2024-02-21 Nr. AB-3301-3-61-3-02984-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-238-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02984-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundą atsakovui viešajai įstaigai „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas (toliau – ir pareiškėjas, Aljansas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš Asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Agentūros 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13E)-045 „Dėl 2021 m. birželio 30 d. skundo „Dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas ir Agentūra 2018 m. balandžio 27 d. pasirašė Dotacijos susitarimą Nr. 779520-ABBI_IL/20SUT-(6.24)-002 (toliau – ir Dotacijos susitarimas) dėl Izraeliui skirto informavimo apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda ir pardavimo skatinimo kompanija „Europos spalvos“ (toliau – ir Programa). Prieš pasirašant Dotacijos susitarimą, pareiškėjas įvykdė konkursą „Informavimo ir skatinimo kompanijos „Europos spalvos“, skirtos Europoje gaminamo midaus ir putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuorodomis Izraelyje programa dėl Programos priemonę įgyvendinančio subjekto išrinkimo. Konkurso laimėtoju išrinkta UAB „Revolutio“. Pareiškėjas ir UAB „Revolutio“ 2018 m. balandžio 25 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. ABBI REVOL 2018/04/25 (toliau – ir Paslaugų sutartis). Pareiškėjas tinkamai įgyvendino Programos veiklą, t. y. dalyvavo vizite Izraelyje, kurio metu susitiko su 26 verslo atstovais ir aptarė Europoje gaminamo midaus ir putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuorodomis žinomumo didinimo ir prekybos galimybes. Pareiškėjas dėl šio vizito patyrė 4 500 Eur išlaidų. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. informavo Agentūrą, jog nutraukiama Paslaugų sutartis su Programos priemones įgyvendinančiu subjektu UAB „Revolutio“, nes ji bankrutuoja. 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai 1-ąją periodinę techninę ataskaitą už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 1 d. laikotarpį, nurodydamas, kodėl įvykdyta tik viena Programos priemonė – vizitas į Izraelį, bei pateikti objektyvūs paaiškinimai dėl negalėjimo įvykdyti kitas Programos priemones. Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktą ataskaitą, atliko reikiamus patikrinimus, ir, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nenustačiusi jokių pažeidimų ar neatitikimų, ataskaitą priėmė bei 2019 m. gruodžio 13 d. nusprendė kompensuoti 80 proc. pareiškėjo patirtų išlaidų vizitui Izraelyje, t. y. 3 600 Eur.

2.2. 2020 m. birželio 10 d. – 2020 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu buvo sustabdyta Programa dėl Covid-19 pandemijos. Agentūra apie tai buvo tinkamai ir laiku informuota. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjas pateikė 2-ąją periodinę techninę ataskaitą už 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 1 d. laikotarpį, paaiškindamas, kad suplanuotos veiklos negalėjo būti įvykdytos dėl Projektą įgyvendinančio subjekto UAB „Revolutio“ bankroto. Priemonės planuojamos vykdyti organizavus naują konkursą Programos paslaugų įgyvendinimui. Covid-19 pandemija sutrukdė suderinti organizacinius veiksmus, planuotas Programos veiklas teko perkelti į trečiuosius Programos vykdymo metus. Pareiškėjas, negalėdamas įgyvendinti Programos dėl objektyvių priežasčių, sutiko su Agentūros siūlymu nutraukti Programą apie tai ją informavęs raštu. Agentūra, pripažinusi, kad pareiškėjas negali įvykdyti Programos veiklų ir, kad yra pareiškėjo sutikimas nutraukti susitarimą, raštu informavo pareiškėją apie nutrauktą Dotacijos susitarimą, kuris buvo nutrauktas nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

2.3. 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjas pateikė 3-iąją periodinę techninę ataskaitą už 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. lapkričio 1 d. laikotarpį, o 2021 m. sausio 29 d. galutinę techninę ataskaitą. Agentūros iniciatyva 2021 m. pradžioje atlikta Programos patikra. 2021 m. vasario 25 d. Paprastosios programos patikros vietoje akte (149_PKS_108) Nr. 146 konstatuota, jog jokių neatitikimų dėl Programos vykdymo nenustatyta, pastabų nėra. Agentūra šiuo aktu patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Programą, tačiau pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. gavo Agentūros raštą, kuriuo Agentūra siekia susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą 3 600 Eur lėšų sumą. Pareiškėjo vertinimu, šis rašas nėra pagrįstas aiškiais argumentais. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus atsakovui, be kita ko, nurodė, kad Programa neįgyvendinta dėl objektyvių priežasčių, todėl įgyvendinus tik vieną Programos priemonę, nebuvo tikslinga atlikti išorės subjekto vertinimo ir patirti išlaidas, tačiau Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą.

2.4. Agentūros Sprendime nėra nurodytas aiškus faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindai, nėra aišku, ką konkrečiai pažeidė pareiškėjas. Agentūra nepagrįstai priėmė sprendimą be pagrindo įvertinusi visos Programos įgyvendinimą, o ne konkrečios tinkamai įvykdytos Programos priemonės vykdymą, kadangi tokios galimybės vertinti nenumato nei sudarytas Dotacijos susitarimas, nei teisės aktai.

2.5. Agentūra nepagrįstai grindžia Sprendimą susigrąžinti 3 600 Eur lėšas įvertinusi ne vienos Programos priemonės tinkamą vykdymą, o nepagrįstai vertindama visos Programos įgyvendinimą, spręsdama, kad Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (4 500,00 Eur) neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalyje ir Dotacijos susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktyje. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino Programos priemonę – vizitą į Izraelį. Agentūra deklaratyviai, be jokių argumentų, nurodo, kad Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (4 500 Eur) tariamai neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos. Iš Agentūros teiginių nėra aišku, kodėl Programos priemonės – vizitas į Izraelį, tariamai nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo. Vizitas į Izraelį lėmė ryšių užmezgimą su 26 subjektais, vizitas turėjo pridėtinės vertės, t. y. prisidėjo prie Programos įgyvendinimo. Taigi, pareiškėjo nurodytos lėšos yra faktiškai patirtos ir jos susijusios su Programos įgyvendinimu. Patirtos 4 500 Eur išlaidos dėl vizito į Izraelį atitinka Dotacijos susitarimo 6.1 straipsnio kriterijus, nes pareiškėjas faktiškai patyrė Programos laikotarpiu, susijusios su Dotacijos susitarimo priedo Nr. 1 veikla, lėšas įmanoma identifikuoti ir patikrinti, jos yra pagrįstos ir pateisinamos. Agentūra priėmė sprendimą jas kompensuoti, vykdė Programos patikrą, ir jokių pažeidimų nenustatė. Nei Dotacijos susitarimas, nei taikomi reglamentai ar kiti teisės aktai nenumato teisės ar pagrindo susigrąžinti lėšas už tinkamai įvykdytą Programos priemonę, dėl to, kad neįvykdytos kitos Programos priemonės ar nepasiekti kiti Programos tikslai.

2.6. Agentūra vertina Programos vykdymą šalims abipusiu susitarimu nutraukus Programos vykdymą (nutraukus Dotacijos susitarimą). Tai lemia nesąžiningą situaciją, kai pareiškėjas net ir norėdamas negali toliau vykdyti Programos ir pasiekti jos tikslų, nes Programa nutraukta, nors pareiškėjui dar būtų likę bent 2 metai Programos termino, per kurį pareiškėjas būtų galėjęs įgyvendinti Programą.

2.7. Agentūra 2021 m. gegužės 20 d. Sprendime nurodo, kad patirtos išlaidos vizito į Izraelį, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje nustatyto pirkimo finansų valdymo principo, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, tačiau tai yra abstraktus teiginys ir pareiškėjui lieka neaišku, ką konkrečiai jis pažeidė.

2.8. Agentūra nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neatliko pirminio vertinimo prieš Programos įgyvendinimo pradžią ir po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių neatlikti Programos veiksmų poveikio vertinimai, t. y. pažeistas Dotacijos susitarimo 15.4 straipsnio „c“ punktas. Agentūra taip pat nepagrįstai vadovaujasi Komisijos Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalimi, bei nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo atlikta narių apklausa žodžiu, negali būti laikoma tinkamu Programos veiksmų poveikio vertinimu. Šis reikalavimas taikomas tik likučio išmokėjimo paraiškos atveju, o pareiškėjas nagrinėjamu atveju neprašo išmokėti likučio. Vertinant Programos vykdymo negalimumą, netikslinga būtų buvę atlikti poveikio vertinimo priemones, kadangi faktiškai Programa negalėjo būti vykdoma. Programa buvo nutraukta iki trečiojo laikotarpio pabaigos Agentūros iniciatyva. Kadangi buvo įvykdyta tik viena Programos veikla, tai kainuotų brangiau, nei patirtos išlaidos.

2.9. Agentūra nepagrįstai konstatavo, kad tariamai buvo nesilaikyta Sutarties 7.1 ir 15.4 (c) papunkčių reikalavimų (2021 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos raštas Ares (2021)2838509– 28/04/2021), nes nėra nurodyti jokie motyvai. Europos Komisijos rašte pateikiamas bendras komentaras, kad esant galimam dotacijos sutarties 7.1. straipsnio pažeidimui, taikomas 7.2. straipsnis, t. y. dotacijos suma gali būti sumažinta vadovaujantis sutarties 27 straipsniui. Šis straipsnis aiškiai numato, kad dotacijos sumažinimas bus proporcingas klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba iš esmės nevykdytų pareigų sunkumui. Taigi, siekiant sumažinti dotaciją, pirmiausia turėtų būti tinkamai nustatyta pareiškėjo padaryta esminė klaida, pažeidimas, sukčiavimas arba iš esmės nevykdytos pareigos. Agentūra šių veiksmų neatliko. Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų administravimo praktiką, visos lėšos neskiriamos (susigrąžinamos) tik išimtiniais atvejais, kai nustatytas pažeidimas susijęs su nusikalstama veikla arba neteisėtais veiksmais. Kitais pažeidimų atvejais yra taikoma proporcingai apskaičiuota finansinė korekcija 5-20 proc. ribose. Sprendime deklaratyviai nurodoma, kad dotacijos sumos sumažinimas susigrąžinant visą kompensuotą sumą yra pagrįstas ir proporcingas, detaliai to nemotyvuojant.

2.10. Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos susitarimo 5.4 straipsniu, gali atsisakyti pripažinti patirtas pareiškėjo išlaidas po patikros. Agentūros iniciatyva ir Dotacijos susitarimo 17.1.1. straipsnio pagrindu, 2021 m. vasario 25 d. buvo atlikta pareiškėjo patikra, kurioje pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjui buvo išmokėta 3 600 Eur suma. Taigi, Agentūra anksčiau nenustačiusi jokių pažeidimų patikrų metu, dėl nesuprantamų ir neprognozuojamų veiksmų, pakeitė savo poziciją. Agentūros siekis susigrąžinti finansavimą yra nulemtas ne tariamai netinkamai pareiškėjo įgyvendintos Programos priemonės (vizito į Izraelį), tačiau pasikeitusios Agentūros vidinės politikos ir neigiamo nusistatymo prieš pareiškėją.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas neįgyvendino Programos, kurią įsipareigojo įgyvendinti pagal Dotacijos susitarimą, kurio 7.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas „turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas“. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo Programos neįgyvendinimo priežastis, tačiau pareiškėjo argumentai nepaneigia Programos neįgyvendinimo fakto.

4.2. Sutartis dėl Programos veiklų įgyvendinimo su UAB „Revolutio“ buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 4 d., tačiau pareiškėjas iki šios dienos nevykdė veiklų pagal Programą, t. y. nevykdė nuo pat Programos įgyvendinimo pradžios – 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d., viso 17 mėnesių. Pareiškėjas Agentūrai neteikė jokių viešojo konkurso įgyvendinančio subjekto atrinkimui dokumentų bei nesiėmė jokių kitų veiksmų, siekiant tęsti Programos įgyvendinimą ir atsirinkti Programas įgyvendinantį subjektą.

4.3. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad Agentūra pripažino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Programos veiklų vykdymo negalimumo. Agentūra pati nurodė Dotacijos susitarimo nutraukimo priežastis – Programos veiklų neįgyvendinimą ir pasiūlė pareiškėjui, nevykdančiam Dotacijos susitarimo, nutraukti Dotacijos susitarimą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. raštu sutiko nutraukti Dotacijos susitarimą.

4.4. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, yra teisinis pagrindas susigrąžinti lėšas. Agentūra, administruodama informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo priemones, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1144/2014 ne tik turi teisę, bet ir privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos informavimo ir skatinimo programos, atlikti jų stebėseną bei kontrolę. Agentūra atsako už tinkamą informavimo ir skatinimo programų įgyvendinimą ir su jomis susijusius mokėjimus. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad net ir atlikus mokėjimą paramos gavėjui, galima nepatvirtinti išlaidų, jei jos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų. Dotacijos susitarimo 28 straipsnyje Agentūrai nustatyta pareiga reikalauti grąžinti visas išmokėtas, tačiau pagal Dotacijos susitarimą nepagrįstas sumas.

4.5. Agentūra neneigia ir sutinka, kad pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas, susijusias su Programos įgyvendinimu, bet tik ta vienintelė Programos priemonė negali būti prilyginama visos Programos įgyvendinimui. Neįgyvendinus Programos, išlaidos, patirtos vienai priemonei įgyvendinti ir sudarančios kelis procentus viso Programos finansavimo, negali būti laikomos efektyviomis, veiksmingomis ir ekonomiškomis visos Programos įgyvendinimo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, ginčo išlaidos – 3 600 Eur visos Programos neįgyvendinimo atžvilgiu yra laikomos neatitinkančiomis patikimo finansų valdymo principo. Patikros vietoje metu buvo tikrinamas tik pirmasis Programos ataskaitinis laikotarpis – 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d. ir nebuvo vertinamas visas Programos įgyvendinimas. Be to, buvo tikrinami kompensuotų išlaidų finansiniai dokumentai, o ginčo, kad pareiškėjo išlaidos buvo realiai patirtos, nėra.

4.6. Programos įgyvendinimą galima vertinti, jei yra atliktas Programos veiksmų poveikio vertinimas. Nesant atliktam pirminiam vertinimui prieš Programos įgyvendinimo pradžią, taip pat neatliktiems Programos veiksmų poveikio vertinimams po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių, Agentūra negali patikrinti Programos tikslo ir įsitikinti jo (t. y. su Programa susijusios eksporto pajamos – 45 000,00 Eur) pasiekimu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Programos veiksmų poveikio vertinimu gali būti laikoma pareiškėjo narių apklausa žodžiu, taip pat, kad jeigu nėra teikiama likučio išmokėjimo paraiškos, Programos veiksmų poveikio vertinimo atlikimui netaikomas reikalavimas, kad vertinimą turi atlikti nepriklausomas išorės subjektas. Dotacijos susitarimo 15.4 papunktyje nurodyta, kad paramos gavėjas per 90 dienų nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos turi pateikti galutinę ataskaitą, kurią sudaro galutinė techninė ataskaita, galutinė finansinė ataskaita ir „tyrimas, kuriame įvertinti pardavimo skatinimo bei informavimo priemonių rezultatai, atliktas nepriklausomos išorės įstaigos naudojant 1 priede nustatytus poveikio vertinimo rodiklius“. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog „pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atlieka nepriklausomas išorės subjektas“. Neatliktas pirminis vertinimas prieš Programos įgyvendinimo pradžią ir po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių, neatlikti Programos veiksmų poveikio vertinimai, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra esminiai Programos vykdymo pažeidimai ir tai patvirtina 2021 m liepos 28 d. Europos Komisijos raštas Ares (2021) 4820223 - 28/07/2021, kuriame padaryta tokia išvada. Pareiškėjas neatliko privalomų pirminio prieš Programą ir po Programos ataskaitinių laikotarpių vertinimų, todėl pažeidė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį, Dotacijos susitarimo 7.1 ir 15.4 (c) papunkčių reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas ir Agentūra 2018 m. balandžio 27 d. pasirašė Dotacijos susitarimą Nr. 779520-ABBI_IL/20SUT-(6.24)-002 dėl Izraeliui skirto informavimo apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda ir pardavimo skatinimo kompanija „Europos spalvos“.

6.2. Agentūra 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš Asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ nusprendė susigrąžinti iš Asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas išmokėtą finansavimą 3 600 Eur sumai.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2021 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai skundą. Agentūra 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2A-(8.13E)-045 nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepaneigė, kad neįvykdė Programos, priešingai pripažino, kad buvo įvykdyta tik 1 iš 26 priemonė, t. y. praktiškai Programa neįgyvendinta. Pareiškėjas neneigia ir to, kad nepateikė nei pirminio vertinimo, nei atskirų etapų, nei galutinio Programos veiklų poveikio vertinimo. Teismas sprendė, jog Agentūra pagrįstai nutraukė Dotacijos susitarimą dėl padarytų pažeidimų, taip pat Agentūrai atsirado pagrindas sumažinti dotacijos sumą.

8. Teismas pažymėjo, jog Programa buvo vykdoma nuo 2018 m. gegužės 1 d., t. y. iki pandemijos galėjo būti vykdoma 1 metus ir 8 mėnesius ir buvo įvykdyta tik 1 priemonė iš 26. Pareiškėjas savo teiginiams apie pastangas organizuoti atrankas nepateikė jokių įrodymų, taigi jo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vadovas teismo posėdyje pripažino, kad Programą vykdyti buvo delsiama laukiant, kol bus patvirtintos kitos panašios programos, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas veikė savo rizika ir toks veiklos planavimas nepateisina Programos nevykdymo. Pareiškėjas nepaneigė, kad realiai nevykdė Programos ir tokiais savo veiksmais pažeidė Dotacijos susitarimą. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadai, kad pritaikytas dotacijos sumažinimas susigrąžinant visą išmokėtą sumą būtų neproporcingas ir nepagrįstas.

9. Teismas išaiškino, jog tai, kad pareiškėjas teikė periodines ataskaitas ir 2019 m. gruodžio 13 d. buvo atliktas tarpinis mokėjimas, nepaneigia Agentūros teisės ir pareigos reaguoti į Programos nevykdymą ir taikyti dotacijos sumažinimą. Pagal Dotacijos susitarimo 28.1 straipsnį, valstybė narė gali reikalauti sugrąžinti lėšas net ir likučio išmokėjimo atveju, jeigu jos laikomos nepagrįstomis.

10. Teismas konstatuodamas, kad pareiškėjui Agentūra 2020 m. rugsėjo 4 d. rašte apie ketinimą nutraukti Dotacijos susitarimą buvo nurodžiusi Dotacijos susitarimo pažeidimus, skundžiamame sprendime pakartotinai aptarė padarytus pažeidimus (Programos nevykdymą dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, poveikio vertinimų nepateikimą), vertino išlaidas kaip netinkamas ir taikė dotacijos sumažinimą, nurodė Dotacijos susitarimo ir teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos, nurodė esmines faktines aplinkybes ir teisės normas, kuriomis rėmėsi priimant Sprendimą, iš kurių pareiškėjui turėjo būti aiškus tiek teisinis, tiek faktinis priimto Sprendimo pagrindas, darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti.

III. 11. Pareiškėjas asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ir be konkrečių teisinių argumentų ir motyvų, įvertino išlaidas kaip netinkamas ir taikė dotacijos sumažinimą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas netaiko dotacijos sumažinimo, o susigrąžina išlaidas kaip nepagrįstas, ir tai yra skirtinga sankcija, kas nulėmė priimto sprendimo neteisėtumą.

12.2. Iš Agentūros skundžiamų sprendimų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Agentūra ketina susigrąžinti išmokėtas 3 600 Eur lėšas, to nevertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl šis ketinimas, jo nepagrindus, negali būti laikomas kaip pagrįstas ir proporcingas.

12.3. Skundžiamuose sprendimuose pareiškėjo patirtos išlaidos nėra įvertintos pagal Sutarties 26 straipsnį ir 6 straipsnį, tokio vertinimo nepateikė ir pirmosios instancijos teismas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12.4. Nors teismas vertina, kad pareiškėjo patirtos 4 500 Eur išlaidos neatitinka Sutarties reikalavimų, tačiau to sprendime nedetalizuoja ir nepagrindžia, kokių konkrečiai Sutarties punktų šios išlaidos neatitinka. Nei Agentūra, nei teismas nėra atlikęs išlaidų atitikties Sutarties 6.1-6.3 p. nustatytiems reikalavimams vertinimo. Taigi, teismas nepagrįstai 4 500 Eur išlaidas pripažįsta netinkamomis, kas vertinant, kad nėra nustatyta Sutarties 6.4 p. nurodytų sąlygų dėl išlaidų neatitikties reikalavimams, laikytina, kad pareiškėjui taikoma sankcija, kuri nėra apibrėžta Sutartyje. Pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas Programos laikotarpiu, išlaidos yra nurodytos Programos biudžeto sąmatoje, jos susijusios su Sutarties priedo Nr. 1 veikla ir būtinos jai įgyvendinti (Sutarties 6.1. (a) (i)-(iv) papunkčiai).

