91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-84-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00131-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Egidijaus MockeviÄiaus (pirmininko ir praneÅ¡Äjo), DanutÄs BurbulienÄs ir Vytauto KurseviÄiaus teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianÄių (ieÅ¡kovių) uždarųjų akcinių bendrovių âSedos JÄgainÄâ, âTryÅ¡kių Energijaâ ir âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių âSedos jÄgainÄâ, âTryÅ¡kių energijaâ, âSaulÄs vÄjo energijaâ ieÅ¡kinį atsakovui L.
Legislator headnote
AI generated91d7c5fb-fa0d-4a38-be30-93a1e4430e4b · Å iaulių apygardos teismas: Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybÄ, taÄiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dÄl to ir kilo ginÄas tarp ieÅ¡kovių ir atsakovų civilinÄje byloje Nr. e2-4-215/2019. Pastarojoje byloje atsakovas L. S.. Joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. 7.2. NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-84-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00131-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Egidijaus MockeviÄiaus (pirmininko ir praneÅ¡Äjo), DanutÄs BurbulienÄs ir Vytauto KurseviÄiaus teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianÄių (ieÅ¡kovių) uždarųjų akcinių bendrovių âSedos JÄgainÄâ, âTryÅ¡kių Energijaâ ir âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių âSedos jÄgainÄâ, âTryÅ¡kių energijaâ, âSaulÄs vÄjo energijaâ ieÅ¡kinį atsakovui L.
S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybei, dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti vieÅ¡ojo naudojimo kelio ribas). Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ ir UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä: įpareigoti atsakovÄ L. S. per tris mÄnesius nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos atlikti nuosavybÄs teise valdomų dviejų žemÄs sklypų, esanÄių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus taip, kad iÅ¡ nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybinÄs žemÄs sklypas â vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemÄs sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. ieÅ¡kovų naudai patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, jog TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«muose nagrinÄjama civilinÄ byla Nr. e2-4-215/2019, pagal L. S. ieÅ¡kinį atsakovÄms UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ ir UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ, kuriame vienas iÅ¡ reikalavimų yra iÅ¡ L. S. priklausanÄių žemÄs sklypų, esanÄių (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄms priklausanÄius 10 kv. elektros kabelius.
IeÅ¡kovÄs teigÄ, jog reikalavimas tikslinti atsakovui nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų ribas iÅ¡skiriant žemÄs sklypuose valstybÄs nuosavybÄs teise valdomÄ vieÅ¡ojo naudojimo keliÄ turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas teismui atskiru reikalavimu (ieÅ¡kiniu). IeÅ¡kovių įsitikinimu, jų nuosavybÄs teise valdomi 10 kv. elektros kabeliai yra pakloti vieÅ¡o bendro naudojimo kelio ribose, o ne atsakovo nuosavybÄs teise valdomoje žemÄje. IeÅ¡kovÄs taip pat nurodÄ, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau â NŽT) yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui L.
S. priklausanÄių žemÄs sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti. Formuojant atsakovo žemÄs sklypus kelias į Å¡ių sklypų plotÄ nebuvo įskaiÄiuotas.
2. Atsakovas L. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir teigÄ, kad reikalavimai yra neteisÄti ir nepagrįsti, be to, ieÅ¡kovÄs neturi subjektinÄs teisÄs reikÅ¡ti tokių reikalavimų. Atsakovo nuomone, įsiterpÄs keliukas yra vieÅ¡ojo naudojimo, o Å¡is žemÄs sklypas yra valstybÄs nuosavybÄ, todÄl pagal Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymÄ (toliau â ŽĮ) 40 straipsnį, atsakovas neturi jokių teisių atlikti ar vykdyti kokius nors žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nes tokia teisÄ suteikta valstybÄs institucijoms.
3. TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau â ir NŽT) nurodÄ, kad žemÄs sklypų savininkas nesutinka atlikti kadastrinių matavimų, ir taip iÅ¡lieka sklypų įbraižymo kadastro žemÄlapyje problema, neiÅ¡skiriamas kelias. Pirminiuose žemÄs sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. 1997-05-16 žemÄs sklypų ribų paženklinimo aktuose nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo ir į plotÄ neįskaiÄiuotas. Sklypai įbraižyti taip, kad bendro naudojimo kelias patenka į sklypų plotus. NŽT neturi teisÄs organizuoti privalaus žemÄs sklypo kadastrinių matavimo tikslinimo, Å¡iÄ procedÅ«rÄ inicijuoti turi teisÄ tik žemÄs sklypo savininkas.
4. TreÄiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybÄ, atstovaujama Mažeikių rajono savivaldybÄs administracijos su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko. NurodÄ, kad ginÄo teritorijoje esantis kelias Mažeikių rajono savivaldybÄs tarybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21 âDÄl Mažeikių rajono vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių, pÄsÄiųjų ir dviraÄių takų, automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ, įraÅ¡ytas į Mažeikių apylinkÄs seniÅ«nijos vidaus kelių sÄ raÅ¡Ä .
Å iam keliui suteiktas Nr. A-1-12, kelio pavadinimas â privažiavimo kelias prie ViekÅ¡nių nuo vieÅ¡ojo kelio (Nr. 4), kelio ilgis 0,250 km, kelio plotis 6 m, kelio danga â žvyras. Pagal Mažeikių rajono savivaldybÄs duomenis elektros tinklai (raudonos linijos) yra kelio (geltonos linijos) ribose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. 6. ?eismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį atsakovui fiziniam asmeniui dÄl savivaldybei priklausanÄio vietinÄs reikÅ¡mÄs kelio iÅ¡skyrimo iÅ¡ sklypo, pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , nes L.
S. neturi teisÄs atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄiam žemÄs sklypui (keliui), kuris faktiÅ¡kai nors ir yra jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, taÄiau jam nepriklauso. Teismo nuomone, kelio savininkas (Mažeikių rajono savivaldybÄ ir/ar NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba) turi teisÄ inicijuoti procedÅ«ras dÄl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo, žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams ir atlikti kitus su Å¡iomis procedÅ«romis susijusius veiksmus, nes tokiu atveju sumažÄtų atsakovo žemÄs sklypas.
Teismas pažymÄjo, kad ginÄijant sprendimus dÄl kadastro duomenų pakeitimo, bÅ«tent NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba yra atsakovÄ tokio pobÅ«džio ginÄuose ir pagal juos nagrinÄjamose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužÄs 22 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A-388-552/2019). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄs UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be teisÄto pagrindo laikÄ, jog ieÅ¡kovÄs byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybÄs teise priklauso ginÄo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemÄs sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Nors atsakovo žemÄs sklypuose keliai yra pavaizduoti, taÄiau jie yra nepažymÄti koordinatÄmis (t. y. nÄra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybÄ, taÄiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dÄl to ir kilo ginÄas tarp ieÅ¡kovių ir atsakovų civilinÄje byloje Nr. e2-4-215/2019. Pastarojoje byloje atsakovas L. S.. Joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. 7.2. NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi.
Atsakovas buvo informuotas dÄl bÅ«tinybÄs tikslinti jo nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų planus, jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, taÄiau atsakovas žemÄs sklypų kadastrinių matavimų neatliko. NŽT iÅ¡vada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų kadastrinius matavimus iki Å¡iol yra nepanaikinta, todÄl yra galiojanti ir vykdytina. 7.3. BylÄ nagrinÄjÄs teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas, t. y. pasisakÄ dÄl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog iÅ¡skiriant vietinÄs reikÅ¡mÄs keliÄ , keistųsi atsakovo sklypo ribos, dÄl ko turÄtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams (žemÄs įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisÄ valstybÄs institucija arba savivaldybÄs taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta NŽT padaryta klaida.
Tuo paÄiu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas treÄiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, iÅ¡Äjo už ieÅ¡kinio ribų, t.y. pasisakÄ dÄl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).
8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ , treÄiasis asmuo NŽT praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismas, priimdamas 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ , nukrypo nuo bylos esmÄs, t. y. sprendime labiau pasisakÄ ne dÄl bÅ«tinybÄs (ne bÅ«tinybÄs) tikslinti atsakovo L.
S. žemÄs sklypų kadastrinius matavimus, o kaip ir kas turi inicijuoti vieÅ¡o kelio suformavimÄ ir įteisinimÄ . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo žemÄs sklypų kadastriniai matavimai ir parengti žemÄs sklypų planai privalo bÅ«ti tikslinami, o atsakovas piktnaudžiauja savo nuosavybÄs teise, tuo pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisÄtus interesus. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktÄ , NŽT pareiga inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , atsiranda tik atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir matininkui pateikus situacijos brÄžinį.
NagrinÄjamos bylos metu atsakovo žemÄs sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir nepateikti NŽT nei patikrai, nei tvirtinimui. Kol nebus atlikti kadastriniai matavimai, ir kol matininkas nepateiks situacijos brÄžinio dÄl nustatytų neatitikimų, tol NŽT neturi pagrindo rengti iÅ¡vados dÄl teritorijų planavimo dokumento patikslinimo.
2. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ , treÄiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ civilinÄje bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Nors pagal įstatymÄ kelio savininkas valdytojas yra Mažeikių rajono savivaldybÄ, taÄiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L.
S. Tol kol, nekilnojamojo turto registre žemÄs sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku yra nurodomas atsakovas L. S., joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje. IeÅ¡kinys dÄl įpareigojimo atlikti žemÄs sklypų kadastrinius matavimus (patikslinimus) atsirado tik po to, kai atsakovas L. S. atsisakÄ pats atlikti kadastrinius matavimus (patikslinimus) ne vienÄ kartÄ pasiÅ«lius teismui (civilinÄje byloje Nr. e2-4-215/2019) ir NŽT.
3. Atsiliepimu į ieÅ¡kovių UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ , atsakovas L. S. praÅ¡o palikti TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019-10-01 sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianÄių po 300,00 Eur, viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄje teismo instancijoje. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Byloje nÄra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovÄs toje paÄioje vietovÄje nuosavybÄs teise valdo žemÄs sklypus, besiribojantys su atsakovui priklausanÄiais žemÄs sklypais, kas reiÅ¡kia, kad ginÄui sprÄsti negalÄjo bÅ«ti taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Atsakovas L. S., 1997-10-16 sudarytu sandoriu įsigydamas du žemÄs sklypus, jokio įstatymo nepažeidÄ, iki sandorio įsigijimo valstybÄs institucijos priÄmÄ administracinius aktus, kurie iki Å¡iol nÄra nuginÄyti ir (ar) pakeisti. TodÄl bet kokiu atveju atsakovas L. S. negali ir neprivalo atsakyti pagal pateiktÄ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį. 10.2. Byloje yra eilÄ raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžianÄių, kad ieÅ¡kovių minimas vietinÄs reikÅ¡mÄs kelias buvo ir iki pat Å¡iol yra ne atsakovo L.
S., o tik iÅ¡imtinÄ valstybÄs nuosavybÄ. Teiginiai, kad atsakovo L. S. žemÄs sklypų planuose nÄra pažymÄtos koordinatÄs, neteisingi. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas Situacinis planas, kuris parengtas pasinaudojus VÄ® Registrų centre įregistruotais žemÄs sklypų planais ir paÄių apelianÄių 2017-10-02 kitoje byloje (civilinÄ byla Nr. e2-4-215/2019) sudarų planų projektais. Situaciniame plane aiÅ¡kiai matyti pažymÄtos koordinatÄs, iÅ¡skirianÄios valstybei priklausantį vieÅ¡ojo naudojimo keliÄ . 10.3.
IeÅ¡kovÄs nurodo, kad NŽT iÅ¡vada apie neteisingai atliktus atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų kadastrinius matavimus iki Å¡iol yra nepanaikinta, todÄl yra galiojanti ir vykdytina. Viena vertus, NŽT parengta iÅ¡vada yra neteisÄta, Å¡ios iÅ¡vados skųsti ar naikinti atsakovui net teisinio pagrindo nÄra, ir Å¡iuo klausimu Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pateikÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-304- 695/2019. Jeigu jau laikyti, kad NŽT iÅ¡vada ir įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu geriausiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl įpareigojimų nustatymo prieÅ¡ atsakovÄ subjektinÄ teisÄ galÄtų reikÅ¡ti ne ieÅ¡kovÄs, o Å¡i institucija.
L. S. ne tik kad negalÄjo bÅ«ti patrauktas byloje atsakovu, taÄiau abejotina ieÅ¡kovių subjektinÄ teisÄ aplamai reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , tik valstybÄs institucijos turi teisÄ ir imperatyviÄ pareigÄ taisyti savo, o ne L. S. padarytas klaidas. 10.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginÄo teisinį reguliavimÄ , analizavo tiek fakto, tiek teisÄs klausimus, tuomet negalima daryti iÅ¡vados, kad teismas peržengÄ ieÅ¡kinio reikalavimų ribas. Tik teismui suteikta teisÄ priimant sprendimÄ ne tik kad teisingai įvertinti įrodymus, jų lieÄiamumÄ ir leistinumÄ , taÄiau ir tinkamai taikyti įstatymo taikymÄ (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis). 10.5.
NagrinÄjamu atveju, jeigu atsakovui L. S. nuosavybÄs teise priklausanÄius du žemÄs sklypus kerta valstybei priklausantis vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir jis yra aiÅ¡kiai pažymÄtas teritorijų planavimo dokumentuose, tuomet teisÄ ir pareigÄ inicijuoti žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi valstybinÄ institucija NŽT, nes teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimai, dÄl kurių negali atsakyti ir neatsako atsakovas L. S. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatÄ ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡sprÄsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos objektas â teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovių reikalavimas įpareigoti atsakovÄ per tris mÄnesius nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos atlikti nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų kadastrinius matavimus, iÅ¡skirti iÅ¡ jų valstybinÄs žemÄs sklypÄ â vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo keliÄ , ir naujai suformuotus žemÄs sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovÄs teigia, jog teismas visiÅ¡kai be teisÄto pagrindo laikÄ, jog ieÅ¡kovÄs L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Mano, jog bÅ«tent atsakovas yra žemÄs sklypų savininkas, NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi, jam iÅ¡aiÅ¡kinta dÄl bÅ«tinybÄs tikslinti jo nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų planus, taÄiau atsakovas žemÄs sklypų kadastrinių matavimų neatliko, todÄl ieÅ¡kovÄs kreipÄsi į teismÄ .
Be to, pasak ieÅ¡kovių, teismas pasisakydamas dÄl žemÄs sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedÅ«rų, tvarkos ir subjektų, kurie turi inicijuoti tas procedÅ«ras, peržengÄ ieÅ¡kinio ribas. Su Å¡iais ieÅ¡kovių argumentais, teisÄjų kolegija nesutinka. DÄl ginÄo esmÄs 13. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esanÄių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka.
Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad atsakovui L. S. nuosavybÄs teise pagal 1997-10-16 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1,0961 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, ir 1,0811 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (I t., 7-8, 9-10 e. b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad žemÄs sklypo planas turi bÅ«ti tikslinamas (NŽT iÅ¡vada) (11 punktas). IÅ¡ regia.lt nuotraukos bei Topografinio plano vizualiai matyti, kad per abu atsakovo žemÄs sklypus eina vieÅ¡o naudojimo kelias bei po žeme nutiesti elektros kabeliai (I t., 11, 12 e. b. l.).
15. IeÅ¡kovei UAB âSedos jÄgainÄâ nuosavybÄs teise priklauso 0,7250 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 13-15 e. b. l.). IeÅ¡kovei UAB âTryÅ¡kių energijaâ nuosavybÄs teise priklauso 0,6240 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 16-18 e. b. l.). IeÅ¡kovei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ nuosavybÄs teise priklauso 0,5640 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 19-21 e. b. l.).Visuose ieÅ¡kovių sklypuose yra pastatas â modulinÄ transformatorinÄ, kiti inžineriniai statiniai â saulÄs jÄgainÄ, 99 kW galingumo saulÄs elektrinÄ Nr. 2,99 kW galingumo saulÄs elektrinÄ Nr. 3 bei tvora.
16. NŽT 2016-09-21 raÅ¡te dÄl privažiavimo kelio į žemÄs sklypÄ nurodyta, kad kelias į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ yra pažymÄtas žemÄs reformos žemÄtvarkos projekte bei valstybÄs iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemÄs plane per gretimus atsakovo žemÄs sklypus. Å iems žemÄs sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie Mažeikių skyriaus nuomone yra neteisingi. Savininkas L. S. informuotas dÄl bÅ«tinybÄs tikslinti jo nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų planus (I t., 22-23 e. b. l.).
NŽT 2016-09-07 iÅ¡vadoje apie teisingai parengtÄ Å¾emÄs sklypo planÄ nurodyta, kad žemÄs sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini), planai parengti neteisingai, nes pagal sklypų paženklinimo, eksplikacijos duomenis bei ValstybÄs įmonÄs Registrų centro duomenis bendro naudojimo keliai į sklypo plotÄ nebuvo įskaiÄiuoti. ŽemÄs sklypų planai turi bÅ«ti tikslinami (I t., 25 e. b. l.). 17. 1997-05-16 žemÄs sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad esantis kelias yra bendro naudojimo į plotÄ neįskaitomas (I t., 26-27; 40-41; 59-60 e. b. l.). 1997 m. gruodžio 6 d.
žemÄs sklypo įregistravimo Valstybinio žemÄs kadastro registre pažymÄjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybÄs teise į 1,0961 ha žemÄs sklypÄ , kuriame kelių nÄra (I t., 29-30 e. b. l.). 1997 m. rugsÄjo 23 d. žemÄs sklypo įregistravimo Valstybinio žemÄs kadastro registre pažymÄjime nurodyta, kad L. S. įregistruota nuosavybÄs teise į 1,0811 ha žemÄs sklypÄ , kuriame kelių nÄra (I t., 33-34 e. b. l.). ŽemÄs sklypo plane, 10811 kv. m., nurodytas kelias iÅ¡ vienos pusÄs į (miestelį), iÅ¡ kitos â į laukÄ .
Bendro naudojimo kelias â 135 m2 (I t., 36-37 e. b. l.). Laikiname 1,09 ha žemÄs sklypo plane nurodytas kelias (I t., 46-47 e. b. l.).
18. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. gegužÄs 8 d. nutarimu atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad L. S. neatlikus kadastrinių matavimų ir nepakeitus Å¡ių žemÄs sklypų planų, nuosavybÄs teisÄs į bendro naudojimo keliÄ (105 kv. m. ir 135 kv. m.) nepereina (I t., 67-72 e. b. l.). TreÄiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybÄs pateiktoje plano iÅ¡traukoje matyti geltonai pažymÄtas 6 m. ploÄio kelias, kurio ribose matyti raudonos linijos â elektros kabeliai (I t., 170 b. l.).
IeÅ¡kovių iniciatyva 2017-10-02 parengtuose kadastriniuose žemÄs sklypo planuose numatyta, kad valstybei priklausanÄio žemÄs sklypo plotis yra 4 metrai. Atsakovo iniciatyva 2018-04-24 sudarytas žemÄs sklypų situacinis planas, iÅ¡ kurio matyti, kad bendras kelio plotas, kertantis atsakovui priklausanÄius žemÄs sklypus, galÄtų sudaryti 236 m2. Jeigu visas kelio ilgis, kertantis abu žemÄs sklypus, yra 56,89 m., tai tokiu atveju bendras kelio plotis yra iki 4,15 m. Jeigu laikyti, kad Mažeikių rajono savivaldybÄs tarybos 2019-02-01 sprendimu Nr. T1-21 âDÄl Mažeikių rajono vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių, pÄsÄiųjų ir dviraÄių takų, automobilių stovÄjimo aukÅ¡telių sÄ raÅ¡o patvirtinimoâ nustatytas kelio plotis yra 6 metrai, tokiu atveju atsakovas, ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, turÄtų paplÄsti kelio plotį nuo 4,1483 m. iki 6 m., t. y. padidinant kelio, kertanÄio abu žemÄs sklypus, bendrÄ plotÄ nuo 236 m2 iki 341,34 m2, kas reiÅ¡kia, kad valstybÄs naudai jis turÄtų papildomai iÅ¡ savo žemÄs atiduoti 105,34 m2 (I t., 171-174, 175-183 b. l.).
19. IÅ¡ 10811 kv. m. žemÄs sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad jame įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 135 m2, ir žemÄs sklypo plotas tokiu atveju yra 10944 kv. m. (I t., 36, 52-53 b. l.). O 10961 kv. m. žemÄs sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įbraižyto bendro naudojimo kelio plotas yra 105 m2, ir žemÄs sklypo plotas tokiu atveju yra 11064 kv. m. (1 t., 63, 70 b. l.). Taigi, bendras kelio plotas pagal žemÄs sklypų planus yra 240 m2. Kas atitiktų atsakovo pateiktuose kadastrinių žemÄs sklypų planuose nurodytÄ kelio plotį (236 m2).
Mažeikių rajono savivaldybÄs tarybai 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. T1-21, grafoje vidaus keliai 12 punktu A-1-12 nustaÄius, kad privažiavimo kelio prie (vietovÄs) nuo vieÅ¡ojo kelio (Nr. 4), ilgis yra 0,250 km, o plotis 6 m (priedo 38 lapas) (www.lrs.lt, prisijungimas 2019-09-19 11.50 val.). Tokiu bÅ«du kelio plotas bÅ«tų 341,34 m2, o ne 240 m2, ir 105,34 m2 sumažÄtų atsakovo žemÄs sklypai, kas prieÅ¡tarautų konstituciniams principams.
20. IeÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiÅ¡kai be teisÄto pagrindo laikÄ, jog ieÅ¡kovÄs byloje L. S. byloje pasirinko netinkamu atsakovu. Atsakovui L. S. nuosavybÄs teise priklauso ginÄo 1,0961 ha ir 1,0811 ha žemÄs sklypai, kuriems nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Nors atsakovo žemÄs sklypuose keliai yra pavaizduoti, taÄiau jie yra nepažymÄti koordinatÄmis (t. y. nÄra numatyta tiksli kelio vieta) ir neįregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pagal įstatymÄ kelio savininkas (valdytojas) yra Mažeikių rajono savivaldybÄ, taÄiau pagal esamus įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre kelio savininkas de facto ir de jure yra tik atsakovas L. S. BÅ«tent dÄl to ir kilo ginÄas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų civilinÄje byloje Nr. e2-4-215/2019, todÄl joks kitas subjektas negali bÅ«ti atsakovu byloje, tik L. S..
21. Atsakant į šį apelianÄių argumentÄ , teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄs reiÅ¡kia atsakovui reikalavimÄ nenurodydamos jokio teisinio pagrindo. Byloje nÄra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių, kad apeliantÄs toje paÄioje vietovÄje nuosavybÄs teise valdo žemÄs sklypus, besiribojanÄius su atsakovui priklausanÄiais žemÄs sklypais, kas reiÅ¡kia, kad ginÄui sprÄsti nÄra taikomos CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos dÄl valdymo pažeidimų.
ApeliantÄs reikalavimÄ grindžia tik NŽT iÅ¡vada, jog atsakovui L. S. priklausanÄių žemÄs sklypų kadastrinius matavimus reikia tikslinti, nes formuojant atsakovo žemÄs sklypus kelias į Å¡ių sklypų plotÄ nebuvo įskaiÄiuotas. Tai yra, ieÅ¡kovÄs praÅ¡o teismo nusprÄsti ir įpareigoti atsakovÄ , kad Å¡is privalo atlikti naujus kadastrinius matavimus taip, kad iÅ¡ jo nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybei priklausanti žemÄs sklypo dalis - vieÅ¡ojo bendrojo naudojimo kelias, ir, naujai atlikus kadastrinius matavimus, naujai suformuotus žemÄs sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
22. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktÄ (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , pagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs pareiÅ¡kusios ieÅ¡kinį L.
S., fiziniam asmeniui dÄl savivaldybei priklausanÄio vietinÄs reikÅ¡mÄs kelio iÅ¡skyrimo iÅ¡ sklypo, pasirinko netinkamÄ atsakovÄ ir vertinti padarytų iÅ¡vadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, teisÄjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsakovas L. S. neturi teisÄs atlikti kadastrinius matavimus valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄiam žemÄs sklypui (keliui), kuris faktiÅ¡kai nors ir yra jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, taÄiau jam nepriklauso.
23. NagrinÄjamoje situacijoje, įvertinus galiojanÄius teisÄs aktus, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent ŽemÄtvarkos skyrius, nustatÄs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dÄl kurių susidarÄ Å¾emÄs sklypo ploto ir (arba) žemÄs sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. â apskrities virÅ¡ininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. â NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemÄtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimÄ , o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.
TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , yra žemÄtvarkos skyriaus pareiga, o ne atsakovo (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau â ir Kadastro nuostatai) 21 punktas (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), todÄl ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs pasirinko netinkamÄ atsakovÄ , atmeta kaip nepagrįstÄ .
24. IeÅ¡kovÄs apeliaciniu skundu teigia, kad NŽT yra parengusi iÅ¡vadÄ , jog atsakovui priklausanÄių žemÄs sklypų atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Atsakovas informuotas dÄl bÅ«tinybÄs tikslinti jo nuosavybÄs teise valdomų žemÄs sklypų planus, jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tvarka jis turi atlikti sklypų kadastrinius matavimus, bet atsakovas žemÄs sklypų kadastrinių matavimų neatliko, nors NŽT iÅ¡vada yra galiojanti ir vykdytina. Šį ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentÄ teisÄjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, dÄl sekanÄių priežasÄių.
25. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimamų dokumentų, suformuluota tokia teisÄs taikymo taisyklÄ: administracinÄs procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje, jais dažniausiai nÄra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dÄl kurio buvo pradÄta administracinÄ procedÅ«ra.
Tokiais dokumentais gali bÅ«ti sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusijÄ su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar iÅ¡nykimu (pasibaigimu). Tarpiniais administracinÄs procedÅ«ros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nÄra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai, kurie suinteresuotiems asmenims dažniausiai materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Tokiais tarpiniais dokumentais gali bÅ«ti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A-261-69/2011).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 79 punktas). Taigi, iÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovių argumentas dÄl NŽT iÅ¡vados privalomumo yra nepagrįsta, nes pirma, NŽT iÅ¡vada, kaip tarpinis dokumentas, negali bÅ«ti privalomai vykdytina. Antra, jeigu darant prielaidÄ , kad NŽT iÅ¡vadoje nurodyti įpareigojimai yra privalomi atsakovui, tai tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, subjektinÄ teisÄ galÄtų reikÅ¡ti ne apeliantÄs, o institucija parengusi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tent â NŽT.
Tai dar kartÄ pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį netinkamam atsakovui.
26. IeÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde apeliuoja ir į tai, jog bylÄ nagrinÄjÄs teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas, t. y. pasisakÄ dÄl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų aplinkybių, ir nepagrįstai pripažino, jog iÅ¡skiriant vietinÄs reikÅ¡mÄs keliÄ , keistųsi atsakovo sklypo ribos, dÄl ko turÄtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams (žemÄs įstatymo 46 straipsnis), tuo paÄiu nurodydamas kokia institucija turi teisÄ tai daryti, inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta NŽT padaryta klaida. Pasak apelianÄių, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas treÄiojo asmens NŽT netinkamus veiksmus, iÅ¡Äjo už ieÅ¡kinio ribų, t. y. pasisakÄ dÄl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų faktų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis).
27. TeisÄjų kolegija pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinÄjimo dalyko nustatymas yra ginÄo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinÄja ginÄÄ neperžengdamas ginÄo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinÄjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginÄo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto.
IÅ¡ to seka, kad kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstÄs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisÄs normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkanÄiÄ iÅ¡dÄstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , todÄl toks teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeiÄiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis; žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje AB Ūkio bankas v.
B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Kita vertus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄs praÅ¡ydamos teismo įpareigoti atsakovÄ atlikti tam tikrus veiksmus, net nenurodÄ teisinio pagrindo.
28. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä atsakovÄ Ä¯pareigoti atlikti veiksmus taip, kad bÅ«tų iÅ¡skirtas valstybei priklausantis vieÅ¡ojo naudojimo kelias (6 metrų ploÄio, kokį nustatÄ savivaldybÄ, o ne 4 metrų koks buvo nuo pat sklypų įsigijimo dienos). Atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir palaikydamas savo pozicijÄ teismo posÄdžio metu, nurodÄ, kad ieÅ¡kovių reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 40 straipsnyje numatytų atvejų, kai rengiami žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.
Taip pat atsakovas grindÄ savo atsikirtimus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 âDÄl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 125, 126 punktais, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2017 m. gegužÄs 8 d. nutarimu Nr. T5-463 âAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonesâ, TelÅ¡ių apskrities Mažeikių rajono savivaldybÄs (kadastro) vietovÄs žemÄs reformos žemÄtvarkos projektu, patvirtintu TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 1999 m. kovo 22 d.
įsakymu Nr. 364, ŽemÄs reformos žemÄtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemÄs sklypų planų rengimo ir Ä®gyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 âDÄl ŽemÄs reformos žemÄtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemÄs sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimoâ, 49 punktu ir turimais raÅ¡ytiniais įrodymais.
29. PabrÄžtina, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui (nutarÄiai) yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybÄs; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dÄl kurių teismas atmetÄ kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisÄs aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai darydamas iÅ¡vadas.
30. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisÄtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susijÄ su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todÄl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliuÄiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gegužÄs 12 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22â23 punktai; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018).
Atsižvelgdama į civilinio proceso kodekso normas bei suformuotus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dÄl tinkamos teismo sprendimo motyvavimo pareigos, teisÄjų kolegija pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neperžengÄ ieÅ¡kinio ribų. PrieÅ¡ingai, teismas vertino ne tik ieÅ¡kovių nurodomÄ faktinį pagrindÄ , argumentus, bet taip pat ir atsakovo nurodomÄ faktinį bei teisinį pagrindÄ ir argumentus, kÄ teismas ir privalo padaryti. Tik iÅ¡analizavÄs ginÄo situacijai taikomus teisÄs aktus ieÅ¡kovių, atsakovo ir treÄiųjų asmenų nurodomų faktinių aplinkybių visumos ir argumentų kontekste, teismas priÄmÄ pagrįstÄ teisÄtÄ ir teisingÄ sprendimÄ .
Teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovÄms ir tretiesiems asmenims nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo procedÅ«ras, iÅ¡skirdamas ir inicijuojamos procedÅ«ros dÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams svarbÄ , nes tokiÄ teismo teisÄ numato CPK 278 straipsnis. NeiÅ¡siaiÅ¡kinÄs visų bylos aplinkybių, teisÄs aktų reguliuojanÄių ginÄo situacijÄ , teismas nebÅ«tų turÄjÄs galimybÄs priimti teisingo ir teisÄto sprendimo, kÄ teismÄ Ä¯pareigoja CPK 263 straipsnis.
31. TeisÄjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog CPK 267 straipsnyje numatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba neatsiradimo, iÅ¡skyrus nurodytÄ Å¡io Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. NagrinÄjamu atveju neatlikus valstybinÄms institucijoms vienos teisinÄs procedÅ«ros, nÄra galima ir nebÅ«tų galima įvykdyti ieÅ¡kinio reikalavimų, kad ir esant palankiam sprendimui. TodÄl teismas skundžiamu sprendimu ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik kelio savininkas turi teisÄ inicijuoti procedÅ«ras dÄl kelio suformavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir pan., nes esant susidariusiai situacijai ir padarytai NacionalinÄs žemÄs tarnybos klaidai, netinkamai formuojant žemÄs sklypus, turÄtų bÅ«ti inicijuojamos procedÅ«ros dÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams (ŽemÄs įstatymo 46 straipsnis), o tai daryti turi teisÄ valstybÄs institucija arba savivaldybÄs taryba ar inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡taisyta NacionalinÄs žemÄs tarnybos padaryta klaida.
Aptariant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ teisinį reguliavimÄ , bylos faktines aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas atmeta apelianÄių argumentÄ dÄl ieÅ¡kinio nagrinÄjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstÄ .
32. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginÄe asmenys turi įstatyminÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužÄs 19 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ginÄo situacijos teisinio reguliavimo kontekste, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄs neįrodÄ, kad jos turi teisÄtÄ ir pagrįstÄ reikalavimo teisÄ atsakovui, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmetÄ.
33. Remdamasi iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme 34. Atmetus ieÅ¡kovių UAB âSedos jÄgainÄâ, UAB âTryÅ¡kių energijaâ bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ apeliacinį skundÄ iÅ¡ jų priteistinosâ po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄje teismo instancijoje atsakovo L.
S. naudai. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių UAB âSedos jÄgainÄâ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), UAB âTryÅ¡kių energijaâ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bei UAB âSaulÄs vÄjo energijaâ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct), viso 900,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄje teismo instancijoje atsakovo L.
S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. TeisÄjai Egidijus MockeviÄius DanutÄ BurbulienÄ Vytautas KurseviÄius