2026-01-07 Nr. AB-610-3-61-3-06337-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-363-415/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06337-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. I. (I. I.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. (I. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 25S238474 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio ir įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą laikinai sustabdant įpareigojimą išvykti ir uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas.

Pareiškėja nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė įpareigoti išvykti pareiškėją į užsienio šalį, o jai neišvykus – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 3 punktą Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo, nes pareiškėjos prieglobsčio prašymas nagrinėtas skubos tvarka, o pagal Įstatymo 127 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos vykdymas gali būti sustabdytas.

Pareiškėja teigė, kad būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti vykdyti įpareigojimą išvykti, o jai neišvykus – pareiškėjos išsiuntimą̨ į (duomenys neskelbtini), kadangi to neatlikus pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjai kilmės šalyje bei jos išsiuntimo klausimas, o nenustačius ar pareiškėjai kilmės šalyje gresia pavojus, išsiųsti jos negalima, nes kilmės šalyje gali būti (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos išsiuntimas (įpareigojimas išvykti) į (duomenys neskelbtini) turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta ar ji gali grįžti į kilmės šalį.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, o pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjos skunde nurodoma grėsmė (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje yra grindžiama išimtinai tik pareiškėjos paaiškinimais, jokie įrodymai, galintys patvirtinti bent minimalias nurodomos grėsmės prielaidas, nėra pateikti. Teismas vertino, kad nors pareiškėja ir nurodo, jog Sprendimas gali sukelti jai žalą, tačiau jos nedetalizuoja, nepateikia jokių konkrečių faktinių duomenų ar dokumentų, leidžiančių spręsti apie tokios žalos pobūdį, mastą ar realią tikimybę jai atsirasti.

Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas kelia abejonę dėl pareiškėjos paaiškinimų patikimumo, Sprendime nurodoma, kad pareiškėja, teikdama paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini), nesugebėjo detaliai jų nupasakoti.

Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tai, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl prašymą atmetė ir išaiškino pareiškėjai, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikdama šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą laikinai sustabdant įpareigojimą išvykti ir uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas.

Pareiškėja nurodo šiuos argumentus dėl poreikio sustabdyti pareiškėjos išsiuntimą: 1) byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjos (duomenys neskelbtini) klausimas ir negalima spręsti šio klausimo pareiškėją jau perdavus valstybei, kurioje jai, tikėtina, gresia nurodytas pavojus, tokiu atveju prieglobsčio procedūra praranda savo prasmę; 2) sprendimas dėl išsiuntimo priimtas byloje skundžiamu Sprendimu, todėl jokie kiti papildomi sprendimai nebus priimami, sustabdyti išsiuntimą galima tik šios bylos ribose; 3) teismas nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pasisakė dėl bylos esmės – prieglobsčio bylos turinio, tuo išeidamas už reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo ribų; 4) teismo nutarties dalis, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, prieštarauja tiek Lietuvos, tiek Europos teismų praktikai.

Pareiškėja pažymi, kad šioje bylos stadijoje sprendžiamas ne klausimas apie prieglobsčio bylos aplinkybes, bet ar galima įvykdyti sprendimą byloje, kuri neišnagrinėta iš esmės, o Sprendimo įvykdymo pasekmių negalima bus atgręžti atgal. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad neuždraudus vykdyti jos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes nenustačius ar pareiškėjai kilmės šalyje gresia pavojus, išsiųsti jos negalima, kadangi jos kilmės šalyje gali būti pasikėsinta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jei išsiuntimo sprendimas bus vykdomas, jokio papildomo vėlesnio sprendimo ar procedūros, kuriuos galima būtų suspėti apskųsti, jau nebus, išsiuntimas gali būti įvykdytas skubiai ir teismai nespės šio klausimo išnagrinėti, o teismo sprendimas stabdyti išsiuntimą atitiktų teismų praktiką.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos argumentai, jog ji bus išsiųsta į kilmės šalį savaime nereiškia, kad jai bus padaryta didelė neatitaisoma žala. Atsakovas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, jog yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri jai gali kilti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o tai, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, ginčydama atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo nuspręsta: nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Iš byloje skundžiamo Sprendimo turinio bei byloje esančio Departamento 2025 m. liepos 8 d. sprendimo priimti prašymą suteikti prieglobstį Nr. 25S155540 matyti, kad pareiškėjos 2025 m. liepos 8 d. prašymas suteikti prieglobstį Departamente buvo nagrinėjamas iš esmės (ne skubos tvarka).

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtina, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-415/2025).

Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį nagrinėtas iš esmės ne skubos tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tenkinti pareiškėjos prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą teismo nutartimi, nėra teisinio pagrindo, nes apskundus Departamento Sprendimą teismui, Sprendimo vykdymas be išlygų yra sustabdomas Įstatymo pagrindu. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūra nėra pradėta, iš esmės patvirtino ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas toks pareiškėjos prašymas, panaikinti nėra pagrindo.

Likusieji pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų ir neturi lemiamos teisinės reikšmės bylai pagal pareiškėjos atskirąjį skundą teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pareiškėjos atskirojo skundo tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. I. (I. I.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys