91c82467-2c8b-4d85-acdb-a585379363c4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2368-577/2015                            (Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03038-2014-8)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 44.; 44.2.4.1.; 44.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. birželio 2 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. G. ir R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovams S. G. ir R. R. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Elektrėnų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R.

R. 500 Lt (144,81 EUR) nuostolių atlyginimÄ Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir 500 Lt (144,81 EUR) nuostolių atlyginimÄ Lietuvos valstybei bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų į policijos nuovadÄ , o vėliau į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikÅ¡telę, buvo nugabenta V. Å . ir V. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - keturratis motociklas HSUN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Keturračio motociklo savininkai dėl transporto priemonės transportavimo ir saugojimo patyrė 500 Lt (144,81 Eur) nuostolius. Vilniaus apskrities VPK pripažino atsakovų neteisėtus veiksmus ir 500 Lt (144,81 Eur) nuostolius 2012-11-29 atlygino keturračio savininkams. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apskrities VPK praÅ¡o Å¡ių nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka priteisti iÅ¡ atsakingų už žalos susidarymÄ asmenų. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos valstybės V. Å . 2014-02-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 buvo priteista 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimas, kuriuos V.

Å . patyrė savo ir savo sutuoktinio V. Å . pažeistų teisių gynybai samdydama advokato padėjėjÄ , atlyginimas. Lietuvos valstybė Å¡iÄ sumÄ taip pat praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų.Atsakovai S. G. ir R. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.272 str. 4 d., valstybei atsiranda regreso teisę tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigÅ«nų, dėl kurių veiksmų padaryta žala, tyčia, o jei pareigÅ«nų kaltė yra neatsargumas, tuomet valstybė regreso teisės neįgyja.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovui S. G. paskirta tarnybinė nuobauda neduoda pagrindo teigti, kad pareigūno veiksmai, kuriais buvo padaryta žala, buvo padaryti tyčia. II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėTrakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti:

1) solidariai iÅ¡ S. G. ir R. R. 144,81 EUR nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 144,81 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui;

2) solidariai iÅ¡ S. G. ir R. R. 144,81 EUR nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 144,81 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-24, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Lietuvos valstybei. Taip pat iÅ¡ atsakovų buvo priteista po 10 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad CK 6.272 str. 4 d., yra specialioji norma, nustatanti valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityse.

Nuo CK 6.271 str. ji skiriasi tuo, kad pagal CK 6.272 str. atlyginama žala, kuri padaroma specialių valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros, teismo) procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Tuo tarpu už žalÄ , padarytÄ neteisėtais teisėsaugos institucijos veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, valstybė atsako pagal CK 6.271 straipsnį, todėl sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės pirmos instancijos teismas netaikė CK 6.272str. 4 d., o rėmėsi CK 6.271 straipsniu, pagal kurį, sprendžiant klausimÄ dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo nėra atsižvelgiama į valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo tyčiÄ .

Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, sÄ lygoję žalos atsiradimÄ , vertintini kaip bendri, todėl Å¡iais veiksmais padaryta žala iÅ¡ atsakovų priteistina solidariai. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Tvirtina, kad jo veiksmai nesukėlė jokios turtinės žalos, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad sprendimas priduoti keturratį į saugojimo aikÅ¡telę buvo priimtas dėl netinkamo teisės aktų interpretavimo, o tai neleidžia daryti iÅ¡vados dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo.

Taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti žalÄ transporto priemonės savininkams, prieÅ¡ingai, priduodant transporto priemonę į saugojimo aikÅ¡telę, buvo imtasi visų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta didesnės žalos. Atkreipia dėmesį, kad dėl keturračio pridavimo į saugojimo aikÅ¡telę, dėl ko V. Å . patyrė žalÄ , tarnybinės nuobaudos jokiam pareigÅ«nui nebuvo skirtos. Be to, apeliantas teigia, kad jis nebuvo įtrauktas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A492-511/2014 nagrinėjimÄ , todėl toje byloje priimtas sprendimas negali turėtų prejudicinės galios jam ir teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ juo remtis negalėjo.

Taip pat pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino civilinės atsakomybės sÄ lygų.Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Nurodo, kad sutinka su atsakovo S. G. apeliaciniu skundu bei pažymi, kad ieÅ¡kovai neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.IeÅ¡kovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka.

Tvirtina, kad atsakovų veiksmai nuvežant transporto priemonę vertintini kaip neteisėti ir civilinės atsakomybės aspektu ir tarnybinės nuobaudos neskyrimas civilinės atsakomybės taikymui Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovų nuomone, atsakovų argumentai, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra nepagrįsti, kadangi visos civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinos sÄ lygos buvo nustatytos. Taip pat ieÅ¡kovai teigia, kad tai, ar buvo paskirta tarnybinė nuobauda, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga ir negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, Å¡alinančia pareigÄ atlyginti žalÄ .

Bei pažymi, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ , tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nustatė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , 2012-11-05 iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS-181 konstatavo, kad atsakovai, Vilniaus AVPK statutiniai valstybės tarnautojai – Elektrėnų PK VPS patrulių bÅ«rio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R.

R., 2012-08-08 priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dėl keturračio motociklo HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir taip padarė tarnybinius nusižengimus. Dėl Å¡io įvykio 2012-11-07 S. G. skirta tarnybinė nuobauda, o dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sÄ lygojusių keturračio motociklo transportavimÄ ir saugojimÄ , keturračio savininkai V. Å . ir V. Å . patyrė 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių. Å iuos nuostolius 2012-11-29 ieÅ¡kovas Vilniaus AVPK minėtiems asmenims atlygino (mokėjimo nurodymas Nr. MP09-12-7535, (b.l. 23)).

Taip pat V. Å . gindama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pažeistas savo ir V. Å . teises patyrė iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba. Dalį Å¡ių iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 500 Lt (144,81 Eur)) 2014-02-13 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 jai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos valstybės. 2014-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 10304 V. Å . buvo sumokėta priteista 500 Lt suma (b.l. 25). IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Elektrėnų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R.

R. 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimÄ Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimÄ Lietuvos valstybei bei atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovai nuo ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės gynėsi argumentu, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios. Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas CK 6.271 straipsnis, o pagal šį straipsnį valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo tyčia nėra svarbi.

Atsakovai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Å ioje nuostatoje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens, tačiau įstatymai gali nustatyti ir iÅ¡imtis. Vidaus tarnybos statute atgręžtinio reikalavimo teisė nereglamentuota, tačiau kadangi Policijos pareigÅ«nai yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl jiems, be kitų jų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, yra taikomas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 33 str. 2 d. aiÅ¡kiai yra įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Jeigu valstybės tarnautojas žalÄ padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalÄ valstybės tarnautojÄ turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali virÅ¡yti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgdamas į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareigÅ«no tyčia padarant neteisėtus veiksmus turi įtakos sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, o ne dėl teisės į žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų iÅ¡ viso 289,62 EUR, o Å¡i suma akivaizdžiai nevirÅ¡ija 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, todėl atsakovų tyčia Å¡iuo konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir jÄ taikyti bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visos civilinės atsakomybės sÄ lygos buvo įrodytos. Akivaizdu, jog 2012-11-05 iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS-181 konstatuota, jog V. Å . ir V. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - keturratis motociklas HSUN, valst. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas dalyvaujant atsakovams ir jų sprendimu, nesant tam teisėto pagrindo ir dėl tokio sprendimo transporto priemonės savininkui buvo padaryta 500 Lt žala, kuriÄ atlygino Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (b.l. 23).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012-11-07 įsakymu, vadovaujantis minėta 2012-11-05 iÅ¡vada, komisarui inspektoriui S. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda (b.l. 16). Ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1663/2013, konstatavo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Taigi neteisėti veiksmai, kurie sÄ lygojo 500 Lt žalos atsiradimÄ , yra nustatyti ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 buvo priteista 500 Lt iÅ¡ Valstybės V. Å ., kuri buvo minėtos transporto priemonės bendrasavininkė, turtinei žalai atlyginti. Å ios žalos atsiradimÄ taip pat sÄ lygojo atsakovų neteisėti veiksmai – Å¡i aplinkybė irgi jau yra konstatuota minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje. Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovai sumokėjo 1 000 Lt (ginčo dėl žalos dydžio nėra) atlygindami atsakovų padarytÄ turtinę žalÄ , kuriÄ pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų naudai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamÄ jÄ bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybės institucija ar įstaiga (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų.

Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ perkeliama mokesčių mokėtojams.Vadovaujantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, spręstina, kad apeliacinių skundų argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Taigi, esant aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Teisėja                                                                                                          Jadvyga Mardosevič