12.5. Agentūra vykdė Programos patikrą ir jokių pažeidimų nenustatė, nutarė kompensuoti pareiškėjui išlaidas už verslo vizitą į Izraelį. Nei Sutartis, nei taikomi ES reglamentai ar kiti teisės aktai nenumato teisės ar pagrindo Agentūrai susigrąžinti lėšas už tinkamai įvykdytą Programos priemonę, todėl, kad neįvykdytos kitos Programos priemonės ar nepasiekti kiti Programos tikslai, todėl Agentūros vertinimas, praplečiant ir interpretuojant Sutarties nuostatas šiuo atveju negali būti pateisinamas.

12.6. Teismo sprendime nenurodoma argumentų dėl dotacijos mažinimo procedūros tinkamumo vertinimo, t. y. teismas nepasisakė dėl esminių ginčo dalių. Agentūra nepagrįstai ir be papildomo vertinimo darė išvadą, jog ji gali susigrąžinti visas išmokėtas išlaidas iš pareiškėjo, nes pareiškėjas tariamai pažeidė Dotacijos susitarimo 7.1. papunktį, tačiau tai yra nepagrįsta, nes nėra pagrįsta, kokios konkrečios klaidos, pažeidimai yra padaryti, nėra įvertintas ir nustatytas klaidų, pažeidimų sunkumas ir siekiamos skirti sankcijos proporcingumas nustatytų klaidų, pažeidimų apimčiai.

12.7. Teismo sprendime nepagrįstai vertinama, kad Programos pradžioje nebuvo atlikta vartotojų apklausa. Byloje yra pateikti detalūs ASMS LLC paaiškinimai, kodėl Programos atveju remtasi pradiniais duomenimis iš kitos programos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vartotojų apklausa turi būti atlikta tik konkrečios programos atžvilgiu. Programoje nėra numatyta draudimo remtis ankstesniais duomenimis. Programoje nedraudžiama rinkti duomenis iš kitų programų. Atliktos pradinių vartotojų apklausos duomenų tinkamumo teismas nepaneigė, jų nevertino. Teisės aktai nenustato jokių reikalavimų vertinimo atlikimui. Programa nustato tik esminius vertinimo parametrus, kurių, šiuo atveju, buvo laikytasi. Teismo sprendime nėra vertinama, ar minėtų duomenų pakanka įvertinti, ar buvo pasiekti Programos tikslai ir rezultatai. Teismas surinktų duomenų visai nevertino, deklaratyviai sutikdamas su atsakovo argumentais. Šiuo atveju, teismas ydingai vertina formą (vienintelį argumentą, kad buvo pasiremta ankstesnės programos duomenimis), o ne pačius vartotojų apklausos duomenis. Ankstesnės programos duomenų panaudojimą galima vertinti kaip formos neatitikimą, formalumą, bet ne kaip esminį pažeidimą.

12.8. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad ekspertai buvo neobjektyvūs, šališki. Ekspertai buvo pasitelkti vykdant Programos nuostatas ir vykdė Programos priemones nešališkai ir objektyviai. Pareiškėjas ėmėsi visų tinkamų priemonių dėl ekspertų dalyvavimo, kadangi visi ekspertai pasirašė sutartis, kuriose įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas.

12.9. Agentūros ketinimas pripažinti visas išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė už dalyvavimą parodose neatitinkančiomis reikalavimų yra nepagrįstas ir neproporcingas. Teismo sprendime nedetalizuojami jokie reikalavimai ir sąlygos, kurioms esant šios išlaidos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

13. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

14.1. Agentūra turi pareigą užtikrinti tinkamą paprastųjų programų administravimą ir teisėtą, atitinkantį ES teisę, ES lėšų išmokėjimą paramos atveju bei susigrąžinti paramos gavėjui išmokėtas ES lėšas tuo atveju, jeigu išlaidos, kurios buvo kompensuotos šiomis lėšomis, neatitiko finansavimo reikalavimų. Pagal Dotacijos 25 straipsnį pareiškėjas privalo atsakyti už Programos neįgyvendinimą – neveikimą ir jam už vienos Programos priemonės įvykdymą išmokėtos ES lėšas, kaip neekonomiškai ir neveiksmingai panaudotas Programai įgyvendinti, privalo grąžinti jas Agentūrai.

14.2. Patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas vertinant ne tik visos Programos išlaidas, bet ir konkrečios Programos priemonės išlaidas. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta tokia Agentūros teisė. Reglamento (ES) 2015/1831 17 straipsnis įtvirtina galimybę valstybei narei pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų išlaidas po to, kai jos jau buvo išmokėtos paramos gavėjui. Galimybė valstybei narei pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų išlaidas po to, kai jos jau buvo išmokėtos paramos gavėjui, yra aiškiai įtvirtinta ir Dotacijos susitarimo 26 ir 28 bei kituose straipsniuose. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Reglamente yra įtvirtinti visų programos išlaidų, o ne konkrečios Programos priemonių ar veiklų išlaidų vertinimo kriterijai.

14.3. Pareiškėjo Programos įgyvendinimo pradžioje neatliktas pirminis vertinimas prieš Programos įgyvendinimo pradžią ir po pirmojo, antrojo ir trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių neatlikti Programos veiksmų poveikio vertinimai, kurie turėjo būti atlikti pagal Programos 6 ir 7 skyriuose numatytas nuostatas. Agentūra neneigia ir sutinka, kad pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas, kad jos susijusios su Programos įgyvendinimu, pagrįstos dokumentais, bet tik tos vienintelės Programos priemonės įgyvendinimas negali būti prilyginamas visos Programos įgyvendinimui. Nepakanka įgyvendinti tik vieną Programos priemonę bei neatlikti Programoje numatytą poveikio vertinimą, kad būtų galima laikyti įgyvendintą visą Programą. Todėl ginčo lėšos nėra ir negali būti laikomos lėšomis, kuriomis pareiškėjas įgyvendino visą Programą.

14.4. Pareiškėjas klaidina teismą interpretuodamas Dotacijos susitarimo 6.4 papunkčio nuostatą, kad neatitinkančios reikalavimų išlaidos yra tik tos išlaidos, kurios atitinka Dotacijos susitarimo minėtame papunktyje nurodytas išlaidas. Dotacijos susitarimo 6 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai Programos įgyvendinimui patiriamoms išlaidoms. Reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis laikomos tos išlaidos, kurios atitinka 6.1 papunktyje nurodytus kriterijus.

14.5. Pasibaigus Programai, taikant Dotacijos susitarimo 26 straipsnį arba 27 straipsnį, dėl tų pačių pareiškėjo pareigų nevykdymo, iš esmės pasiekiamas tas pats rezultatas – pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtas ES lėšas.

14.6. Pareiškėjas, įgyvendindamas Programą, iš viso patyrė 4 500 Eur išlaidų, kompensuotos buvo 3 600 Eur išlaidos (80 proc. patirtų išlaidų), todėl faktinė Programos dotacijos suma iki Sprendimo Nr. 1 priėmimo buvo 3 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas daugiau jokių išlaidų Programos įgyvendinimui nepatyrė, dotacijos mažinimas galimas tik nuo faktinės dotacijos sumos – 3 600 Eur, todėl pareiškėjas turėtų grąžinti Agentūrai visą jam pagal Programą išmokėtą sumą.

14.7. Skundžiamuose sprendimuose nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai bei pateikti sprendimų motyvai. Agentūros priimti sprendimai yra motyvuoti ir teisėti, atitinkantys VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ ir Agentūros 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13E)-045 „Dėl 2021 m. birželio 30 d. skundo „Dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir Agentūra 2018 m. balandžio 27 d. sudarė Dotacijos susitarimą Nr. 779520-ABBI_IL/20SUT-(6.24)-002 (toliau – ir Dotacijos susitarimas, Susitarimas) dėl Izraeliui skirtos informavimo apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda ir pardavimo skatinimo kompanija „Europos spalvos“ vykdymo. Programos įgyvendinimo pradžia numatyta 2018 m. gegužės 1 d., Programos įgyvendinimas suskirstytas į tris ataskaitinius laikotarpius po 12 mėnesių. Pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu nuo Programos įgyvendinimo pradžios pareiškėjas įgyvendino vienintelę Programos priemonę – „Verslo vizitas į Izraelį“.

Pareiškėjas pagal Programą turėjo pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinti 8 priemones. Pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. pateikė Agentūrai Programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį (nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.). Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pateiktą periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo, priėmė sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas už įgyvendintą priemonę „Verslo vizitas į Izraelį” ir pritaikiusi kompensavimo normą (80 proc.) kompensavo pareiškėjui 3 600 Eur.

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė sutartį su UAB „Revolutio” dėl Programos veiklų įgyvendinimo. Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. pateikė antrojo ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą, kadangi šiuo ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas su Programos įgyvendinimu susijusių išlaidų nepatyrė, prašymo dėl tarpinio mokėjimo neteikė. Agentūra, įvertinusi pateiktą informaciją, 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo pareiškėją apie nustatytus Dotacijos susitarimo reikalavimų ir Programos vykdymo trūkumus bei pažeidimus bei nurodė ketinanti nutraukti Dotacijos susitarimą.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. raštu informavo Agentūrą, kad neprieštarauja nutraukti Dotacijos susitarimą. Dotacijos susitarimas buvo nutrauktas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas 2021 m. sausio 29 d. pateikė Programos trečiojo ataskaitinio laikotarpio periodinę ataskaitą bei Programos galutinę ataskaitą. Agentūra, įvertinusi šiuos dokumentus, informavo pareiškėją apie ketinimą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų pareiškėjo patirtas išlaidas už pirmuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendintą priemonę „Verslo vizitas į Izraelį“ ir susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą sumą.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 6 d. raštu pateikė Agentūrai paaiškinimus, tačiau įvertinusi gautus dokumentus, Agentūra 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ nusprendė susigrąžinti iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išmokėtą finansavimą 3 600 Eur sumai. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2021 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai skundą, kuri 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2A-(8.13E)-045 netenkino pareiškėjo skundo.

17. Agentūra nustačiusi, kad: 1) pareiškėjas programos įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įgyvendino tik vieną Programos priemonę „Verslo vizitas Izraelio rinkoje 2018.11.25-30“, nors Programoje pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti 8 Programos priemones, antruoju ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu – po 9 priemones, sprendė, jog Programos vykdymo metu buvo pažeistas Susitarimo 7.1 papunktyje numatytas reikalavimas, jog Programa turi būti įgyvendinta taip, kaip numatytas Susitarimo 1 priede; 2) minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos ir ankstesniu Agentūros sprendimu kompensuotos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų, todėl Agentūra konstatavo, kad šios išlaidos neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje nustatyto patikimo finansų valdymo principo, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, o Programos įgyvendinimui išleistos lėšos neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalyje ir Sutarties 6.1 (a) (vii) papunktyje; 3) neatliktas pirminis vertinimas prieš Programos įgyvendinimo pradžią ir po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių, taip pat Programos veiksmų poveikio vertinimas, kurie turėjo būti atlikti pagal Programos 6 ir 7 skyriuose numatytas nuostatas, todėl šiuo atveju pažeisti Susitarimo 7.1 ir 15.4 (c) papunkčiuose įtvirtinti reikalavimai, nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo jam išmokėtą 3 600 Eur sumą.

18. Pareiškėjas Agentūros Sprendimo 1 punktu pripažintas pažeidusiu Susitarimo 7.1 papunktį dėl to, kad Programos įgyvendinimo laikotarpiu (2018 m. gegužės 1 d. – 2020 m. lapkričio 1 d.) įgyvendino tik vieną Programos priemonę „Verslo vizitas Izraelio rinkoje 2018.11.25-30“, nors Programoje pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti 8 priemones, o antruoju ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu – po 9 priemones.

19. Susitarimo 7.1 papunktyje nustatyta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas. Pagal Susitarimo 7.2 papunktį numatyta, kad jeigu gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija. Jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų Susitarimo 6 skyriuje aprašytų priemonių.

20. Susitarimo 27.1 papunktyje nustatyta, kad valstybė narė gali, išmokėdama likutį arba vėliau sumažinti didžiausią dotacijos sumą, jeigu gavėjas padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo arba iš esmės nevykdė Susitarime nustatytų pareigų ar jų nevykdė per sutarties sudarymo procedūrą (pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veiklą, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus), o Susitarimo 27.2 papunkčio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad dotacijos sumažinimas turi būti proporcingas klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba iš esmės nevykdytų pareigų sunkumui.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įgyvendino tik vieną Programos priemonę „Verslo vizitas Izraelio rinkoje 2018.11.25-30“, nors įsipareigojo pirmuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinti 8 Programos priemones, o antruoju ir trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu – po 9 Programos priemones. Taigi, Agentūra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusį Susitarimo 7.1 papunktį, kadangi jis neįgyvendino Programos taip, kaip buvo numatyta Susitarimo 1 priede.

22. Agentūra Sprendimo 2 punktu pripažino pareiškėją pažeidusį Deleguotojo reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalį ir Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktį, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas minimaliai įgyvendino Programos priemones, nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir nepasiekė Programos tikslų, todėl Programos įgyvendinimui skirtos ir išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų.

23. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje numatyta, kad asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir todėl naudojami vadovaujantis šiais principais: a) ekonomiškumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos veiklai vykdyti naudojami ištekliai būtų suteikiami tinkamu laiku, už geriausią kainą, būtų pakankamo dydžio ir kokybės; b) veiksmingumo principu, susijusiu su geriausiu naudotų išteklių, vykdytos veiklos ir įgyvendintų tikslų santykiu; c) efektyvumo principu, susijusiu su numatomų tikslų įgyvendinimo vykdant veiklą mastu.

24. Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalyje nustatyta, kad Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos turi atitikti šiuos kriterijus: a) jas, įgyvendindama programą, faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas; b) jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje; c) jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti; d) jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma užfiksuoto pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus; e) jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus; f) jos yra pagrįstos, pateisinamos, ekonomiškos ir veiksmingos bei atitinka patikimo finansų valdymo principą.

25. Susitarimo 6.1 (a) papunktyje numatyta, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos yra išlaidos, atitinkančios šiuos kriterijus: i) jas faktiškai patyrė gavėjas; (ii) jos buvo patirtos 3 straipsnyje nustatytu laikotarpiu, išskyrus paskutinio ataskaitinio laikotarpio periodinės ataskaitos teikimo išlaidas ir galutinės ataskaitos teikimo išlaidas ir įgyvendintų priemonių rezultatų vertinimo tyrimo išlaidas; (iii) jos yra nurodytos 2 priede pateiktoje biudžeto sąmatoje; (iv) jos yra susijusios su Susitarimo 1 priede aprašyta veikla ir yra būtinos jai įgyvendinti; (v) jas įmanoma identifikuoti ir patikrinti, visų pirma, jos turi būti užregistruotos gavėjo sąskaitose pagal apskaitos standartus, taikomus šalyje, kurioje įsisteigęs gavėjas, ir įprastus gavėjo išlaidų apskaitos metodus; (vi) jos atitinka taikomus nacionalinius mokesčių ir darbo bei socialinės saugos įstatymus; (vii) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą bei aptartas teisės aktų ir Susitarimo nuostatas, nesutinka su Agentūros Sprendimo 2 punkte ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo patirtos išlaidos vienos Programos priemonės įgyvendinimui neatitinka Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktyje ir Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f papunktyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas Programos įgyvendinimo laikotarpiu vienos iš Programos priemonių įgyvendinimui, t. y. verslo vizitui į Izraelį, išlaidos nurodytos Programos biudžeto sąmatoje ir jos yra susijusios su Susitarimo 1 priede numatyta veikla, buvo būtinos minėtai Programos priemonei įgyvendinti. Aplinkybę, kad pareiškėjas patyrė išlaidas Programos priemonei įgyvendinti patvirtino ir pati Agentūra, priėmusi sprendimą šias išlaidas kompensuoti pareiškėjui. Agentūra nepaneigė objektyviais įrodymais, kad ginčo išlaidos, patirtos minėtai Programos priemonei įgyvendinti, būtų nepatikimos, nepateisinamos arba panaudotos ne Programos tikslams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas vienos iš Programos priemonių įgyvendinimui ir šį faktą pripažino pati Agentūra, šios išlaidos negalėjo būti pripažintos neatitinkančiomis minėtų reikalavimų arba laikomos neveiksmingai ir neefektyviai panaudotomis lėšomis Programos tikslams įgyvendinti, todėl Agentūros skundžiamų sprendimų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis ginčo išlaidos pripažintos neatitinkančiomis minėtų reikalavimų, naikintinos kaip nepagrįstos ir neteisėtos.

27. Agentūra Sprendimo 3 punktu pripažino, kad pareiškėjas, neatlikęs pirminio vertinimo prieš Programos įgyvendinimo pradžią ir po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių neatlikęs Programos veiksmų poveikio vertinimo, pažeidė Susitarimo 7.1 ir 15.4 (c) papunkčius.

28. Susitarimo 7.1 papunktyje numatyta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.

29. Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atlieka nepriklausomas išorės subjektas.

30. Susitarimo 15.4 (c) papunktyje nustatyta, jog galutinę ataskaitą turi sudaryti tyrimas, kuriame įvertinti pardavimo skatinimo bei informavimo priemonių rezultatai, atlikti nepriklausomos išorės įstaigos naudojant Susitarimo 1 priede nustatytus poveikio vertinimo rodiklius.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atlikęs pirminį vertinimą prieš Programos įgyvendinimo pradžią, taip pat, po pirmojo, antrojo bei trečiojo Programos ataskaitinių laikotarpių – Programos veiksmų poveikio vertinimą, todėl Agentūra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusį Susitarimo 7.1 ir 15.4 (c) papunkčius.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažinusi, kad pareiškėjo išlaidos, patirtos vienos Programos priemonės (verslo vizitui į Izraelį) įgyvendinimui, buvo faktiškai patirtos ir pagrįstos (to neginčija ir Agentūra), ir atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju eliminuojamas vienas iš trijų Agentūros ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytų pareiškėjo pažeidimų (Agentūros Sprendimo 2 punkte nustatytas pažeidimas dėl išlaidų atitikties teisės aktų ir Susitarimo nuostatų reikalavimams) daro išvadą, kad Agentūra Sprendimu nepagrįstai siekia susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą sumą (3 600 Eur), neatsižvelgusi į padarytų pažeidimų skaičių, pobūdį, mastą ir paskirtos sankcijos (dotacijos sumažinimas visa pareiškėjui faktiškai išmokėta suma) proporcingumą.

33. Vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šis principas, be kita ko reiškia, kad administraciniame akte numatytų poveikio priemonių apimtis ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-2403-822/2021, pažymima, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet ir visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas Agentūros ir pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Susitarimo 7.1 ir 15.4 (c) papunkčius, vienas iš trijų nustatytų pažeidimų eliminuojamas (dėl ginčo išlaidų atitikties teisės aktų ir Susitarimo nuostatų reikalavimams), į tai, kad Agentūra nepagrįstai siekia susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą visą sumą, neatsižvelgusi į tai, kad viena iš Programos priemonių buvo įgyvendinta, sprendžia, kad pareiškėjui Agentūros Sprendimu pritaikyta sankcija, prašant pareiškėjo Agentūrai grąžinti visą jam išmokėtą sumą, yra nepagrįsta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros Sprendimu siekiama susigrąžinti visa suma (3 600 Eur) turi būti mažinama proporcingai padarytiems pažeidimams, t. y. iki 2 000 Eur.

35. Pareiškėjas, įrodinėdamas apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023. Pareiškėjo teigimu, išnagrinėtos ir nagrinėjamos administracinių bylų faktinės aplinkybės yra panašios, todėl išnagrinėtoje byloje pateiktais teismo išaiškinimais turi būti remiamasi ir šioje byloje.

36. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

37. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje vadovautis administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023 pateiktais teismo išaiškinimais.

39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

40. Pareiškėjas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo iš viso 9 474,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymais atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei įrodymais, kuriais grindžiami minėti prašymai, konstatuoja, kad jie patvirtina patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su suteiktomis teisinėmis paslaugomis, tačiau atsižvelgusi į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, byloje išnagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteisia pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ Programos priemonės įgyvendinimui išleistos lėšos neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalyje ir Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktyje.

Panaikinti Viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13E)-045 „Dėl 2021 m. birželio 30 d. skundo „Dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ dalis, kuriomis pripažinta, kad pareiškėjo asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ Programos priemonės įgyvendinimui išleistos lėšos neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f dalyje ir Susitarimo 6.1 (a) (vii) papunktyje.

Viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-103 „Dėl lėšų susigrąžinimo iš asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ prašomą sugrąžinti sumą (3 600 Eur) sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui asociacijai „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ iš viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys