2022-12-14 Nr. AB-31425-3-61-3-02200-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3946-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02200-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 22S52417 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su (duomenys neskelbtini) vykdoma politika ir šioje valstybėje yra persekiojamas už karo (duomenys neskelbtini) kritiką, todėl prašo suteikti politinį prieglobstį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas teigia, kad jis smerkia (duomenys neskelbtini) vykdomus karinius veiksmus prieš savo gimtinę ((duomenys neskelbtini)). Nepritardamas (duomenys neskelbtini) agresyviems karo veiksmams prieš (duomenys neskelbtini) ir kitas kaimynines šalis, viešai reiškė kritiką dėl karo (duomenys neskelbtini), dalyvavo protestuose, rašė atvirus laiškus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veiksmai yra kriminalizuoti (duomenys neskelbtini) ir asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę, gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Pareiškėjo tvirtinimu, jo turima informacija patvirtina, kad jo veikla jau domisi (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ir galimai jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas manė, kad jam kilmės šalyje gresia įkalinimas ir susidorojimas už karo (duomenys neskelbtini) kritiką ir veiksmus, priešiškus (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta, persekiojimas grindžiamas priklausymu tam tikrai socialinei grupei, kuri nepalaiko (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) ir aktyviai remia (duomenys neskelbtini) siekį apsiginti nuo agresorės ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigė, kad jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes už karo (duomenys neskelbtini) viešą pasmerkimą jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodė Migracijos departamentui svarbias prieglobsčio suteikimui aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas jas įvertino neteisingai. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Pareiškėjo nuomone, jo autentiškumas ir tikrumas nekelia pagrįstų abejonių, o tyrimo metu buvo nustatytas etninių bendruomenių priešiškumo faktas, kurį nurodė ir pareiškėjas.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta. Jis teigė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

8. Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, tvirtina, kad jis atitinka esmines Įstatymo nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Pareiškėjo teigimu, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

9. Pareiškėjas nurodė, kad jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes bijo būti įkalintas dėl karo (duomenys neskelbtini) kritikos. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas, pažeisdamas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto reikalavimus, neteisingai įvertino Įstatymo 87 straipsnio nuostatų atitiktį jo individualiai situacijai.

10. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad jis Lietuvos Respublikoje ketina sukurti šeimą su K. D., su kuria yra susižadėjęs, siekia integruotis į visuomenę. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje yra įsteigęs (duomenys neskelbtini), čia ketina vykdyti verslą ir kurti pridėtinę vertę.

11. Pareiškėjas manė, jog Migracijos departamentas išnagrinėjo jo prieglobsčio prašymą neatidžiai, nevisapusiškai ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų neatitinkantį Sprendimą, kurį prašo panaikinti.

12. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė grėsme būti įkalintam už socialiniuose tinkluose privačiuose susirašinėjimuose skelbtą medžiagą bei nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai vidaus ir užsienio politikai. Pareiškėjas tvirtino, jog, pagal naujus įstatymus, už tai jam grėstų kalėjimas nuo 6 iki 15 metų. Pasak prieglobsčio prašytojo, visi susirašinėjimai (duomenys neskelbtini) yra peržiūrimi. Pareiškėjo teigimu, jis nepritaria (duomenys neskelbtini) vidaus ir užsienio politikai, tai susiję su kariniais veiksmais (duomenys neskelbtini), karu (duomenys neskelbtini). Savo nepritarimą nurodytiems įvykiams pareiškėjas reiškė viešai: rašė atvirus laiškus, perduodavo medžiagą ir dalyvavo protestuose.

13. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir nustatytus jo trūkumus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, tvirtino, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, dėl kurių jis negali grįžti į kilmės valstybę, yra bendro pobūdžio, nedetalus, miglotas. Atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas vengė kalbėti apie išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, nuolat nukrypdavo į ateities planus, susijusius su (duomenys neskelbtini), teigė, kad nori iš (duomenys neskelbtini) „ištraukti“ šaukiamojo amžiaus sūnų bei ten kovoti.

16. Atsakovas, remdamasis pareiškėjo apklausa, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio mėn. be jokių ypatingų priežasčių. Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organai juo nesidomėjo, pareiškėjas nėra gavęs jokių šaukimų, pranešimų iš teisėsaugos institucijų jo registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad gali būti persekiojamas, pareiškėjas, būdamas už (duomenys neskelbtini) ribų, buvo informuotas savo pažįstamų (M. M. ir giminaičio I. G.). Vėliau apklausos metu pareiškėjas patikslino, jog (duomenys neskelbtini) juo domėjosi ne dėl jo paties, bet dėl jo draugų veiklos.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamą teisėsaugos organų domėjimąsi juo grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių, kaip pirminio informacijos šaltinio, neįmanoma apklausti, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad informacijos pirminis šaltinis nėra žinomas, o pati informacija perteikiama per mažiausiai 2 asmenų grandinę, todėl tikėtina, kad perdavimo metu ji keitėsi. Atsakovo teigimu, kadangi neįmanoma atskirti tikrojo pradinio turinio nuo labai tikėtinų interpretacijų ir galimai netgi nuomonių, šis įrodymas nelaikytinas pakankamu, siekiant pagrįsti „teisėsaugos organų“ domėjimosi pareiškėju tikėtinumą.

18. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo viešai reiškiamą poziciją (duomenys neskelbtini) vidaus ir užsienio politikos klausimu yra bendro pobūdžio, jis kito pasakojimo eigoje. Atsakovas, remdamasis pareiškėjo pasakojimu, teigia, kad, anot pareiškėjo, jis protestavo prieš šalies vykdomą politiką, dalyvavo akcijose, rašė laiškus, perdavinėjo medžiagą. Vėliau pareiškėjas patikslino, kad jis dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini), teigė, kad tai buvo vieši pasisakymai. Patikslindamas informaciją apie viešus pasisakymus, pareiškėjas teigė, kad tai buvo šiurkštūs pasisakymai apie prezidentą, (duomenys neskelbtini) laiškuose, platinamuose per „mesendžerius“.

19. Atsakovo tvirtinimu, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo teiginius apie jo dalyvavimą protestuose, pareiškėjas nebuvo aktyvus demonstracijų dalyvis, jis nesakė kalbų, buvo eilinis demonstrantas. Demonstracijos vykdavo dėl valdžios pakeitimo ir korupcijos bei dėl karo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą demonstracijose (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2018-2019 m. Demonstracijų metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, nors sulaikymai vykdavo. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, bei tai, kad pareiškėjas nebuvo mitingų organizatorius, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas, t. y. jo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) dėl protestų sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, o paskutinį kartą protestuose pareiškėjas dalyvavo mažiausiai prieš trejus metus, buvo konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją dėl dalyvavimo protestuose, siekti jį sulaikyti ar nustatyti jo buvimo vietą.

20. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu buvo įvertinti ir pareiškėjo susirašinėjimai su privačiais asmenimis bei įvertintas šių susirašinėjimų turinys. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas išsakė kritišką nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) pažįstamiems / giminėms privačiuose susirašinėjimuose. Atsakovas pripažino ir tai, jog, pagal Migracijos departamento turimą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) dėl socialiniuose internetiniuose tinklapiuose išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas viešai nesidalino nuomone dėl (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini), o siuntė per pokalbių / susirašinėjimų programėlę „Messenger“ ar „Skype“, siuntė ribotam draugų / giminių ratui. Todėl, atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, kad privatus susirašinėjimas patrauktų (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su draugais ir artimaisiais dalinosi vieša bendro pobūdžio vaizdo informacija apie (duomenys neskelbtini), t. y. informacija, kuri jau buvo viešinta ir apie kurią jau buvo kalbėta, o pareiškėjo išsakyta nuomonė apie įvykius (duomenys neskelbtini) ir pasisakymai yra lakoniški ir klišiniai, didžiąja dalimi atkartojantys plačiai žinomos informacijos fragmentus.

21. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuo (duomenys neskelbtini), prieš pareiškėją nebuvo panaudota nei viena iš tipinių priemonių, kurias naudoja ir taiko (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros, siekdamos kontroliuoti, užgniaužti žmonių kritiką, vykdomą prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos veiksmus. Pareiškėjo paskyros socialiniuose tinkluose nebuvo užblokuotos, pareiškėjas negavo nurodymų iš (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrų pašalinti „pažeidžiamo turinio informaciją“, kuri gali būti laikytina šmeižianti valstybės pareigūnus, įžeidinėjanti religinius jausmus, skatinanti ekstremizmą, separatizmą, terorizmą, neapykantos ar priešiškumo kurstymą ir pan. Atsakovo teigimu, pareiškėjo privačiai išsakyta nuomonė negali būti vertinama kaip raginimas ar kvietimas įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama pažeisti (duomenys neskelbtini) teritorinį vientisumą, o vienintelė žala, kurią dėl išsakytos nuomonės patyrė pareiškėjas, yra neigiama kai kurių artimųjų ir draugų reakcija. Atsakovo vertinimu, draugų ir artimųjų atsiribojimas nuo pareiškėjo, jų neigiamas požiūris savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui.

22. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo papasakotos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai juo domėjosi, ieškojo, siekė sulaikyti: jis neišvyko iš šalies skubotai, jam nebuvo sudaromos kliūtys išvykti, jis nėra gavęs jokių šaukimų, pranešimų iš teisėsaugos registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, labai tikėtina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėti procesiniai veiksmai, jis būtų informuotas nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai būtų išsiųsti gyvenamosios vietos registracijos adresu. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad, siekiant įvertinti pareiškėjui kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, buvo patikrintas Federalinės bausmių vykdymo tarnybos elektroninis puslapis, tačiau jokių įrašų apie pareiškėją nerasta, o Interpolo duomenų bazėje nėra domenų apie pareiškėjo paskelbtą paiešką.

23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo neslepiamas tikslas padėti sūnui išvykti iš (duomenys neskelbtini) suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumo. Atsakovo tvirtinimu, tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Migracijos departamento vertinimu, įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

24. Atsakovas, remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga nepersekioja (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl manė, kad yra mažai tikėtina, kad jis patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį vien dėl (duomenys neskelbtini) kilmės. Atsakovo tvirtinimu, tyrimo metu nebuvo identifikuoti tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtini motyvai ir tikslai persekioti prieglobsčio prašytoją dėl jo (duomenys neskelbtini) kilmės bei, atitinkamai, nenustatyta reali rizika jam patirti persekiojimą ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmė nepagrindžia tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumo.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė ir tyrimo metu nebuvo identifikuotos aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės šalyje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

26. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), joje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

27. Atsakovas akcentavo, kad Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį Sprendimą neišsamiu, nepagrįstu ar naikintinu.

II. 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. K. skundą.

29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

29.1. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje 2021 m. balandžio 21 d. Užsienietis prašyme nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietis prašyme nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), su Lietuvos Respublika jį sieja draugiški ir dalykiški savitarpio ryšiai: vadovauja uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje gyvena jo sužadėtinė K. D. Užsienietis prašyme nurodė, kad jis kategoriškai atvirai nesutinka su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma vidaus ir užsienio politika (karo veiksmais (duomenys neskelbtini), kariniais veiksmais (duomenys neskelbtini)). Jis protestavo prieš (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomą politiką, dalyvaudamas akcijose, rašydamas atvirus laiškus, platindamas medžiagą. Prašyme nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) jis gavo pranešimą, jog gyvenamosios vietos adresu juo domėjosi (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai.

29.2. Prieglobsčio prašytojas 2021 m. balandžio 21 d. apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, išsilavinimas aukštasis, civilinės aviacijos inžinierius, nepriklauso politinei partijai, į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2020 metų. Jis negali gyventi (duomenys neskelbtini) dėl šalies vykdytų karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) ir vykdomų karinių veiksmų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis protestavo prieš šalies vykdomą politiką, dalyvavo akcijose, rašė atvirus laiškus, perdavinėjo medžiagą. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2020 m. sausio mėn., gyveno (duomenys neskelbtini). Į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 16 d. iš (duomenys neskelbtini).

29.3. Prieglobsčio prašytojas 2022 m. kovo 21 d. apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) negyvena daug metų. Nuo 2008 m. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendravo su (duomenys neskelbtini) šalininkais. Pareiškėjas nurodė, kad jis kategoriškai nesutinka su (duomenys neskelbtini) vykdoma vidaus ir užsienio politika, nepritarė kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), nesutinka su (duomenys neskelbtini), nepalaiko karo (duomenys neskelbtini).

Savo nepritarimą nurodytiems įvykiams reiškė viešai: rašė atvirus laiškus, dalyvavo protestuose, perduodavo medžiagą, už kurią šiuo metu (duomenys neskelbtini) numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo demonstracijose, reiškė viešus pasisakymus apie prezidentą, (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), rašė draugams, pažįstamiems, giminaičiams. Šiuose laiškuose reiškė emocijas, nuomonę apie karą (duomenys neskelbtini), siuntė viešai žinomas autorių, kurie buvo laikomi penkta kolona, publikacijas.

Dėl šių veiksmų sulaukė neigiamos artimųjų ir draugų reakcijos, pastarieji vengė su juo bendrauti. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis nebuvo aktyvus demonstracijų, kurios vyko (duomenys neskelbtini) dėl valdžios pakeitimo ir korupcijos bei dėl karo (duomenys neskelbtini), dalyvis, demonstracijose viešai nekalbėjo. Paskutinį kartą demonstracijose (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2018-2019 m. Demonstracijų metu nebuvo sulaikytas, nors sulaikymai vyko. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio mėnesio viduryje išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), karantiną praleido (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) išvyko be priežasties ir į (duomenys neskelbtini) daugiau negrįžo. Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organai juo nesidomėjo. Registracijos adresu (duomenys neskelbtini) nėra gavęs jokių šaukimų, pranešimų iš teisėsaugos. Apie tai, kad gali būti persekiojamas, sužinojo jau būdamas už (duomenys neskelbtini) ribų. Šią informaciją gavo 2020 m. karantino metu iš giminaičio I. G. (I. G.), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Užsieniečio teigimu, M.

M. jam nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojami bendri draugai ir teisėsaugos organai norėtų pabendrauti ir juo. Be to, užsienietis nurodė, kad jis ketina atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nes yra (duomenys neskelbtini), ir ketina laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo sūnus. Pareiškėjas teigė, kad jam reikalingas dokumentas, suteikiantis teisę vykti į (duomenys neskelbtini) ir gauti (duomenys neskelbtini) pilietybę.

29.4. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S52417, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. K. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

30. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš pareiškėjo apklausų, pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio mėnesį į (duomenys neskelbtini). Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko 2020 m. gruodžio 16 d. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė tik 2021 m. balandžio 21 d. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių.

31. Teismas darė išvadą, kad užsieniečio apklausa patvirtina, jog jis negyvena (duomenys neskelbtini) jau daug metų, neturi pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), adresu, kuriuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, negyvena, (duomenys neskelbtini) lankosi svečio teisėmis. Užsieniečio apklausų metu pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad jis asmeniškai nepatyrė jokio persekiojimo nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), o apie galimą ir numanomą persekiojimą ateityje jis žino tik iš trečiųjų asmenų.

32. Teismas teigė, kad užsieniečio paaiškinimai tiek apie trečiuosius asmenis, tiek apie iš jų gautą informaciją apie galimą persekiojimą yra abstraktaus, bendro pobūdžio ir nelogiški. Pats užsienietis apklausų metu pripažino, kad jis negyva (duomenys neskelbtini) jau daug metų. Paskutinį kartą demonstracijose dalyvavo (duomenys neskelbtini) 2018-2019 metais. Užsienietis pripažino, kad jis nebuvo aktyvus demonstracijų dalyvis. Teismas pažymėjo, kad kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., o pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė 2021 m. balandžio 21 d.

33. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos pagrindu. Kaip pripažino ir pats pareiškėjas, į Lietuvos Respubliką jis atvykdavo turėdamas vizas.

34. Teismo nuomone, užsieniečio apklausų metu nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros neribojo jo judėjimo laisvės. Prieglobsčio prašytojas nebuvo mitingų organizatorius, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas, t. y. jo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie dėl protestų (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais.

35. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomai vidaus ir užsienio politikai, kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo išvadai, kad užsienietis yra persekiojamas kilmės valstybėje. Anot teismo, byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo „pagrįstą“ baimę būti persekiojamam. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad tyrimo metu nenustatyti tariamo persekiotojo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti užsienietį dėl jo dalyvavimo protestuose ir privačių susirašinėjimų.

36. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo nurodyta grėsmė yra paremta tik prielaidomis ir jo asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

37. Teismas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus ir jo pateiktus nedetalius ir neišsamius duomenis, prieglobsčio prašytojo pasakojimo apie grasinimus nelaikė patikimu įrodymu.

38. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės be jokių apribojimų.

39. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą.

40. Teismas vertino, kad Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei užsieniečio papasakotos istorijos tiek apklausų Migracijos departamente metu, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindė tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Anot teismo, užsieniečio deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikyta visiškai pagrįsta ir konstatuota, kad visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

41. Anot teismo, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas yra rusų tautybės. Tai, kad pareiškėjas save laiko (duomenys neskelbtini), nesudaro jokio teisėto pagrįsto pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas ketina atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nėra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste.

42. Teismo įsitikinimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kilmės šalyje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose, pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka šių kriterijų.

43. Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste.

46. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 47. Pareiškėjas L. K. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

49. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas argumentuotai nurodė, kad dėl karo (duomenys neskelbtini) kritikos ir agitavimo stabdyti bet kokius karo veiksmus prieš (duomenys neskelbtini) pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia kankinimai, persekiojimas ir net iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) vykdoma vidaus represinė politika ir tūkstančiai sulaikytų bei kalinamų asmenų, kurie, kaip ir pareiškėjas, kritikavo esamą (duomenys neskelbtini) politiką.

50. Pareiškėjas nepritarė atsakovui, kad pareiškėjui negresia persekiojimas, nes pareiškėjas nebuvo aktyvus demonstracijų dalyvis, jis nesakė kalbų. Pareiškėjas buvo eilinis demonstrantas. Demonstracijos vykdavo dėl valdžios pakeitimo ir korupcijos bei dėl karo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą demonstracijose (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2018-2019 m. Demonstracijų metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, nors sulaikymai vykdavo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nebuvo mitingų organizatorius, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas, t. y. pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) dėl protestų sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Pažymėtina, kad šis prielaidomis pagrįstas vertinimas yra nepagrįstas, nes nebuvo objektyviai vertinta (duomenys neskelbtini) represinių struktūrų veiklos modelis, specialios veiklos instrukcijos ir dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad nustatytų aplinkybių visumoje pareiškėjo veika nebūtų vertinama kaip nusikalstama. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas demonstracijų metu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio siekis – inkriminuoti nusikaltimus ir tokiu būdu nutildyti nepalankią kritiką ir laisvą žodį.

51. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju jo nurodyta objektyvaus pobūdžio baimė būti nuteistam už kritikos sklaidą yra reali ir pagrįsta (duomenys neskelbtini) naujausiais įstatymų pakeitimais, kurie nustatė, kad už karo kritiką (duomenys neskelbtini) asmuo gali būti nuteistas iki 15 metų laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad atsakovas nenagrinėjo (duomenys neskelbtini) įstatymų pakeitimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekyla grėsmė būti įkalintam.

52. Pareiškėjas nurodo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta, pareiškėjas pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį, atitinkamai nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai – persekiojimas, įkalinimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta, jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam nepagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

54. Atsakovas, be kita ko, pastebi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, dėl kurių jis negali grįžti į kilmės valstybę, yra bendro pobūdžio, nedetalus, miglotas. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjas vengė kalbėti apie išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, nuolat nukrypdavo į ateities planus, susijusius su (duomenys neskelbtini), teigė, kad nori iš (duomenys neskelbtini) „ištraukti“ šaukiamojo amžiaus sūnų bei ten likti kovoti. Pareiškėjas nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. sausio mėn. be jokių ypatingų priežasčių, tiesiog išvažiavo. Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organai juo nesidomėjo, jis nėra gavęs jokių šaukimų, pranešimų iš teisėsaugos registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad gali būti persekiojamas, pareiškėjas sužinojo iš savo pažįstamų (M. M. ir giminaičio I. G.) būdamas už (duomenys neskelbtini) ribų. Vėliau apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) juo domėjosi ne dėl jo paties, bet dėl jo draugų. Įvertinus pareiškėjo teiginius apie tariamą teisėsaugos organų domėjimąsi juo, pastebėta, kad jo teiginiai grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminio informacijos šaltinio, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo teisėjai I. K. pateiktame paaiškinime nurodytos informacijos šaltinis yra kažkoks nežinomas trečiasis asmuo). Be to, atsakovas akcentuoja, kad šiuo atveju informacijos pirminis šaltinis nėra žinomas, o pati informacija perteikiama per mažiausiai 2 asmenų grandinę, todėl tikėtina, kad ši informacija keitėsi perdavimo metu. Kadangi neįmanoma atskirti tikrojo pradinio turinio nuo labai tikėtinų interpretacijų ir galimai netgi nuomonių, šis įrodymas nelaikytinas pakankamu, siekiant pagrįsti „teisėsaugos organų“ domėjimosi pareiškėju tikėtinumą.

55. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo viešai reiškiamą poziciją (duomenys neskelbtini) vidaus ir užsienio politikos klausimu taip pat yra bendro pobūdžio, tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Anot pareiškėjo, jis protestavo prieš šalies vykdomą politiką akcijose, rašė laiškus, perdavinėjo medžiagą. Apklausos metu pasiteiravus, kokiose akcijose jis dalyvavo, teigė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose, vėliau pridūrė, kad tai buvo vieši pasisakymai.

56. Atsakovas nurodo, kad, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie pažįstamiems / giminėms išsakytą nuomonę apie (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pateikė susirašinėjimo su Z. V., T. S., O. P., V. ekrano nuotraukas. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo susirašinėjimus su privačiais asmenimis bei įvertinus šių susirašinėjimų turinį, buvo nustatyta, kad pareiškėjas išsako kritišką nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) pažįstamiems / giminėms privačiuose susirašinėjimuose. Pagal Migracijos departamento turimą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) dėl socialiniuose internetiniuose tinklapiuose išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Tačiau, įvertinus pareiškėjo veiksmus (viešai nesidalino, siuntė per pokalbių / susirašinėjimų programėlę „Messenger“ ar „Skype“, siuntė ribotam draugų / giminių ratui), mažai tikėtina, kad privatus susirašinėjimas patrauktų (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas su draugais ir artimaisiais dalinosi vieša, bendro pobūdžio vaizdo informacija apie (duomenys neskelbtini), t. y. informacija, kuri jau buvo viešinta ir apie kurią jau buvo kalbėta. Jis taip pat išsakė savo nuomonę apie įvykius (duomenys neskelbtini), tačiau paties pareiškėjo pasisakymai yra lakoniški ir klišiniai, didžiąja dalimi jis atkartoja plačiai žinomos informacijos fragmentus.

