91ce668d-9ebe-43f9-9485-e22ab7b14656 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-681-674/2023 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01662-2022-5) Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TESMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 9 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Č., jo atstovei advokatei R. Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys B. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerija, VÄ® Turto bankas. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui ir praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. tėvas J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjo, S. Č., tėvas B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę (duomenys neskelbtini), tėvams A. Č. ir M. J.; kad po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė jo pusbrolis S. Č..

2. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis A. Č.. Jis mirė staiga, testamento nepaliko, be to jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta. A. Č. nebuvo vedęs, vaikų, vaikaičių neturėjo. Jo tėvai J. Č. ir D. Č. yra mirę. Be to A. Č. brolių ir seserų neturėjo. Po A. Č. mirties liko turtas: 0,25 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, Å«kinis, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos A. Č. įgijo pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ .

3. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra mirusiojo Å¡eÅ¡tos eilės paveldėtojas, kaip A. Č. pusbrolis, nes pirmesnės eilės įpėdiniai yra arba mirę (tėvai, seneliai, proseneliai), arba jų mirusysis neturėjo (vaikai, vaikaičiai, broliai, seserys). Kadangi artimesnių giminaičių A. Č. neturėjo, o pareiÅ¡kėjas gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, tai jis po A. Č. mirties ėmėsi prižiÅ«rėti likusį turtÄ . PareiÅ¡kėjas turi savo namus, kuriuose gyvena, tačiau prižiÅ«ri ir mirusio pusbrolio sodybÄ : reguliariai pakÅ«rena krosnį, kad neatsirastų pelėsis, vasarÄ nudažė langus, duris, nes jų bÅ«klė to reikalavo.

IÅ¡valė kaminÄ , kad neužsidegtų suodys, teko paremontuoti Å«kinio pastato, viralinės stogÄ , nes pastatai seni, statyti 1938 m., nusidėvėję, ir reikalavo skubaus remonto. Å ienauja žemės sklypÄ prie pastatų, iÅ¡genėjo sodÄ . PrižiÅ«ri pusbrolio ir jo tėvų bei senelių kapus, be to jis ir laidojo A. Č.. Su pusbrolio turtu elgiasi taip, lyg tai bÅ«tų jo turtas. Ä® notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo savalaikiai kreiptis sutrukdė tai, kad tuo metu Å¡alyje buvo karantinas, o kuomet kreipė, buvo paaiÅ¡kinta, kad praleidęs įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, notaras turės teisę iÅ¡duoti jam Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , todėl oficialiai galės savo nuožiÅ«ra disponuoti turtu, kurį faktiÅ¡kai po pusbrolio mirties valdo ir tvarko.

4. PareiÅ¡kėjas S. Č. taip pat praÅ¡o nustatyti faktÄ kad mirusiojo A. Č. tėvas J. Č. ir pareiÅ¡kėjo tėvas B. Č., kurie abu yra mirę, buvo broliai. PaaiÅ¡kino, kad J. Č. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas B. Č. gimė (duomenys neskelbtini). Abu jie (duomenys neskelbtini), krikÅ¡tyti buvo (duomenys neskelbtini) RKb. Jų tėvai buvo A. Č. ir M. J.. J. Č. mirties įraÅ¡e nurodyta gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, o jo santuokos įraÅ¡e, nurodyta, kad susituokė Č.

J., sūnus A.. Tai yra išsaugoti dokumentai, tačiau jų nepakanka giminystės ryšiui nustatyti. B. Č. gimimo įrašas buvo rastas (duomenys neskelbtini) RKb, sudarytas (duomenys neskelbtini) Nr.4. Lietuvos valstybės istorijos archyvui buvo pateiktas užklausimas dėl J. Č. gimimo dokumentų, tačiau gautame Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. vasario 10 d. rašte nurodyta, kad valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metrikų knygų saugoti negavo, todėl nėra galimybės išduoti J.

Č. gimimo dokumento. Prarastų dokumentų atkÅ«rimas galbÅ«t bÅ«tų galimas, jei J. ar B. Č. bÅ«tų gyvi ir patys kreiptųsi dėl tokių dokumentų atkÅ«rimo. Kadangi tiek J. Č., tiek B. Č. yra mirę, prarastų dokumentų atkÅ«rimas civilinės metrikacijos įstaigoje negalimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) RKb ir (duomenys neskelbtini) RKb, kuriose galėjo bÅ«ti krikÅ¡tijamas J. Č., knygos saugojimui į valstybės istorijos archyvÄ neperduotos, kitu bÅ«du gauti J. Č. gimimo dokumentus nėra jokios galimybės. Dokumentais įrodyti giminystės ryÅ¡io bei palikimo priėmimo fakto negali, todėl kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

5. PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė R. Klimienė palaikė savo atstovaujamojo pozicijÄ ir prašė tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡reikÅ¡tus reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jie kreipėsi į metrikacijos skyrių dėl J. Č. gimimo liudijimo, tačiau duomenų nerasta. Tuomet kreipėsi į Lietuvos valstybės istorinį archyvÄ , kuris taip pat pateikė informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini) metrikų knygų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) RKb saugoti negavę ir duomenų apie J. Č. gimimÄ suteikti negali.

6. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad VÄ® Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. Č. palikimo priėmimÄ valstybei, taip pat neturi jokių dokumentų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimÄ valdyti, taip pat apie pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytus giminystės ryÅ¡ius. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡ti praÅ¡ymai yra visapusiÅ¡kai pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais ir palikėjo palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų praÅ¡ymų tenkinimui. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ ir nurodė, kad VMI prie FM iki 2022 m. lapkričio 30 d. nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. Č. palikimo perėjimÄ valstybei, palikimo priėmimo procedÅ«ra nėra pradėta, todėl praÅ¡o sprendimÄ civilinėje byloje priimti teismo nuožiÅ«ra. BylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė atsiliepimÄ , nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu pilnai sutinka. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

9. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad jie su S. Č. yra kaimynai. S. Č. pažįsta apie keturiasdeÅ¡imt metų. Pažinojo ir A.. S. ir A. buvo giminės pagal tėvo pusę. A. mirė gal prieÅ¡ tris metus. Liko namai. VisÄ tÄ turtÄ prižiÅ«ri ir valdo pusbrolis S. Č.. Žino, kad A. tėvas buvo J., o S. tėvas buvo B.. A. brolių neturėjo, o S. turi seserį B. M.. A. Č. ir S. gyvena (duomenys neskelbtini), tarp pareiÅ¡kėjo ir tų namų gal koks kilometras. S. ir A. tarpusavy gyveno giminiÅ¡kai. Tas namas, kuriame gyveno A. buvo jo tėvų, o dar prieÅ¡ tai senelių.

10. Liudytoja V. Å . nurodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta, ji yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkė. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja S. Č. pažįsta jau kokį penkiasdeÅ¡imt metų. Ji buvo kaimynė su senaisiais Č., t.y. A. ir J.. A. Å¡eimos neturėjo, J. turėjo sÅ«nų A., kuris mirė. Dar buvo brolis B., kurio sÅ«nus ir yra pareiÅ¡kėjas S.. Ji jau senai žinojo, kad B. ir J. buvo broliai. Dar atsimena ir S. močiutės M. Č. laidotuves. Pas senelius bÅ«davo A., nes jis ten gyveno, ateidavo S. ir B.

M.. Buvo viso trys anÅ«kai. A. Č. Å¡eimos neturėjo. Po A. Č. mirties jo turtÄ prižiÅ«ri S., nes dar A. Č. esant gyvam jei bÅ«davo kokia bėda kreipdavosi į S. Č.. Jis ir savo dėdinÄ laidojo. Tie namai dabar yra tuÅ¡ti, bet juos patvarko S.. S. ir A. Č. laidojimo reikalus visus tvarkė PareiÅ¡kimas tenkintinas 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal medicininį mirties liudijimÄ Nr. 21-1381791 matyti, kad palikėjas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A.

Č. testamento nebuvo sudaręs, taip pat nėra registruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Raseinių rajono 1-Ä jį notarų biuro 2022 m. rugsėjo 27 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad dėl A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pagal VÄ® Registrų centro gyventojų registro pažymÄ , palikėjo A. Č. tėvai: J. Č., miręs (duomenys neskelbtini), D. Č., mirusi (duomenys neskelbtini); palikėjas vaikų neturėjo, duomenų apie seseris ar brolius nėra.

Po A. Č. mirties likęs jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,25 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė UN (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

12. PareiÅ¡kėjas siekdamas paveldėti savo mirusio pusbrolio A. Č. turtÄ turi įrodyti savo giminystę su palikėju. Lietuvos valstybės istorinis archyvas pateikė raÅ¡tÄ , kad archyvas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių (duomenys neskelbtini) metrikų knygų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti J. Č. gimimo pažymos negali. IÅ¡ gimimo liudijimo kopijų matyti, kad pareiÅ¡kėjo S. Č. tėvai yra B. Č., A. ir S. Č.; palikėjo A. Č. tėvai yra J. Č., A. ir D. Č., J.. IÅ¡ gimimo įraÅ¡o matyti, kad B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. Č. ir M. J.. Pagal mirties liudijimų kopijas B. Č. mirė (duomenys neskelbtini), J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (pridedamas ir mirties akto įraÅ¡as Nr. 13), D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Santuokos akto įraÅ¡o Nr. 67 matyti, kad J. Č. ir D. Č. (Petrauskaitė) sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini).

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

14. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali bÅ«ti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiÅ¡kėjas Å¡ių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl Å¡ių dokumentų nuorašų iÅ¡davimo ar jų atkÅ«rimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius iÅ¡duoti jų nuoraÅ¡us ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismÄ nustatyti giminystės santykius.

15. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – archyvas) 2022 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu Nr. (P1-7421)P2-12185 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metrikų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti J. Č. gimimo pažymos negali. PareiÅ¡kėjas neturėdamas dokumentų, patvirtinančių giminystę tarp jo tėvo ir palikėjo tėvo, t.y. neturėdamas palikėjo tėvo B. Č. gimimo liudijimo, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinį faktÄ , kad J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) ir B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę (duomenys neskelbtini), tėvams A. Č. ir M. J..

16. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

17. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjas A. Č. VĮ Registrų centro duomenimis turėjo nekilnojamojo turto, kuris šiam mirus atsirado palikimas.

18. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra Å¡eÅ¡tos eilės paveldėtojai pagal įstatymÄ . Taigi norint paveldėti mirusiojo A. Č. turtÄ , pareiÅ¡kėjas S. Č. metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra A. Č. pusbrolis, t.y. Å¡eÅ¡tos eilės giminaitis (CK 3.134 str.).

19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo;

įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-324/2008;

Nr. 3K-3-396/2014).

20. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

21. Raseinių rajono civilinės metrikacijos iÅ¡duotame gimimo įraÅ¡e Nr. 4 nurodyta, kad B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. Č., motina – M. J.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-7421)P2-12185 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metrikų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti J. Č. gimimo pažymos negali. IÅ¡ santuokos akto įraÅ¡o matyti, kad Palikėjo tėvas J. Č., tėvavardis A., sudarė santuokÄ su D. Č.. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad J. Č. mirė (duomenys neskelbtini) bÅ«damas 53 metų. Tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjo S. Č. gimimo liudijimo, tiek iÅ¡ palikėjo A. Č. gimimo liudijimo kopijų matyti, kad S. Č. tėvas buvo B. Č. A., o A. Č. tėvas buvo J. Č., A..

22. PareiÅ¡kėjas į teismÄ pateikė jam pavykusius gauti dokumentus: A. Č. gimimo liudijimÄ , J. Č. ir D. Č. (P.) santuokos akto įraÅ¡Ä , J. Č. ir D. Č. mirties liudijimus, savo tėvo B. Č. gimimo liudijimÄ . Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovė, jiems nepavyko gauti J. Č. gimimo liudijimo. IÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad nebuvo perduota saugoti (duomenys neskelbtini) metrikų knygos ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčių.

Vienas iš subjektyvių giminystės tarp J. Č. ir B. Č. įrodymų yra tai, kad dokumentuose tiek vieno, tiek ir kito tėvavardis nurodytas ,,A.“. B. Č. gimimo įraše nurodyta, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu J. Č. tiek mirties akto įraše, tiek santuokos akto įraše nurodyta jo gimimo vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, S. Č. nurodytų aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, kad pareiškėjo kviesti liudytojai patvirtyino S. Č. nurodytas aplinkybes, kad B.

Č. ir J. Č. buvo broliai. Liudytojai paliudijo, kad S. Č. ir A. Č. pažinojo, jų tėvai buvo broliai, likęs turtas yra senelių namai. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, liudytojų paaiÅ¡kinimais patvirtintos, pagrįstai sudaro pagrindÄ tikėti, kad jo miręs tėvas B. Č. ir palikėjo A. Č. tėvas J. Č. buvo broliai.

23. PareiÅ¡kėjas S. Č. negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų. Esant Å¡iai sÄ lygai, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, 24. Nustačius juridinį faktÄ - giminystės ryšį tarp J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto, kad po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė jo pusbrolis S. Č..

25. Å eÅ¡tos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ po A. Č. mirties yra jo pusseserės ir/ar pusbroliai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas (liudytojai patvirtino), o tai matyti ir iÅ¡ pateiktų į bylÄ dokumentų, palikėjas A. Č. nei brolių ar seserų, nei vaikų neturėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų sutuoktinę. Po A. Č. mirties į notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad palikėjas A. Č. mirė tuo metu, kai Å¡alyje buvo Covid-19 virusas ir skelbtas karantinas, todėl per įstatymo numatytÄ terminÄ (3 mėnesius) į notarų biurÄ negalėjo kreiptis. Kai kreipėsi jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad terminas yra praleistas. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų daugiau paveldėtojų. Ä® bylÄ Ä¯traukta pareiÅ¡kėjo sesuo B. M. su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo.

26. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Tai yra visi įpėdiniai per nurodytÄ trijų mėnesių terminÄ pradėję valdyti, naudoti, prižiÅ«rėti ar kitaip disponuoti palikėjo visÄ turtÄ ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimÄ .

27. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku.

Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose:

Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

28. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Nustatyta, kad S. Č. ir palikėjas A. Č. gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po A. Č. likusį turtÄ yra pagrįstos.

PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas palikėjo A. Č. giminaitis rÅ«pinosi likusiu turtu: žeme, pastatais, esančiaus (duomenys neskelbtini), be to jis ir palaidojo A. Č., rÅ«pinasi kapais. Tas aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu liudytojų iÅ¡sakyti paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ aptarto laikytina, kad S. Č. kaip palikėjo giminaitis (pusbrolis) perėmė, faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.) 29. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes S. Č. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A.

Č. mirties. PareiÅ¡kėjas S. Č. negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų. Esant Å¡iai sÄ lygai, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad S. Č. po A. Č. mirties perėmė jam priklausiusį turtÄ , jį pradėjo faktiÅ¡kai valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirusio A.

Č. tėvas J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir pareiÅ¡kėjo, S. Č., tėvas B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai, gimę tėvams A. Č. ir M. J.. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Aurelija Petkevičienė