91cee2e9-dae9-41f5-ba59-68f2991c36ac · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

           Administracinė byla Nr. I-70-163/2010 m.

Proceso Nr. 3-63-3-00175-2009-9

                                                                       Procesinio

sprendimo kategorija 11.4.2, 11.12 (S)

                                                                       Bylos

kategorija 1.7.

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 3 d.

           Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A.V.P., jo atstovui advokatui A.P., atsakovo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovei M.J., atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovei E.J., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei L.J. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.V.P. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija dėl pripažinimo vilkinus nuosavybės atkÅ«rimÄ , įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natÅ«ra bei padarytos žalos atlyginimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja A.V.P. savo skundu prašė pripažinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimÄ Nr. 25 dalyje buvusio savininko A.P. žemės sklypo 1179,59 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei neteisėtu ir nepagrįstu ir toje dalyje sprendimÄ panaikinti bei pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmus, neatkuriant pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių į buvusio savininko A.P. 1179,59 kv.m žemės sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini), vilkinimu ir įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ natÅ«roje (t 1, b.l.5-6).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.25 panaikinimo (b.l.11). Patikslintu skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti atsakovÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ vilkinus grÄ Å¾inti 1179,59 kv.m. žemės sklypÄ ar jo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės savininkei pareiÅ¡kėjai, įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ grÄ Å¾inti likusį natÅ«roje A.P. priklaususį žemės sklypÄ jo įpėdinei A.V.P. bei priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjai patirtÄ Å¾alos atlyginimÄ 80 000 litų (t 1, b.l.159-160).

Tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodo, kad 2004 m. vasario 20 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog jos tėvas A.P., miręs 1942 m. gegužės 6 d. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise turėjo 1179,59 kv. m žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (dabar panaikinta) ir (duomenys neskelbtini) pietrytiniame kampe, dabar esantį prie (duomenys neskelbtini) rytinės pusės. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija vilkina nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nes Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25, nuosavybės teise tėvui A.P. priklausęs sklypas priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Palangos miesto savivaldybės administracija skirtingai nurodydavo priežastis dėl kurių neatkuriama nuosavybė į visÄ ar dalį sklypo. Vienais atvejais nurodydavo, kad sklypo vietovė yra rekreacinė zona, vėliau, kad tai miÅ¡ko teritorija. Tik teismo metu paaiÅ¡kėjo, kad dalis žemės 2004 m. vasario 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi yra parduota. Paskutinis Å¡io žemės sklypo savininkas UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“. Nors savivaldybė teigia, kad kita sklypo dalis priskirta miÅ¡kams, tačiau mano, kad užimama teritorija miÅ¡kams nepriklauso, todėl gali bÅ«ti į jÄ atkurtos nuosavybės teisės. PareiÅ¡kėja nurodo, kad neturtinę žalÄ sudaro jos kentėjimai dėl tėvo žemės negrÄ Å¾inimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A.P.V. ir jos atstovas advokatas A.P. prašo patenkinti skundo reikalavimus jame išdėstytais motyvais.

Atsakovas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija nesutinka su pareiÅ¡kėjos A.P.V. skundu ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos vilkinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (I t., b.l. 12-20) nurodo, kad pagal 2003-05-08 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.

25 patvirtintÄ medžiagÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę A.P. iki nacionalizacijos turėtas 1179,59 m2 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip valstybės iÅ¡perkama žemė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktu pareiÅ¡kėjai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę gali bÅ«ti perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Palangoje iki 1179,59 m2. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008-07-15 įsakymu Nr. 4-5063-(1.3) patvirtintoje piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje A.P.V. yra įraÅ¡yta Nr. 14. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 dalis paminėto žemės sklypo pažymėtas kaip valstybinis miÅ¡kas, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros iki KurÅ¡ių marių neatkuriamos. PareiÅ¡kėja nepateikė tinkamų ir pakankamų įrodymų, kad Aleksandro Plechavičiaus valdytame žemės sklype iÅ¡ viso nėra miÅ¡ko. VieÅ¡asis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Atkuriant nuosavybės teises A.P., bÅ«tų pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės grÄ Å¾inimÄ , nuostatos, o taip pat Žemės įstatymo 6 straipsnis.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė M.J. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į skundÄ (I t., b.l. 35) nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimais, palaiko Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2003-05-08 sprendimo Nr. 25 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo 2 punktu suderino informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas grÄ Å¾inti nuosavybėn natÅ«ra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas kaip valstybės iÅ¡perkama žemė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus nėra atkuriamos piliečių nuosavybės teisės kaip į žemę natÅ«ra, o tokia žemė iÅ¡perkama valstybės.

Palangos miesto savivaldybės atstovė E.J. su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tretysis suinteresuotas asmuo VÄ® „Kretingos miÅ¡kų urėdija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (I t., b.l. 61), kuriame nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo, 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 ir 2007-07-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

713 patvirtintais pakeitimais, Palangos miesto miÅ¡kai priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Skunde nurodytas sklypas patenka į 108 kvartalo 45 taksacinį sklypÄ . Minėta teritorija nėra VÄ® „Kretingos miÅ¡kų urėdija“ administruojama teritorija, Å¡iÄ teritorijÄ administruoja Palangos miesto savivaldybė. Informuoja, kad VÄ® „Kretingos miÅ¡kų urėdija“ atstovas nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje nedalyvaus.

VÄ® „Kretingos miÅ¡kų urėdija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atsiliepime (II t., b.l. 30-31) nurodo, kad nesutinka su skundu ir praÅ¡o teismo atmesti A.P.V. skundÄ dalyje, kurioje praÅ¡oma grÄ Å¾inti dalį žemės sklypo, kuris Å¡iuo metu jau priklauso BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitus skundo praÅ¡ymus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nesutikimo su skundu motyvus grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 puntu, kuris nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra tik laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei. Pažymi, kad pagal 2005-07-28 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-165 patvirtintÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtas rekreacinei teritorijai ir skirtas naudoti Å¡iame sklype esančiam rekreacijos bei turizmo paskirties pastatui (buvę poilsio namai „Eglė“). Minėto pastato rekonstrukcijai, naujai statybai Palangos miesto savivaldybės administracija 2008-04-16 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 91. Todėl BUAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai įstatyminiu pagrindu negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, nes Å¡i žemė yra užstatyta ir užimta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintame detaliajame plane pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingo žemės sklypo.

UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ atstovė L.J. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja :

PareiÅ¡kėja A.P.V. savo skunde nurodo, kad atsakovas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija nepagrįstai vilkino jai nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir praÅ¡o pripažinti atsakovo veiksmus vilkinimu bei įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti jai nuosavybės teises natÅ«ra į likusiÄ neparduotÄ buvusio savininko A.P. žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Â

Sprendžiant kilusį

ginÄÄ , bÅ«tina atsižvelgti į nuosavybės teisės atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį

turtÄ teisinę prigimtį, paskirtį, tikslus bei nuosavybės teisės atkÅ«rimo proceso teisinį reguliavimÄ .

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” nutraukė TSRS įstatymų galiojimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atnaujino 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustab­dydama kai kurių skyrių ir straipsnių galiojimÄ . Tačiau Konstitucijos VIII skyriaus ,,Tautos Å«kis”, kurio normomis reguliuojami nuosavybės santykiai, galiojimas nebuvo sustabdytas, o tai reiÅ¡kė privatinės nuosavybės teisės instituto atkÅ«rimÄ . 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo” Aukščiausioji Taryba sustabdė 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimÄ ir patvirtino Lietuvos Respublikos laikinÄ jį pagrindinį įstatymÄ . Å io įstatymo 44 str. vėl buvo įtvirtintas privatinės nuosavybės teisės konstitucinio instituto atkū­rimas, t.y. faktiÅ¡kai buvo pripažintas jo tęstinumas iÅ¡ Lietuvos valstybės konstitucijų.

Teisė turėti nuosavybę yra viena iš svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių, nuosavybės savavališkas atėmimas nėra galimas. Ji gali būti paimama nebent visuomenės poreikiams tenkinti ir tik remiantis įstatymu.

Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” konstatavus, kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, reiÅ¡kia, kad Liaudies Seimo 1940 m. liepos 22 d. deklaracija dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t.y. valstybės, nuosavybe pažeidė 1938 metų Lietuvos KonstitucijÄ ir paneigė prigimtinę žmogaus teisę į privatinę nuosavybę. Vadinasi, iÅ¡ žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiÅ¡kai valstybės valdomu turtu, nes teisėta valstybinė nuosavybė negalėjo atsirasti.

Kartu pažymėtina, kad 1990 m. kovo 11 d. įstatymo ,,Dėl 1938 metų gegužės 12 d.Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo” 4 punkte nustatyta, kad ,,Lietu­­vos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų”. Tačiau, kaip minėta, yra fiksuojamas nuo­savybės teisių tęstinumo principas. BÅ«tent, pripažindama nuosavybės atstatymÄ ir nuosavybės teisių tęstinumÄ , Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. patvirtino Å¡iuos teiginius: ,,Neginčytinai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęsti­numÄ â€; ,,Nustatyti, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrÄ Å¾inti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka iÅ¡likusį jiems priklausiusį turtÄ natÅ«ra, o nesant galimybės susigrÄ Å¾inti, gauti kompensacijÄ â€. Å ios nuostatos buvo akcentuojamos Aukščiausiosios Tarybos 1990m. lapkričio 15d. (protokoliniame) nutarime ,,Dėl nuosavybės teisių tęstinumo nuostatų” ir tokiu bÅ«du jomis buvo reiÅ¡kiama įstatymo leidėjo valios formavimosi kryptis nuosavybės teisių atstatymo procese – skelbiama nuosavybės teisių tęstinumo nuostata, kuri, įvertinus pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius, realizuojama taikant ribotos restitucijos principÄ .

Nuosavybės teisių atstatymo realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymÄ ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų”, kuris užfiksavo Lietuvos Respublikos piliečių, kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių atkÅ«rimo (nors ir ribotai) principÄ . Kartu nuosavybės teisių atkÅ«rimo principas buvo susietas su grÄ Å¾intino nekilnojamojo turto iÅ¡likimo faktu. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” 1 str. 2 d. buvo nustatyti nuosavybės teisių atstatymo bÅ«dai, o 1 str. 2 d. 1 p. užfiksuota, kad nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriama grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra, toliau Å¡ioje normoje nurodant kitus nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«dus.

Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę žemę (o ginčo atveju nuosavybės teisių į žemę atstatymas ir yra aktualus) susigrÄ Å¾inti natÅ«ra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių žemę grÄ Å¾inti natÅ«ra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«dÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

               Nagrinėjant skundus dėl apskričių

viršininkų ar kitų kompetentingų institucijų vilkinimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti nustatyta, ar yra visos įstatymo numatytos

sÄ lygos, kurioms esant gali bÅ«ti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t.y. nustatytina ar yra pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negali bÅ«ti priimtas. Be to, bÅ«tina nustatyti dėl kokių priežasčių nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. ar sprendimas nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, vilkina jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimÄ , ar dėl to, kad kita institucija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

A.P.V. laisvos formos praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko A.P., kurio turto  paveldėtoja ji yra, nuosavybės teisę valdytÄ Å¾emės sklypÄ Palangos mieste, Palangos apylinkės privatizavimo komisijai pateikė 1991m. spalio 18 d. PraÅ¡yme buvo nurodyta apytikslė žemės sklypo buvimo vieta, nurodoma, kad jis „įtrauktas į parkÄ kartu su miÅ¡ku“ ir praÅ¡oma, jei nebus galimybės atkurti natÅ«ra, paskirti kitÄ sklypÄ netoli planuojamos golfo aikÅ¡telės (nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla-toliau atkÅ«rimo byla-, b.l.1). AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , tik nustatytos formos, atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į tėvui  priklausantį žemės sklypÄ Â Palangos mieste, ji pateikė 1991 m. gruodžio 5 d. (atkÅ«rimo byla, b.l. 6). Abejais atvejais nurodė, kad dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę ji neturi.

               Palangos žemėtvarkos tarnyba 1993 m. rugsėjo 30 d. nusiuntė A.P. sprendimÄ , kad negali atstatyti nuosavybės teises į žemę, nes trÅ«ksta nuosavybės teisę į sklypÄ Ä¯rodančių dokumentų ir nurodė pateikti dokumentus iki 1993 metų gruodžio 31 d. (atkÅ«rimo byla b.l.17).

           2003 m. gruodžio 15 d. buvo suraÅ¡ytas sklypo ribų, atkuriamo nuosavybės teisėmis, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas (atkÅ«rimo byla b.l. 27-28). Nors teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas nurodė, kad akto data taisyta ir kad jis buvo suraÅ¡ytas 2001 m., tačiau matyti, kad jis tik buvo raÅ¡omas ant 2001 m. blanko, o tai kad sklypas apžiÅ«rėtas ir aktas suraÅ¡ytas 2003 m. patvirtina, Palangos miesto civilinėje byloje Nr.2-281-02 esančios akto ir plano kopijos, kurios patvirtintos 2003 m. gruodžio 19 d. ir tai, kad 2003 m. gruodžio 29 d. A.P.V., po sklypo apžiÅ«rėjimo nustačius jo vietÄ ir ribas, kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

           Palangos miesto apylinkės teismas 2004 m. vasario 20 d. nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.P., miręs 1942 m. gegužės 6 d. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise turėjo 1179,59 kv. m. žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (dabar panaikintos) ir (duomenys neskelbtini) pietrytiniame kampe, dabar esantį prie (duomenys neskelbtini) rytinės pusės (civilinė byla Nr.2-281-02/2004, b.l.45-46).

           Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ buvo nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu pateikiami ir nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Å ių dokumentų pateikimo terminai buvo įvairiai tęsiami ir 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.IX-1634 buvo pratęsti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

 Iki 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nenumatyta galimybės atnaujinti praleistÄ dokumentų, pridedamų prie praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, pateikimo terminÄ . O nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusioje Å¡io įstatymo redakcijoje tiesiogiai buvo įtvirtinta nuostata, kad piliečiai praleidę nustatytÄ terminÄ pateikti minėtus dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ .

Nuo 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatytas dokumentų pateikimo terminas tapo atnaujinamuoju. PareiÅ¡kimai dėl Å¡io termino atnaujinimo, nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iÅ¡ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylos, A.P.V. nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir giminystės ryšį su buvusiu savininku (gimimo liudijimÄ ) patvirtinančius dokumentus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė  tik 2005 m. kovo 20 d. (b.l. 36-37), t.y. po to, kai buvo pasibaigę Å¡ių dokumentų pateikimo terminai. Duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusi į administracinį teismÄ ir, kad bÅ«tų atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, teismui nepateikta. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, neturėdama teismo sprendimo dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, neturėjo teisės juos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priimti ir spręsti nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Pateikdama dokumentus pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, nesant galimybės atkurti nuosavybės natÅ«ra, nes sklypas numatytas rekreaciniams tikslams, jos netenkina kiti Palangos mieste ar už miesto ribų siÅ«lomi žemės sklypai, nes jie nelygiaverčiai tėvo turėtajam, todėl praÅ¡o kad bÅ«tų tarpininkaujama dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus apskrityje, Trakų rajone RÅ«diÅ¡kių seniÅ«nijoje.  Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. birželio 20 d. priėmė iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos apskrityje, Palangos mieste perdavimo neatlygintinai nuosavybėn A.P.V. Vilniaus apskrityje (atkÅ«rimo byla b.l. 43).

2005 m. liepos 27 d. Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje gautas pareiÅ¡kėjos raÅ¡tas, kuriame ji nurodo, kad atsisako savo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises Vilniaus apskrityje Trakų rajone, nes jÄ netenkina metodika, kuri naudojama apskaičiuojant sklypo vertę (atkÅ«rimo byla b.l. 45).

 2005 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrius nusiuntė A.P.V., raÅ¡tÄ , kuriame nurodė jai patogiu laiku atvykti į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių dėl kito atlyginimo bÅ«do pasirinkimo, o 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.13.6-4183 buvo panaikinta 2005 m. birželio 20 d. iÅ¡vada (atkÅ«rimo byla b.l. 46, 47)..

           IÅ¡ nuosavybės teisių į žemės atkÅ«rimo byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp pareiÅ¡kėjo A.P.V. ir atsakovo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos matyti, kad pareiÅ¡kėjai kaip ekvivalentinė natÅ«ra buvo siÅ«lomi įvairÅ«s žemės sklypai, tačiau ji jų atsisakydavo ir prašė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra ( atkÅ«rimo byla b.l. 50-60).Â

Ar konkreti žemė yra reikalinga valstybės reikmėms ir todėl išpirktina, sprendžia atitinkamos valstybės institucijos.

               Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini),  rytinėje gretimybėje (sklypas į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėja), buvo pripažinta savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingu objektu, svarbiu vietos bendruomenei (I t., b.l. 41). Pagal šį sprendimÄ ginčo žemės buvo pažymėta kaip valstybės iÅ¡perkama. PareiÅ¡kėja savo skundu, pateiktu teismui 2009 m. liepos 7 d.,  prašė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimÄ panaikinti. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, Å¡iose dalyje skundas buvo atsisakytas skundÄ priimti, nes nebuvo praÅ¡oma atnaujinti terminÄ skundui paduoti ( I t., b.l. 11). Be to, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-57, minėta teritorija buvo iÅ¡braukta iÅ¡ savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų ( I t., b.l. 42). Kol sklypas į kurį pretendavo pareiÅ¡kėja buvo priskirtas prie valstybės iÅ¡perkamos žemės, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo galimybių jį grÄ Å¾inti natÅ«ra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrius nėra kompetentingas detalizuoti ir tikslinti savivaldybės pateiktÄ kartografinę informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) ir valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, o turi ja vadovautis bei remiantis ja atlikti tolimesnius jo kompetencijai priskirtus veiksmus ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-662/2007).

           Nagrinėjant bylÄ teisme iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ buvusio savininko A.P. nuosavybės teise turėto 1179, 59 m2 žemės sklypo, 807 m2 Palangos miesto valdybos 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu  buvo priskirti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemė reikalinga poilsio namų „Eglė“ eksploatacijai ( II t., b.l. 22). Å is sklypas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 13.6-1996 buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o 2004 m. vasario 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas S.Å .

Tuo metu, kai buvo atliekamas sklypo formavimas prie „Eglės“ poilsio namų, A.P.V. atsakovui nebuvo pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, o Å¡io sklypo pardavimo metu ji net neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises, nes kaip minėta 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.IX-1634 dokumentų pateikimo terminai buvo pratęsti iki 2003 m. gruodžio 31 d., o nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusioje Å¡io įstatymo redakcijoje tiesiogiai buvo įtvirtinta nuostata, kad piliečiai praleidę nustatytÄ terminÄ pateikti minėtus dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ .

 Šiuo metu minėto žemės sklypo savininkas yra tretysis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždara akcinė bendrovė „Turto valdymo ir investicijų grupė“ ( I t., b.l. 121-124). Likusį A.P. nuosavybės teise turėto žemės sklypo dalis ( 373 m2 ) patenka į 1437 m2  dydžio žemės sklypÄ , kuris Lietuvos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1370 (nauja redakcija 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr.713)  patvirtinta schema yra priskirtas prie Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų 108 kvartalo 45 taksacinį sklypÄ (I t., b.l.164-168).

Tai, kad Å¡i žemė atitinka miÅ¡kui keliamus reikalavimus patvirtino Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 4-1419-(1.3) sudaryta komisija bei Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikta medžiaga.(II t., b.l. 12-25). Tiek ginčo žemės sklypo dalies priskyrimas prie žemės sklypo, skirto „Eglės“ poilsio namų eksploatacijai bei jo pardavimas, tiek dalies sklypo priskyrimas prie valstybinių miÅ¡kų, nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, todėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo ir neturi galimybės atkurti A.P.V. nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra. Pripažinti jų veiksmus vilkinimu ir įpareigoti, bent į dalį sklypo atkurti A.P.V. nuosavybės teises natÅ«ra, nėra įstatyminio pagrindo.

           Pareiškėja A.P.V., vadovaudamasi CK 6.271 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos

80 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad Å¡iÄ Å¾alÄ sudaro jos kentėjimai dėl tėvo žemės negrÄ Å¾inimo. CK 6.271 straipsnis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų veika (veikimas arba neveikimas ) bÅ«tų padariusi žalÄ pareiÅ¡kėjai, todėl pagal šį straipsnį tenkinti praÅ¡ymÄ ir priteisti žalÄ nėra pagrindo. Kitas atsakovas iÅ¡ kurio praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ nurodyta Palangos miesto savivaldybė.

Nors Palangos miesto savivaldybei byloje nėra jokio materialinio teisinio reikalavimo, pasirinkti kÄ patraukti atsakovu gali tik pareiÅ¡kėjas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kad ir Å¡io atsakovo darbuotojų veika bÅ«tų padariusį žalÄ pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja praÅ¡ydama priteisti žalÄ , nurodo CK 6.271 straipsnį, bet praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, kurios įrodinėjimas numatytas CK 6.250 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. PareiÅ¡kėja nurodo, kad žalÄ sudaro jos kentėjimai dėl tėvo žemės negrÄ Å¾inimo, tačiau jų nesukonkretino nei skunde, nei teismo posėdžio metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atvejuneturtinės žalos padarymo faktas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja pavėluotai, tik 2005 m. birželio 7 d. pateikė atsakovui nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, pagrįstai negalėdama atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, pareiÅ¡kėjai siÅ«lė įvairius sklypus atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natÅ«ra, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu tarpininkavo, kad jai nuosavybės teisės bÅ«rų atkurtos Vilniaus apskrityje, Trakų rajone.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovų darbuotojų veikos (veikimo ar neveikimo) pareiÅ¡kėja galėjo patirti CK 6.250 straipsnyje nurodytus iÅ¡gyvenimus ir kentėjimus, todėl priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str.1 d. 1 p.,

n u s p r e n d ė:

atmesti skundÄ kaip nepagrįsta.

               Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                              A.

Romanovienė

                                                                                              Â

                                                                                               L.

Jokubauskaitė

                                                                                              Â

                                                                                               E..

Kiaurakytė

                                                                                              Â