Legislator Case Law & Legislation
91cd79e3-f642-46c9-ada5-e797f18bbf7a AI generated

91cd79e3-f642-46c9-ada5-e797f18bbf7a · Regionų administracinis teismas

Case Number 91cd79e3-f642-46c9-ada5-e797f18bbf7a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-10-583/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00250-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ atsakovei D.

Legislator headnote

AI generated

91cd79e3-f642-46c9-ada5-e797f18bbf7a · Regionų administracinis teismas: Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-10-583/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00250-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2018 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ atsakovei D.

B., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Savivaldybės biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau ir – PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės D. B. (toliau ir – Atsakovė) priteisti 2006,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ , kuris apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. PraÅ¡yme nurodoma, kad vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Atsakovė paveldėjo E. K. nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – poilsio, todėl vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavÄ . PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ir PareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Atsakovė D. B. atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodė, kad nesutinka su praÅ¡ymu, kadangi atsakovė nėra tinkamas mokestinės prievolės subjektas. Pažymi, kad Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡duotas tik 2018-09-29, todėl iki Å¡io laikotarpio ji negalėjo bÅ«ti tinkamu mokestinės prievolės subjektu. Taip pat akcentuojama, kad PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti vietinės rinkliavos dalį ir už laikotarpį, kuriuo nekilnojamojo daikto savininku buvo E. K., kuri mirė 2011-07-13.

Ä®vertinus tai, PareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl vietinės rinkliavos priteisimo galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami tik paveldėjimo byloje. Atsakovės atsiliepime į praÅ¡ymÄ taipogi nurodoma, kad ginčo rinkliava apmokestintu nekilnojamuoju turtu atsakovė apmokestinamuoju laikotarpiu nesinaudojo. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nurodė, kad jokio turto nepaveldėjo, vietine rinkliava apmokestinamas nekilnojamasis turtas priklauso D. B. PareiÅ¡kėjo atstovas, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

PraÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis).

Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Taigi Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ir patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus. 2012 m. kovo 29 d.

Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujÄ Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų tvarkymÄ nuostatų redakcijÄ (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt). Pagal Nuostatų reglamentavimÄ vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan. Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus, bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.

Pagal 2014-02-04 testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis nustatyta, kad Atsakovė 2011-08-01 priėmė E. K., mirusios 2011-07-13, palikimÄ (b.l.8). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų (b. l. 9 - 11) nustatyta, kad E. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai: - ½ dalis pastato – poilsio pastato, paskirtis poilsio, esančio Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini); - ½ dalis pastato – poilsio pastato, paskirtis poilsio, esančio Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini).

Kilus civiliniam ginčui tarp Atsakovės ir Trečiojo suinteresuotojo asmens dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Atsakovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl turto, atsiradusio po E. K. mirties (2011-07-13), paveldėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Atsakovei iÅ¡duotas 2018-08-29. Pagal pažymos apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C-29-307 duomenis nustatyta, kad Atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama ir jÄ praÅ¡oma priteisti bÅ«tent už aukščiau įvardijamus nekilnojamojo turto objektus, vietinę rinkliavÄ skaičiuojant proporcingai tenkančios nuosavybės daliai bei pagal nekilnojamųjų daiktų paskirtį.

Kaip jau nurodyta, PareiÅ¡kėjas Atsakovės pareigÄ mokėti ginčo rinkliavÄ kildina iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo. 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujÄ Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų tvarkymÄ nuostatų redakcijÄ (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt).).

Remiantis aptartu reglamentavimu, konstatuotina, kad vietinę rinkliavÄ turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrÄ taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. PareiÅ¡kėjas apskaičiavo mokėtinÄ vietinę rinkliavÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Kaip jau paminėta, Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad Atsakovė palikimÄ priėmė 2011-08-01, o Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Atsakovei iÅ¡duotas 2018-08-29.

Taigi atsakovė yra nekilnojamojo daikto savininkė ir priėmusi palikimÄ tapo mirusiosios E. K. prievolių, atsiradusių iki palikėjos mirties, perėmėju. Todėl reikalavimas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo iÅ¡ Atsakovės už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-13, iÅ¡ esmės yra reiÅ¡kiamas Atsakovei kaip nekilnojamojo turto paveldėtojui, o ne kaip asmeniui, kuris laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus. Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (iÅ¡ieÅ¡kojimu).

Todėl Å¡iuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panaÅ¡ius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas. Å io įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemokÄ privalo padengti Å¡io asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.).

Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Aptartas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad PareiÅ¡kėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-13, į teismÄ kreipėsi kaip mirusios palikėjos, kurios turtÄ ir įsipareigojimus pagal įstatymÄ paveldėjo Atsakovė, kreditorius. Å ių kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali atnaujinti Å¡ioje nuostatoje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėse bylose Nr. A-2486-602/2016 ir Nr. eA-2488-602/2016 yra konstatavusi, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dai, kurių vienas – „pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams“.

Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas Atsakovei reikalavimÄ dėl E. K. vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiÅ¡kė 2014-03-14 (paÅ¡to voko žyma), pateikdamas praÅ¡ymÄ teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjas Atsakovei pareiÅ¡kė reikalavimÄ praleidęs trijų mėnesinių terminÄ , numatytÄ Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje ir nepraÅ¡o vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi atnaujinti aukščiau paminėtÄ terminÄ .

Paminėtina, kad Atsakovė palikimÄ priėmė dar 2011-08-01, tačiau mokėjimo praneÅ¡imai jai suformuoti tik 2014-02-17 ir nėra jokių duomenų, kad PareiÅ¡kėjas ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti palikimÄ priėmusį asmenį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 punkte numatytÄ terminÄ ir nėra jokių teisnių prielaidų jo atnaujinimui, todėl praÅ¡ymas dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė nurodo, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, kadangi Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas iÅ¡duotas tik 2018-08-29. Kaip jau paminėta Å¡iame sprendime, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu konstatuojama, kad Atsakovė priėmusi palikimÄ tapo vietinės rinkliavos mokėtoja ir PareiÅ¡kėjas pagrįstai Atsakovei apskaičiavo ir reikalauja sumokėti vietinę rinkliavÄ laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31. Pažymėtina, kad teisėkÅ«ros subjektas atskaitos objektu vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ , t. y. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), todėl atsakovė pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja, kuri privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

IÅ¡ Pažymos apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-307 nustatyta, kad vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektÄ (duomenys neskelbtini), Palanga skaičiuojama už 2010 metus - 210 Lt; už 2011 metus - 336,00 Lt; už 2012 metus - 336,00 Lt. IÅ¡ Pažymos apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos mokėjimų Nr. (3.35)-C29-307 nustatyta, kad vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektÄ (duomenys neskelbtini) Palanga skaičiuojama už 2010 metus - 268 Lt; už 2011 metus - 428,00 Lt; už 2012 metus - 428,00 Lt.

Kaip teismas jau nurodė, vietinė rinkliava priteistina tik už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31. Apskaičiuojant vietinę rinkliavÄ už nekilnojamojo turto objektÄ (duomenys neskelbtini), Palanga 2011 metų vietinės rinkliavos suma 336,00 Lt dalintina iÅ¡ 12 mėnesių ir padaugintina iÅ¡ 5 mėnesių laikotarpio nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (336 : 12 = 28 Lt (rugpjÅ«tis – gruodis)) ir priteistina 140 (28 x 5 = 140) Lt; už 2012 metų laikotarpį priteistina 336,00 Lt.

Apskaičiuojant vietinę rinkliavÄ už nekilnojamojo turto objektÄ (duomenys neskelbtini), Palanga 2011 metų vietinės rinkliavos suma 428,00 Lt dalintina iÅ¡ 12 mėnesių ir padaugintina iÅ¡ 5 mėnesių (428 : 12 = 35,66 Lt (rugpjÅ«tis – gruodis)) ir priteistina 178,3 (35,66 x 5 = 178,3) Lt; už 2012 metų laikotarpį priteistina 428,00 Lt. Taigi iÅ¡ atsakovės priteistina vietinė rinkliava už įvardijamÄ laikotarpį yra 1082,3 Lt (313,45 Eur). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto valdymÄ . Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ir pagal šį kriterijų ji pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau yra numatyta iÅ¡imtis, suteikianti teisę vietinės rinkliavos mokėtojui kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo. Å i teisė yra vietinės rinkliavos mokėtojo diskrecija ir tik pats asmuo (įgaliotas atstovas) turi kreiptis dėl tokios lengvatos taikymo.

Ginčo vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms Å¡eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). Minėto Tarybos sprendimo 2 punktu nustatyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims –nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (2.2 punktas).

Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys, kad jiems bÅ«tų suteikta Å¡io sprendimo 2.2 punkte numatyta lengvata, BÄ® Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: praÅ¡ymÄ ; AB „VST“ pažymÄ apie suvartotÄ elektros energijos kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos; UAB Palangos vandenys“ pažymÄ apie suvartotÄ vandens kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki praÅ¡ymo pateikimo dienos ir kitus dokumentus numatytus minėto sprendimo 4.1.– 4.5. punktuose. Å is sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. (Sprendimo 8 punktas) ir galiojo iki 2012 m. kovo 29 d., tai yra kai Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-70 patvirtino naujos redakcijos Nuostatus bei Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvatų skyrimo ir teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Lengvatų skyrimo tvarka).

Tarybos sprendimo (galiojusio iki 2012 m. kovo 29 d.) 6 punktas numatė, kad pateikus visus reikiamus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ lengvata, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d. Kaip matyti, lengvatos yra suteikiamos kalendoriniams metams, o tai reiÅ¡kia, jog kiekvienais metais turi bÅ«ti teikiamas naujas praÅ¡ymas dėl lengvatos suteikimo bei reikalaujami dokumentai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė 2011 ar vėlesniais metais kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl lengvatų suteikimo.

Taigi byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Atsakovė aukščiau nurodytÄ ja tvarka kreipėsi praÅ¡ymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir bÅ«tų atleista nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovės D. B. pareiÅ¡kėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras priteisti 313,45 Eur vietinę rinkliavÄ už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , apskaičiuotÄ už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-12-31.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas