91cde1f9-eb4d-4e94-abc7-dec71da5ef96 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Adm                                                                                                                                                             Adm.byla Nr. A2.6.-18042-271/2015Proceso Nr. 4-68-3-17395-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. S., vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ ÄŒ. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės įgaliotas pareigÅ«nas D. M. 2015-11-05 surašė Č. S. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.479957 už tai, kad jis 2015-11-05 apie 16.05 val. Kalvarijų g. 134, Vilniuje, vairavo sunkvežimį MAN, valstybinis numeris ABR 407, neatidžiai, nepalikęs tarpo iÅ¡ Å¡ono kliudė stovėjusį automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei abi transporto priemones apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 219, 220, 222 punktų reikalavimus bei padarė, kaip nurodoma protokole, teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.              Č. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2015-11-05 dirbo su sunkvežimiu ir Kalvarijų gatvėje kliudė stovintį automobilį, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡vykti neketino, paliko savo kontaktinį telefonÄ nukentėjusiajam ir nuvažiavo Å¡alimai (gretiname kieme) pakrauti krovinio (Å¡iukÅ¡lių).

Po to grįžo į įvykio vietÄ ir sulaukė policijos pareigÅ«nų. Gailisi dėl savo veikos. PasiÅ¡alinti tikrai nenorėjo, tokio tikslo nebuvo, eismo įvykis įvyko dienos metu, žmonių akivaizdoje. Apie įvykį telefonu pranešė darbovietei, dispečerinei. PraÅ¡o neskirti jam griežtos nuobaudos. Turi du vaikus, neseniai gavo ir brangina vairuotojo darbÄ .             IÅ¡ raÅ¡ytinio R. B. 2015-11-05 paaiÅ¡kinimo policijai matyti, kad eismo įvykio metu sunkvežimis apgadino jo automobilį Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡važiavo palikęs už stiklo valytuvų lapelį su telefono numeriu.

Rado minėtÄ sunkvežimį ir vairuotojÄ Â gretimame kieme, vairuotojas neneigė sukėlęs eismo įvykį, grįžo į jo vietÄ , sulaukė policijos (b.l.11).             Prie bylos medžiagos pridėtas lapelis, kuriame užraÅ¡ytas telefono numeris. Č. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra taisyti telefono numerio skaičiai, nes pradžioje suklydo, po to pakoregavo ir paliko tikrai savo telefono numerį.Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykis buvo Kalvarijų g. 134, Vilniuje (b.l.9).

Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).Byloje surinktų įrodymų visuma – paties Č.

S. paaiÅ¡kinimu teisme, nukentėjusiojo raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«no A. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, įrodyta, kad Č. S., vairuodamas automobilį, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir apgadino stovintį kitÄ automobilį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9, 126 p.p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Taip pat Č. S. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes Č. S. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas.

Č. S. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).              Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad Č. S. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko dienos metu, vieÅ¡ojoje vietoje, vairuotojas Č. S. suvokė padaręs eismo įvykį, apžiÅ«rėjo automobilius, paliko telefono numerį, nuvažiavo į gretimÄ kiemÄ , pakrovė Å¡iukÅ¡les ir ketino grįžti į vietÄ , to pat buvo raginamas daryti ir R.

B.. Č. S. sugrįžo, sulaukė policijos pareigÅ«nų.IÅ¡vardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Č. S. tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko Č. S. veikoje nenustatyta.Tokiu bÅ«du, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Č.

S. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.Administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad savo veiksmais Č. S. pažeidė KET 220 ir 119 punktų reikalavimus. KET 220 punktas numato su eismo įvykio susijusio vairuotojo pareigas, kai eismo įvykio vietoje yra visi su eismo įvykiu susiję asmenys ir jie sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, ko šioje situacijoje nebuvo. R.

B. į eismo įvykio vietÄ atėjo, Č. S. jau iÅ¡ jos iÅ¡važiavus, iÅ¡kvietė policijÄ , tik po to pats susirado netoli tepavažiavusį vairuotojÄ . Tuoj po eismo įvykio Č. S. buvo kilusi pareiga atlikti ne KET 220 punkte, o 222 punkte nurodytus veiksmus. KET 119 punkto papunkčiai taip pat nustato įvairias ir skirtingas vairuotojo pareigas, priklausomai nuo eismo įvykio pobÅ«džio, aplinkybių ir pasekmių. IÅ¡ kaltinimo nėra aiÅ¡ku, kurių bÅ«tent jų neatlikimu kaltinamas Č. S.. Bet kuriuo atveju tai veiksmai, kurių privalo imtis eismo įvykio vietoje likęs vairuotojas, ko Å¡ioje situacijoje taip pat nebuvo.

Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, turi du mažamečius vaikus. Jo Å¡eimai, kaip nepasiturintiems gyventojams, yra skiriama socialinė parama. Č. S. gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatyta  bauda, kuri nežymiai virÅ¡ija įstatymo sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas n u t a r ė : Č. S., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdeÅ¡imties) eurų bauda.            Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant Č. S. veikoje Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukti.            IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke.

Ä®mokos kodas 1001. Mokant baudÄ mokėjimo paskirtyje bÅ«tina nurodyti ROIK 15052972682.            Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski