91cf9a41-d822-4acd-9aa1-e18c44e48354 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-631-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03444-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:16.2.1; 16.2.4; 17.1; 24.2; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6520-587/2012 pagal V. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 52 836 Lt dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 8 d. dirbo pas atsakovę Å¡altkalviu – montuotoju. 2008 m. birželio 9 d.

įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. 2008 m. liepos 14 d. nelaimingo atitikimo darbe akte Nr. 03 nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiūros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių) pažeidimo (akto 17.3 p.).

Ieškovui buvo leista dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma, nors jis nebuvo apmokytas ir atestuotas valdyti potencialiai pavojingus įrenginius (mobilias kėlimo platformas) (akto 3.12, 3.13, 7 p.). Tuo buvo pažeisti Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis, atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojos 2007 m. vasario 12 d. patvirtinto nelaimingo atsitikimo darbe metu naudotos savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiūros vadovo 1.2.1. punktas.

Aktas nėra nuginčytas, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė sutiko su jame, kaip specialiame dokumente, nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis, t. y. patvirtino aplinkybę, kad tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir atsakovės atliktų darbo saugÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovo darbingumas sumažėjo 10 procentų (nuo 50 iki 40). IÅ¡vadose dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų buvo nustatytas apribojimas darbams aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, virÅ¡ 5 m ir požeminiams darbams.

Dėl sumažėjusio darbingumo lygio ir apribojimo darbams aukštyje 2009 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas, jo paties prašymu, buvo atleistas iš UAB „Mitnija“. Nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo sumokėta 23 439,31 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija ir 1 120 Lt bedarbio mokymo stipendija, iš viso 24 559,31 Lt, t. y. vidutiniškai 1 170 Lt per mėnesį. Iki traumos ieškovo vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) sudarė vidutiniškai 4 011 Lt.

Dėl sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu ieÅ¡kovo vidutinės mėnesinės pajamos sumažėjo 2 841 Lt. Visos per 21 mėnesį ieÅ¡kovo dėl sveikatos sutrikdymo nelaimingo atsitikimo darbe metu negautos pajamos sudaro 59 661 Lt (Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu sumažino 6 825 Lt suma). MinėtÄ sumÄ turi kompensuoti atsakovė CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė ieÅ¡kovui privalo atlyginti ir neturtinę žalÄ , nes patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė ieÅ¡kovui stiprių neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų: jis mėnesį gulėjo ligoninėje, ieÅ¡kovui buvo atliktos trys operacijos, apribota galimybė judėti, jis patyrė stiprų fizinį skausmÄ , sveikatos sutrikdymo pasekmės yra ilgalaikės, iki galo nepaÅ¡alinamos, truksiančios visÄ gyvenimÄ , apribojančios ieÅ¡kovo galimybes dirbti norimÄ jo profesijos darbÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Atnaujino ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl turtinės žalos – negautų pajamų priteisimo pareikÅ¡ti, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 30 000 Lt negautų pajamų ir 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. kovo 29 d.) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį.

Priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 050 Lt už advokato pagalbÄ , valstybei iÅ¡ atsakovės 1 950 Lt žyminio mokesčio.Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sutiko su nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip specialiame dokumente, nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis ir priežastimis, t. y. patvirtino aplinkybę, kad tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir atsakovės atliktų darbo saugÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Vadovaudamasis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto 2010 m. gruodžio 15 d. iÅ¡vada Nr. 20-4-ISI-2514, konstatavo, kad atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale ir 2008 m. gegužės 12 d. paskyroje – leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte lauko sÄ lygomis, naudojant kėlimo įrenginius, esantys paraÅ¡ai nėra ieÅ¡kovo.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neinstruktavo ieÅ¡kovo darbo vietoje saugos ir sveikatos klausimais ir tokiu bÅ«du pažeidė savo pareigas, įtvirtintas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbÄ Ä¯monėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ , Technologinės kortelės 2 punkte, numatančiame, kad prieÅ¡ pradedant darbus darbuotojas privalo iÅ¡klausyti instruktaÅ¾Ä apie saugų darbÄ su žirkliniais ir teleskopiniais savaeigiais keltuvais, pasiraÅ¡yti jam pateiktoje atliekamų darbų paskyroje – leidime, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiÅ«ros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte, įpareigojančiame įrenginių savininkus įrenginiams naudoti ir prižiÅ«rėti skirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis, aprÅ«pinti juos įrenginių techniniais dokumentais.

Sprendė, kad UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centras“ organizuotų padalinio vadovo kursų iÅ¡klausymas negali bÅ«ti laikomas suteikiančiu ieÅ¡kovui atitinkamÄ kvalifikacijÄ darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Nustatė, kad ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotojos 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-1-114/2, kuriuo ieÅ¡kovas buvo paskirtas atsakingu už saugos ir sveikatos taisyklių vykdymÄ brigadoje, vykdant darbus objekte.

Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas naujas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nėra iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas buvo apmokytas saugiai dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis, žinojo saugiam darbui su platformomis keliamus reikalavimus, kad pagrindinė ir tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo paties ieÅ¡kovo veiksmai. Sprendė, kad ieÅ¡kovo apmokymas dirbti pagal Darbininko dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose programÄ nepatvirtina, kad jis galėjo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl atsakovės kaltės: dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiÅ«ros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo (akto 17.3 p.). Sprendė, kad ieÅ¡kovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarado dalį pajamų. Atsižvelgęs į atsakovės pateiktÄ pažymÄ , kad ieÅ¡kovo pareigose dirbusių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2009-2010 metais svyravo nuo 1 000 Lt iki 1 200 Lt, ekonominę situacijÄ Å¡alyje, vadovaudamasis proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡omas priteisti negautas pajamas sumažino iki 30 000 Lt.

Laikė įrodytu, kad ieÅ¡kovas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , prarado pilnavertiÅ¡kumo jausmÄ Å¡eimoje, Å¡eimos gyvenimas paÅ¡lijo, prarado bendravimo galimybes, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažino, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad ieÅ¡kovo sveikata didele dalimi atsistatė. Motyvuodamas ieÅ¡kovo ilgalaikiu gydymusi, ikiteisminiu tyrimu, dėl kurio ieÅ¡kovas galėjo tikėtis civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo baudžiamojoje byloje, atnaujino ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo nuo 2008 m. lapkričio 14 d. pareikÅ¡ti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliacinius skundus padavė abi Å¡alys. IeÅ¡kovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo.Nepagrįsta iÅ¡vada, kad dėl ekonominės krizės atlyginimai krito daugiau kaip 40 procentų. Byloje nėra duomenų, kuriuose atsispindėtų atlyginimų mažėjimo statybų sektoriuje dydžiai, todėl sprendimas sumažinti ieÅ¡kovo negautų pajamų dydį 43 procentais, naudojant ekonominės krizės argumentÄ , yra nepagrįstas, pažeidžiantis CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimui.Nepagrįstai vadovautasi atsakovės 2012 m. gegužės 21 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį Nr. 3-29-109, nevertinti ieÅ¡kovo atstovo žodžiu ir raÅ¡tu iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai, jog pažyma nėra tinkamas įrodymas spręsti apie ieÅ¡kovo pareigas užimančio asmens atlyginimo dinamikÄ .

IeÅ¡kovas dirbo Å¡altkalvio–montuotojo–brigadininko pareigose, o pažymoje nėra nei vieno analogiÅ¡kas pareigas užėmusio asmens. Pažymoje nėra nurodyta, kokio dydžio atlyginimÄ pažymoje minimi asmenys uždirbo 2008 m., todėl Å¡i pažyma neatskleidžia atlyginimų kitimo dinamikos 2008–2010 m. ir, nesant kitų įrodymų, negali bÅ«ti atlyginimų mažėjimo 2008–2009 m. įrodymu. Prie pažymos nėra pateikti pažymoje nurodytus duomenis patvirtinantys pirminiai dokumentai ar duomenys: darbo sutartys su pažymoje nurodytais asmenimis, patvirtinančios, kad Å¡ie asmenys buvo atsakovės darbuotojais ginčo laikotarpiu, darbo užmokesčio sudedamosios dalys (užmokestis, mokesčiai, papildomi priskaitymai (pvz., komandiruotpinigiai, kompensacijos už darbÄ lauko sÄ lygomis ar kilnojamÄ jį pobÅ«dį ir kt.) ir pan.), metinis dirbtų dienų skaičius ir pan.Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. bÅ«tų gavęs 43 procentais mažesnį darbo užmokestį negu gavo iki nelaimingo atsitikimo darbe, padaryta neatlikus visapusiÅ¡ko, iÅ¡samaus ir objektyvaus byloje esančių įrodymų, susijusių su ieÅ¡kovo negautomis pajamomis, vertinimo.PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 22 836 Lt negautų pajamų priteisimo.

Atsakovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai.Nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovas nebuvo instruktuotas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo instruktuotas, supažindintas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiÅ«ros vadovÄ Nr. 46a. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo instruktuotas saugiai dirbti tÄ darbÄ , kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (3.11 p.), tačiau jis nebuvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingais įrengimais (3.12 p.) ir nebuvo atestuotas dirbti, valdyti mobilias kėlimo platformas (3.13 p.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neteigė, kad jis nebuvo instruktuotas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiÅ«ros vadovÄ Nr. 46a. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nebuvo apmokytas ir atestuotas, o tai skirtingi dalykai.IÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas ir atestuotas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma, padaryta remiantis ieÅ¡kovo žodžiais ir tuo, kad buvo suklastoti paraÅ¡ai Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale bei 2008 m. gegužės 12 d. paskyroje leidime.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale darbuotojai pasirašo dėl instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje, o paskyroje – leidime nurodoma, kokiam darbuotojui kokie veiksmai pavedami atlikti, kokias priemones įvykdyti ir panašiai. Nei viename iš šių dokumentų nekonstatuojamas ir neneigiamas darbuotojo apmokymų ar atestavimų faktas. Nevertinti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas buvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu – mobilia kėlimo platforma.

Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro 2012 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 22 nurodyta, kad ieÅ¡kovas mokėsi Å¡iame centre pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, mokymo programÄ . Å i programa yra patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus įsakymu, suderinta su vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi, iÅ¡ jos matyti, kad darbininkai, dirbantys kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, yra supažindinami su kėlimo įrenginių (platformų) valdymu, jų priežiÅ«ra, naudojimu, saugos ir sveikatos reikalavimais dirbant su jais.

AB Statika ir Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro atestacijos pažymėjimuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas 1998 metais ir vėliau praktiÅ¡kai kiekvienais metais buvo mokomas pagal aukÅ¡talipių, dirbančių kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, darbininkų, dirbančių aukÅ¡talipių darbus ir pan., mokymo programas, yra atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti aukÅ¡tyje ir iÅ¡ kėlimo įrenginio lopÅ¡io. IÅ¡ ikiteisminiam tyrimui pateiktos Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro 2010 m. rugsėjo 24 d. pažymos su priedais – darbuotojų, siunčiamų mokytis, sÄ raÅ¡u, grupės sÄ raÅ¡u, atestavimo komisijos protokolu, matyti, kad pastarajame protokole yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as ir iÅ¡vada, kad jis gali dirbti kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose. 2010 m. lapkričio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 25-1-0756-08 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis.

Nors Å¡is nutarimas vėliau buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas galutinai nutrauktas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, tačiau pastarajame nutarime nėra konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis, o dėl to kaltas darbdavys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius V. V. pripažino, kad ieÅ¡kovas pagal turimÄ atestacijos pažymėjimÄ buvo apmokytas valdyti kėlimo platformas ir instruktuotas apie saugų darbÄ jomis (2010 m. vasario 9 d. specialisto papildomos apklausos protokolas).

IeÅ¡kovo buvęs bendradarbis E. J. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, jog kartu su ieÅ¡kovu mokėsi Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centre pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, mokymo programÄ (2011 m. gegužės 10 d. apklausa). Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas ir atestuotas.Nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kovas neturėjo pažymėjimo, leidžiančio dirbti su keltuvais, jo apmokymas pagal Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, mokymo programÄ nepatvirtina, kad jis gali dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti.

IeÅ¡kovas turėjo visus reikalingus atestacijos pažymėjimus, suteikiančius jam teisę dirbti ir valdyti kėlimo įrenginius, raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtinta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡klausė Darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, mokymo programÄ , jo paties parodymai ikiteisminiame tyrime, kiti nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas mokėjo dirbti su Å¡iais įrenginiais ir daug su jais dirbo, todėl yra pats kaltas dėl savo itin neatsargaus elgesio.Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti su keltuvais, negalėjo patvirtinti ieÅ¡kovo kviesti liudytojai – bendradarbiai R.

M. ir V. V. (apklausti 2012 m. rugsėjo 25 d. posėdyje). Nors liudytojas R. M. paaiÅ¡kino, kad mokymai vyko vos porÄ valandų, tačiau nurodė, kad buvo kalbama ir apie saugumÄ valdant Å¡iuos įrenginius. Liudytojai negalėjo patvirtinti, kad ieÅ¡kovas nevyko mokytis į Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centrÄ . Patys darbuotojai aplaidžiai žiÅ«rėjo į pareigÄ iÅ¡klausyti apmokymus. Negalima tikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, nes jie yra prieÅ¡taringi. Duodamas paaiÅ¡kinimus 2012 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, ieÅ¡kovas teigė, kad mokymai truko apie valandÄ , nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad „buvo vienos dienos paskaita apie kėlimo įrenginius“.

IeÅ¡kovas teigė, kad vos metus laiko dirbo su tuo bokÅ¡teliu, o liudytojai R. M. ir V. V. 2012 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje paliudijo, kad ieÅ¡kovas su keltuvais dirbo nuo 2005 metų. Å ioje byloje ieÅ¡kovas teigė, kad nežinojo saugumo technikos reikalavimų dirbant su keltuvais, bet ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad puikiai žinojo, kaip keltuvas veikia, kad įdubos trukdė važinėti ir atlikti darbus, kad pats asmeniÅ¡kai ne kartÄ informavo apie tai generalinio rangovo direktorių apie Å¡iuos saugumo trÅ«kumus.

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog pagal saugumo instrukcijas negalima važiuoti su pakelta platforma, paliudijo liudytojas V. V. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. M., darbų saugos koordinatorius objekte A. S., J. G., V. I. liudijo, kad ieÅ¡kovas buvo patyręs montuotojas, seniai dirbo su keltuvais, jis žinojo kaip dirbti, kad negalima važiuoti su pakelta platforma, nes tai pavojinga. Nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas darbo saugos ir sveikatos klausimais. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas buvo apmokytas darbo saugos ir sveikatos klausimais, įrodo Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro 2012 m. sausio 26 d. pažyma Nr. 22, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas mokėsi Å¡iame centre pagal Padalinio vadovo mokymo programÄ , Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro 2010 m. rugsėjo 24 d. pažymos priedas – atestacijos komisijos atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas, kuriame yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, ieÅ¡kovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai:

„Dirbant bendrovėje dalyvavau padalinių vadovų apmokyme ir gavau pažymėjimÄ , kurio Nr. 1224“, ieÅ¡kovo pažymėjimas Nr. 1224, patvirtinantis, kad jis mokėsi pagal padalinio vadovų mokymo programÄ , yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir gali dirbti UAB „Mitnija“ padalinio vadovu. Be to, ieÅ¡kovas buvo brigadininkas, o brigadininko pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieÅ¡kovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas, nurodyta, kad brigadininkas privalo žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, instruktuoti darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, yra atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.Nevertinta, kad ieÅ¡kovas buvo paskirtas objekte atsakingu už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymÄ si, darbuotojų instruktavimÄ saugos ir sveikatos klausimais.

Tai įrodo nelaimingo atsitikimo darbe akto 7 punktas, kuriame nurodyta, kad atsakingu už saugos ir sveikatos taisyklių vykdymÄ brigadoje paskirtas ieÅ¡kovas, ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo pripažintos aplinkybės, kad jis turėjo pravesti saugumo technikos instruktaÅ¾Ä , jis pats informavo darbuotojus apie darbo saugÄ (2008 m. lapkričio 26 d. apklausa), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų tvirtinimai, kad ieÅ¡kovas buvo atsakingas už darbų saugÄ objekte (liudytojų D. M., A. S. parodymai, specialisto V.

V. paaiÅ¡kinimai).Neatsižvelgta, kad nors 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, kad nebuvo paskirti asmenys, atsakingi už saugÄ objekte, o tokiu atveju atsakomybė skirta darbdaviui, tačiau Å¡is nutarimas nėra teismo sprendimas, todėl jame padarytos iÅ¡vados ir neva nustatyti faktai nėra prejudiciniai, todėl juos teismas turi vertinti kartu su kitais įrodymais. Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo iÅ¡vadÄ paneigia įrodymai dėl ieÅ¡kovo, kaip atsakingo asmens objekte, funkcijų.

Be to, objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, statytojas (generalinis rangovas) buvo UAB „Nigema“, kuri buvo paskyrusi saugos ir sveikatos koordinatorių A. S., kuris pagal Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14.2 punktÄ turėjo koordinuoti darbdavių ir, jei reikia, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų veiklÄ , kad jie vykdytų saugos ir sveikatos apsaugos priemones.Nepagrįstai 2008 m. liepos 14 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos ieÅ¡kovui naudingos aplinkybės laikytos nustatytomis, o atsakovei naudingos aplinkybės – ne.

Teismas laikė, kad akto 3.12 ir 3.13 punktuose nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas ir atestuotas yra įrodytos, o 3.11 punkte nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo instruktuotas pagal Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiÅ«ros vadovÄ Nr.46a yra neįrodyta. Nors akte nurodyta, kad už darbų saugÄ ir sveikatÄ objekte atsakingas buvo ieÅ¡kovas, teismas nelaikė Å¡ios aplinkybės įrodyta, nors ir kiti bylos įrodymai tÄ patvirtina. Teismas neatsižvelgė į akte konstatuotÄ ieÅ¡kovo kaltę – nebuvo paruoÅ¡ta darbo zona, nepaÅ¡alintos pavojų keliančios konstrukcijos, neįvertintas pavojus važiuojant su į 5 metrų aukÅ¡tį pakelta platforma (7 p.), taip pat į akto 17.3 punkte konstatuotÄ UAB „Mitnija“ brigadininko pareiginių nuostatų pažeidimÄ .

Teismui laikant, kad yra ir atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, praÅ¡omos priteisti žalos sumos turi bÅ«ti labai sumažintos, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo kaltę (didelį neatsargumÄ ) dėl įvykio.Nustačius, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovo darbingumas sumažėjo 10 procentų (nuo anksčiau nustatytų 50 procentų iki 40 procentų), proporcingai turi bÅ«ti vertinamos ir galimybės susirasti darbÄ , ir negautų pajamų dydis.Nepagrįstai laikyta, kad ieÅ¡kovo galimybės susirasti darbÄ , taigi, ir negautų pajamų priežastis, yra bÅ«tent antrasis nelaimingas atsitikimas.

Nėra įrodymų, pagrindžiančių, kaip konkrečiai pablogėjo ieškovo sveikata, kokios papildomos pasekmės liko po antrojo nelaimingo atsitikimo. Jau po pirmojo nelaimingo atsitikimo 1995 metais ieškovas negalėjo valdyti dešinės rankos, buvo pakenktas dešinės pėdos pakeliamasis nervas. Iš esmės tokie patys liekamieji reiškiniai nurodyti ir 2012 m. balandžio 23 d. išraše iš ieškovo medicininių dokumentų.Nevertinti prieštaravimai ieškovo paaiškinimuose, duotuose 2012 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovas teigė, kad po antrojo nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota deÅ¡inė koja, nuolat krypsta čiurna vaikÅ¡tant. Paklaustas, ar pirmojo nelaimingo atsitikimo metu deÅ¡inė koja nebuvo pažeista, ieÅ¡kovas atsakė, kad ne. Ekspertizės aktuose, gautuose iÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra nurodyti deÅ¡inės kojos sužalojimai, pėdos pakeliamojo nervo pakenkimas. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas apgaulingai siekė teismÄ Ä¯tikinti, jog dalis sužalojimų, patirtų per pirmÄ jį nelaimingÄ atsitikimÄ , buvo patirti per antrÄ jį.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad, bÅ«damas darbingas tik 50 procentų, atsakovės įmonėje galėjo dirbti visus darbus, pirmojo nelaimingo atsitikimo metu patirtas deÅ¡inės rankos sužalojimas tam netrukdė, trukdo dirbti antrojo nelaimingo atsitikimo metu patirti nugaros sužalojimai. Tačiau kalbėdamas apie Å¡eimynines aplinkybes, ieÅ¡kovas minėjo, jog deÅ¡inioji ranka faktiÅ¡kai nefunkcionali, su viena ranka jis negali nieko pakelti. Darytina iÅ¡vada, jog dar pirmojo nelaimingo atsitikimo metu patirta deÅ¡inės rankos trauma trukdė ir trukdo ieÅ¡kovui susirasti darbÄ , todėl ieÅ¡kovo galimybės įsidarbinti buvo gerokai apribotos dar prieÅ¡ antrÄ jį nelaimingÄ atsitikimÄ .Nevertinta, kad ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų, įrodančių jo patiriamas ilgalaikes nelaimingo atsitikimo pasekmes (vartoja vaistus nuo skausmo, jam reikalingos reabilitacijos priemonės).KritiÅ¡kai vertintini ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog dėl nelaimingo atsitikimo iÅ¡iro jo Å¡eima.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su sugyventine jie gyveno ilgÄ laikÄ iki nelaimingo atsitikimo, sugyveno du vaikus. Dėl patirtų traumų jau tuomet ieÅ¡kovas buvo darbingas tik 50 procentų, tačiau tai jo sugyventinei netrukdė. IeÅ¡kovo liudytojos G. N. parodymai taip vertintini kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovo ir liudytojos santykiai yra artimi, Å¡ilti, be to, liudytojos paaiÅ¡kinimai, kodėl sugyventinė nusprendė palikti ieÅ¡kovÄ , yra nelogiÅ¡ki. Neatkreiptas dėmesys į nesÄ Å¾iningÄ procesinį ieÅ¡kovo elgesį.

Aplinkybes dėl neva patirtos neturtinės žalos, susijusios su Å¡eimos iÅ¡irimu, ieÅ¡kovas nurodė tik bylos nagrinėjimo metu 2012 m. spalio 16 d., todėl buvo apribotos atsakovės galimybės parengti tinkamÄ gynybÄ Å¡iems argumentams.Nepagrįsta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Nelaimingas įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas, įvyko 2008 m. birželio 9 d., todėl dėl jo metu padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2011 m. birželio 9 d. IeÅ¡kovas iÅ¡ karto po nelaimingo atsitikimo kaltino darbdavį, 2008 m. birželio 13 d. apklausus jį liudytoju ikiteisminio tyrimo metu prašė pripažinti nukentėjusiuoju.

IeÅ¡kovas aktyviai gynė savo teises ikiteisminio tyrimo metu, buvo keletÄ kartų apklaustas, skundė nutarimus, kuriais ikiteisminis buvo nutrauktas, samdėsi advokatÄ , taigi, laikytina, kad galėjo ginti savo teises ir pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas nurodo, jog tikėjosi, kad žalos klausimas bus iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje, tačiau pakankamai ilgo ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepateikė civilinio ieÅ¡kinio, neprašė jo pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu. Faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys, teismų praktikoje yra pripažįstamas reikÅ¡minga aplinkybe, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas ir atsakovė praÅ¡o netenkinti prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimų. IeÅ¡kovas nurodo, jog darbdavys turi pareigÄ užtikrinti, kad dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu bÅ«tų paskirtas asmuo, ne tik iÅ¡klausęs atitinkamus bendruosius mokymus ir turintis atitinkamÄ atestatÄ , bet ir tinkami instruktuotas darbo vietoje, t. y. iÅ¡klausęs instruktaÅ¾Ä konkrečiai darbo užduočiai konkrečioje darbo vietoje. IeÅ¡kovo parašų žurnale, paskyroje buvimas yra esminiai įrodymai apie atsakovės pareigos instruktuoti jį darbo vietoje atlikimÄ .

Jeigu Å¡ie suklastoti ieÅ¡kovo paraÅ¡ai bÅ«tų nereikÅ¡mingi, atsakovei nebÅ«tų reikalo juos klastoti. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo suraÅ¡ytas 2008 m. liepos 14 d., o aplinkybė dėl parašų klastojimo konstatuota tik 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-4-ISI-2514, t. y. akto suraÅ¡ymo metu aplinkybė dėl parašų klastojimo dar nebuvo nustatyta. Akte yra konstatuota, kad ieÅ¡kovas nevykdė brigadininko pareigos tikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ darbo vietoje, tačiau jame nėra iÅ¡vados, kad tokios pareigos nevykdymas reiÅ¡kia didelį jo neatsargumÄ .

Teismas klausimÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės iÅ¡ esmės sprendė vadovaudamasis oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais – nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir specialisto iÅ¡vadomis, o ne vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Akte konstatuotų aplinkybių paneigimui negali bÅ«ti naudojami liudytojų parodymai (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovė nenurodė argumentų, kodėl UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro“ padalinio vadovo programa nėra patvirtinta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus įsakymu, darbo rinkos profesinio mokymo programų ekspertų komisijos pirmininko, jai nėra suteiktas programos kodas, vienintelė joje esanti žyma – žyma, kad programa suderinta su privataus juridinio asmens AB „YIT Kausta“ rangos darbų direktoriumi, prie programos nepridėti programos baigimo vertinimo protokolai ir pan.

Atsakovė nepateikė argumentų paneigti teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su atsakovės 2008 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. I-1-114/2. Darbdavio pareigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, atlikimui yra taikomi itin aukÅ¡ti rÅ«pestingumo ir atidumo standartai. Atsakovė ne tik nesupažindino ieÅ¡kovo su reikalingais dokumentais, bet ir elgėsi nesÄ Å¾iningai – klastojo ieÅ¡kovo paraÅ¡us ir naudojo juos tam, kad melagingai pagrįstų supažindinimo su tokiais dokumentais aplinkybę.

Ekspertizės atliktos 1993–1995 m., ginčo trauma įvyko 2008 m., todėl Å¡ios ekspertizės nėra tinkamas įrodymas apie iki Å¡iol ieÅ¡kovo jaučiamus liekamuosius 1995 m. traumos reiÅ¡kinius. Atsakovė nėra pateikusi kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovo iki Å¡iol jaučiami, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. pasireiÅ¡kę liekamieji traumų reiÅ¡kiniai yra sÄ lygoti bÅ«tent 1995 m., o ne 2008 m. įvykusios traumos. 2012 m. balandžio 23 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų yra konstatuoti po ginčo traumos 2008 m. atsiradę liekamieji reiÅ¡kiniai.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, kad iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų pradėtos iÅ¡davinėti tik įsigaliojus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2007 gruodžio 11 įsakymui „Dėl iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų patvirtinimo“ Nr. V-85, todėl laikytina įrodyta, kad po 1995 m. traumos ieÅ¡kovui nebuvo nustatyti apribojimai darbo sÄ lygoms ir pobÅ«džiui. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas atliko veiksmus, sÄ lygojusius nelaimingÄ atsitikimÄ darbe ir kvalifikuotinus kaip didelis jo neatsargumas.

Visuotinai žinoma, kad skausmo atveju taikoma terapinė priemonė – nuskausminimas, o esant judamojo aparato sutrikimams – kineziterapija ir panaÅ¡ios reabilitacinės priemonės, todėl Å¡ių terapinių priemonių taikymo nenurodymas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui nėra reikalinga jas taikyti. Atsakovė ne motyvuotai ginčija sprendimÄ pripažinti senaties terminÄ daliai žalos nepraleistu, o praleistai daliai – atnaujinti, o atkartoja praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, tuo pažeisdama CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimÄ nurodyti skundo pagrindÄ .Atsakovė nurodo, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesio bruto atlyginimas statybų sektoriuje nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo vidutiniÅ¡kai apie 30 procentų (nuo 2 428 Lt iki 1 718 Lt).

Krizės metu mažėjo statybų sektoriuje dirbančių žmonių skaičius: 2008 metais Kauno apskrityje samdomų darbuotojų skaičius statybos sektoriuje buvo 24 626, o 2010 metais – tik 15 381. Atsakovės darbuotojų skaičius nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo per pusę, 2009 metais atleista net 42 procentai darbuotojų. Tikėtina, kad net jei būtų buvęs darbingas, ieškovas būtų ne tik mažiau uždirbęs, bet ir visai netekęs darbo. Atsakovės 2012 m. gegužės 21 d. pažymoje apie vidutinį darbo užmokestį Nr. 3-29-109 nenurodytas nei vienas darbuotojas nurodytu laikotarpiu dirbęs tokiose pačiose kaip ieškovas pareigose, nes nebuvo daugiau darbuotojų, užimančių tokias pareigas.

Å ioje pažymoje yra nurodyti darbuotojai, kurie dirbo pareigose, pagal savo pobÅ«dį panaÅ¡iausiose ieÅ¡kovo pareigoms, buvo tos pačios montuotojų brigados darbininkai. Kadangi ieÅ¡kovas reikalavo priteisti turtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d., nebuvo tikslo teikti duomenis apie atsakovės darbuotojų uždarbį kitais metais. Tai, kad pažymoje nėra detalizuotos darbo užmokesčio sudedamosios dalys, neturi įtakos pažymoje nurodytų galutinių duomenų tikrumui.

Ieškovas ir jo atstovas pasiruošimo bylai metu, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekvestionavo šio įrodymo, neprašė papildomų duomenų ar įrodymų. Ieškovo atstovas tik baigiamosiose kalbose pateikė argumentų dėl vienų ar kitų įrodymų tinkamumo. Neiškėlusi įrodymų nepatikimumo ar papildomų įrodymų pateikimo klausimų, šalis neturi teisės remtis šiomis aplinkybėmis procese vėliau, kuomet papildomų įrodymų teikimas yra negalimas ar apribotas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl nelaimingo atsitikimo darbe sunkiai sutrikus ieÅ¡kovo sveikatai, įvertino nukentėjusiojo kaltę ir nusprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Apeliantė atsakovė pagrįstai teigia, jog civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kimas ikiteisminio tyrimo metu teismų praktikoje yra pripažįstamas reikÅ¡minga aplinkybe, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡is terminas praleistas nedaug (įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas, buvo 2008 m. birželio 9 d., ieÅ¡kinys dėl jo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas iki 2011 m. birželio 9 d., yra pareikÅ¡tas 2012 m. kovo 14 d.), kad termino praleidimÄ nulėmė ilgas ieÅ¡kovo gydymasis dėl sunkaus sužalojimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagrįstai atnaujino.

Tai atitinka apeliantės minimoje nutartyje nurodomÄ kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ praleistos ieÅ¡kinio senaties pasekmių klausimu civilinėse byloje dėl žalos, padarytos sunkiu sveikatos sužalojimu, atlyginimo. 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012 pagal ieÅ¡kovo M. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Algesa“, tretieji asmenys G. K., L. K. ir V. B., dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje nurodytus kriterijus sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pripažino, jog terminas pažeistai teisei ginti turėjo bÅ«ti atnaujintas dėl praÅ¡omos apginti vertybės, t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , padarytÄ darbe sužalojus jo sveikatÄ , dėl ko jis prarado 50 proc. darbingumo, jam nustatytas invalidumas.

Tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, užtikrinant santykių stabilumÄ ir apsaugant pažeidimÄ darbo saugos srityje padariusį atsakovÄ nuo pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir bÅ«tinybei kompensuoti jos praradimÄ . Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų        Šalis siejo darbiniai santykiai. Atsakovės, kaip statybos įmonės, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams.         DK 249 straipsnis įtvirtina darbdavio pareigÄ pagal Civilinio kodekso normas atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo. 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Å iÄ Å¾alÄ darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.283 straipsnio nuostatas. CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (nagrinėjamu atveju – mechanizmų naudojimu), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.828 straipsnio 1dalis).

Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo instruktavimo dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu nebuvimÄ , nes pagal Nelaimingo atsitikimo darbe akto 3.11p. ieÅ¡kovas buvo instruktuotas saugiai dirbti darbÄ , kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau jis nebuvo apmokytas dirbti su potencialiai pavojingais įrengimais ir nebuvo atestuotas dirbti, valdyti mobilias kėlimo platformas (3.13, 3.12 p.). Atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale 6 lape 25 eilutėje ir 2008m. gegužės 12 d. paskyroje - leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte lauko sÄ lygomis, naudojant kėlimo įrenginius, esantys ieÅ¡kovo paraÅ¡ai yra suklastoti.

Tai patvirtina 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto iÅ¡vada Nr. 20-4-ISI-2514 ikiteisminio tyrimo byloje Nr.25-1-0756-08. Å i aplinkybė nebuvo žinoma Valstybinei darbo inspekcijai, 2008 m. liepos 14 d. suraÅ¡ant nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ . Teismo atliktas instruktavimÄ liečiantis akto punkto įvertinimas atitinka nuostatas CPK 185 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios teismÄ Ä¯rodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Tuo vadovaujantis atmestinas su minėtų Nelaimingo atsitikimo darbe akto punktų vertinimu susijęs atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog akte konstatuotos ieÅ¡kovui naudingos aplinkybės buvo laikytos nustatytomis, o atsakovei naudingos aplinkybės – ne. Remdamasis įrodymų visetu - oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu (Nelaimingo atsitikimo darbe aktu), specialisto iÅ¡vada ikiteisminio tyrimo byloje apie ieÅ¡kovo paraÅ¡o suklastojimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai apmokytas/instruktuotas dirbti jam pavestÄ darbÄ (valdyti potencialiai pavojingÄ Ä¯renginį - mobiliÄ kėlimo platformÄ ), kurio atlikimo metu įvyko nelaimingas atsitikimas.

Apeliantė atsakovė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie ieÅ¡kovo neapmokymÄ ir neatestavimÄ dirbti su potencialiai pavojingu įrenginiu padaryta iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių ar remiantis vien parašų instruktavimo dokumentuose suklastojimu, nesivadovaujant kitais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti su mobiliomis darbinėmis žirklinėmis platformomis. Apmokymo nebuvimas konstatuotas Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, kurio atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, nenuginčyto LR Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, buvimo oficialiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu. Antra vertus, 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr.25-1-0756-08 vėliau buvo panaikintas, o tyrimÄ nutraukusiame 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime tokio apmokymo faktas nebuvo konstatuotas.

Sutiktina su apeliacine tvarka vertinamo sprendimo iÅ¡vada, jog Å¡ios aplinkybės neįrodo ir 2010 m. rugsėjo 24 d. UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro“ pažyma apie ieÅ¡kovo siuntimÄ mokytis ir atestavimo komisijos iÅ¡vada dėl galėjimo dirbti kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose bei 2012m. sausio 26 d. UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro“ pažyma, patvirtinanti, kad ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 11-27 dienomis lankė padalinio vadovo programos kursus. Apmokymas dirbti pagal darbininko, dirbančio kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose, programÄ nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas galėjo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti.

Prie 2012 m. sausio 26 d. pažymos pridėta padalinio vadovo programa neturi jokių tikrumo ir patikimumo požymių. Ji yra suderinta ne su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, o tik su privataus juridinio asmens AB „YIT Kausta" rangos darbų direktoriumi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokios programos iÅ¡klausymas negali gali bÅ«ti pripažįstamas suteikiančiu darbuotojui atitinkamÄ kvalifikacijÄ ar atestacijÄ . Esant tokioms aplinkybėms, apmokymo fakto negali patvirtinti kartu besimokiusiųjų liudytojų parodymai, įskaitant ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus V.

V., pasiraÅ¡iusio institucijos, kurios akte konstatuotas reikiamo apmokymo nebuvimo faktas, parodymus dėl UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro“ 2007 m. balandžio 11 d. atestacijos pažymėjimo dėl darbo kėlimo įrenginių lopÅ¡iuose įvertinimo kaip tinkamo dirbti su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2 b.l. 52, t. 3 b.l. 50-51) ar apeliaciniame skunde nurodomas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie dalyvavimÄ UAB „Kauno PetraÅ¡iÅ«nų darbo rinkos mokymo centro“ mokymuose prieÅ¡taringumo vertinimas.

AnalogiÅ¡kai vertintini tais pačiais apmokymo Å¡altiniais grindžiami atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovo apmokymo darbo saugos ir sveikatos klausimais ir paskyrimo bÅ«ti už tai atsakingu objekte. Pažymėtina, kad asmenų, atsakingų už saugÄ objekte, paskyrimo nebuvimas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, o civilinėje byloje atsakovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Jos kaip ieÅ¡kovo darbdavės atsakomybės už darbų saugÄ nepaÅ¡alina nuoroda apie statybos objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, generalinės rangovės UAB „Nigema“ pareigÄ koordinuoti darbdavių ir, jei reikia, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų veiklÄ , kad jie vykdytų saugos ir sveikatos apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi nurodomÄ Nelaimingo atsitikimo darbe akto, siejant jį su kitais įrodymais, vertinimÄ formuojančia kasacinio teismo praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu iÅ¡dėstytų argumentų nekartoja. Atsakovės pateikti įrodymai yra nepakankami nuspręsti, kad ieÅ¡kovas turėjo pažymėjimÄ ar kitokį jo atestavimÄ , apmokymÄ dirbti su su žirkliniu keltuvu ir jį valdyti patvirtinantį dokumentÄ , todėl yra pats kaltas dėl įvykusios nelaimingo atsitikimo.

Dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumoNurodant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, tyrimo akto 7 punkte yra konstatuota, kad brigadininkas V. G. su Å¡altkalviu montuotoju vykdė ryÅ¡ių montavimus tarp santvarų, neparuošę savaeigių žirklinių keltuvų darbo zonos, nepaÅ¡alinę ant perdangos besimėtančių metalo konstrukcijų, neįvertinę galimo pavojaus, važinėjant su pakelta į 5 m. aukÅ¡tį platforma. Akto 17.3 punkte yra nurodomas brigadininko nuostatų 6.13 punkto, įpareigojančio brigadininkÄ nuolat tikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ darbo vietose, pažeidimas.

Sutiktina su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nelaimingo atsikimo priežastis, nepagrįstai neatsižvelgė į akte konstatuotÄ ieÅ¡kovo kaltę – Å¡varos darbo vietoje neužtikrinimÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ jos besimėtančias metalo konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, stipresnioji Å¡alis kaip darbdavys, stambi statybų bendrovė, kurioje atliekami darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais turėjo ypatingai kruopščiai supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, instruktuojančiomis darbÄ su Å¡iais įrenginiais ir tik įsitikinus, kad asmuo su jomis bei kitais reikalingais dirbti brigadininko darbÄ dokumentais supažindintas, jį paskirti brigadininku bei leisti dirbti su įrenginiu.

Esant suklastotiems ieÅ¡kovo paraÅ¡ams darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale ir 2008m. gegužės 12 d. leidime metalo konstrukcijų montavimui objekte, naudojant kėlimo įrenginius, sprendė, kad tokie UAB „Mitnija“ veiksmai visiÅ¡kai eliminuoja ieÅ¡kovo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo instruktavimo ir apmokymo dirbti su žirkliniu keltuvu bei jį valdyti nebuvimas nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo atsakomybės dėl Å¡varos ir tvarkos palaikymo darbo vietoje, kuriÄ jis kaip brigadininkas prisiėmė, sutikdamas eiti Å¡ias pareigas, pasiraÅ¡ydamas statybos įmonės brigadininko nuostatus (t. 1 b.l. 120-122) ir gaudamas už tai darbo užmokestį.

Å varos ir tvarkos darbo vietoje palaikymui specialaus pasirengimo nereikia (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Besimėtančių darbo vietoje metalo konstrukcijų nepaÅ¡alinimas yra priskirtas prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Kaip ir atsakovė, ieÅ¡kovas neginčijo Å¡ios Nelaimingo atsitikimo darbe akto iÅ¡vados, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. MinimÄ aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta dideliu nukentėjusiojo asmens neatsargumu, tačiau sprendžia, kad, įvertinus atsakovės, atsakingos už tinkamai neinstruktuoto/neapmokyto darbuotojo leidimÄ dirbti su pavojingu įrenginiu, kaltę, ieÅ¡kovo kaltė dėl darbo vietos nesutvarkymo, siejant tai priežastiniu ryÅ¡iu su įvykio kilimu, nėra ženkli.

Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja atsakovė neįrodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl ieÅ¡kovo didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog žala atsirado dėl atsakovės kaltės - netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje (akto 17.1 p.), netinkamo potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimo ir priežiÅ«ros (akto 17.2 p.), saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimo (akto 17.3 p.). Å iam teisiniam santykiui kvalifikuoti apeliacinės instancijos teismas pritaiko kitÄ materialinės teisės normÄ â€“ CK 6.270 straipsnio 1 dalį.

Kadangi žalai atsirasti padėjo ir aukščiau nurodytas nukentėjusiojo ieÅ¡kovo neatsargumas, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto 17.3 punkte nurodytÄ Â pažeidimÄ sudaro Brigadininko nuostatų pažeidimas bei Savaeigės žirklinės platformos naudojimo ir techninės priežiÅ«ros vadovo Nr. 46 a 1.2.1, 1.3.1, 4.3.2.3 punktų reikalavimų nesilaikymas, įvertinus, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti su Å¡iuo įrenginiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo neatsargumas nelaimingÄ atsitikimÄ nulėmė 15 procentų, todėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja atsakovė yra atsakinga už 85 procentus atsiradusios žalos (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sunkaus sveikatos sužalojimo darbe atveju, praktika, pagal kuriÄ 50 000 Lt dydis yra pripažįstamas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu neturtinės žalos atlyginimu. Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nebuvimo įrodymų, kad ginčo laikotarpiu darbÄ ieÅ¡kovui trukdė susirasti ne 2008 m. birželio 9 d., o 1995 m. patirti sužalojimai.

Tai paneigia ieÅ¡kovo darbo santykių su atsakove faktas. 1993–1995 m. atliktos ekspertizės neįrodo, kad po 2008 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo jis turi jausti liekamuosius 1995 m. traumos reiÅ¡kinius. Tokių duomenų nėra ieÅ¡kovo medicininiuose dokumentuose, iÅ¡duotuose gydant nelaimingo atsitikimo pasekmes. Nesant medicininiais duomenimis patvirtintų įrodymų, negalima laikyti nustatytomis apeliantės atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ieÅ¡kovo iki Å¡iol jaučiami, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. gegužės 11 d. pasireiÅ¡kę liekamieji traumų reiÅ¡kiniai yra sÄ lygoti 1995 m., o ne 2008 m.

įvykusios traumos (CPK 177 straipsnio 3 dalis). 2012 m. balandžio 23 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų yra konstatuoti po ginčo įvykio atsiradę liekamieji reiÅ¡kiniai. Tarp jų yra ir deÅ¡inės rankos įvairių kaulų lūžiai ir deÅ¡inės kojos blauzdikaulio vidinio kulkÅ¡nelio lūžis, kuriuos apeliantė atsakovė teigia atsiradusius ir tebeįtakojančius ieÅ¡kovo sveikatÄ po ankstesnės traumos (t. 2 b.l. 5-6). Sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovas nepateikė patikimų įrodymų apie jo bendro gyvenimo su sugyventine iÅ¡irimÄ bÅ«tent dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau ir be Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vardinti neturtinės žalos dydį įtakojantys ieÅ¡kovo sveikatos ilgalaikio sutrikdymo veiksniai yra pakankami 35 000 Lt dydžio žalos priteisimui. 15 procentų (5250 Lt) ji sumažintina tik dėl apeliacinės instancijos teismo nustatyto nukentėjusiojo neatsargumo, padėjusio Å¡iai žalai atsirasti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos dydžio Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu ieÅ¡kovo vidutinės mėnesinės pajamos sumažėjo nuo 4011 LTL iki 1170 LTL, t.y. 2841 Lt, kas nuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. per 21 mėnesį sudaro 59 661 Lt. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovui sumažinus 6825 Lt, sprendė, kad vidutinių pajamų sumažėjo 52936 Lt. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais pagrįstus papildomus įrodymus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie darbo užmokesčio statybų srityje kritimÄ 2008-2010 metais daugiau kaip 40 procentų.

Iš pažymų apie atsakovės įmonės panašioje srityje dirbusių ir panašaus dydžio darbo užmokestį gavusių darbuotojų darbo užmokestį matyti, kad suvirintojo elektra M.D. darbo užmokestis per 2009 metų devynis mėnesius sumažėjo 37 procentais, šaltkalvio montuotojo E.J. vidutinis uždarbis 2009 metais, lyginant su 2008m., sumažėjo 45 procentais, o 2010 m., lyginant su 2009m. – 20 procentų, šaltkalvio V.M. darbo užmokestis analogiškai sumažėjo 42 ir 3 procentais, montuotojo R.N. – 47 ir 32 procentais, suvirintojo elektra V.P., kuris dirbo ir brigadininku – 66 ir 15 procentais (pažymėtina, kad už brigadininko pareigas ieškovo gautas darbo užmokesčio priedas sudarė 50 Lt).

Toks pat yra ir kitų panaÅ¡aus dydžio darbo užmokestį gavusių darbuotojų darbo užmokesčio neigiamas pokytis ( t. 3 b.l. 4-66). Tai papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad dėl visuotinai žinomos aplinkybės ginčo laikotarpiu - ekonominės krizės – ieÅ¡kovo darbo užmokestis taip pat bÅ«tų atitinkamai sumažėjęs, nes tokio paties dydžio darbo užmokesčio atsakovė objektyviai nebÅ«tų galėjusi mokėti. Dėl to, kad ieÅ¡kovas nedirbo, darbo užmokesčio sumažėjimo negalima tiksliai nustatyti, todėl laikytina, kad žalos dydžio ieÅ¡kovas negali tiksliai įrodyti.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, atsižvelgiant į minėtus įrodymus, ekonominę situacijÄ Å¡alyje, vadovaujantis proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, yra pagrindas praÅ¡omas priteisti negautas pajamos sumažinti iki 30 000 Lt. Ä®vertinus, kad dėl tokio dydžio turtinės žalos atsiradimo 15 procentų yra kaltas ir ieÅ¡kovas, Å¡i suma atitinkamai sumažintina iki 25500 Lt (30000-4500).

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs atsakovės pagal 2013 m. gegužės 6 d. teismo nutartį pateiktus įrodymus, nepasisako dėl t. 3 b.l. 14-17 esančių papildomų duomenų apie ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ jo gyvenimo apraÅ¡yme, nes analogiÅ¡kus su kvalifikacija susijusius įrodymus yra įvertinęs nutarties 10-me puslapyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neteisingai teigia apie ieÅ¡kovo darbÄ UAB „Kaminta“ nuo 2010 m. vasario mėnesio. VSDFV duomenys patvirtina, jog Å¡ioje įmonėje ieÅ¡kovas įsidarbino 2011 gegužės 10 d.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiÅ«rimo sprendimo iÅ¡vadoms dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Kitaip įvertinus bylos įrodymus dėl ieÅ¡kovo neatsargumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatų dėl atsižvelgimo nukentėjusiojo kaltę, todėl sprendimas pakeistinas, priteistos turtinės žalos dydį sumažinant iki 25500 Lt, neturtinės žalos – iki 29750 Lt (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330, 320 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atitinkamai padidintinos atsakovės advokato pagalbos išlaidos ir sumažintinas valstybei priteistinas žyminis mokestis. Atsakovė yra sumokėjusi 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, ginčo dėl jų dydžio nėra. Ieškinį patenkinus 54 procentais, priteistina 1380 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 1657,50 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo atsakovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) nustatyto dydžio - 1700 Lt už apeliacinį skundÄ (8.10p.), 400 Lt – už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (8.11p.). Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 15 procentų, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 315 Lt (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis, t. 2 b.l. 157-161). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistas negautas pajamas sumažinant iki 25500 (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) Lt, neturtinės žalos dydį – iki 29750 (dvideÅ¡imt devynių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt) Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistas advokato pagalbos iÅ¡laidas padidinant iki 1380 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) Lt, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį sumažinant iki 1657,50 (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių Lt 50 ct) Lt bei nurodant, kad 5 procentų procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos už priteistÄ 55250 Lt sumÄ . LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 315 (tris Å¡imtus penkiolika) Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472). Teisėjai                                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                                                             Žibutė Budžienė Virginija Gudynienė                                                                                                                            Â