91d1f3b8-7bbe-449f-9405-e647f12ed1d2 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-642-873/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13997-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei (nuotoliniu bÅ«du, „Zoom“ programa), nuteistojo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

P. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbÄ , o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skiriant draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 23 d., 10.20 val., iki 2022 m. balandžio 24 d., 15.41 val., iÅ¡bÅ«tas laikas. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

T. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui ir nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ : 2022 m. balandžio 23 d., apie 9.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės girtumas), žodinio konflikto metu tyčia abiem rankomis paėmė savo žmonÄ R. P., gim. (duomenys neskelbtini), už abiejų rankų ir 1 (vienÄ ) kartÄ stipriai pastÅ«mė į spintÄ , tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose rankose.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę. PraÅ¡o panaikinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę.

Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, jeigu nebuvo galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Barber Messengue ant Jokardo v. Spain, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-532-2012, Nr. 2K-619-2012, Nr. 2K-232/2019 ir kt.). Pažymi, jog neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalis).

Tvirtina, kad jo veiksmuose nėra nustatyti visi bÅ«tini BK 189 straipsnyje (pastaba – nurodytas straipsnis netaisytas) numatytos nusikaltimo sudėties požymiai. 2.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, dėl ko jam paskirta per griežta laisvės apribojimo bausmė. Pažymi, kad bausmė turi atitikti veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , veikos darymo metu ir po jos.

Mano, kad teismas visas Å¡ias aplinkybes įvertino netinkamai ir paskyrė per griežtÄ (per ilgos trukmės) laisvės apribojimo bausmę. 2.3. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji faktiÅ¡kai jam pretenzijų neturėjo, iÅ¡ esmės gailėjosi dėl to, kad buvo iÅ¡kviesta policija, neprašė skirti griežtos bausmės, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė. Pažymi, jog su nukentėjusiÄ ja susitaikė, jos atsiprašė, bendrauja toliau, augina sÅ«nų. Pažymi ir tai, kad su nukentėjusiÄ ja vakare prieÅ¡ įvykį kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o kitÄ rytÄ ginčas kilo dėl to, kad nukentėjusioji nerado, kur, bÅ«dama neblaivi, padėjo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (telefonÄ vėliau surado pati). 2.4.

Kaip teigia, teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantas dirba, prisideda prie nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, dėl savo padarytų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu labai gailisi. 2.5. Apeliantas nurodo, jog teismas be pagrindo nuosprendyje pripažino, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. 2.6. Nuteistasis nurodo, jog padaryta nusikalstama veika nesunki, pasekmių nesukėlė. Apelianto nuomone, ir trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.7.

Apeliantas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – paskirta be pakankamo pagrindo. Nurodo, kad yra iÅ¡klausęs analogiÅ¡kÄ kursÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose 2021 metais pagal 2021 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , todėl, apelianto nuomone, pakartotinis dalyvavimas nėra tikslingas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis ginčija nuteisimÄ (skunde nurodoma – pagal BK 189 straipsnį), nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 5. Nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje nesant objektyvių, patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę, įrodymai baudžiamojoje byloje nebuvo vertinti tinkamai, nebuvo nustatyta visų nusikaltimo sudėties požymių. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo.

6. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į Å¡eimos nario kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Veika Å¡iuo atveju objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). T. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad žodinio konflikto metu tyčia abiem rankomis paėmė savo žmonÄ R. P. už abiejų rankų ir vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mė į spintÄ , tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose rankose.

7. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo pozicija dėl konflikto su nukentėjusiÄ ja aplinkybių viso proceso eigoje nebuvo nuosekli. Apeliantas skunde teigia, kad su nukentėjusiÄ ja vakare prieÅ¡ įvykį kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o kitÄ rytÄ ginčas kilo dėl to, kad nukentėjusioji nerado, kur, bÅ«dama neblaivi, padėjo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (telefonÄ vėliau surado pati). Tvirtina, kad nukentėjusioji faktiÅ¡kai jam pretenzijų neturėjo, iÅ¡ esmės gailėjosi dėl to, kad buvo iÅ¡kviesta policija.

Pažymėtina, nurodo ir tai, kad su nukentėjusiÄ ja susitaikė, jos atsiprašė. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiÅ¡kino, kad jokių fizinių veiksmų prieÅ¡ sutuoktinę neatliko. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad konfliktas buvo žodinis, R. P. paprašė tėvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, atvykę pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė. Apeliantas nurodė prieÅ¡ minėtÄ konfliktÄ matęs mėlynes ant sutuoktinės kÅ«no, tvirtino, kad jos galėjo atsirasti dėl darbo specifikos (b. l. 185).

Apklaustas įtariamuoju T. P. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog 2022 m. balandžio 22 d. vakare kartu su žmona vartojo alkoholinius gėrimus, po to nuėjo miegoti, jokių konfliktų nebuvo. Ryte sutuoktinė jį pradėjo kaltinti, kad paėmė jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , apeliantas telefono nebuvo ėmęs. Atsikėlęs ieÅ¡kojo telefono, prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinė jį tris kartus pastÅ«mė. Apeliantas trenkėsi galva į sienÄ , pajuto fizinį skausmÄ . Nuteistasis sutuoktinės nestÅ«mė, prieÅ¡ jÄ nesmurtavo.

Po konflikto sutuoktinė užrakino buto duris ir neleido jam iÅ¡eiti, kaip apeliantas suprato, jo tėvas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (b. l. 91). Papildomai apklaustas įtariamuoju T. P. nurodė, kad lieka prie savo duotų parodymų, žmonos nestumdė ir nemušė (b. l. 99). Kaip matyti, apeliantas iÅ¡ pradžių teigė, jog nukentėjusioji pati naudojo smurtÄ , pirmosios instancijos teisme to nebenurodė, tačiau aiÅ¡kino, jog jau prieÅ¡ konfliktÄ matė mėlynes ant sutuoktinės kÅ«no, o Å¡ios galėjo atsirasti dėl nukentėjusiosios darbo specifikos, apeliaciniame skunde konflikto detalių nebenurodė, tačiau pažymėjo, jog su nukentėjusiÄ ja susitaikė, jos atsiprašė.

Apibendrinus, vertintina, jog apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, neigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus. Visgi, byloje surinktų, apylinkės teismo įvertintų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrintų duomenų visuma paneigia Å¡iuos nuteistojo parodymus, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti nepatikimais ir laikyti gynybine versija.

8. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji aiÅ¡kino, jog įvykus posėdžiui dėl skyrybų T. P. paėmė jos telefonÄ , kad negalėtų bendrauti su kuo nori. Taip yra daręs ir anksčiau, telefonu nukentėjusioji galėdavo kalbėti tik apeliantui esant Å¡alia. 2022 m. balandžio 23 d. nukentėjusiajai reikėjo telefono, kad galėtų susisiekti su savo mama, kuri turėjo atvežti sÅ«nų iÅ¡ Visagino, pradėjo telefono ieÅ¡koti. Nukentėjusioji pareikalavo T. P. atiduoti telefonÄ , jis buvo neblaivus, apimtas pykčio, suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už rankų, ties pečiais, jÄ stÅ«mė, nukentėjusioji atsitrenkė į spintÄ , paslydo, nusibrozdino alkÅ«nę, patyrė skausmÄ .

Nukentėjusioji paprašė apelianto tėvo iÅ¡kviesti policijÄ , kadangi pati telefono neturėjo. Savo mobilųjį telefonÄ nukentėjusioji rado už spintos. DienÄ prieÅ¡ konfliktÄ T. P. liepė telefonÄ iÅ¡jungti, kad niekas neskambintų, o vakare jį iÅ¡ nukentėjusiosios rankų atėmė (b. l. 185). PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ R. P. nurodė, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 9.50 val., kilo konfliktas su T. P.. Sutuoktinis, bÅ«damas neblaivus, pradėjo konfliktuoti, keikė nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir panaudojo fizinį smurtÄ .

T. P. nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡kambaryje pastÅ«mė į spintÄ , ji atsitrenkė, nusibrozdino deÅ¡inę rankÄ prie alkÅ«nės. Nukentėjusioji pajuto fizinį skausmÄ (b. l. 2). Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiosios parodymai bylos duomenų visuma patvirtinti, tuo pačiu, paneigti apelianto teiginiai apie sutuoktinės atžvilgiu nenaudotÄ smurtÄ .

9. Apklaustas liudytoju G. Č., policijos pareigÅ«nas, atvykęs į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, paaiÅ¡kino, jog atvykus į įvykio vietÄ apeliantas buvo neblaivus, nukentėjusioji teigė, kad jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Liudytojas atsimena, kad iÅ¡kvietimas buvo dėl to, kad moteris galimai buvo pastumta (b. l. 186). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. parodė, jog atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , duris atidarė nukentėjusioji R. P.. Ji papasakojo, kad sutuoktinis nuo pat ryto vartoja alkoholį, prisigėręs pradėjo konfliktuoti, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo.

NukentėjusiÄ jÄ , stovinčiÄ prieÅ¡kambaryje, apeliantas tyčia pastÅ«mė, ji, atsitrenkusi į spintÄ , nubrozdino deÅ¡inę rankÄ prie alkÅ«nės. Nukentėjusioji parodė deÅ¡inę rankÄ , virÅ¡ alkÅ«nės matėsi įbrėžimas, teigė, jog atsitrenkus į spintÄ jai skaudėjo. Paklausus T. P., Å¡is teigė, kad nieko nedarė, nieko nestumdė, prašė jo niekur nevežti (b. l. 49). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas policijos pareigÅ«nų „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡as, duomenimis, pareigÅ«nams buto, pažymėto Nr. 30, duris atidarė R.

P.. Ji nurodė, kad smurtauja vyras, atėmė telefonÄ , paslėpė, iÅ¡jungė garsÄ . Nukentėjusioji teigė, jog ieÅ¡kojo telefono, padėjo kažkÄ sakyti vyrui, Å¡is jÄ stÅ«mė, ji atsitrenkė į spintÄ (b. l. 69). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, kuriuo apžiÅ«rėtas praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as, duomenimis, policija 2022 m. balandžio 23 d., 9.56 val., buvo kviesta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl to, kad pranešėjo sÅ«nus girtas iÅ¡ vakaro, buvo muÅ¡tynės, ryte vėl girtas, terorizuoja žmonÄ (b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 26 d. išvados Nr. G 1279/2022(01) duomenimis, R. P. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejose rankose, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), 2-4 paros laiko iki apžiūros, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kartu ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35). Apklaustas pirmosios instancijos teisme apelianto tėvas J. P. paaiškino, kad 2022 m. balandžio 23 d. įvykio nematė, buvo savo kambaryje, policijos pareigūnus iškvietė R.

P. prašymu, skambučio policijai turinio neatsimena (b. l. 186). Taigi, apklaustas liudytoju policijos pareigūnas įvykio aplinkybes nupasakojo analogiškai, kaip jas nurodė nukentėjusioji R. P., nukentėjusiosios parodymai atitinka pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašo, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį, o nurodyti sužalojimai nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai tarpusavyje sutampa, jais netikėti ar abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

10. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiÅ¡kinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius ir t. t., bet ir pagal iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad T. P. žodinio konflikto metu abiem rankomis paėmė nukentėjusiÄ jÄ už abiejų rankų ir vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mė į spintÄ , tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

Vertintina, jog nuteistasis, suimdamas nukentėjusiÄ jÄ už rankų ir stipriai pastumdamas jÄ Ä¯ spintÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai – fizinis skausmas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido atsirasti, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. P. veikoje nustatė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-303/2020 pažymėta, kad kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal Å¡ias nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Å io straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

12. Patikrinusi bylÄ teisės taikymo aspektu pagal apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio pobÅ«džio esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustato. Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai vertino bylos įrodymus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. P. (pasireiÅ¡kusio poodinėmis kraujosruvomis abiejose rankose) ir fizinio skausmo jai sukėlimo nuteistajam T. P. žodinio konflikto metu tyčia abiem rankomis paėmus nukentėjusiÄ jÄ už abiejų rankų ir vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mus į spintÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai nustatyta ir apraÅ¡yta, kaip prieÅ¡ savo Å¡eimos narį smurtavo T. P. ir kodėl Å¡is teismas patikėjo nukentėjusiosios iÅ¡dėstyta įvykio versija. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, jokių BPK 20 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės nepažeidžia.

13. Atkreiptinas dėmesys į apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis ir bÅ«tinybę sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vadovautis in dubio pro reo principu. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikÅ¡mingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma paÅ¡alinti, iÅ¡naudojus visas galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-387/2022).

Visų pirma, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo prieÅ¡taravimų, kurie turėtų bÅ«ti vertinami apelianto naudai. Antra, kaip jau aptarta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina bylos duomenų visuma, o nuteistojo parodymai jais, prieÅ¡ingai, yra paneigti. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas iÅ¡dėstė aiÅ¡kius įrodymų vertinimo motyvus, kuriems nepritarti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , abejonės baudžiamajame procese Å¡alinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įvertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, Nr. 2K-28-689/2021).

Teisėjų kolegija atmeta kaip neteisingai interpretuotÄ nuteistojo apeliacinio skundo teiginį, jog visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl, nesant patikimų jo kaltės įrodymų, apeliantas turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės 14. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad apylinkės teismas, nustatydamas aptariamÄ apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, bÅ«tų netinkamai taikęs baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normas.

15. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-231-495/2019).

16. Kaip matyti bylos medžiagos, nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis – teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 114), teistumas neiÅ¡nykęs. Kaltinamajame akte apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veikÄ padarė recidyvistas) nenurodyta (b. l. 138), prokurorė baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme nustatyti Å¡ios atsakomybę sunkinančios aplinkybės neprašė (b. l. 188).

Vis tik, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , prokuroro klaida nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Kaltinamajame akte ankstesnis apelianto teistumas buvo apraÅ¡ytas (b. l. 138), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Å¡ios apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Keisti skundžiamo nuosprendžio dėl netinkamai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra pagrindo. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės 17. Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme dėl jos griežtumo (per ilgos trukmės), teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , veikos darymo metu ir po jos, taip pat nukentėjusiosios pozicijÄ .

Apelianto teigimu, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų padėtų pasiekti, teisingumo principo įgyvendinimÄ užtikrintų ir trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Taip pat apeliantas, nurodydamas, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta pakartotinai, nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį, pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nenustato.

18. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys).

Ä®vertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas atsižvelgia į teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni.

19. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta artima sankcijos vidurkio dydžiui vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbÄ , o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skiriant draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis BK 722 straipsniu, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymÄ Ä¯vykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. P., atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ (įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai), jo baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ padarė vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – padarytas Å¡eimos nario atžvilgiu, namuose – aplinkoje, kurioje asmuo turi jaustis saugus ir neliečiamas.

Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas baustas administracine tvarka, dirba. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskyrė apeliantui per griežtÄ bausmę (netinkamai parinko bausmės rūšį ar nustatė jos dydį).

Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame akcentuojamos aplinkybės šios išvados nekeičia.

21. Kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o, už analogiÅ¡kÄ veikÄ (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) T. P. buvo teistas 2021 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, jam buvo skirta laisvės apribojimo devyniems mėnesiams bausmė, taikytas BK 641 straipsnis, paskirta galutinė Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį ir narkotines (psichotropines) medžiagas), taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 114).

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už veikÄ , padarytÄ 2022 m. balandžio 23 d. – praėjus mažiau nei metams po ankstesnio jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Teisėjų kolegija vertina, jog apelianto elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis linkęs nusikalsti, jam skirta bausmė nepakeitė smurtinio nuteistojo elgesio. Taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog bausmė paskirta netinkamai įvertinus nuteistojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ . Apelianto elgesys veikos darymo metu – nusikalstamos veikos aplinkybės, pirmosios instancijos nuosprendyje buvo analizuotos, pakartotinai vertintos apeliacinės instancijos teismo.

Teisėjų kolegija argumentų, kad apelianto veikoje tinkamai nustatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, nebekartoja. Smurtinės, padarytos artimoje aplinkoje veikos, atitinkančios nesunkaus nusikaltimo požymius, pavojingumÄ pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikalstama veika buvo sukeltos pasekmės – fizinis skausmas nukentėjusiajai ir jos sveikatos nežymus sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad skiriant bausmę nebuvo tinkamai įvertintas ir apelianto elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip buvo aptarta, apeliantas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, suteikus galimybę pasakyti paskutinį žodį, taip pat teigė, kad nepripažįsta stÅ«męs sutuoktinę ir paėmęs jos telefonÄ (b. l. 189). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis).

Apelianto teiginys, kad jis su nukentėjusiÄ ja susitaikė, jos atsiprašė, bylos duomenimis nepagrįstas. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nuteistasis konflikto su nukentėjusiÄ ja aplinkybes dėsto neprisiimdamas kaltės dėl sutuoktinei vartoto smurto, todėl jo nurodomas gailestis dėl padarytų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu vertintinas kaip deklaratyvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmė paskirta apeliantui netinkamai, nes nukentėjusioji nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Tai, kad nukentėjusioji teise pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį nepasinaudojo, neturi įtakos apeliantui paskirtos bausmės griežtumui, dėl to nėra pagrindo jos Å¡velninti. ApeliantÄ charakterizuojanti aplinkybė, kad jis dirba, skundžiamame nuosprendyje įvertinta.

Aplinkybė, kad jis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, prisideda prie nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo, nėra iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuojanti, dėl ko bÅ«tų pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę.

22. Nuteistojo teigimu, ir trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

23. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali bÅ«ti pamirÅ¡ta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

24. Taigi, kaip pabrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos sprendė, jog vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros su įpareigojimu tęsti darbÄ , o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skiriant draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), atitinka apelianto asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , taip pat iÅ¡ esmės turės įtakos jo elgesiui ir gyvenimo bÅ«dui.

Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas apie skirtinos bausmės rūšį ir jos dydį. Apeliantui ankstesniu nuosprendžiu skirta trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė bausmės tikslų nepasiekė – apeliantas nusikalto pakartotinai. Daryti išvados, kad nauju, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta per ilgos trukmės bausmė, ar jos trukmė prieštarauja teisingumo principui, pagrindo nėra.

25. Apeliantas nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, tvirtina, jog paskirta be pagrindo, kadangi dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose jam jau buvo skirtas 2021 m. gegužės 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, visÄ kursÄ yra iÅ¡klausęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas skirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra teisingas.

26. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, be kitų, yra aktualios įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose baudžiamojo poveikio priemonės (BK 721 ir 722 straipsniai).

Skundžiamu nuosprendžiu T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaip numatyta įstatyme, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui (BK 72 2 straipsnis). T. P. nuteistas už smurtÄ Å¡eimos nariui – sutuoktinei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, be kita ko, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, paskirta tinkama baudžiamojo poveikio priemonė.

Ankstesniu teismo nuosprendžiu skirta bausmė ir analogiÅ¡ka baudžiamojo poveikio priemonė savo tikslų nepasiekė – apeliantas nusikalto pakartotinai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonė jam netikslinga. Baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo pakartotinai skirti anksčiau taikytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

27. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikavimo, paskyrė jam tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo. Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje iÅ¡laidų.

Pažymos duomenimis, valstybės naudai iÅ¡ T. P. priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 145,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Å ios nuostatos galioja ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog gynėjo dalyvavimas procese buvo bÅ«tinas nepaisant apelianto valios, į nuteistojo, jo Å¡eimos turtinę padėtį (turi nepilnametį vaikÄ , prie kurio iÅ¡laikymo prisideda), vertina, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas Å¡ioje situacijoje pažeistų teisingumo principÄ bei nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ T.

P. dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo T. P. apeliacinį skundÄ . Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 145,00 Eur, iÅ¡ T. P. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė Nijolė Žimkienė