2020-04-15 Nr. AB-7316-3-61-3-01319-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-300-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01319-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai D. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 3R-132(AG-87/02-2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir pareiškėjos D. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti.

2. Atsakovas nurodė, kad Komisijos Sprendimu panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 6 d. informacinio pobūdžio raštas Nr. A33(l)-898-(423) ir atsakovas įpareigotas įskaityti D. K. buvimo Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį. Atsakovo manymu, Komisija neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai išaiškino 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-152 4 straipsnio 3 dalį, kurioje išdėstyta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punktas nauja redakcija. Komisijos Sprendimu pažeisti kitų asmenų, esančių eilėje gauti socialinį būstą, teisės ir teisėti interesai, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

3. Atsakovas paaiškino, kad pagal pateiktą savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ pažymos kopiją pareiškėja D. K. nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą ir 2015 m. lapkričio 24 d. išbraukta iš minėto sąrašo – kai asmuo ar šeima išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją. Pareiškėja nuo 2015 m. sausio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau tik 2016 m. kovo 21 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 2016 m. kovo 29 d. Administracija raštu Nr. A33(1)-1989 (4.23) informavo pareiškėją dėl jos įrašymo į sąrašą – eilės Nr. 322. 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-152 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeitė 2014 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir nustatė, kad asmuo ar šeima (visi šeimos nariai), išvykę gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ir šios savivaldybės vykdomajai institucijai pateikę prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą šioje savivaldybėje, įskaitant jų buvimo ankstesnės savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. sausio 25 d. D. K. pateikė Administracijai prašymą įskaityti jos buvimo Vilniaus miesto savivaldybės Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąraše, laikotarpį į analogišką sąrašą Vilniaus rajono savivaldybėje. 2018 m. vasario 6 d. Administracija raštu Nr. A33(l)-898-(423) (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad pagal pateiktą SĮ Vilniaus miesto būsto“ pažymą, D. K. iš Vilniaus miesto savivaldybės sąrašo išbraukta 2015 m. lapkričio 24 d., Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl jos prašymas negali būti patenkintas. Pareiškėja apskundė Raštą Komisijai, kuri padarė išvadą, kad pareiškėjos situacijoje pažeisti lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai, užtikrinantys, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, taip pat asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius ir patenkino pareiškėjos skundą.

5. Administracijos nuomone, Komisijos sprendimas yra šališkas, nes tokiu būdu bus sudaromos nevienodos sąlygos D. K. ir kitiems, jau esantiems eilėje gauti socialinį būstą, jei buvimas Vilniaus miesto savivaldybės sąraše jai bus įskaitomas nepriklausomai nuo to, kad nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. kovo 21 d. pareiškėja savo noru prarado teisės į paramą būstui išsinuomoti. Pareiškėja yra sąrašo 131 vietoje iš 226 asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto, o tarp šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, pareiškėjos numeris 24 iš 45 asmenų. Komisija Sprendimu susiejo Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto naują redakciją su Įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, tačiau, Administracijos manymu, Įstatymo 30 straipsnis taikomas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į eiles paramai gauti pagal seną Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Terminas imperatyviai nustatytas įstatyme, teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Administracija teismo prašė panaikinti Komisijos Sprendimą ir pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Pareiškėja D. K. atsiliepimo į Administracijos skundą nepateikė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja D. K. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl atsakovo Administracijos Rašto panaikinimo. Pareiškėja nuo 2015 m. sausio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. D. K. nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą ir 2015 m. lapkričio 24 d. išbraukta iš minėto sąrašo – kai asmuo ar šeima išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją. 2016 m. kovo 21 d. D. K. pateikė atsakovui prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 2016 m. kovo 29 d. Administracija raštu Nr. A33(1)-1989(4.23) informavo pareiškėją apie jos įrašymą į sąrašą – eilės Nr. 322. 2018 m. sausio 25 d. D. K. pateikė Administracijai prašymą įskaityti jos buvimo Vilniaus miesto savivaldybės Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąraše laikotarpį į sąrašą Vilniaus rajono savivaldybėje. Raštu pareiškėja buvo informuota, jog jos prašymas negali būti patenkintas. D. K. apskundė minėtą sprendimą Komisijai, kuri patenkino D. K. skundą, panaikino Administracijos Raštą, įpareigodama įskaityti D. K. buvimo Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį.

9. Teismas nurodė, kad pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto pakeitimu nustatyta asmens (šeimos) teisė, persikėlus į kitą gyvenamąją vietovę, šioje vietovėje prašyti įskaityti laikotarpį, kurį asmuo (šeima) išbuvo ankstesnėje gyvenamojoje vietovėje. Vilniaus rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A27(1)-2617, 10 punkte nurodyta, kad Sąrašai sudaromi pagal prašymo užregistruoti Administracijoje datą ir laiką. D. K. 2016 m. kovo 21 d. pateikė Administracijai prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą jos 3 asmenų šeimą, atitinkančią jaunos šeimos kriterijus. Administracijos 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. A33(10-1989(4.23) „Dėl įrašymo į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti“ pareiškėja informuota apie prašymo patenkinimą ir įrašymą į Vilniaus rajono gyventojų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (eilės Nr. 322), teismo sprendimo priėmimo metu – eilės Nr. 131.

10. Teismas padarė išvadą, jog Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos situacijoje pažeisti lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai, užtikrinantys, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, taip pat asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (Įstatymo 3 str. 1–2 p.). Pareiškėja nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto gyventojų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, o nuo 2016 m. kovo 21 d. įrašyta į sąrašą Vilniaus rajono savivaldybėje. Nors Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad asmenims ir šeimoms, kurioms parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Teismas sprendė, kad vertinant susiklosčiusią situaciją bei atsižvelgiant į bendrą įstatymo paskirtį, taikymo principus ir šio įstatymo reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai įskaitytinas jos šeimos buvimo ankstesnės savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpis, nes priešingu atveju vieniems asmenims (šeimoms) buvimas ankstesnės savivaldybės sąraše laikotarpis bus įskaitomas, o kitiems ne, tokiu būdu sudarant nevienodas sąlygas pretenduojant į paramą būstui išsinuomoti.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis garantuoja asmenims, kad prieš įstatymą visi yra lygūs. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo srityje galioja bendra taisyklė – įstatymas atgal negalioja, tačiau pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra numatytos išimtys, kai norminis teisės aktas turi atgalinio poveikio galią, t. y. jo normos taikomos faktams, įvykiams, kurie atsirado iki to akto įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, kad Komisijos Sprendimas pagrįstas ir teisėtas ir atsakovo skundą atmetė.

III. 12. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Komisijos Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališki, nes jei pareiškėjai D. K. buvimas kitos – Vilniaus miesto savivaldybės sąraše bus įskaitomas, o kitiems jau esantiems eilėje gauti socialinį būstą – ne, asmenims bus sudaromos nevienodos sąlygos. Administracija skunde atkreipė dėmesį į tai, kad D. K. nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo įrašyta į sąrašą Vilniaus miesto savivaldybėje, nors nuo 2015 m. sausio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir tik 2016 m. kovo 21 d. pateikė Administracijai prašymą įrašyti ją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

14. Pakeitimo įstatymas, pakeitęs Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punktą įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir nustatė, kad asmuo ar šeima (visi šeimos nariai), išvykę gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ir šios savivaldybės vykdomajai institucijai pateikę prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą šioje savivaldybėje, įskaitant jų buvimo ankstesnės savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį. Administracija laikosi pozicijos, kad Įstatymu nustatytas nepertraukiamas perėjimo iš vieno sąrašą į kitą procesas, o nagrinėjamu atveju pareiškėja nuo 2015 m. sausio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą pateikė tik 2016 m. kovo 21 d.

15. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto naują redakciją su Įstatymo 30 straipsnio nuostatomis. Atsakovo manymu, Įstatymo 30 straipsnio 1 dalis aktuali asmenų ir šeimų, kurie buvo įrašyti į eiles paramai gauti pagal seną Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o 30 straipsnio 9 dalis galioja asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d. Pagal pateiktą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažymą pareiškėjai D. K. parama teikiama nuo 2006 m. spalio 20 d.

16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad šiuo atveju norminis teisės aktas galioja atgal, nes teisės akto įsigaliojimo terminas yra imperatyviai nustatytas Pakeitimo įstatyme. Šiuo atveju apie įstatymo galiojimą atgal nėra nurodyta.

17. Pareiškėja D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 6 d. rašto Nr. A33(l)-898-(423), kuriuo atsisakyta įskaityti į pareiškėjos D. K. buvimo Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. į Vilniaus rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Atsisakymą atsakovas grindė tuo, kad Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija, suteikianti tokią galimybę, įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., o pareiškėja iš analogiško Vilniaus miesto savivaldybės sąrašo buvo išbraukta 2015 m. lapkričio 24 d.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

21. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatė, kad asmuo ar šeima (visi šeimos nariai), išvykę gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ir šios savivaldybės vykdomajai institucijai pateikę prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą šioje savivaldybėje, įskaitant jų buvimo ankstesnės savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš Vilniaus miesto savivaldybės išvyko ir nuo 2015 m. sausio 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje pagal jos 2016 m. kovo 21 d. prašymą buvo įtraukta Vilniaus rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Pažymėtina, kad pareiškėja prašymą įskaityti jos buvimo Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., pateikė 2018 m. sausio 25 d., t. y. jau įsigaliojus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijai, numatančiai tokią galimybę.

23. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 9 dalį asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai parama būstui įsigyti ir išsinuomoti teikiama nuo 2006 m. spalio 20 d., todėl jai taikytinos Įstatymo nuostatos.

24. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti principai: lygiateisiškumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; socialinio teisingumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.

25. Atsižvelgus į minėtus Įstatyme įtvirtintus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti principus, Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pateiktą principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo aiškinimą, pagal kurį teisės aktų galia nukreipiama į į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas atsakovo Raštas neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai įpareigotas įskaityti pareiškėjos buvimo Vilniaus miesto savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį. Priešingu atveju būtent pareiškėjos atžvilgiu būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nes pakeitus Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą reglamentavimą ir juo nustačius palankesnes sąlygas paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti, pareiškėja, lyginant su kitais asmenimis, pretenduojančiais į tokią paramą pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reglamentavimą atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė