2017-04-18 Nr. ANB-369-4-68-3-18714-2015-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-27-788/2017 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18714-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjo),

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302(21) straipsniu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovo advokato Domato Skebo prašymus išnagrinėjo atnaujintą A. D. ir V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10N-43537481-15 V. Š. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 43 Eur dydžio bauda už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 73.7 punkto reikalavimus, 2015 m. lapkričio 2 d., apie 10.25 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 528“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į Laisvės pr. – J. Baltrušaičio g. sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Škoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai;

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10N-43537045-15 A. D. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 43 Eur dydžio bauda už tai, kad, pažeisdamas KET 157 punkto reikalavimus, 2015 m. lapkričio 2 d., apie 10.25 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sukdamas Laisvės pr. – J. Baltrušaičio g. sankryžoje į kairę, kai jam degė draudžiamas šviesoforo signalas, neįsitikimo, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „BMW 528“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų V. Š. ir A. D. skundai netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimai palikti nepakeisti.

4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi V. Š. bei A. D. apeliaciniai skundai netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovo advokato D. Skebo prašymas, o 2017 m. sausio 26 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas ir administracinės teisės pažeidimo byla atnaujinta.

6. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovas advokatas D. Skebas prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Nr. 10N-43537481-15 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarčių dalis, kuriomis atmesti V. Š. skundai, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai, nagrinėdami bet kurią administracinio teisės pažeidimo bylą, turi užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti asmens teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, užtikrinti tinkamą teisinį procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-976/2016 ir kt.), bet šiuo atveju tai atlikta nebuvo. V. Š. pagrįstai tikėjosi, kad jo veiksmai bus vertinami analogiškai, kaip buvo vertinami kitų tokius pačius KET pažeidimus padariusių asmenų veiksmai – pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, bet to nebuvo padaryta. Analogiškose bylose priimtuose teismų sprendimuose aiškiai įvardyta sankryžoje tiesiai važiuojančio vairuotojo pirmumo teisė sukančio į kairę eismo dalyvio atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-799-166/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-2245-09, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459-511/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad KET reikalavimų pažeidimas nebūtinai visais atvejais reiškia, kad šis pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą. Sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ išaiškinta KET ir tai reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. V. Š., važiuodamas tiesiai, turėjo važiavimo pirmumo teisę kryptį keičiančio (sukančio) vairuotojo atžvilgiu. Sukantis ir keičiantis važiavimo kryptį vairuotojas visų pirma turėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, kad tokiu manevru jis nesukurs situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai tam, kad išvengtų eismo įvykio, turėtų keisti judėjimo kryptį ar stabdyti. V. Š. neginčija, kad padarė KET pažeidimą, bet šiuo atveju ne šis pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą, dėl to jis turėjo būti patrauktas atsakomybėn už šviesoforo signalo nepaisymą, bet ne už eismo įvykio sukėlimą.

6.2. Pareiškėjas pažymi, kad V. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nebeliko administracinės atsakomybės už analogišką veiką. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu. Dėl to, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą, teisena turi būti nutraukta, nes administracinę atsakomybę nustatęs aktas panaikintas.

7. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimų bylą nutraukti, taip pat pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 2 dalyje, 1242 straipsnyje numatytus pažeidimus ir jį patraukti atsakomybėn pagal atitinkamas Administracinių teisės pažeidimų ar Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

7.1. Pareiškėjas pažymi, kad teismai nustatė vienodą abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltę ir paliko galioti policijos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės priimtus nutarimus neįvertinę byloje po priimtų nutarimų surinktų įrodymų dėl eismo įvykyje dalyvavusio V. Š. padarytų KET pažeidimų, kurie būtent lėmė eismo įvykio kilimą ir yra svarbūs V. Š. atsakomybės laipsniui nustatyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-689(16), kuriame nurodyta, kad V.

Š. įvažiavo į kelių sankirtą degant raudonam (ne geltonam) šviesoforo signalui; kad jo vairuojamo automobilio greitis įvažiuojant į sankryžą buvo ne mažesnis kaip 60,5 km/h, taip pat buvo įrodyta, kad eismo įvykio, nulemto V. Š. veiksmų, metu buvo padaryta žala pareiškėjo A. D. sveikatai. Taigi įrodymų visuma bylą nagrinėjant teisme (liudytojo Z. M. parodymai, vaizdo įrašas, ekspertizės išvada, specialisto liudijimai ir išvada, nukentėjusiojo asmens A. D. parodymai) patvirtino, kad V. Š. padarė net keletą kitų KET pažeidimų, kurie turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nes įvažiavo į kelių sankirtą degant raudonam šviesoforo signalui ir sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą; 124 straipsnio 2 dalį, nes viršijo greitį daugiau kaip 10 km/h; 1242 straipsnį, nes vairavo transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarydamas kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat pažeidė KET taip, kad sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Gavus šiuos naujus įrodymus V. Š. veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti, atitinkamai eliminuojant ar bent sumažinant pareiškėjo A. D. kaltės ir atsakomybės laipsnį. Šiurkštūs V. Š. KET pažeidimai sukėlė realią grėsmę aplinkiniams eismo dalyviams, pėstiesiems (tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas) ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Ir nors V. Š., turintis daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, ne kartą yra trauktas atsakomybėn už pačius šiukščiausius KET pažeidimus, pirmosios instancijos teismas, gavęs naujus įrodymus, jo veiksmų neperkvalifikavo ir šalių kaltės laipsnio santykio apskritai nevertino, nors to ne kartą buvo prašoma žodžiu ir raštu, o apeliacinės instancijos teismas dėl šių esminių skundo argumentų nepasisakė.

Taigi teismai netinkamai pritaikė įstatymą, nes, vertinant abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę eismo įvykio kilimui, V. Š. padaryti teisme įrodyti pažeidimai liko neįvertinti, o pareiškėjo A. D. kaltė tiesiog preziumuota.

7.2. Pareiškėjas nurodo, kad A. D. važiavo Laisvės prospektu J. Baltrušaičio gatvės link; prie sankryžos važiavo trečiąja juosta ketindamas atlikti posūkį į kairę; įvažiavo į kelių sankirtą degant žaliam šviesoforo signalui, sustojo praleisdamas priešais tiesiai važiuojančius automobilius ir stovėjo, kol šviesoforo signalas pradėjo keistis į geltoną; įsitikinęs, kad priešais važiuojantys automobiliai prieš sankryžą antrojoje ir ketvirtojoje juostose sustojo (trečia juosta buvo tuščia), pradėjo tęsti manevrą – posūkį į kairę. Tai įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 29 d. ekspertinio akto Nr. 11-689 (16) išvados 10 punktas. Taigi, pareiškėjas A. D. elgėsi ne tik laikydamasis KET 166 punkto nuostatų, bet ir protingai įvertinęs visas tuo metu matomas aplinkybes, bet pradėjęs važiuoti pamatė į kelių sankirtą įlekiantį BMW, kuris tiesiai trenkėsi į jo automobilį, atstumą nuo „Stop“ linijos iki smūgio įveikęs per mažiau nei vieną sekundę. Šioje situacijoje A. D. neturėjo jokių galimybių numatyti automobilių susidūrimo ar jo išvengti. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad tęsiant manevrą, kai priešais atvažiuojantiems automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas, o visi matomi eismo dalyviai jau buvo sustoję, manevrą pabaigti bus saugu. Grįsdamas savo teiginius, pareiškėjas daro nuorodą į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007.

7.3. Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11- 689 (16) išvada, kad techniniu požiūriu jis, judėdamas kairiojo posūkio kreive į Baltrušaičio g., sudarė kliūtį Laisvės pr. link Ateities g. tiesiai trečiąja eismo juosta važiavusio automobilio „BMW 528“ judėjimui, taip lėmė šio eismo įvykio kilimą: 1) ši išvada padaryta nepasitelkiant jokių skaičiavimų ir situacijos modeliavimo įrankių, išskyrus standartinio tyrimo procedūrą LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“; 2) eksperto vertinimas išimtinai techninis ir nesudaro pagrindo teigti esant teisės pažeidimą kaip visumą, ypač subjektyviuosius jo požymius; 3) neaišku, kokiais duomenimis remiantis ši išvada buvo padaryta, nes ekspertė pripažino, kad sankryžoje pareiškėjas A. D. sustojo praleisti priešais atvažiuojančių automobilių tinkamoje vietoje, be to, matomumą jam ribojo priešais ketvirtojoje eismo juostoje stovintys automobiliai, o baigti manevrą kitokia judėjimo trajektorija, nei važiavo jis, toje sankryžoje neįmanoma.

7.4. Anot pareiškėjo, įrodymų visuma patvirtina, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo A. D. veiksmus kvalifikuoti kaip teisės pažeidimą ir juo labiau juos prilyginti V. Š. padarytiems vienas po kito chuliganiškiems KET pažeidimams.

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo: 1) administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymą tenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 10N-43537045-15 ir A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; 2) administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovo advokato D. Skebo prašymo netenkinti.

8.1. Pareigūnas nurodo, kad pagal KET 157 punkto reikalavimus vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas), privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai, šio dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis elgtųsi visiškai neprognozuojamai, o tai padarytų pareigos laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12- 1030/2005). Prie bylos pridėta vaizdo medžiaga patvirtina, kad automobilio „BMW 528“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 29 d. ekspertizės akte nustatyta, kad V. Š. į Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvių sankirtos ribas viršydamas gyvenvietėje nustatytą leistiną greitį įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Taigi V. Š., viršydamas gyvenvietėje nustatytą leistiną važiavimo greitį, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesilaikydamas KET 165 punkto reikalavimų, nustatančių pareigą vairuotojui esant draudžiamajam šviesoforo signalui sustoti iki „Stop“ linijos, prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį ar pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą V. Š., važiuodamas ne didesniu nei maksimalus leistinas 50 km/h greičiu, artėdamas prie Laisvės pr. – J. Baltrušaičio g. sankryžos užsidegus geltonam šviesoforo signalui, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki „Stop“ linijos nestaigiai stabdydamas ir išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Fabia“. Todėl pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent V. Š. padaryti KET 73.7, 165 punktų pažeidimai, jo neprognozuojami veiksmai kelyje.

8.2 Pripažinus, kad automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas A. D. neįvykdė KET 157 punkto reikalavimų, netenka prasmės ir KET 73.7, 73.11, 165 punktai, nustatantys vairuotojų pareigas esant draudžiamam šviesoforo signalui. KET negali būti aiškinamos taip, kad dalis jų taptų beprasmėmis. Pareigūnas daro išvadą, kad A. D. KET 157 punkto nuostatas įvykdė: prieš sukdamas į kairę įsitikino, kad sankryžos eismą reguliuojančiame šviesofore dega transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimą draudžiantis signalas ir priešpriešinis eismas sustoja; suko į kairę įvykdęs KET 157 punkto nuostatas ir įsitikinęs eismo saugumu, dėl to byla jam turėtų būti nutraukta.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovo advokato D. Skebo prašymas atmestinas, administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant atnaujintą bylą

10. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Dėl prašymo taikyti naują Administracinių nusižengimų kodeksą

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovas advokatas D. Skebas prašo taikyti naują 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ir nutraukti bylą V. Š., nes ANK nebeliko administracinės atsakomybės už veiką, už kurią nubaustas V. Š. Šis prašymas nepagrįstas.

12. Bendroji ANK normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklė yra nustatyta šio kodekso 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai nustato ir tokių aktų įgyvendinimo tvarkos teisines taisykles, siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti taikant naujas teisės normas (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).

13. Įstatymų leidėjas, patvirtindamas naująjį ANK, nustatė specialias šio kodekso grįžtamojo veikimo pažeidimams, padarytiems iki jo įsigaliojimo, taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą švelnesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Minėto įstatymo 4 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis).

14. Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenumatė, kad, vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo, pažeidimai, dėl kurių nutarimai dėl nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki ANK įsigaliojimo, būtų perkvalifikuojami pagal atitinkamą ANK straipsnį, todėl tokie klausimai šioje administracinių pažeidimų bylų teisenos stadijoje negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, 2AT-7-14-303/2017).

15. Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo V. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį įsiteisėjo iki naujo ANK įsigaliojimo, t. y. 2017 m. sausio 1 d., taigi šioje byloje nėra ir teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl atgalinio ANK normų taikymo.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi procesinį sprendimą taikyti V. Š. ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nenustatė materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10N-43537481-15 V. Š. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Pareiškėjo teiginys, kad ne šis pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą, neatitinka byloje esančių duomenų. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. Š., artėdamas prie Laisvės pr. – J. Baltrušaičio gatvių sankryžos, važiavo ne mažesniu kaip 60,5 km/val. greičiu; užsidegus geltonam šviesoforo signalui važiavimo greičio nemažino ir nestabdė, nors turėjo tokią galimybę; taip įvažiavęs į sankryžą, susidūrė su sankryžoje į kairę sukusiu automobiliu „Škoda Fabia“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada, kad būtent šie V. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi procesinio sprendimo taikyti A. D. ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, sprendžia, kad administracinė atsakomybė jam pritaikyta netinkamai ir padarytas materialiosios teisės pažeidimas turi būti ištaisytas. Teisiniu pagrindu taikyti A. D. ATPK 127 straipsnio 2 dalį tapo išvada, kad jis, vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“ ir sukdamas sankryžoje į kairę, nesilaikė reikalavimo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę (KET 157 punktas), taip sudarė kliūtį Laisvės pr. link Ateities g. tiesiai trečiąja eismo juosta važiavusio automobilio „BMW 528“ judėjimui, ir tai kartu su „BMW“ automobilio vairuotojo padarytu pažeidimu lėmė eismo įvykio kilimą. Ši išvada, nors ir atitinka Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-689(16) išvadą (15 p.), tačiau, teisėjų kolegijos manymu, yra teisiškai neteisinga, nes padaryta nesistemiškai vertinant KET 157 punkto reikalavimą vairuotojui, taip pat neatsižvelgus į vairuotojo realias galimybes išvengti susidūrimo, nenustačius subjektyviųjų pažeidimo sudėties požymių (kaltės).

18. Sutiktina su pareiškėjo A. D., taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime pateikta išvada, kad A. D. vykdė posūkį laikydamasis KET 157 punkto reikalavimų, o susidūrimas įvyko ne dėl jo kaltės. Pirma, pagal KET 162 punktą vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Pagal bylos duomenis, A.

D. į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, tinkamoje vietoje sustojo praleisti priešais atvažiuojančių automobilių, o kai šiems užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, pabandė išvažiuoti iš sankryžos numatytu maršrutu. Esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių byloje nėra ginčo, visiškai neaišku, kodėl aprašant A. D. pažeidimą nurodoma, kad jis darė posūkį į kairę, kai jam degė draudžiamas šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad į šį prieštaravimą buvo atkreipęs dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, tačiau šia pastaba ir apsiribojo.

Antra, nors aprašant V. Š., vairavusio automobilį „BMW, 528“ padarytą pažeidimą, nurodoma, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą prieš pat eismo įvykį įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas (4 p.), konstatavo, jog šie veiksmai buvo atlikti degant raudonam šviesoforo signalui. Be to, ekspertizės išvadose nurodyta, kad automobilis „BMW“, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, nuo sankryžos buvo ne mažesniu kaip 45,4 m atstumu (5 p.). Akivaizdu, kad automobilis, būdamas dar taip toli nuo sankryžos ir nestabdantis užsidegus geltonam šviesoforo signalui, bandantis įveikti sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, kurie negali ir neprivalo numatyti tokio jo judėjimo galimybės. Pažymėtinas ir ekspertizės išvados 13 punktas, kuriame nurodyta, kad priešpriešinėje ketvirtojoje eismo juostoje stovėję automobiliai galėjo riboti automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui A.

D. matomumą iš priekio. Iš esmės tai reiškia, kad A. D., sukdamas į kairę, turėjo pagrindą tikėtis saugiai užbaigti manevrą ir išvažiuoti iš sankryžos, neprivalėjo ir negalėjo numatyti, jog kažkas bandys pavojingai pravažiuoti sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, be to, likęs stovėti sankryžoje A. D. sudarytų kliūtį kitiems automobiliams.

19. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį, pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015).

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. veikoje nėra nei tyčinės, nei neatsargios kaltės dėl eismo įvykio, nes tokioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad jis galėjo ir turėjo numatyti, jog dėl jo bandymo sankryžoje sukti į kairę gali kilti eismo įvykis.

Dėl prašymo patraukti atsakomybėn V. Š. pagal kitus ATPK straipsnius

21. Pareiškėjo A. D. prašymas teismui šioje atnaujintoje byloje patraukti V. Š. administracinėn atsakomybėn pagal kitus ATPK straipsnius, dėl kurių V. Š. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, prieštarauja administracinių teisės pažeidimų teisenos taisyklėms ir negali būti tenkinamas, todėl paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1, 2 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovo advokato Domanto Skebo prašymą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 10N-43537045-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. nutraukti.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas