91d0be13-0123-44be-b217-ebb2da8ff017 · Kauno apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1662-773/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16901-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos:21.4.2.6; 21.4.2.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovams J. K., R. V. K., J. E. K., G. F. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir F.

K., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡Â atsakovų 50 000 Lt, sumokėtų F. K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų 50 000 Lt, sumokėtų F. K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. tarp jos ir F. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria F. K. jai pardavė laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Už šį paviljonÄ ieÅ¡kovė F. K. sumokėjo 50 000 Lt. Ä®sigijusi paviljonÄ ieÅ¡kovė pradėjo tvarkytis dokumentus, kad galėtų jame vykdyti veiklÄ ir su atitinkamais praÅ¡ymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ . 2012 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos gavusi raÅ¡tÄ ji sužinojo, kad dar 2009 m. balandžio 28 d.

F. K. buvo informuotas, jog atsisakoma pratęsti minėto laikino prekybos paviljono plano-schemos galiojimo laikÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad perkant minėtÄ statinį, F. K. ieÅ¡kovės neinformavo, kad Å¡is statinys dar 2006 metais turėjo bÅ«ti nugriautas ir nėra galimybių jame vykdyti veiklos. IeÅ¡kovė kreipėsi į pardavėjÄ F. K. dėl sutarties nutraukimo; Å¡is sutartį nutraukti sutiko, tačiau 2013 m. lapkričio 10 d. mirė. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovams, kaip F. K. įpėdiniams, ji reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl minėtos 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo.

IeÅ¡kovė pirkdama ginčo statinį tikėjosi, kad nebus jokių ribojimų juo naudotis, nes pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad perkamas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, jo disponavimas, valdymas ar naudojimas nėra apribotas, tuo tarpu pardavėjas F. K. ne tik nuslėpė informacijÄ apie tai, kad statinys turėjo bÅ«ti nugriautas prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus iki jo pardavimo, bet ir užtikrino, kad apribojimų naudotis statiniu nėra. Atsakovai J. K., R. V. K., J. E. K., G. F. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsakovai nurodė, kad F. K. 1997 metais pagal parengtÄ projektÄ pastatė ginčo statinį. Kauno miesto savivaldybė Å¡io statinio naudojimo laikÄ paskutinį kartÄ pratęsė 2003 m. kovo 31 d. iki 2006 metų. Nuo to laiko minėtame statinyje F. K. jokios veiklos nevykdė. Atsakovai nurodė, kad ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovės iniciatyva, nes bÅ«tent ji nusivežė F. K. pas Žaliakalnio seniÅ«nÄ sandorio patvirtinimui, pati savo ranka užpildė piniginį įsiskolinimÄ patvirtinančius dokumentus – vekselius.

IeÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti nežinoma, kad ji įsigyja laikinÄ statinį ir kad jo eksploatavimo terminas negalės bÅ«ti kitoks, nei nustato teisės aktai, todėl negali bÅ«ti pripažįstama, kad ginčo sandoris buvo sudarytas dėl esminio suklydimo.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kinį jį prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes savivaldybei nėra žinomos siekiamo nuginčyti sandorio sudarymo aplinkybės, o teismo sprendimas tiesioginių pasekmių Kauno miesto savivaldybei nesukels (T. 1, b. l. 122-125).

Nurodė, kad ieÅ¡kovė V. P. 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu pratęsti nuomos sutartį dėl laikinojo paviljono, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 2012 m. liepos 24 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad F. K. jau buvo atsisakyta pratęsti laikinojo pastato – prekybos paviljono plano-schemos galiojimo laikÄ . 2012 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė V.

P. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu laikiniems statiniams iÅ¡duodamas leidimas pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ . IeÅ¡kovė Å¡ių Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad su jais sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovės V. P. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų 50 000 Lt, sumokėtų F.

K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. atsakovui J. E. K. 579,24 euro, G. F. K. 490 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. valstybei 347,54 euro žyminio mokesčio ir 11,31 euro iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2012 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovė V.

P. iÅ¡ F. K. įsigijo laikinÄ statinį-prekybos paviljonÄ (duomenys neskelbtini), kurį 2012 m. liepos 1d.panaudos teise suteikė naudotis labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“.2012 m. liepos 16 d., t. y. iÅ¡ karto po laikino pastato įsigijimo, V. P. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl minėto statinio nuomos pratęsimo (taip suformuluota praÅ¡yme), tačiau savivaldybė atsisakė pratęsti laikino pastato plano-schemos galiojimo laikÄ ; analogiÅ¡kas atsakymas ieÅ¡kovei pateiktas ir 2012 m. spalio 31 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius, atsakydamas į 2012 m. rugpjūčio 7 d. praÅ¡ymÄ , 2012 m. rugpjūčio 30 d. ginčo pastato naudotojui labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad nėra galimybės pratęsti žemės nuomos sutarties, nes pastatas yra laikinas statinys.Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė įsigijusi pastatÄ iÅ¡ karto ėmėsi iniciatyvos įteisinti jo buvimÄ , praÅ¡ydama pratęsti pastato plano-schemos galiojimÄ , o labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“, kurio veikloje ji dalyvavo, siekiant iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ prie ginčo pastato.

Teismo nuomone, tai paneigia ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ginčijamÄ laikino pastato pirkimo-pardavimo sutartį ji sudarė dėl esminio suklydimo, t. y. nežinodama, kad pastate nėra galimybės vykdyti veiklos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir F. K. buvo kaimynai, ieÅ¡kovė buvo asmuo, vykdantis Å«kinę veiklÄ , o pastato pardavėjas F. K., bÅ«damas garbaus amžiaus, manomai neturėjo tikslo ar galimybių vykdyti Å«kinės veiklos, todėl pastatas jam nebuvo reikalingas ir buvo susitarta dėl jo įsigijimo.

Teismas laikė, kad iš nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad ieškovė neišsiaiškino pastato teisinės padėties, nes, kaip minėta, iš karto po jo įsigijimo kreipėsi dėl laikino pastato įteisinimo veiklai vykdyti. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.90 straipsnio 1 ir 2 dalis iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikytina klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Teismas nurodė, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Teismas laikė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė suklydo sudarydama ginčijamÄ sandorį, nes ji žinojo, kad įsigyja laikinÄ statinį, kurio projektinis galiojimas negali bÅ«ti kitoks, negu nustatyta teisės aktais.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo verslininkė, todėl negalėjo nesuprasti minėtų aplinkybių, net ir jeigu F. K. jos neinformavo apie tai, kad jau kartÄ nebuvo pratęstas leidimas ginčo statinio eksploatavimui jo buvimo vietoje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų, kuriais buvo jai atsisakyta iÅ¡duoti leidimus veiklai ginčo statinyje, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad su jais sutiko. F. K. mirė 2013 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po ieÅ¡kovės sužinojimo apie tai, kad statinio naudojimo terminas yra pasibaigęs. Taip pat ieÅ¡kovė laikiname statinyje-paviljone vykdė veiklÄ ir neinicijavo sutarties nutraukimo iÅ¡ karto po Kauno miesto savivaldybės neigiamų atsakymų gavimo, o į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po Kauno miesto savivaldybės atsisakymo pratęsti laikino statinio galiojimo terminÄ ir beveik vieneriems metams po pastato pardavėjo mirties.

Teismas nurodė, kad tai, jog pastato pardavėjas F. K. ir ieÅ¡kovė V. P. bendravo pastato pirkimo-pardavimo reikalais, patvirtina ir byloje pateiktų trijų vekselių turinys, iÅ¡ kurių matyti, kad V. P. F. K. turi iÅ¡mokėti 50 000 Lt. Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepagrindė savo tvirtinimo, kad ginčo sandorį sudarė suklydimo įtakoje. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas teigė, jog sudarant ginčo sandorį galėjo bÅ«ti panaudota apgaulė, tačiau, iÅ¡tyręs įrodymus, teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sandorio sudarymÄ apgaulės bÅ«du, t. y.

F. K. nuslepiant ir nepasakant V. P. apie tai, kad nepratęstas leidimo galiojimas pastatui, tuo siekiant suklaidinti ieÅ¡kovę dėl sandorio efekto (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė ir F. K. buvo kaimynai, o Å¡i aplinkybė taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2012 m. liepos24 d. iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės gavusi informacijÄ , kad jau F. K. buvo atsisakyta pratęsti laikinojo pastato-prekybos paviljono plano-schemos galiojimo laikÄ , manydama, kad suklydo ar buvo apgauta dėl esminių sandorio sudarymo sÄ lygų, žinodama, kad F.

K. yra senyvo amžiaus, turėjo galimybę elgtis apdairiai ir nedelsdama siekti sandorio nutraukimo, tačiau neįrodė, kad tokius veiksmus bÅ«tų atlikusi, nors pastatu naudojosi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys atmestinas ieÅ¡kovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nusprendėpriimti ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo reikalavimo taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų 50 000 Lt, sumokėtų F. K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė, nes Å¡is reikalavimo atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnis).

Be to, atmetęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. nusprendė priteisti atsakovui J. E. K. 579,24 euro, o G. F. K. – 490 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 347,54 euro žyminį mokestį, kurio sumokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas, bei teismo turėtas 11,31 euro iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo    2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir F.

K., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, bÅ«tina nustatyti, ar suklydimas buvo esminis. Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

IeÅ¡kovė nurodė, kad jeigu ji bÅ«tų žinojusi tikrÄ jÄ ginčo statinio padėtį, ji nebÅ«tų sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties, pirkdama statinį tikėjosi, kad nebus jokių apribojimų juo naudotis pagal paskirtį, nes ginčijamos sutarties 2 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiÅ¡kia, jog parduodamo turto kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus, sutartyje aptartas sÄ lygas ir turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; turtas nėra įkeistas, jo disponavimas, valdymas ar naudojimas nėra apribotas, trečiųjų asmenų pretenzijų dėl turto nėra.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ginčo statinio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, be to, jo valdymas ar naudojimas buvo apribotas, nes statinys turėjo bÅ«ti nugriautas dar 2006 metais. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pardavėjas F. K. turtÄ ir dokumentus, reikalingus statiniui valdyti, naudoti ir disponuoti perdavė jau po sutarties sudarymo, t. y. 2012 m. liepos 2 d. (sutarties 3 punkto 1 ir 2 papunkčiai).

Apeliantė tik 2012 m. liepos 2 d. iÅ¡ F. K. sužinojo, kad veiklai vykdyti reikalingi savivaldybės leidimai, dėl ko 2012 m. liepos 16 d. ji ir pateikė savivaldybei atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Be to, nepriklausomai nuo amžiaus, F. K. buvo verslo žmogus, todėl nesuprantama, apie kokiÄ Å«kinę veiklÄ galėjo F. K. manyti žinodamas, kad statinys turi bÅ«ti nugriautas. IeÅ¡kovės nuomone, F. K. tikslas buvo nuslepiant reikÅ¡mingas aplinkybes parduoti statinį, kuriuo jis žinomai negalėjo naudotis, ir vietoj neiÅ¡vengiamų jo nugriovimo iÅ¡laidų gauti piniginę naudÄ .

Apeliantė nurodo, kad byloje yra jos 2012 m. liepos 16 d. praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriui, kuriame nurodyta, kad praÅ¡ymas teikiamas tik todėl, jog pasikeitė savininkai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ apeliantė bÅ«tų žinojusi, jog ginčo statinyje nėra galimybės vykdyti veiklÄ ir jis turi bÅ«ti nugriautas. Tuo tarpu reikÅ¡mingos yra bÅ«tent aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo metu, o ne po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Apeliantė nurodo, kad ji ir F. K. buvo kaimynai, palaikė draugiÅ¡kus santykius, todėl pagrindo nepasitikėjimui juo nebuvo, be to, pardavėjas patvirtino, kad statinys yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir nėra jokių apribojimų. Apeliantė iki sandorio sudarymo matė, kad ginčo statinyje vykdoma Å«kinė-komercinė veikla, kÄ patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. G. bei atsakovas J. K., kuris nurodė, kad iki pat pardavimo apie pusantrų metų ant statinio buvo skelbimas, kad jis iÅ¡nuomojamas.

Apeliantė nurodo, kad apie statinį ji galėjo gauti informacijÄ tik iÅ¡ F. K. ir neturėjo galimybės pasinaudoti kokiais nors kitais informacijos Å¡altiniais, ginčo statinys nebuvo registruotas vieÅ¡ame registre, o savivaldybė taip pat negalėjo suteikti informacijos, nes iki sandorio apeliantė nebuvo statinio savininkė. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 31 d. raÅ¡tu apeliantė buvo informuota apie statinio ribotÄ terminÄ ir Å¡io sprendimo neskundė, kad ji neinicijavo sutarties nutraukimo iÅ¡ karto ir į teismÄ kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams, atsirado jau po sandorio, be to, gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 31 d. raÅ¡tÄ apeliantė suprato, kad negalės naudotis įsigytu statiniu, o skųsti šį sprendimÄ nebuvo jokio teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji keletÄ kartų informavo F. K., jog pageidauja nutraukti 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pastarasis sutiko tai padaryti, tačiau nespėjo, nes praėjus kuriam laikui apeliantė sužinojo, kad pardavėjas F. K. yra miręs, todėl buvo priversta laukti, kol atsiras jo įpėdiniai; paaiÅ¡kėjus įpėdiniams ji iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantė taip pat nurodo, kad nei ji, nei labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo ginčo statiniu, nes nebuvo gauti savivaldybės leidimai.

Å ias aplinkybes įrodo labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 22 d. raÅ¡tas bei AB „Lesto“ ir UAB „Kauno vandenys“ pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. ginčo statinyje nebuvo naudojama nei elektra, nei vanduo, o priskaičiuotos sumos yra tik abonentinis mokestis. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarant sandorį nebuvo panaudota apgaulė, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ aiÅ¡kiai paneigia ginčijama 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir jos turinys (2 punktas).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovų J. K., R. V. K., J. E. K., G. F. K. advokatas S. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovų atstovas nurodė, kad apeliantė yra verslininkė, turinti dalyvavimo įmonių Å«kinėje-komercinėje veikloje patirties, pažymėjo, kad F. K. sandorio sudarymo metu jau buvo 89 metų amžiaus, tuo tarpu apeliantė ir F. K. buvo kaimynai, gyveno netoli ginčo statinio. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė statiniu domėjosi pakankamai ilgÄ laikÄ , su F. K. bendraudavo dažnai ir bÅ«tent apeliantė inicijavo ginčo sandorio sudarymÄ :

įkalbėjo F. K. parduoti nenaudojamÄ laikinÄ statinį, parengė dokumentų projektus, nusivežė jį pas Kauno miesto Žaliakalnio seniÅ«nijos seniÅ«nÄ sandorio patvirtinimui ir savo ranka užpildė piniginį įsiskolinimÄ patvirtinančius dokumentus – vekselius. Atsakovų atstovas nurodo, kad apeliantė žinojo, jog ginčijamos sutarties pagrindu įsigyja laikinÄ prekybos paviljonÄ , nes tai aiÅ¡kiai nurodyta sutarties 1 punkte, todėl ji negalėjo tikėtis, kad ginčo laikino statinio projektinis amžius, taip pat galimybės nuomoti žemės sklypÄ , bus kitokie, nei tai nustato teisės aktai.

Atsakovų nuomone, pats daiktaspagal savo technines savybes yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitinka ginčijamos sutarties 2 punktÄ . Atsakovų atstovas nurodo, kad apeliantės elgesys Å¡iuo atveju buvo nesuderinamas su teismų praktikoje nurodytomis asmens pareigomis pačiam rÅ«pintis savoteisėmis ir pareigomis bei prieÅ¡ atliekant bet kokį veiksmÄ apsvarstyti galimus tokio veiksmoteisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Apeliantė galėjo ir turėjo peržiÅ«rėti beiįvertinti su perkamu statiniu susijusius dokumentus dar iki ginčijamo sandorio sudarymo, todėl aplinkybės, kada jai buvo perduoti statinio dokumentai, nėra teisiÅ¡kaireikÅ¡mingos. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų ir apeliantės tariamo suklydimo, yra reikÅ¡mingas jos elgesys po sandorio sudarymo. Atsiliepime pažymėta, kad po statinio įsigijimo apeliantė ėmėsi iniciatyvos įteisinti paviljono buvimÄ ir kreipėsi į atsakingas institucijas, o gavusi atsakymus jų neskundė ir jokių pretenzijų F.

K. nereiškė, tuo tarpu apeliantės teiginiai, kad ji neva kreipėsi į F. K. dėl sutarties nutraukimo, o šis sutiko tai padaryti, yra melagingi. Atsakovų atstovas atkreipė dėmesį, kad apeliantė ginčo statiniu naudojosi, o pretenzijas dėl sandorio pareiškė tik po F. K. mirties, po sandorio sudarymo praėjus daugiau nei dvejiems metams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis).Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovė V. P. ir F. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ F.

K. perdavė, o apeliantė V. P. įsigijo laikinÄ statinį-prekybos paviljonÄ (duomenys neskelbtini) (T. 1 b. l. 7). Šį laikinÄ statinį apeliantė 2012 m. liepos 1 d. panaudos teise perdavė naudotis labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1 b. l. 68), o 2012 m. liepos 16 d., t. y. iÅ¡ karto po laikino pastato įsigijimo, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl laikino pastato plano-schemos galiojimo laiko pratęsimo, tačiau savivaldybė atsisakė pratęsti laikino pastato plano-schemos galiojimo laikÄ , kadangi Kauno m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-252 patvirtintos „Prekybos (paslaugų teikimo) vietų Kauno vieÅ¡osiose vietose supaprastintų projektų (schemų) rengimo ir tikrinimo tvarkos“ 15 punkte nustatyta, jog anksčiau patikrintų prekybos (paslaugų teikimo) vietų supaprastintų projektų (schemų) galiojimas pratęsiamas 3 metams, bet ne ilgiau kaip 10 metų, o Å¡io statinio supaprastintas projektas suderintas 1997 m. sausio 30 d., jo galiojimas buvo pratęstas pastarÄ jį kartÄ 2003 m. kovo 31 d. iki 2006 metų.AnalogiÅ¡kas atsakymas apeliantei buvo pateiktas ir 2012 m. spalio 31 d. (T. 1 b. l. 8, 9).IeÅ¡kovė V.

P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė suklydusi (CK 1.90 straipsnis), jeigu ji bÅ«tų žinojusi tikrÄ jÄ statinio padėtį, ji nebÅ«tų sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė suklydimo fakto ir jo esmingumo, kadangi sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ji žinojo, jog įsigyja laikinÄ statinį, kurio projektinis galiojimas negali bÅ«ti kitoks negu numato teisės aktai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Å .

K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė V.

P. suklydo sudarydama ginčijamÄ sandorį, nes pagal šį sandorį sudarydama pastato pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad įsigyja laikinÄ (ne stacionarų) statinį, kurio projektinis galiojimas negali bÅ«ti kitoks negu nustatyta teisės aktais. Teisėjų kolegija, pritardama Å¡iai pirmosios instancijos teismo pozicijai, papildomai pažymi, kad nors ieÅ¡kovė teigia suklydusi dėl statinio teisinės padėties, tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad ginčijamÄ sandorį ji sudarė nežinodama, jog Å¡iame pastate nėra galimybės vykdyti veiklos dėl to, kad laikino pastato-paviljono plano-schemos galiojimo laikas buvo pasibaigęs (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu ji bÅ«tų žinojusi tikrÄ jÄ ginčo statinio padėtį, ji nebÅ«tų sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties, pirkdama statinį tikėjosi, jog nebus jokių apribojimų juo naudotis pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė nežinojo tikrosios statinio teisinės padėties (kad tai yra laikinas statinys, kuriam taikomi tam tikri įstatymų numatyti reikalavimai), o pats statinys pagal savo technines savybes yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes apeliantė statiniu domėjosi pakankamai ilgÄ laikÄ , nes bÅ«tent ji inicijavo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ , t.y. įkalbėjo F. K. parduoti laikinÄ statinį – paviljonÄ , kadangi ieÅ¡kovei statinys buvo skubiai reikalingas tam, kad galėtų gauti iÅ¡ Darbo biržos subsidijÄ ir įrengti darbo vietas neįgaliems asmenims, ji parengė dokumentų projektus, nusivežė F. K. pas Žaliakalnio seniÅ«nÄ sandorio patvirtinimui ir užpildė piniginį įsiskolinimÄ patvirtinančius dokumentus – vekselius.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yti vekseliai, taip pat ieÅ¡kovės V. P. pateikta Darbo biržos informacija bei pačios ieÅ¡kovės V. P. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad jai statinys buvo skubiai reikalingas tam, kad galėtų gauti iÅ¡ Darbo biržos subsidijÄ ir įrengti darbo vietas neįgaliems asmenims (T. 1 b. l. 41-49, 82-85). Teisėjų kolegija pažymi, kad nedelsiant po statinio įsigijimo apeliantė sudarė panaudos sutartį ir perdavė labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ naudotis paviljonu 1 metams bei ėmėsi iniciatyvos statinį įteisinti (T. 1 b. l. 68, 99), tuo tikslu ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė V. P. žinojo, kad ginčo sutarties pagrindu įsigyja laikinÄ (ne stacionarų) prekybos paviljonÄ , nes tai buvo tiesiogiai numatyta raÅ¡ytinėje sutartyje, 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektÄ nurodant – laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1 b. l. 7). Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatyta, jog laikinas statinys – tai statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ . Laikinų statinių naudojimo terminas gali bÅ«ti pratęstas.

Pagal Kauno m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-252 patvirtintų „Prekybos (paslaugų teikimo) vietų Kauno vieÅ¡osiose vietose supaprastintų projektų (schemų) rengimo ir tikrinimo tvarkos“ 15 punktÄ anksčiau patikrintų prekybos (paslaugų teikimo) vietų supaprastintų projektų (schemų) galiojimas pratęsiamas 3 metams, bet ne ilgiau kaip 10 metų, o Å¡io laikino statinio-paviljono supaprastintas projektas suderintas 1997 m. sausio 30 d., jo galiojimas buvo pratęstas paskutinį kartÄ 2003 m. kovo 31 d. iki 2006 metų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė V. P. iškart po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2012 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo, jį argumentuojant tuo, kad pasikeitė laikino paviljono, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ir kad šiame pastate bus steigiamos darbo vietos neįgaliems žmonėms (T. 1, b. l. 99), tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus atsakė, kad Komisija problemoms susijusioms su kioskais, paviljonais ir prekybai (paslaugoms teikti) pritaikytais automobiliais (jų priekaboms) nagrinėti nusprendė, kad pratęsti žemės nuomos sutarties nėra galimybių (T. 1, b. l. 100).

Tai patvirtina, kad apeliantė V. P. žinojo, jog įsigyjamas statinys stovi ant nuomojamos žemės ir kad žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi. Teismas pažymi, kad apeliantė, būdama verslininkė ir turėdama dalyvavimo įmonių ūkinėje - komercinėje veikloje patirties, negalėjo nežinoti, jog laikino statinio – paviljono eksploatacijos laikotarpis, taip pat žemės nuomos sutarties pratęsimo galimybės prie laikino statinio yra reglamentuojamos įstatymų nuostatomis, kurios numato tam tikrus imperatyvius reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė V. P., sudarydama sandorį, žinojo, kad ginčo sandorio pagrindu įsigyja 1997 m. statytÄ paviljonÄ , kurio statusas – laikinas (ne stacionarus) statinys, todėl negalėjo tikėtis, kad Å¡io statinio projektinis laikotarpis bus kitoks nei numato teisės aktai. Tai, jog ieÅ¡kovė V. P., sudarydama pastato pirkimo-pardavimo sutartį, neabejotinai žinojo, kad įsigyja laikinÄ (ne stacionarų) statinį patvirtina ir tai, jog pastato pirkimas-pardavimas buvo įforminamas ne notarine tvarka, kaip nekilnojamojo turto objekto, bet supaprastinta tvarka seniÅ«nijos seniÅ«nui patvirtinant Å¡alių paraÅ¡us.

Be to, ieÅ¡kovė V. P. teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog sudarydama su F. K. pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad po laikinu statiniu esanti žemė nuosavybės teise priklauso valstybei (2015-02-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1:04:53 val.). Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad ji apie statinį galėjo gauti informacijÄ tik iÅ¡ F. K. ir neturėjo galimybės pasinaudoti kokiais nors kitais informacijos Å¡altiniais, yra nepagrįstas, kadangi, visų pirma, ji, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, jog sutarties objektas yra laikinas (ne stacionarus) statinys, o po juo esanti žemė priklauso valstybei nuosavybės teise, ir antra, imperatyvius reikalavimus laikiniems statiniams bei valstybinei žemei, kurių privaloma laikytis, numato įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie yra vieÅ¡ai prieinami. IeÅ¡kovė V.

P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pardavėjas F. K. turtÄ ir dokumentus, reikalingus statiniui valdyti, naudoti ir disponuoti perdavė jau po sutarties sudarymo, t. y. 2012 m. liepos 2 d. (sutarties 3 punkto 1 ir 2 papunkčiai) ir tik 2012 m. liepos 2 d. iÅ¡ F. K. sužinojo, kad veiklai vykdyti reikalingi savivaldybės leidimai, dėl ko 2012 m. liepos 16 d. pateikė savivaldybei atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Taigi kiekvienas apdairus ir protingas asmuo, sudarydamas sandorį, kurio vertė 50 000 Lt, privalo įsigilinti į sandorio esmę ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas rizikas, susipažinti su visa medžiaga ir, jeigu jam trÅ«ksta specialių žinių, pasikonsultuoti su specialistais. Pažymėtina, jog apeliantė V. P. sandorių sudarymo metu buvo 49 metų amžiaus, t. y. turėjo didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, sandorio sudarymo metu turėjo verslo patirties, kas rodo jos gebėjimÄ dalyvauti civilinėje apyvartoje ir patvirtina, kad ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti ginčijamo sandorio esmę bei galimas rizikas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog patalpas iÅ¡ F. K. buvo nusprendusi pirkti dar iki pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas seniÅ«nÄ , maždaug prieÅ¡ pusmetį iki sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. po to, kai jas apžiÅ«rėjo (2015-02-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1:02:20 val.). Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ pasidomėti laikino pastato teisine padėtimi, Å¡ių statinių teisiniu reglamentavimu bei galimomis su sandorio sudarymu susijusiomis rizikomis.

Kaip jau minėta, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Taigi apeliantė V. P., laisva valia sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ir įsigydama laikinÄ statinį – paviljonÄ , suprasdama savo veiksmų esmę, prisiėmė tokio sandorio sudarymo rizikÄ ir visas dėl Å¡io sandorio kylančias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė galėjo ir turėjo peržiūrėti bei įvertinti su perkamu statiniu susijusius dokumentus dar iki ginčo sandorio sudarymo, todėl sprendžiant dėl apeliantės atidumo ir rūpestingumo pareigos turinio, aplinkybės, kada statinio dokumentai buvo faktiškai perduoti apeliantei, kaip paviljono savininkei, nėra teisiškai reikšmingos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog tik 2012 m. liepos 2 d. iš F. K. sužinojo, kad veiklai vykdyti reikalingi savivaldybės leidimai. 2015 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį su F.

K. kalbėjo apie tai, jog ji dėl laikino statinio-paviljono kreipsis į savivaldybę ir lauks iÅ¡ jos atsakymo (2015-02-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 00:33:04 val.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik patvirtina, jog ieÅ¡kovė V. P. dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, jog yra bÅ«tina kreiptis į savivaldybę ir pratęsti laikino pastato – paviljono plano-schemos galiojimo laikÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės veiksmus sandorio sudarymo metu, taip pat po sandorio sudarymo, ieÅ¡kovės gyvenimo patirtį, patirtį įmonių Å«kinėje - komercinėje veikloje, pagrįstai sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė V.

P. suklydo dėl sandorio esmės, o taip pat, kad F. K. sandorio sudarymo metu jai bÅ«tų neatskleidęs ginčo sandorio esmės ir informacijos apie sandorio sudarymu prisiimamÄ rizikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ginčijamo sandorio sudarymas apeliantei sukelia nepalankų rezultatÄ , nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji sudarė sandorį dėl esminio suklydimo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl tikrųjų Å¡alių ketinimų ir apeliantės V. P. galimo suklydimo sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, aktualus yra apeliantės elgesys po sandorio sudarymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirkimo-pardavimo sutartis tarp apeliantės V. P. ir F. K. buvo sudaryta 2012 m. birželio 29 d. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė, siekdama įteisinti laikino statinio - paviljono naudojimÄ , iÅ¡kart po jo įsigijimo 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį kad ieÅ¡kovė, 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir 2012 m. spalio 31 d. gavusi neigiamus atsakymus iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės dėl įsigyto laikino statinio – paviljono plano – schemos galiojimo laiko pratęsimo, Å¡ių atsakymų įstatymų nustatyta tvarka neskundė, jokių pretenzijų F.

K. nereiÅ¡kė, į teismÄ dėl sandorio nuginčijimo nesikreipė. IeÅ¡kovės V. P. nurodytos aplinkybės, kad ji, iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos gavusi neigiamÄ atsakymÄ dėl įsigyto laikino statinio – paviljono plano-schemos galiojimo laiko pratęsimo, kreipėsi į F. K. dėl sutarties nutraukimo, o jis sutiko tai padaryti, neįrodytos jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė V. P. iÅ¡ karto po sandorio sudarymo pasirašė panaudos sutartį, kuria suteikė teisę naudotis paviljonu labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 68).

Å i sutartis buvo sudaryta 1 metams, jokių duomenų apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ byloje nėra. Teisėjų kolegija Å¡ių aplinkybių pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė įsigytomis patalpomis naudojosi, o pretenzijas dėl ginčo sandorio pareiÅ¡kė tik po F. K. mirties praėjus beveik 1 metams ir praėjus daugiau kaip 2 metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus informacijÄ , jog jau F.

K. buvo atsisakyta pratęsti laikinojo pastato – prekybos paviljono plano-schemos galiojimo laikÄ , manydama, kad yra suklydusi ar apgauta dėl esminių sandorio sudarymo sÄ lygų, turėjo galimybę elgtis apdairiai ir nedelsdama siekti sandorio nutraukimo, tačiau Å¡ių veiksmų nesiėmė ir tęsė pastato naudojimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliantės elgesys patvirtina, kad ji sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį žinojo laikino statinio – paviljono teisinę padėtį ir su Å¡ia padėtimi susijusias pasekmes.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė V.

P. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ bei duomenis iÅ¡ AB „Lesto“ ir UAB „Kauno vandenys“ ir nurodė, jog nei ji, nei labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“ ginčo statiniu nesinaudojo, kadangi nebuvo gauti savivaldybės leidimai, ginčo statinyje nebuvo naudojama nei elektra, nei vanduo, o priskaičiuotos sumos yra tik abonentinis mokestis. Teisėjų kolegija naujai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus priėmė, nes laikė, kad iÅ¡kilo jų pateikimo bÅ«tinybė (CPK 314 straipsnis).

Ä®vertinusi naujai pateiktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nėra informatyvÅ«s ir nepatvirtina apeliantės įrodinėjamų aplinkybių, kadangi iÅ¡ pateiktų AB „Lesto“ duomenų matyti tik tiek, jog už elektros energijos naudojimÄ prekybos paviljone adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos, kurių dydis kiekvienÄ mėnesį svyruoja priklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio, tačiau nematyti sunaudotos elektros energijos kiekiai. IÅ¡ pateiktų UAB „Kauno vandenys“ duomenų matyti tik atlikti mokėjimai už suteiktas paslaugas, kurių dydis taip pat kiekvienÄ mėnesį yra skirtingas, tačiau nesimato suvartoto vandens kiekiai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės V. P. pateiktas labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas nagrinėjamų aplinkybių kontekste nevertintinas, kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog ginčo pastatu nebuvo naudojamasi, nes tai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės V.

P. argumentus, kad F. K. tikslas buvo nuslepiant reikÅ¡mingas aplinkybes parduoti statinį, kuriuo jis negalėjo naudotis, ir vietoj neiÅ¡vengiamų jo nugriovimo iÅ¡laidų gauti piniginę naudÄ , o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad sudarant sandorį nebuvo panaudota apgaulė, kadangi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ aiÅ¡kiai paneigia ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis ir jos turinys. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, kad F.

K. atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių apeliantė V. P. buvo paskatinta sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. buvo apgauta (CK 1.91 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada bei pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad F. K. atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovę), dėl kurių ieÅ¡kovė V.

P. buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei V. P. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo žinoma atliekamų veiksmų prasmė ir pasekmės, tačiau pirkimo-pardavimo sutartį vis tiek sudarė ir taip prisiėmė galimÄ sandorio neigiamų pasekmių rizikÄ . Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir F.

K., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų J. K., R. V. K., J. E. K., G. F. K. 50 000 Lt, sumokėtų F. K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikÅ¡dama tokius reikalavimus teismine tvarka siekė apginti savo turtinę teisę, t. y. teisę susigrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus už įsigytÄ laikinÄ statinį – paviljonÄ , tačiau 2015 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovė V.

P. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo dalies ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų 50 000 Lt, sumokėtų F. K. už laikinÄ prekybos paviljonÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – vekselius, bei ieÅ¡kovės V. P. atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio, t.y. reikalavimo taikyti restitucijÄ atsisakymÄ , pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu realiai pinigų už įsigytÄ laikinÄ statinį – paviljonÄ nesumokėjo.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik patvirtina nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovės V. P. elgesį nuo pat proceso pradžios ir tai, kad ieÅ¡kovės jokios turtinės teisės dėl minėto sandorio sudarymo nebuvo pažeistos.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė sandorių pripažinimÄ negaliojančiais dėl suklydimo ar apgaulės reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Be to, CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo G. K. turėtas 784 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (T. 2 b. l. 37, 38). Ä®vertinus atsakovo G. K. pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , nagrinėjamÄ teisinį klausimÄ , sprendžia, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl atmetus apeliacinį skundÄ priteistinos atsakovui G.

K. iÅ¡ apeliantės V. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Valstybė Å¡ioje civilinėje byloje apeliaciniame procese patyrė 6,53 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ apeliantės V. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 784 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,53 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir penkiasdeÅ¡imt tris euro centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai, sumokant pastarÄ jÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                                     Dalė Burdulienė                                                                                                               Izolda Nėnienė                                                                                                                              Mindaugas Å imonis                                                                Â