91cf0942-8df4-45e8-bc01-e09bab4a05c3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3529-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00237-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – K. L., atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d. PareiÅ¡kėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 2, 35-40) nurodė, kad nuo 2012 metų iki 2018 m. birželio 5 d. atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) netinkamomis sÄ lygomis.

Nuo 2012 m. iki 2013 m. buvo paskirtas į Alytaus PN 6 lokalinį sektorių, kuriame nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nebuvo užtikrinta dirbtinė dieninė – naktinė apÅ¡vieta, Å¡altuoju metų sezonu nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, patalpose buvo daug buitinių parazitų (tarakonų), duÅ¡uose nebuvo įrengtos persiregimo kabinos, pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamÄ laiko tarpÄ . Nuo 2013 m. iki 2016 m. kovo mėnesio bausmę atlikinėjo 4 lokaliniame sektoriuje, kuris yra pusrÅ«syje, todėl buvo nuolat drėgna, vystosi pelėsis, taip pat nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas, nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko normų, neveikė ventiliacija, pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamÄ laiko tarpÄ , kas sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus.

Nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas atlikinėjo bausmę 2 bendrabutyje, kuris yra pripažintas blogos būklės. 2 bendrabučio 2 lokaliniame sektoriuje neatitiko dirbtinė dieninė – naktinė apšvieta, šaltuoju metų laiku nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, langai nors ir buvo plastikiniai, tačiau blogai užsidarė, pro juos pūtė vėjas, grindys medinės, išlūžinėjusios, nuo drėgmės sienos apipelijusios ir ištrupėjusios, patalpoje buvo buitinių parazitų (tarakonų), sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas kaip numato teisės aktai.

Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8–13) nurodė, jog praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teigė, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 9 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas. Minėtų aktų iÅ¡vadose visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad higienos normos pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Å¡iltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatÅ«ra bÅ«tų 18°C - 28 °C, Å¡altuoju metų laiku 18°C - 22 °C, Å¡iltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, Å¡altuoju 35-60, Å¡iltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., Å¡altuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apÅ¡vieta 200 lx ir daugiau.

Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra atmestini. 2 bendrabutis nėra avarinės bÅ«klės, nes jeigu bÅ«tų nustatyta Å¡io pastato avarinė bÅ«klė, nuteistieji negalėtų Å¡iame pastate gyventi ir bÅ«tų perkelti į kitas patalpas. 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai.

Sanitariniai mazgai atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis. Iki 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. M. IĮ, nuo 2016 m. gruodžio 27 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d.

Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apÅ¡vietimu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2019 m. sausio 30 d. (b. l. 5). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d., yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (ABTÄ® 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Byloje pateikti įrodymai (b. l. 9, 14, 15, 16) patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. kovo 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 20 bÅ«rio 6 miegamÄ jį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kuris yra 44,41 kv. m gyvenamojo ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,70 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kuris yra 45,15 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,76 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 20 bÅ«rio 6 miegamajame jam teko 3,03 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Be to, pirminiame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog miegamajame kalėjo 11 asmenų (b. l. 2), o atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ teigia, jog 20 bÅ«rio 6 miegamajame gyveno 10 žmonių. Kadangi pareiÅ¡kėjo argumentai prieÅ¡taringi ir nepagrįsti į rodymais, teismas remiasi atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis ir konstatuoja, jog visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trÅ«kumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad bÅ«rių sanitariniuose mazguose tualetai netinkamai atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog sanitariniai mazgai yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog jis negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamÄ laiko tarpÄ .

Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog negalėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu reikiamÄ laikÄ , tačiau konkrečiai nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpose buvo drėgna, Å¡alta, veisėsi pelėsis, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacija, langai kiauri, grindys medinės iÅ¡lūžinėjusios, sienos iÅ¡trupėjusios. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, Å¡i higienos norma nenustato reikalavimų natÅ«raliam apÅ¡vietimui. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Ä® bylÄ yra pateiktas 2016 m. gruodžio 9 d. Patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 29-32), patikrinimas artimas ginčo laikotarpiui.

Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovo atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Å¡io patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 30), ir jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 32).

Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normÄ HN 134:2015 santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apÅ¡vietÄ , temperatÅ«rÄ bendrabučio tipo kambariuose, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji yra ventiliuojami atidarius langus (b. l. 10). Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus PN užtikrino tinkamÄ oro drėgmę, ventiliacijÄ , temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietÄ patalpose.

Teismas taip pat sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas atidarydamas langus ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę iÅ¡vengiant pelėsio veisimosi patalpose. Remdamasis tuo kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl drėgmės patalpose, netinkamos ventiliacijos, pelėsio buvimo patalpose, netinkamos oro temperatÅ«ros, netinkamos apÅ¡vietos yra nepagrįsti, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2 bendrabutis buvo pripažintas blogos bÅ«klės, langai kiauri, grindys medinės iÅ¡lūžinėjusios, sienos iÅ¡trupėjusios.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Ä® bylÄ pateiktas Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus pataisos namuose 2008 m. vasario 27 d., kopija (b. l. 3–4). Atsakovo atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN 2 bendrabutis nėra avarinės bÅ«klės (b. l. 10).

IÅ¡ Å¡io Pripažinimo avariniu akto matyti, kad komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos bÅ«klės, o ne avarinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo pripažintas ne avariniu, bet blogos bÅ«klės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018). Ä® bylÄ pateiktas minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas (b. l. 29–32), parengtas patikrinus visus Alytaus PN.

Å is patikrinimas yra artimas ginčo laikotarpiui. Nors Å¡iame patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) yra nurodyta, kad 2 bendrabučiui bÅ«tinas kapitalinis remontas (b. l. 30), tačiau patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN nekonstatuota (b. l. 32). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų). Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2013 m. sausio 30 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 39 (2014 m. sausio 8 d. pratęsta) su V. M. individualia įmone bei 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis” (b. l. 17–21, 23–26 ).

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytų įmonių paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiÅ¡kėjo gyvenimo ir buities sÄ lygos Å¡ia prasme iÅ¡ties buvo tinkamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, paneigdamas pareiÅ¡kėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (Å¡iuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl minėtų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sÄ lygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016). Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikta duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimÄ gyvenamosiose patalpose.

Teismas vertina, kad vien sutartys ir jų priedai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų) ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringÄ bei naikinimÄ buvo nepakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Byloje nėra duomenų, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl Å¡io pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista K. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus Teisėjas Algis Markevičius