91d1a98b-4ea0-4fcf-9fa8-7b059bffe416 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1134/2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.5.2.17.(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-639-154/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butrema“ ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės dėl juridiniam asmeniui padarytų nuostolių.

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Butrema“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“ (toliau - administratorius); nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2010 m. spalio 18 d; 2011 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Butrema“ pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė vadovui ir vieninteliam akcininkui J.

K., kaip atskaitingam asmeniui, 2006 m. gegužės 2 d. yra iÅ¡mokėti 2 706 649,92 Lt, kuriuos, pasak atsakovo, jis investavo į „European Prosperity Club Corporation“ („Europos klestėjimo klubo korporacijÄ â€œ) (toliau – korporacija). Administratoriaus nuomone, atsakovas nepateikė tinkamų Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties iÅ¡kelti UAB „Butrema“ bankroto bylÄ , 2010 m. spalio 18 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie realiÄ atsakovo galimybę disponuoti Å¡iuo turtu ir šį turtÄ panaudoti kreditorinių reikalavimų patenkinimui, todėl administratorius prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 706 649,92 Lt nuostolių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 1-5 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai - priteisė ieÅ¡kovo BUAB „Butrema“ naudai iÅ¡ atsakovo J. K. 2 706 649,92 Lt nuostoliams atlyginti ir 3 163,87 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 50,37 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui dokumentų vertimui į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėtus ir nepanaudotus 36,13 Lt.

Teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad bendrovė turėjo ginčo pinigų sumÄ ir investavo jas į korporacijÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios piniginės lėšos buvo investuotos neatsakingai ir nerÅ«pestingai, sandoris prieÅ¡taravo LR Akcinių bendrovių įstatymo ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams. Teismas nustatė, kad juridinio asmens, su kuriuo buvo sudarytas investavimo sandoris, jame nurodytu adresu nėra ir toks juridinis asmuo apskritai nebuvo oficialiai registruotas JAV Niujorko valstijoje.

Å ias aplinkybes teismas grindė Niujorko valstijos Valstybės departamento (toliau – departamentas) 2011 m. birželio 14 d. raÅ¡tu (1 t., 216-223 b. l.); Latvijos Respublikos įmonių registro Funkcijų vykdymo departamento atsakymu (2 t., 34-35 b. l.); LR vertybinių popierių komisijos 2011 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu (1 t., 191 b. l.); liudytojo V. P. parodymais (1 t., 194-198 b. l.). IÅ¡ atsakovo pateiktos V. Lembučio iÅ¡vados apie korporacijos veiklÄ (1 t., 159-161 b. l.) ir jo paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad Å¡ie įrodymai taip pat iÅ¡ esmės nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie korporacijos buveinę, konkrečius kontaktus ir ieÅ¡kovo galimybes iÅ¡sireikalauti investuotas lėšas.

Teismas nurodė, kad Å¡i iÅ¡vada grįsta tik vieÅ¡osios erdvės duomenimis ir pokalbiais su „kitais žmonėmis“ (1 t., 194-198 b. l.). Teismas įvertino Lietuvos apeliacinis teismo, iÅ¡nagrinėjusio atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl UAB „Butrema“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2010 m. spalio 18 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes apie įrodymų, jog investuotais pinigais įmonė realiai gali disponuoti ir šį balanse nurodytÄ finansinį turtÄ panaudoti įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, nebuvimÄ (1 t., 8-9 b. l.).

Aptartais įrodymais remdamasis, teismas pripažino, kad bendrovė neturi realios galimybės iÅ¡siieÅ¡koti investuotus 2 706 649,92 Lt, todėl sprendė, kad bendrovė patyrė investuotų piniginių lėšų dydžio žalÄ , kaip tiesioginį nuostolį. Atsižvelgęs į sutarties objekto mastÄ , atsakovo amžių (J. K. gimęs 1966 m.), jo valdymo patirtį, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo įvertinti kitos sutarties Å¡alies patikimumÄ , faktinę buveinę, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡is juridinis asmuo turi įgalinimus užsiimti tokia veikla Lietuvoje, kas bÅ«tų leidęs užtikrinti investuotojo interesų apsaugÄ .

Ä®vertinęs investavimo sutarties turinį, teismas nustatė, kad sutartis sudaryta tik anglų kalba (nors atsakovo anglų kalbos žinios buvo nepakankamos), sutarties sÄ lygos neiÅ¡samios, neaiÅ¡kios, o kai kurios iÅ¡ jų prieÅ¡taringos, lėšos buvo sumokėtos ne banko pavedimu, o grynais pinigais. Teismas kritiÅ¡kai įvertino atsakovo argumentus, kad, sudarydamas sutartį ir investuodamas bendrovės lėšas, jis buvo pakankamai atsakingas ir informuotas apie investicijų galimybes ir kitos sutarties Å¡alies patikimumÄ , nes domėjosi investicijomis, lankėsi seminaruose ir bendravo su pinigines lėšas investavusiais asmenimis.

Byloje esančios reklaminės – informacinės seminarų medžiagos teismas nepripažino sutarties sudedamÄ ja dalimi ir sprendė, kad pagal sutarties turinį kita jos Å¡alis nėra įsipareigojusi vykdyti jos sÄ lygas. Teismas taip pat kritiÅ¡kai įvertino ir atmetė atsakovo argumentus, kad sutartyje nurodytÄ sumÄ sumokant grynais pinigais buvo suteiktos geresnės investavimo sÄ lygos, motyvuodamas Å¡ių teiginių neįrodytumu. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė 2 706 649,92 Lt nuostolių, todėl sprendė apie visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų egzistavimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo atsakomybę, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, grįstas bendro pobÅ«džio teiginiais, o ne teisės normomis. 2.

Teismas neišreikalavo ir nevertino įmonės finansinių dokumentų (avansinės apyskaitos) investicijų sutarties sudarymo dienai, kurie neginčijamai patvirtina, kad sudarant investicijos sutartį bendrovė atsakovui buvo išdavusi, ne 2 706 649,92 Lt, o tik 1 953 514,68 Lt, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteista 2 706 649,92 Lt, nes likusi suma buvo apmokėta iš atsakovo asmeninių lėšų. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nenurodė, kokie papildomi įrodymai galėtų tai patvirtinti, nors byloje yra pateikti visi LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantys finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriais savo išvadas ir turėjo grįsti teismas, o ne remtis liudytojų parodymais.3.

Teismas nenustatė jokių investicinės sutarties sudarymo ir jos turinio pažeidimų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtus veiksmus. Investicinė sutartis sudaryta nepažeidžiant tuometinės investicinės rinkos situacijos ir rizikos vertinimų, neperžengė rinkos rizikos lygio. Tai patvirtina byloje pateikta specialisto iÅ¡vada. Investicinė sutartis buvo sudaryta siekiant įmonei gauti kuo didesnę finansinę naudÄ iÅ¡ Å¡io sandorio, o apmokėta buvo iÅ¡ įmonės pelno, kurį atsakovas galėjo iÅ¡simokėti sau kaip dividendus.

Tokie ketinimai ir tokiomis aplinkybėmis apmokėta investicinė sutartis, negali bÅ«ti laikomi deliktinės atsakomybės pagrindu. Aplinkybė, kad sutartis apmokėta grynaisiais pinigais, o ne bankiniu pavedimu, neturi įtakos sprendžiant dėl vadovo deliktinės atsakomybės. Apelianto nuomone, sprendimas priimtas nenustačius visų deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.4. Dėl investuotų lėšų nesusigrÄ Å¾inimo, atsakovas nėra atsakingas, nes jo, kaip vadovo, įgaliojimai yra pasibaigę.

Å i pareiga tenka bendrovės bankroto administratoriui, kuris nesiėmė jokių priemonių, kad investicija bendrovei bÅ«tų grÄ Å¾inta. VieÅ¡ojoje erdvėje ir Å¡iai dienai yra pakankamai informacijos apie minėtos korporacijos veiklÄ , todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad korporacija niekada nevykdė ir nevykdo jokios veiklos. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių korporacijai siųsti laiÅ¡kai sugrįžo neįteikti. Apelianto nuomone, per kelis metus galėjo pasikeisti korporacijos buveinės adresas.

Atsakovo įgalioto asmens pateiktos nuotraukos, neva, liudijančios, kad korporacija sutartyje nurodytu adresu JAV nevykdo veiklos, neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes nėra galimybės nustatyti, kokiÄ vietovę jos atspindi, todėl teismas nepagrįstai jomis rėmėsi. Be to, ir įgaliotas asmuo skrido ne į NiujorkÄ , į BostonÄ .

5. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad investicinė sutartis sudaryta neatsakingai ir nerÅ«pestingai, nes atsakovas domėjosi korporacijos veikla, jos partneriais, dalyvavo seminare, kuris vyko oficialioje aplinkoje - Klaipėdoje esančiame vieÅ¡butyje. Atsiliepimu į atsakovo J. K. apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas BUAB „Butrema“ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Atsakovo elgesys, sudarant investicinį sandorį, jeigu, daryti prielaidÄ , kad toks sandoris iÅ¡ viso buvo sudarytas, buvo nerÅ«pestingas, nesÄ Å¾iningas, neatidus ir nekvalifikuotas, nes Å¡iuo sandoriu buvo iÅ¡Å¡vaistytos bendrovės lėšos. Investicinė sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik atsakovo, be kitos sutarties Å¡alies įsipareigojimų. 2008 m. sausio 7 d. uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902 pasirašęs korporacijos vardu asmuo neidentifikuotas, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas sutartį sudarė su nežinomu asmeniu, jam sumokėjęs didelę sumÄ grynais pinigais.

Nėra lėšas priėmusio asmens įgalinimus patvirtinančio dokumento, kuris, sudarant sandorius Lietuvos Respublikoje, pagal 1961 m. Hagos konvencijÄ turėjo bÅ«ti legalizuotas. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais ir protingais. Be to, jie pažeidžia LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nes apskaitos dokumentuose nenurodytas asmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos.

Teiginiams, kad pinigus mokėjo eurais, o litus į eurus keitė banke, pagrįsti atsakovas nei administratoriui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų. Minėtos aplinkybės paneigia sandorio su korporacija realumÄ .2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administratorius nesiėmė jokių priemonių susigrÄ Å¾inti lėšas, nes byloje pateikti užsienio Å¡alių institucijų atsakymai patvirtina, kad „European Prosperity Club Corporation”, kaip juridinio asmens nėra.

3. Atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, prieÅ¡ priimadamas sprendimÄ investuoti lėšas ar kitÄ turtÄ Ä¯ kitÄ juridinį asmenį, atsakovas turėjo apie tai praneÅ¡ti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytÄ terminÄ , jeigu bendra įsiskolinimo suma Å¡iems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Tokia pati nuostata buvo įtvirtina ir UAB „Butrema” įstatų 5.29.10 punkte. Bendrovės įstatinį kapitalÄ sudarė 100 000 Lt, todėl apie ketinimÄ investuoti bendrovės lėšas atsakovas turėjo praneÅ¡ti kreditoriams VMI ir VSDFV, su kuriais įmonė nebuvo neatsiskaičiusi. Taigi, investuodamas bendrovės lėšas atsakovas pažeidė minėtas LR akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų nuostatas.

4. Apelianto teiginiai, kad dalis investuotų lėšų yra jo nuosavybė, nepagrįsti. Bendrovės apyskaitos dokumentuose nėra užfiksuota, kad bendrovės vadovas į bendrovės kasÄ Ä¯nešė dalį asmeninių lėšų. PrieÅ¡ingai, finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad investicijos sutartis buvo apmokėta bendrovės lėšomis.  5. Apeliacinio skundo motyvai, kad specialisto V. Lembučio iÅ¡vada patvirtina, jog atsakovas rizikos vertinimu neperžengė rinkos rizikos lygio, negali bÅ«ti pagrindas patenkinti apeliacinį skundÄ .

Liudytojas V. L. nurodė, kad jo iÅ¡vada grįsta iÅ¡imtinai tik vieÅ¡osios erdvės duomenimis, o jo darbdavys tokių investicijų nedarė; kad korporacija veikė ir turi bÅ«ti registruota Latvijoje. Å ie liudytojo parodymai yra paneigti byloje esančiais Latvijos kompetentingų institucijų raÅ¡ytiniais įrodymais. Å ios aplinkybės rodo, kad specialistui nebuvo žinomas Lietuvos vertybinių popierių komisijos įspėjimas dėl korporacijos produktų platinimo, kad specialisto nėra kompetentingas ir patvirtina jo iÅ¡vados nepagrįstumÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. 2010 m. spalio 18 d.

įsiteisėjusia Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartimi UAB „Butrema“ iÅ¡kelta bankroto byla. Tokios nutarties įsiteisėjimas sukelia Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) numatytus padarinius. Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sÄ lygas jiems patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, bÅ«tų atkurtas finansinis jo stabilumas.

Pagal Ä®BÄ® nuostatas administratorius perima iÅ¡ buvusių įmonės valdymo organų įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. BalansÄ administratorius sudaro iÅ¡ bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam bÅ«na pateikti įmonės valdymo organų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai.

Tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, nustačius, kad balanse užfiksuotas kaip investuotas įmonės finansinis turtas tretiesiems asmenims buvo perleistas neteisėtai dėl įmonės savininko ir buvusio jos vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir kaltės, bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , lygiÄ Å¡io turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 straipsnis, 6.245 str. - 6.249 straipsniai ir 6.263 straipsnis).

Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad visa investuotų pinigų suma yra bendrovės finansinis turtas. Apeliacinio skundo argumentai, kad investuotų bendrovės lėšų dalis yra jo asmeninė nuosavybė, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo spręsti apie priteistos sumos, kaip nurodo apeliantas, mažinimÄ . Teismams sprendžiant bankroto bylos UAB „Butrema“ iÅ¡kėlimo klausimÄ buvo vertinamas bendrovės turto ir pradelstų skolų santykis pagal atsakovo pateiktus 2010 m. sausio 1 d., 2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. gegužės 1 d.

įmonės balansus. Å ių balansų duomenimis bendrovės investicinis turtas sudarė 2 706 649,92 Lt. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dėl bankroto bylos UAB „Butrema“ iÅ¡kėlimo turinys rodo, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į jos kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kaip 753 135,24 Lt paskolÄ bendrovei suteikęs asmuo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarp jo ir ieÅ¡kovo paskolinių santykių nurodytai sumai buvimÄ (CPK 178 straipsnis).

Å ių santykių egzistavimo neliudija ir byloje esanti ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus pateikta įmonės avansinė apyskaita (1 t., 18-25 b. l.). Apelianto samprotavimai, kad investuoti pinigai buvo bendrovės pelnas, kurį jis galėjo iÅ¡simokėti sau kaip dividendus, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis apie dividendų įmonės savininkui skyrimÄ , todėl nepaneigia finansinės atskaitomybės duomenimis nustatyto investuoto įmonės finansinio turto dydžio ir nesudaro pagrindo spręsti dėl viso ar dalies Å¡io turto priklausymo atsakovui.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad investicinio sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, todėl, akcininkui iÅ¡mokėjus ginčo sumos dydžio dividendus, bendrovės įstatinis kapitalas (100 000 Lt) taptų mažesnis už iÅ¡mokėtÄ dividendų sumÄ , o tai paneigia galimybę akcininkui iÅ¡simokėti dividendus (ABÄ® 16 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus apie ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus pasyvų elgesį susigrÄ Å¾inant įmonės investuotas lėšas ir netinkamÄ administratoriaus veiksmų vertinimÄ .

Bylos duomenys liudija, kad siekdamas sugrÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei investuotÄ finansinį turtÄ , iki ieÅ¡kinio padavimo administratorius užklausė užsienio valstybių ir Lietuvos institucijas dėl korporacijos, su kuria buvo sudaryta investicijų sutartis ir kuriai buvo sumokėti ieÅ¡kovo pinigai, egzistavimo ir jos veiklos. Niujorko valstijos Valstybės departamento 2011 m. birželio 14 d. raÅ¡tas (1 t., 216-223 b. l.), Latvijos Respublikos įmonių registro Funkcijų vykdymo departamento atsakymas (2 t., 34-35 b. l.), LR vertybinių popierių komisijos 2011 m. gegužės 11 d. raÅ¡tas liudija, kad Å¡ios kompetentingos valstybinės institucijos neturi jokių archyvinių duomenų apie nurodytÄ korporacijÄ ; kad LR vertybinių popierių komisija nėra suteikusi jokios licencijos korporacijai ir Å¡i neturi leidimo vieÅ¡ai platinti investicinius produktus ar teikti investicines paslaugas Lietuvoje; kad dėl korporacijos siÅ«lomų produktų ar paslaugų netaikomi jokie Lietuvoje veikiantys investuotojų apsaugos bei jų teisių gynimo mechanizmai; kad LR vertybinių popierių komisija neturi jokios informacijos apie minėtos bendrovės veiklÄ bei jos priežiÅ«ros institucijas (1 t., 191 b.l.).

Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad investicinė sutartis buvo sudaryta su oficialiai ir teisėtai neegzistuojančiu juridiniu asmeniu. Užsienio valstybių ir Lietuvos kompetentingų institucijų raÅ¡tai, paneigiantys korporacijos teisėtÄ egzistavimÄ , pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių duomenų nepaneigia atsakovo nurodoma vieÅ¡ojoje erdvėje egzistuojanti informacija ar vieÅ¡ai surengti seminarai. Tokiu atveju bÅ«tinybės, kaip teigia apeliantas, analizuoti ir vertinti korespondencijos neįteikimo korporacijai priežastis nebuvo jokio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kovo pateiktų fotonuotraukų, nevertino jose esančios informacijos ir, darydamas iÅ¡vadas, ja nesirėmė, todėl apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovo teiktÄ specialisto V. Lembučio iÅ¡vadÄ ir Å¡io asmens, kaip liudytojo, parodymus teismas iÅ¡analizavo ir, įvertinęs Å¡iuos bei byloje esančius kitus įrodymus, sprendė apie aptariamuose įrodymuose esančios informacijos nepatikimumÄ ir jos paneigimÄ Â oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Savo iÅ¡vadas Å¡iuo aspektu teismas tinkamai motyvavo. Tokiu atveju spręsti dėl netinkamo apelianto nurodytų įrodymų vertinimo ir CPK 185 straipsnio pažeidimo, lėmusio neteisingÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ , nėra pagrindo.Apeliantas neteisus, kad nėra visų jo deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinųjų sÄ lygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu.

Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatÄ bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.), o, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės 2 706 649,92 Lt investicijų sutartį atsakovas sudarė su juridiniu asmeniu, kurio egzistavimÄ liudija tik vieÅ¡ojoje erdvėje esanti informacija, kuriÄ sudaro ir visuomenės įspėjimas, kad LR vertybinių popierių komisija nėra suteikusi jokios licencijos Å¡iam asmeniui ir jis neturi leidimo vieÅ¡ai platinti investicinius produktus ar teikti investicines paslaugas Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, investicinės sutarties nuostatos, kad <...Å¡ios sutarties nuostatos suformuotos „European Prosperity Club Corporation“, administratoriaus priimtos, todėl teksto patvirtinimui nereikia specialaus paraÅ¡o ar antspaudo..> (1 t., 26-27 b. l.), atsižvelgiant į sandorio vertę, prieÅ¡tarauja sveikai logikai ir imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.73 straipsnio 2 dalis), kurios numato, kad raÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant viena dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais.

Kiekvienas apdairus ir protingas klientas, investuojantis itin dideles sumas, privalėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti sudaromų sandorių esmę ir iÅ¡ jų galinčias kilti rizikas. Å ioje investicijų sutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių investicijų (rizikos) sÄ lygų, aiÅ¡kių terminų, vienomis ar kitomis aplinkybėmis norint susigrÄ Å¾inti investicijÄ ir kitų, tokios vertės sutarčiai svarbių klausimų, tokių kaip, Å¡alių teisės ir pareigos, netesybos ir kt. „European Prosperity Club Corporation“ uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kos 000018902 ( 1 t., 28-29 b. l.) turinys rodo, kad UAB „Butrema“ 2 706 649,92 Lt investicija priimta neidentifikuoto neįgalioto asmens priimti tokio dydžio investicijÄ .

IÅ¡ bylos duomenų pagrįstai spręsta, kad atsakovas sumokėjo įmonei priklausančius 2 706 649,92 Lt oficialiai ir teisėtai neegzistuojančiam juridiniam asmeniui ir nenustatytam fiziniam asmeniui pagal sutartį, kurioje nėra jokių aiÅ¡kių investicijos sÄ lygų, Å¡alių teisių ir pareigų. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo vertinti, ar toks sandoris jo sudarymo metu pagal vieÅ¡ojoje erdvėje ar seminare skelbiamÄ investicinę grÄ Å¾Ä nevirÅ¡ijo investicinės rinkos situacijos ir rizikos vertinimo atvejų, neperžengė rinkos rizikos lygio, nes tokiomis, kaip nustatytos, aplinkybėmis 2 706 649,92 Lt mokėjimas jau savaime peržengia bet kokiÄ rizikÄ .

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks įmonės vadovo elgesys jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu vertintinas kaip neatsakingas, nerÅ«pestingas ir neprotingas bei akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis LR akcinių bendrovių įstatymo ir UAB „Butrema“ įstatų nuostatoms veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais ir veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai, normalios gamybinės – Å«kinės rizikos ribose bei daryti viskÄ , kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, prieÅ¡ priimant sprendimÄ investuoti lėšas ar kitÄ turtÄ Ä¯ kitÄ juridinį asmenį, atsakovas turėjo apie tai praneÅ¡ti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytÄ terminÄ , jeigu bendra įsiskolinimo suma Å¡iems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Tokia pati nuostata buvo įtvirtina ir UAB „Butrema” įstatų 5.29.10 punkte. Bendrovės įstatinį kapitalÄ sudarė 100 000 Lt, todėl apie ketinimÄ investuoti bendrovės lėšas atsakovas turėjo praneÅ¡ti įmonės kreditoriams - VMI ir VSDFV, su kuriais nebuvo atsiskaityta.

Investuodamas bendrovės lėšas atsakovas ne tik elgėsi neatsakingai, nerÅ«pestingai ir neprotingai, tačiau nesilaikė ir minėtų LR akcinių bendrovių įstatymo bei bendrovės įstatų reikalavimų. Atsakovas, bÅ«damas bendrovės savininku ir vadovu, turinčiu įmonės valdymo patirties, žinojo ir turėjo žinoti apie minėtame teisiniame reglamentavime numatytÄ pareigÄ informuoti įmonės kreditorius dėl daromų investicijų, todėl to neatlikęs pasielgė neteisėtai.

Atsakovo veiksmai, investuojant didelės vertės įmonės turtÄ tokiu, kaip byloje nustatyta bÅ«du, pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti neteisėtais, pažeidžiančiais ne tik pirmiau nurodytas įmonės vadovo pareigas, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsakovo neteisėtais veiksmais investuojant įmonės finansinį turtÄ bankrutuojančiai bendrovei padaryta investuotų pinigų dydžio žala, nes nėra jokių galimybių susigrÄ Å¾inti investicijÄ ir bendrovė neturi turto atsiskaityti su kreditoriais.

Akivaizdu, kad ir tarp Å¡ios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovas nepaneigė savo, kaip įmonės vadovo, kaltės prezumpcijos (CPK 178 straipsnis).IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir paneigia apeliacinio skundo argumentus. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteistinos 1 500 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 98 straipsnis) (2 t., 70 b. l.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Butrema“ naudai iÅ¡Â atsakovo J. K. 1 500 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkis Å¡imtus litų) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                     Egidijus Žironas