57. Atsakovas akcentuoja, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo papasakotos gyvenimo kilmės šalyje aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai juo domėjosi, ieškojo, siekė sulaikyti.

58. Atsakovas mano, kad tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje.

59. Atsakovo nuomone, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) kilmė nepagrindžia tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumo.

60. Tuo atveju, kai pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, vertinama, ar jam gali būti suteikiama papildoma apsauga. Pats pareiškėjas nenurodė ir tyrimo metu nebuvo identifikuotos aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės šalyje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 22S52417, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui L. K. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

62. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

63. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismas neprivalo atsižvelgti į šį prašymą.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės nagrinėti administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

65. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

67. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

68. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

69. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

70. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

71. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

72. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

73. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje pareiškėjas sieja su priklausymu tam tikrai socialinei grupei, kuri nepalaiko (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) ir aktyviai remia (duomenys neskelbtini) siekį apsiginti nuo agresorės ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigia, kad jam gresia įkalinimas už viešai reiškiama kritiką dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos prieš kitas valstybes. Pareiškėjas teigia, kad dalyvavo protestuose, rašė atvirus laiškus. Pareiškėjas pažymi, kad jis turi (duomenys neskelbtini) pilietybe, bet yra (duomenys neskelbtini), siekia gauti (duomenys neskelbtini) pilietybę.

74. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pareiškėjo pasakojimas, pateikti įrodymai bei kilmės šalies informacija nepatvirtina pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ būti persekiojamam. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nekeičia pirmosios instancijos teismo pateikto vertinimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo pasakojimą bei pateiktus įrodymus dėl jo persekiojimo (duomenys neskelbtini).

75. Akcentuotina, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. sausio mėn. Išvykimo aplinkybės nebuvo susijusios su pareiškėjo persekiojimu. Pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) 2018-2019 m., nebuvo sulaikytas, nebuvo protestų aktyvistas ar organizatorius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamentu, kad nėra objektyvaus pagrindo vertinti, jog dėl dalyvavimo protestuose pareiškėjas galėjo būti pastebėtas teisėsaugos institucijų. Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjas, kalbėdamas apie protestus, iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio informaciją.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus, pasakodamas apie jo viešai reiškiamą kritiką dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos. Iš pradžių pareiškėjas tvirtino, kad jo reiškiama kritika buvo vieša, atviruose laiškuose(2021 m. balandžio 21 d. prašymas, 2021 m. balandžio 21 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas), vėliau pareiškėjas nurodė, kad savo nepasitenkinimą valdžia jis reiškė siųsdamas asmenines žinutes ribotam ratui asmenų, t. y. sūnui ir pažįstamiems (3 asmenims) (2022 m. kovo 21 d. apklausa), ir pateikė Migracijos departamento pareigūnams tai patvirtinančias momentines ekrano nuotraukas iš programėlių skype ir whatsapp. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjo socialinis tinklapis buvo užblokuotas ar jam buvo liepta pašalinti „pažeidžiamo“ turinio informaciją. Nors pareiškėjas tvirtino, kad teisėsaugos institucijos peržiūri visus elektroninius susirašinėjimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo patvirtinti šiuos pareiškėjo argumentus, remiantis Sprendime pateikta kilmės šalies informacija. Tokia rizika būtų tikėtina, jeigu prieglobsčio prašytojas patektų į profilį asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) dėl protestų sistemiškai susiduria su teisėsaugos institucijų represiniais veiksmais, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų būti priskirtas tokiam asmenų ratui. Todėl pritartina atsakovui, kad nagrinėjamu atveju yra mažai tikėtina, jog privatus susirašinėjimas sąlygotų represinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

77. Atsakovas Sprendime vertino, be kita ko, pareiškėjo skleistų žinučių turinį. Atsižvelgęs į kilmės šalies informaciją, į tai, kad pareiškėjas dalinosi bendro pobūdžio vaizdo informacija apie (duomenys neskelbtini), t. y. informacija, kuri jau buvo viešinta ir apie kurią jau buvo kalbėta, pareiškėjo pasisakymai yra lakoniški ir klišiniai, didžiąja dalimi jis atkartojo plačiai žinomos informacijos fragmentus, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjo privačiai išsakyta nuomonė galėtų būti vertinama kaip raginimas ar kvietimas.

78. Taip pat teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadoms, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamą teisėsaugos organų domėjimąsi juo grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminio informacijos šaltinio, pateikta informacija. Nagrinėjamu atveju ši pasakojimo dalis pagrįstai nelaikyta pakankamu įrodymu, siekiant pagrįsti teisėsaugos institucijų domėjimosi pareiškėju tikėtinumą. Pats pareiškėjas paaiškino, kad jis negavo šaukimų ir pranešimų jo registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas 2022 m. kovo 21 d. apklausos metu patikslino savo pasakojimą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) juo domėjosi ne dėl jo paties, bet dėl jo draugų veiklos. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą šiuo aspektu, darytina išvada, kad jis yra pakankamai bendro pobūdžio, todėl nėra pagrindo laikyti šį pasakojimą patikimu.

79. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas objektyviai neįvertino (duomenys neskelbtini) represinių struktūrų veiklos modelio, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, kilmės šalies informacija patvirtina, jog, pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą, už žinomai melagingos informacijos skleidimą asmeniui gali grėsti įkalinimas iki 15 metų. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 116.1 punktą, atliekant vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir grindžiama subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais įrodymais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra tikėtina, kad pareiškėjui grėstų įkalinimas iki 15 metų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Migracijos departamentas būtų neįvertinęs kokios nors reikšmingos informacijos, kuri galėtų pakeisti minėtą vertinimą.

80. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas išsamiai tyrė ir vertino pareiškėjo pasakojimo detales bei aspektus, nagrinėjo juos surinktos kilmės šalies informacijos kontekste ir atliko jų vertinimą Sprendime. Migracijos departamentas surinko kilmės šalies informaciją iš įvairių šaltinių, pvz. Sprendime remiamasi nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita „World Report 2020“, 2019 m. ataskaita „Freedom in the World“, Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos 2021 m. balandžio mėnesio ataskaita, žiniasklaidos šaltinių „Deutsche Welle“ ir „Meduza“ duomenimis, tarptautinės žmogaus teisių grupės „Agora“ ir „Network Freedoms“ (duomenys neskelbtini) pranešimu (duomenys neskelbtini)

81. ir kitais šaltiniais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo šiuose šaltiniuose surinktos informacijos, nepateikė kitos informacijos, kuri iš esmės keistų pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų įrodymų vertinimą.

82. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas įvertinti pareiškėjui kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, patikrino Federalinės bausmių vykdymo tarnybos elektroninį puslapį. Jame nebuvo rasti jokie įrašai apie pareiškėją, Interpolo duomenų bazėje nerasti duomenys apie pareiškėjo paskelbtą paiešką. Atsakovo surinkta kilmės šalies informacija nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos persekioja (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečius. Atsakovas, be kita ko, įvertino ir tai, ar dėl (duomenys neskelbtini) pradėtos karinės invazijos į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galėtų būti pašauktas karo prievolininku, ir remdamasis aplinkybe, kad asmuo yra 72 metų amžiaus, bei atsižvelgdamas į kilmės šalies informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas būtų pašauktas dalyvauti karo veiksmuose (duomenys neskelbtini).

83. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aptartomis atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl darytina išvada, kad nurodytų bylos aplinkybių kontekste pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo registracijos adresu nevyksta kartiniai veiksmai, kaip jie yra apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir šiuo aspektu.

84. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę pareiškėjo pasakojimą bei pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos (Įstatymo 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. pagrindu).

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė