91d7ba36-fe50-4e65-9b26-990718eb7645 · Kauno apygardos teismas

                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-594/2018                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38442-2017-4                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S)                                                                                         1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.3.6.3.; 2.4.6.1.;

                                                                                        2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam Ž.

M.,nuteistojo Ž. M. gynėjui advokatui V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. M. (toliau – Ž. M.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo), 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V.

L. turto vagystės), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto vagystės), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu), 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, paskiriant Ž.

M. subendrintÄ 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Ž. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 29 d. 22.20 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.40 val., nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. 19.52 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val., nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 11.45 val. iki 2017 m. spalio 2 d. 11.25 val. (iÅ¡ viso 5 paros) bei suėmimo terminas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ Ž.

M. nukentėjusiosios J. B. naudai priteista 100 (vienas šimtas) eurų turtinės žalos ir 1000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ž. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties kitų žmonių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais T.

V., metė į jį skardinę su gira bei jį vijosi rankoje turimu peiliu, tuo įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.00 val., iki 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡laužęs garažo spynÄ jis įsibrovė į garažo vidų, iÅ¡ kur pagrobė vaikiÅ¡kÄ keturratį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V.

L. padarė 200 eurų turtinę žalÄ .Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, iÅ¡ J. J. jis atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo mobilaus ryÅ¡io telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – 170 eurų vertės, 300 eurų, kupiÅ«romis po 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. J. 520 eurų turtinę žalÄ .Be to, Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieÅ¡oje vietoje – turgavietėje, priekabiavo prie žmonių, vartodamas necenzÅ«rinius bei įžeidžiančius žodžius grasino juos užmuÅ¡ti, po ko, turguje prekiavusiam V.

R. bandė suduoti stikliniu buteliu bei rankomis ne mažiau kaip du kartus smogė V. R. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmÄ , tuo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.Taip pat jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 8 d., apie 06.25 val., prie kavinės „C.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iÅ¡ už nugaros priėjęs prie kavinės duris rakinančios J.

B. ir sugriebęs už kairėje rankoje laikytos rankinės jis pradėjo jÄ plėšti, o J. B. besigrumiant ir nukritus ant žemės, koja prispaudė nukentėjusios J. B. kaklÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai J. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva kakle ir deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimu kairėje plaÅ¡takoje, taip atimdamas galimybę jai pasiprieÅ¡inti pagrobė rankinę – 30 eurų vertės, piniginę – 10 eurų vertės, kurioje buvo – 8,14 eurų įvairiomis monetomis, dėklas su 10 vienetų įvairių spalvų raÅ¡iklių, bendros 23 eurų vertės, dokumentų dėklas – 3 eurų vertės, užrašų knygutė – 7 eurų vertės, „S.“ kroviklis su laidu – 5 eurų vertės, jungtis – 3 eurų vertės, Å¡ukos – 16 eurų vertė, dėklas – 10 eurų vertės, įvairi kosmetika, bendros 98 eurų vertės, auskarai su tamsiai mėlynos spalvos akutėmis – 15 eurų vertės, Kauno miesto kortelė – 1,50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J.

B. 241,50 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. praÅ¡o iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu iÅ¡ naujo ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. J. turto vagystės) ir BK 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) jį iÅ¡teisinti. Nuteistojo teigimu, nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. J. turto vagystė) ir BK 284 straipsnyje (2017 m. rugsėjo 30 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), jis nepadarė, todėl buvo nuteistas neteisingai.

Tuo tarpu dėl kitų skundžiamu nuosprendžių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo savo kaltę jis pripažino iÅ¡ esmės ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas V. K. pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.Nuteistojo Ž.

M. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas Ž. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl Ž.

M. kaltės Å¡iam padarius BK 284 straipsnyje (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant Ž. M. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, dėl ko, keisti ar naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, be kita ko, iÅ¡ esmės nepateikiant jokių savo nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų, nėra pagrindo.

Sprendžiant tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, tiek iš jo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje (dėl 2017 m. liepos 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo), 178 straipsnio 2 dalyje (dėl V. L. turto vagystės) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu), nuteistasis neginčija, nesutikdamas tik su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J.

J. turto vagystė) ir 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), teigdamas, kad Å¡ių nusikalstamų veikų jis nepadarė, dėl ko, sprendžiant nuteistojo Ž. M. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. liepos 29 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo), 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. L. turto vagystės) ir 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo J. B. atžvilgiu) klausimas iÅ¡samiau nevertinamas, pasisakant tik dėl jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J.

J. turto vagystė) ir 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas).Dėl Ž. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. J. turto vagystė).Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, Ž. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad Å¡ios nutarties 1.2 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis įvykdė svetimo, t. y. J. J., turto atvirÄ jÄ vagystę. Nors savo kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Ž.

M. nepripažino, analogiškos pozicijos laikydamasis ir apeliaciniame skunde, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir apeliacinės instancijos teisme patikrintus įrodymus, abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu šioje dalyje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ž. M. kaltę komentuojamos nusikalstamos veikos padaryme betarpiškai patvirtina nukentėjusiosios J. J., liudytojos K. I. Š. parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kurių įvertinimas Ž.

M. parodymų visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Juo labiau, jog paties nuteistojo parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose, nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ Å½. M. savo kaltės nepripažino, iÅ¡ esmės nepateikdamas jokių jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių vertinimo (t. 1, b. l. 186), vėlesnėje apklausoje jis jau pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, pažymėdamas, jog iÅ¡ J.

J. pagrobtÄ telefonÄ (įvardindamas ir jo modelį – S. G.) jis pardavė už 70 eurų, kitus daiktus iÅ¡metė, o pinigus iÅ¡leido savo reikmėms (t. 2, b. l. 146). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Å¡ias aplinkybes nuteistasis vėlgi paneigė, savo kaltės komentuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino, analogiÅ¡kos pozicijos laikydamasis ir apeliaciniame skunde. Vadovautis tokiais prieÅ¡taringais nuteistojo parodymais ir jų visumoje spręsti Ž. M. kaltės klausimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, jog ir teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne jo paties parodymų visuma, bet kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.Å ių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , tuo pačiu ir atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ , visų pirma aptartini nukentėjusiosios J.

J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Jos teigimu, komentuojamo įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli parduotuvės „M.“ esančiame sustojime, asmuo jai iÅ¡plėšė rankinukÄ bei suplėšė striukės Å¡onÄ . Ä®vykį matė K. I. Å ., kuriÄ ji tuo metu buvo sutikusi, ir kažkoks vyriÅ¡kis su dviračiu. Tuo metu ji buvo iÅ¡gėrusi alkoholio, bet neblaivi nesijautė. Po įvykio tiek K. Å ., tiek ir įvykį matęs vyriÅ¡kis sakė, kad pažįsta rankinukÄ pagrobusį asmenį, teigdami, jog tai buvo Ž.

M.. Ji pati to asmens nepažinojo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas Å¡io įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 162-163), tiek ir pateikdama 2017 m. rugsėjo 22 d. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 154-155), todėl netikėti J. J., be kita ko, įspėtos ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodymais, abejoti jų patikimumu ar objektyvumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog iki įvykio Ž. M. ji nepažinojo, jokių tarpusavio konfliktų su Å¡iuo asmeniu neturėjo, todėl pagrindo jį melagingai apkalbėti nukentėjusioji neturėjo.

Manyti prieÅ¡ingai, tuo pačiu abejoti nukentėjusiosios aukščiau aptartų parodymų visuma, teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu parodžiusi, jog prieÅ¡ komentuojamÄ Ä¯vykį ji buvo prie parduotuvės „M.“, kur gėrė alų kartu su K. I. Å . ir kitais pažįstamais, t. y. R. ir dar kitu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu Å¡ias aplinkybes J. J. iÅ¡ esmės nutylėjo. Å ie neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose, sprendžiant klausimÄ dėl J.

J. turto pagrobimo, kai visose baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijose nukentėjusioji aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, jog komentuojamus neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko bÅ«tent Ž. M. (šį asmenį aptariamo įvykio metu pažino K. I. Å .), esminės reikÅ¡mės vis tik neturi. Å iuo aspektu sprendžiant Ž. M. kaltės klausimÄ atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios parodymuose minimos liudytojos K. I. Å . iÅ¡dėstytas vertinamo įvykio aplinkybes. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad įvykio dienÄ tarp Ž.

M. ir J. J. kilo konfliktas, kurio metu J. J. užstojo jos vyriÅ¡kis R., o Ž. M. griebė rankinukÄ ir pabėgo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neneigdama, jog J. J. rankinės pagrobimÄ analizuojamu atveju įvykdė bÅ«tent Ž. M., komentuojamo įvykio aplinkybes K. Å . aiÅ¡kino kiek kitaip, nurodydama, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.05 val., kartu su J. J. ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo fontano, link sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Priėjus sustojimÄ , prabėgdamas vaikinas nuplėšė rankinę su joje buvusiais daiktais nuo rankos J.

J. rankos ir nubėgo. Šį vaikinÄ , ji atpažino kaip iÅ¡ matymo jai pažįstamÄ asmenį Ž. M. (t. 1, b. l. 180–181). IÅ¡ Å¡ių liudytojos parodymų visumos seka, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji betarpiÅ¡kai patvirtino, jog vienokiomis (kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo) ar kitokiomis (nuteistasis J. J. rankinę pagrobė prabėgdamas pro Å¡alį ir iÅ¡plėšdama jÄ nukentėjusiajai iÅ¡ rankų) aplinkybėmis nukentėjusiosios rankinę su joje buvusiais daiktais vertinamo įvykio metu pagrobė bÅ«tent Ž.

M., kas visumoje neabejotinai patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek ir Ž. M. kaltę padarius jam inkriminuotÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos K. I. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos iÅ¡ esmės patvirtino, pažymėdama ir tai, kad Å¡iuo metu komentuojamo įvykio aplinkybių gerai nebepamena, iÅ¡dėstydama ir savo subjektyviÄ nuomonę dėl J.

J. turto vagystės – tai, jos teigimu, galėjo padaryti R., kas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vis tik nepasitvirtino, Å¡iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai paneigė ir nukentėjusioji J. J., teigdama, jog Å¡is asmuo nieko iÅ¡ jos nepagrobė, todėl Å¡iuo atveju, spręsdamas Ž. M. kaltės klausimÄ , apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi K. I. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, atmetant tiek nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, tiek ir liudytojos K.

I. Å . iÅ¡keltÄ versijÄ , jog J. J. daiktus galėjo pagrobti ir kitas asmuo, paminėtina ir tai, kad bylos duomenimis, be kitų iÅ¡ J. J. komentuojamo įvykio metu pagrobtų daiktų, buvusių jos rankinėje, iÅ¡ jos buvo pagrobtas ir mobilaus ryÅ¡io telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, į telefonÄ , kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 21.42 val., iki 2017 m. rugsėjo 22 d., buvo įdėtos SIM kortelės, kurių abonentų numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Å iuos telefonų numerius ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. M. nurodė kaip savo kontaktinius telefonus, todėl abejoti, komentuojamų telefono numerių priklausomybe analizuojamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Å iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtina ir 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl Ž. M. naudotų telefono abonento numerių užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 169–177, 178), iÅ¡ ko seka, kad J. J. mobilaus ryÅ¡io telefonu, po jo pagrobimo, naudojosi bÅ«tent Ž.

M.. Å i aplinkybė teisiamojo posėdžio metu duotais Ž. M. parodymais paneigta nebuvo, aplinkybių, kuriomis J. J. mobilaus ryÅ¡io telefone veikė su Ž. M. asmeniu siejamos SIM kortelės, paaiÅ¡kinti jis nesugebėjo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtindamas, jog jam priklausanti SIM kortelė komentuojamo įvykio metu iÅ¡ tiesų buvo įdėta į J. J. telefonÄ , tačiau jai matant ir leidus. Atmetant Å¡iÄ nuteistojo versijÄ visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis, J.

J. turto vagystė buvo įvykdyta 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.05 val., tuo tarpu nuteistajam priklausančios SIM kortelės nukentėjusiosios telefone veikė nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., 21.42 val., iki 2017 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po komentuojamos rankinės pagrobimo. Be to, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje J. J. nurodė, jog Ž. M. ji nepažinojo, nepatvirtindama ir aplinkybės, jog įvykio dienÄ ji bÅ«tų davusi Ž. M. savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės paneigė ir liudytoja K.

I. Å ..Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , neabejotina, jog Ž. M. veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra tinkamas. Aukščiau aptartų duomenų analizė suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog komentuojamo įvykio metu bÅ«tent Ž. M. pagrobė J. J. rankinę su joje buvusias daiktais, kuriuos nuosekliai įvardino nukentėjusioji, tam tikrų daiktų buvimÄ rankinėje analizuojamo įvykio metu patvirtino ir liudytoja K. I. Å .. Tokiu bÅ«du abejoti nuteistojo kalte padarius atvirÄ J.

J. turto vagystę ir Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu Ž. M. nesutikimu su savo veiksmų juridiniu vertinimu, nėra pagrindo. Dėl Ž. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 30 d. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas).Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Komentuojamame straipsnyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal komentuojamo straipsnio nuostatas Ž. M. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 11.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – turgavietėje, priekabiavo prie žmonių, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius grasino juos užmušti, po ko, turguje prekiavusiam V.

R. bandė suduoti stikliniu buteliu bei rankomis ne mažiau kaip du kartus smogė V. R. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį. Nors apeliaciniu skundu su Å¡ių Ž. M. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį nesutinkama, teigiant, kad savo kaltės Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis nepripažino, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė, įvertinus kitus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, pakankamo pagrindo abejoti Ž.

M. kalte, nesudaro. Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad, sprendžiant iÅ¡ Ž. M. apylinkės teisme duotų parodymų visumos, jis pripažino komentuojamo įvykio dienÄ kartu su E. S. vartojęs alkoholį, užsukęs į turgavietę (vieÅ¡oji vieta) ir ten su kažkuo susimušęs (tokiais savo veiksmais neabejotinai sutrikdydamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį), pažymėdamas, jog kitų įvykio detalių jis iÅ¡ esmės nepamena, čia pat paaiÅ¡kindamas, jog įvykio metu jis niekam negrasino, suduoti V.

R. buteliu nebandė, jokio stiklinio butelio neturėjo. Remtis tokiais neinformatyviais, tuo pačiu ir prieštaringais (teigdamas, jog jokių vertinamo įvykio detalių jis nepamena, to paties teisiamojo posėdžio metu nuteistasis vis tik nurodo, jog jokio butelio su savimi neturėjo ir V. R. juo suduoti nebandė) nuteistojo parodymais, įvertinus tai, kad savo kaltę šios nusikalstamos veikos padaryme ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino iš esmės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog jo kaltę šios nusikalstamos veikos padaryme betarpiškai patvirtino nukentėjusysis V.

R., liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti asmenys (V. C. ir L. Č.) bei kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja. Kaip nustatyta nukentėjusiojo V. R. parodymais, jam bÅ«nant turgavietėje, į jÄ atėjo du neblaivÅ«s vyriÅ¡kiai (vienas iÅ¡ jų – Ž. M.) ir pradėjo kabinėtis prie žmonių. Jie buvo grubÅ«s, todėl jis liepė jiems dingti. Vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių norėjo paimti sÅ«rį nuo jo prekystalio, tačiau tai pastebėjęs, pasakė, kiek tas sÅ«ris kainuoja, po ko, pasakęs, „gal jis durnas“, vyriÅ¡kis užsimojo rankose turimu buteliu, ėmė kabinėtis prie kitų žmonių.

Jis liepė vyrams eiti iÅ¡ turgaus, o Å¡iems pasakius neaiÅ¡kinti, jis (nukentėjusysis) nurodė, jog atims ramentÄ . Tuo metu Ž. M. agresyviai artėjo prie jo (nukentėjusiojo) su rankoje turėtu buteliu, norėjo jam suduoti, tačiau jis smÅ«gio iÅ¡vengė ir kartu su kitais turgaus prekeiviais šį asmenį sulaikė. Ž. M. draskėsi. Sulaikant Ž. M., jam iÅ¡ tiesų buvo suduoti smÅ«giai. Ž. M. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino, sakė: „tau galas bus“, „tau viskas bus“.

Å iuo metu tiksliai aplinkybių neatsimena, jam atrodo, kad Ž. M. nespėjo suduoti, nes jis iÅ¡vengė smÅ«gio ir pats puolė sulaikyti Ž. M.. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , parodymais, teisinio pagrindo nėra. Iki komentuojamo įvykio Ž. M. jis nepažinojo, todėl nukentėjusiojo suinteresuotumas melagingai apkalbėti nuteistÄ jį, nenustatytas. Be to, nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ esmės atitiko ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams jo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , kuriÄ betarpiÅ¡kai patvirtino liudytojas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis L.

Č. (t. 2, b. l. 28), savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtindamas ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, aukščiau aptartiems nukentėjusiojo parodymams neprieÅ¡tarauja ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 1, 14–15), kuriuos teisiamojo posėdžio metu V. R. patvirtino kaip teisingus, papildomai paaiÅ¡kindamas, kad nors teisme jis ir nurodė, jog Ž. M. jam smÅ«gių nesudavė, tačiau tokius jo parodymus sÄ lygojo tai, kad smÅ«giai į veidÄ komentuojamo įvykio metu jam suduoti nebuvo – smÅ«giuojama buvo į kÅ«nÄ .

Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, pakankamo pagrindo atmesti juos kaip nepagrįstus ir nepatikimus bei nesivadovauti jais sprendžiant kaltininko kaltės klausimÄ , nesudaro. Juo labiau, kai esminėse asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybėse jie atitinka tiek faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, tiek ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymus. Å ių duomenų plotmėje vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V.

R. išdėstytas komentuojamo įvykio aplinkybes betarpiškai patvirtino ir liudytojas V. C.. Jo teigimu, į turgelį atėjo du neblaivūs asmenys. Jie iš vienos prekiautojos pasiėmė obuolius ir tiesiog nuėjo, iš V. R. norėjo paimti sūrį nesumokėję. Dėl to tarp vyriškių ir V. R. kilo konfliktas. V. R. liepė susimokėti už sūrį, o vienas iš vyriškių pasiuntė jį necenzūriniais žodžiais. Tada tas vyriškis užsimojo buteliu trenkti, bet nepataikė, o galiausiai pats gavo į nosį. Iš esmės analogiškai komentuojamo įvykio aplinkybes, jas kiek papildydamas, liudytojas aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20), šiuos savo parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtindamas kaip teisingus, pažymėdamas, kad asmuo trenkė buteliu V.

R., bet nepataikė, nes V. R. iÅ¡sisuko nuo smÅ«gio (kas iÅ¡ esmės atitinka aukščiau aptartų nukentėjusiojo V. R. parodymų visumÄ ), tada užsimojo dar kartÄ , bet V. R. jam sudavė, gavosi muÅ¡tynės, kurių metu asmuo buvo sulaikytas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejojant nukentėjusiojo V. R. parodymų, iÅ¡ esmės patvirtinančių esmines Ž. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įvykdymo aplinkybes, patikimumu, akcentuotina ir tai, kad bylos duomenimis, įvykio vieta, kurioje analizuojamo įvykio dienÄ kilo konfliktas tarp V.

R. ir Ž. M., buvo filmuojama, o vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, išsamiai aprašytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neabejotinai patvirtina tiek nukentėjusiojo V. R., tiek liudytojo V. C. išdėstytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, tuo pačiu iš esmės paneigdamos Ž. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog V. R. jis suduoti neketino (vaizdo įraše matomi Ž. M. suduoti smūgiai V. R.), butelio su savimi jis neturėjo (Ž.

M. rankose matomas daiktas, panaÅ¡us į stiklinį butelį). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , neabejojant, jog komentuojamas konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje – turgavietėje, t. y. tokioje vietoje, kur bet kokiu momentu gali lankytis bet kokie asmenys, bei smÅ«gių V. R. sudavimo faktu, vertinant Å¡iuos nuteistojo veiksmus BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių plotmėje, atkreiptinas Ž. M. dėmesys, jog smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Kartu pažymėtina, kad esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž.

M. dar iki vertinamo konflikto su V. R., kabinėjosi prie turgavietės prekeivių – nesumokėjęs nuo prekystalio paėmė obuolį, norėjo pasisavinti ir V. R. parduodamÄ sÅ«rį, po to, kai buvo sudrausmintas, garsiai reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tuo metu turgavietėje buvusiems asmenims (tiek prekeiviams, tiek ir pirkėjams) neabejotinai kėlė įtampÄ ir baimę, trikdė normaliÄ turgavietės veiklÄ , dėl neteisėto Ž. M. elgesio neabejotinai buvo sutrikdytas turgavietės darbas – remiantis byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, siekdami sulaikyti Ž.

M., į pagalbÄ V. R. atbėgo ir kiti tuo metu turgavietėje buvę asmenys, kÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojas V. C., be kita ko, nurodęs, jog yra pasipiktinęs dėl tokio Ž. M. elgesio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti tuo, kad aukščiau apraÅ¡ytais neteisėtais Ž. M. veiksmais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo.PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡dėstytos aplinkybės, jog komentuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ analizuojamo įvykio metu padarė ne jis, bet E. S.. Vertinant šį nuteistojo argumentÄ vis tik pažymėtina, kad nors analizuojamu atveju neabejotina, jog E. S. komentuojamo įvykio metu buvo kartu su Ž.

M. (tai patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bet ir įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as), tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje E. S. kaltės klausimas nesprendžiamas. Tuo tarpu Ž. M. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra betarpiÅ¡kai patvirtinti aukščiau aptartų duomenų, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja, visuma. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos nuteistojo abejonės dėl jo kaltumo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Nuteistojo skundo motyvai, kad jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, jis nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais bei apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡vardintais kitais įrodymais. Pripažindamas Ž. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tokiu bÅ«du, keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos nuosprendį nėra jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko, nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį paliekant nepakeistÄ .Dėl bausmėsPrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyti teiginiai dėl per griežtos skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (Å¡is nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvas nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas nebuvo).

Neabejojant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtų bausmių, tiek ir galutinės subendrintos bausmės griežtumu bei proporcingumu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (178 straipsnio 2 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (284 straipsnis) nusikaltimų kategorijoms, veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje Ž. M. buvo ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už esmės analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ (t. 2, b. l. 153-165), jo daromos nusikalstamos veikos (atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ir už plėšimÄ ) savo pobÅ«džiu sunkėja.

Be to, praeityje Ž. M. atžvilgiu buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau įvertinus tai, kad analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už net 5 nusikalstamų veikų padarymÄ , leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui jos neturėjo, Ž. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å ių duomenų visuma nuteistÄ jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Ž. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kÄ neabejotinai patvirtina ir nuteistojo praeityje buvę baustumai, tame tarpe ir už analogiÅ¡kų veiksmų atlikimÄ â€“ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, svetimo turto pagrobimas ir pan., administracine tvarka (t. 2, b. l. 166–170).

Å ių duomenų plotmėje neabejojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. M. paskirtų bausmių individualizavimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, įgijęs vos 7 klasių iÅ¡silavinimÄ , tačiau niekur nedirba ir nesimoko, kas įvertinus jo daromų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų pobÅ«dį teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pajamos, gaunamos iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo yra pagrindinis Ž.

M. pragyvenimo Å¡altinis, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog prioritetÄ nuteistasis savo gyvenime teikia svaiginimuisi alkoholiu ir nusikaltimų darymui, bet ne sÄ Å¾iningam darbui ir norui pasitaisyti. Ä®vertinus aukščiau paminėtas nuteistojo Ž. M. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, jo elgesį taikant jam Å¡velnesnio pobÅ«džio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimÄ , skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ , tiek ir subendrintÄ bausmę) vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės nėra per griežtos, jos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant Ž. M. paskirtÄ bausmę buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti jo teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                                Albinas Antanaitis                                                                                                                                            Evaldas Gražys                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Daiva Jankauskienė