevičius Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius