91cc37eb-052b-4d96-8869-879b4ebef5ea · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-58-380/2016Teisėja V. Olcvikienė                                                        Proceso Nr. 1-01-1-60170-2015-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                          1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. vasario 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistojo L. G. gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nuteistojo M. J. gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M.

J. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant jÄ pataisos namuose.L. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant jÄ pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: M. J. ir L. G. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. M. J. ir L. G., veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. spalio 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dami bute (duomenys neskelbtini), pagrobė 400 Eur vertės neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP“, priklausantį D.

J.. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. spalio 29 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dami bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė 60 Eur vertės maitinimo Å¡altinį „UPS Orvaldi“, priklausantį D. J.. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. spalio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dami bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė 800 Eur vertės televizorių „Samsung LE32M87BDX“, priklausantį D. J.. Tokiu bÅ«du M. J. ir L. G., veikdami bendrininkų grupe pagrobė D.

J. priklausantį 1260 Eur vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes ji yra per griežta. Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų prisipažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teigia, kad visiÅ¡kai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nori gydytis nuo priklausomybės. PraÅ¡o įpareigoti gydytis reabilitacijos įstaigoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir įpareigoti gydytis reabilitacijos įstaigoje.

Teigia, kad paskirta per griežta bausmė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nuteistųjų gynėjai advokatai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Nuteistųjų M. J. ir L. G. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jie nuteisti, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nuteistieji savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, o tik praÅ¡o panaikinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundoPirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė M.

J. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam M. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas Å¡eÅ¡is kartus teistas, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (b. l. 39–49). Nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai 2015 m. birželio 25 d. buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai M. J. skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (bausmės vidurkis – 1 m. 7 mėn. 15 d.). M. J. už šį nusikaltimÄ paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirdamas nuteistajam M. J. bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė M. J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe su L. G. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet įvertinęs M. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, skyrė gerokai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl M. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti pripažinta aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga.Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai bÅ«tinas BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo iÅ¡vadÄ turi formuoti pagal BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog M.

J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus už panaÅ¡ias nusikalstamas veikas, yra baustas administracine tvarka. Tačiau M. J. iÅ¡ to iÅ¡vadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl M. J. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nebus apribota galimybė toliau daryti analogiÅ¡kus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pakankamai nubaustas.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nori gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , nes bÅ«damas ne kartÄ teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sÄ moningai pasirinko veikimo bÅ«dÄ â€“ vėl įvykdė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ rizikuodamas savo laisve. Tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartÄ tais pačiais pagrindais bausmė negali bÅ«ti Å¡velninama.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. J. nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Dėl nuteistojo L. G. apeliacinio skundoPirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė L.

G. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam L. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad L. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas tris kartus teistas, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (b. l. 81–87). L. G. baustas administracine tvarka (b. l. 99–106).

Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai L. G. skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (bausmės vidurkis – 1 m. 7 mėn. 15 d.). L. G. už šį nusikaltimÄ paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirdamas nuteistajam L. G. bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe su M. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir skyrė gerokai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu L.

G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl L. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti pripažinta aiÅ¡kiai per griežta ir dėl to neteisinga.     Byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog L. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas tris kartus teistas už panaÅ¡ias nusikalstamas veikas, yra baustas administracine tvarka.

Tačiau L. G. iš to išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė naujas nusikalstamas veikas. L. G. ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau paskirtos bausmės neturėjo jokios teigiamos įtakos apelianto elgesiui. Be to, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, tačiau 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir L.

G. pasiųstas atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Todėl L. G. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nebus apribota galimybė toliau daryti analogiÅ¡kus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pasiekti bausmės tikslai. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nori gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , nes bÅ«damas ne kartÄ teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sÄ moningai pasirinko veikimo bÅ«dÄ â€“ vėl įvykdė panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ rizikuodamas savo laisve.

Tai, kad L. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartÄ tais pačiais pagrindais bausmė negali bÅ«ti Å¡velninama. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad L. G. nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistųjų M.

J. ir L. G.. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ M. J. ir L. G. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų M.

J. ir L. G. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                         Dalius Jocys                                                                                                                      Zigmas Pocius