2018-12-20 Nr. AB-691-3-62-3-02260-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2329-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02260-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (teisių perėmėjas – Lietuvos administracinių ginčų komisija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. M. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. SR3-342(AG-275/03-2016) (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Miškų tarnyba) 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-1607-20 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 13 d. sprendimas); 3) įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio miško sklypo ribas, kurios patenka į pareiškėjos N. M. žemės sklypą, kadastro Nr. 4167/0100:0156 (Patikrinimo akto priede Nr. 2 pažymėta 53-1), nustatant jas iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4167/0100:0156, ribos pažymėtos UAB „Geo group“ žemės sklypo kadastro Nr. 4167/0100:0156 situacijos brėžinyje M 1:1000 taškais Nr. 1, 2, 3 (toliau – ir Įpareigojimas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 48S-118 atkūrė nuosavybės teises mirusiojo J. J. Germanovičiaus vardu į 0,2894 ha ploto žemės sklypą, grąžinant natūra (sklypą paveldėjo pareiškėja ir T. G.). Nei priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei žemės sklypo paveldėjimo metu nebuvo nustatyta ir nurodyta, kad į jį patenka valstybinio miško dalis. 2016 m. birželio 6 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas kreipėsi į Miškų tarnybą su prašymu patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, miško sklypo ribas pagal pridedamą žemės sklypo situacijos brėžinį, kadangi siūlomoje patikslinti teritorijoje auga tik 8 pavieniai medžiai, o reali miško riba yra pažymėta UAB „Geo group“ žemės sklypo situacijos brėžinyje ML1000, tęsiasi iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 1, 2, 3, todėl pareiškėja pasiūlė miško ribas patikslinti iki nurodytos jai priklausančio sklypo ribos.

Tačiau Miškų tarnyba, atlikusi patikrinimą vietoje, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 1071 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir išvadoje nurodė, kad Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio sklypo (toliau – ir 53 taksacinis sklypas) dalyje (pažymėtoje 53-1) yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Patikrinimo akto išvados pagrindu priimtas 2016 m. liepos 13 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal patikrinimo aktą.

Pareiškėja manė, kad jai priklausantis ginčo plotas (pažymėtas 53-1) negalėjo būti įvardijamas miško žeme, nes neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų – sklype buvo pavieniai medžiai ir krūmai. Nėra pakankamų duomenų, jog sklypo dalis, dėl kurios kilo ginčas, sudarė ar sudaro vientisą miško masyvą su likusia greta esančio miško žemės dalimi. 2012 m. birželio 25 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad nebuvo nustatyta, jog žemės sklype yra miškai ar želdiniai, o atliktų kadastrinių matavimų plane Ml:500 ginčo žemės sklypo dalyje pažymėti keturi pavieniai medžiai, išsidėstę vieni nuo kitų ir žemės sklypo ribos (taškai 1, 2) nuo 15 m iki 20 m atstumais.

Panaši situacija užfiksuota po keturių metų UAB „Geo group“ žemės sklypo situacijos brėžinyje, kuriame užfiksuoti septyni pavieniai medžiai, kurių atstumai yra mažiausiai nuo 2 iki 14 metrų. Miškų tarnyba Patikrinimo akte nurodė, kad ginčo sklypo dalyje įvyko miško ploto transformacija (ginčo teritorijoje nustatyti iškirsti medžiai). Tačiau tokia išvada negalėjo būti pateikta vien tik dėl kelių pavienių medžių ar krūmų kirtimo. Prie Patikrinimo akto pateiktose nuotraukose matyti tik vienas ar keli labai seni pavienių medžių ar krūmų kelmai, patikros metu nenustatytos augančių ir iškirstų medžių koordinatės, neįvertinti atstumai tarp medžių ir greta esančio masyvo, nenustatyta medžių rūšis.

Iš Patikrinimo akto priedo Nr. 2, t. y. ištraukos iš Miškų valstybės kadastro ortofoto nuotraukos 2005 ir 2013 metais nėra galimybės nustatyti, ar jose užfiksuota žaluma yra sudaryta iš pavienių medžių ar krūmų. Pareiškėja manė, kad ginčo teritorijoje valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta remiantis ortofoto grafiniais žemėlapiais, o ne atliekant kadastrinius geodezinius matavimus, todėl galimos paklaidos nustatant miško plotą ir jo ribas. Kadangi nebuvo duomenų, jog sklype augo ne pavieniai medžiai ar jie sudarė vientisą masyvą su likusiu miško sklypu, taip pat nenustačius, kokia dalis medžių buvo iškirsta ar sunyko dėl neteisėtos veiklos, teritorija faktiškai neatitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos miško sąvokos.

3. Atsakovas Miškų tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2010 metais valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Į ginčo sklypą patenkantis miškas 2011 metais buvo suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 53, kuriame vyraujantys medžiai – 30 metų amžiaus pušys. Pareiškėjos ginčijamas sprendimas buvo priimtas atlikus miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustačius vykdomą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Miškų tarnyba pažymėjo, jog ginčo teritorija niekada nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kad. Nr. 4167/0100:0156, esantis (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau – ir Sklypas), patenka į Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinį sklypą. Ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2010 metais valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2010–2011 metais VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Valstybinei miškų tarnybai.

Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo atliekama lauko ir kameralinių darbų metu naudojant kartografinę medžiagą masteliu 1:10000. 2010–2011 metais inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka).

Šios Tvarkos 18 punkte nurodyta, kad Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas – 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų.

Esant reikalui tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Į ginčo sklypą patenkantis miškas 2011 metais buvo suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 53, kuriame vyraujantys medžiai –30 metų amžiaus pušys. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 161-16-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, ar Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas faktinę padėtį.

6. Atsakovas akcentavo, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į žemės sklypą kad. Nr. 4167/0100:0156, yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Išanalizavus 2005 ir 2013 metų ortofoto nuotraukas bei patikrinus miškų kadastro duomenis vietoje, nustatyta, kad šioje teritorijoje buvo iškirsti medžiai, likę tik kelmai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinio sklypo dalis atitiko Miškų įstatyme nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis 2016 m. liepos 13 d. sprendimu buvo patikslintas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Ginčo teritorija niekada nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos N. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad NŽT 2013 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 48S-118 atkūrė Jaroslavui J. G. (mirusiam 1995 m. lapkričio 23 d.) nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2894 ha žemės, grąžinant natūra 0,2894 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1786 (kad. Nr. 4167/0100:156), esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje. Pagal nuosavybės teisių atkūrimui VĮ Valstybės žemės fondo 2012 m. birželio 25 d. parengtus Žemės sklypo kadastro duomenis bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ginčo sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

žemės ūkio naudmenos – 0,2894 ha, ariama – 0,2894 ha. 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėja paveldėjo ½ ginčo sklypo. 2015 m. liepos 30 d. pareiškėja dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į visą ginčo sklypą. 2016 m. birželio 6 d. pareiškėjos atstovas kreipėsi į Miškų tarnybą su prašymu patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, miško sklypo Nr. 53 ribas pagal pridedamą 2016 m. gegužės 31 d. žemės sklypo, kadastro Nr. 4167/0100:156, situacijos brėžinį, sudarytą UAB „Geo group“. 2016 m. liepos 21 d.

Miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus specialistai atliko patikrinimą vietoje, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1071, kuriame nurodė, kad Miškų valstybės kadastre registruoti aprašomieji ir grafiniai duomenys atitinka, faktiniai duomenys dėl miško žemės transformacijos neatitinka. Miškų kadastre įregistruoti 53 taksacinio sklypo duomenys (medynas) šio sklypo dalyje 53-1 (0,043 ha plote, kuris patenka į pareiškėjos žemės sklypą), tikslintini į miško aikštę (miško žemę, verčiamą ne miško žeme) – yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Išanalizavus 2005 ir 2013 metų ortofoto nuotraukas bei patikrinus Miškų valstybės kadastro duomenis vietoje, nustatyta, kad minėtoje teritorijoje buvo iškirsti medžiai, likę tik kelmai. 53 taksacinio sklypo dalis (53-1) atitinka Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus. Prie Patikrinimo vietoje akto pridėtas Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, 2005 ir 2013 metų ortofoto nuotraukos, kuriose užfiksuotas 53 taksacinis sklypas ir patikrinimo vietoje metu padarytos fotonuotraukos. 2016 m. liepos 13 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Miškų valstybės kadastro nuostatai) 13 punktu, 15.6 punktu, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. lapkričio 30 d.

Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 260-15-V, 4.1 punktu ir 12 punktu, nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis 53 taksaciniame sklype pagal Patikrinimo vietoje aktą Nr. 1071. 2016 m. liepos 18 d. Miškų tarnyba raštu Nr. R2-1069 informavo pareiškėjos atstovą apie atlikto patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes. Paaiškino, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos) plotas.

Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. 53 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo vietoje akte pažymėta 53-1) atitiko Miškų įstatyme miško žemei keliamus reikalavimus; žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme). Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis 2016 m. liepos 13 d. sprendimu buvo patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys.

Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas ir ginčijamas sprendimas.

9. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsniu, 20 straipsniu, 57 straipsniu, 89 straipsniu, ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijų, patvirtintų 2010 m. sausio 14 d. Miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 2.1.1.2.1 punktu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 8 ir 17 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi, Miškų valstybės kadastro nuostatais, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir VIIVĮ) 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir NTK) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 534, ir teismų praktika.

10. Teismas akcentavo, jog pareiškėja siekė, kad 53 taksacinio sklypo dalis, kuri pateko į jos sklypą, būtų išregistruota iš Miškų valstybės kadastro, kaip neatitinkanti miško sąvokos.

11. Teismas nurodė, kad Miškų kadastras apėmė visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę, be to, iš esmės analogiškos nuostatos galiojo ir 2010 metais (t. y. ir 2010–2011 metais sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, metu). Iš į bylą pateiktų 2005 ir 2013 metų ortofoto nuotraukų bei patikrinimo vietoje darytų nuotraukų buvo matyti, kad taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į pareiškėjos sklypą, augo medžiai, kurie sudaro vientisą masyvą su likusia 53 taksacinio sklypo dalimi. Taigi įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos sklype esanti 53 taksacinio sklypo dalis buvo miško masyvo dalis, todėl nebuvo pagrindo šios dalies naudojimo paskirties vertinti izoliuotai, kaip to pageidavo pareiškėja. Ta aplinkybė, jog pareiškėjai priklausanti sklypo dalis, esanti miško masyve (taksaciniame sklype) buvo mažesnė nei 0,1 ha (0,043 ha), nepriklausomai nuo jos konfigūracijos (pločio), nesudarė prielaidų abejoti šiame sklype miško buvimo fakto pagrįstumu. Iš patikros vietoje metu darytų nuotraukų buvo matyti augantys medžiai, taip pat likę kelmai. Aplinkybės, kad ginčo sklype augo keli (8) medžiai bei yra iškirstų medžių (kelmų) neneigė ir pati pareiškėja bei jos atstovas. Įvertinęs aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pagal Miškų valstybės kadastro nuostatus, pagrindų išregistruoti ginčo miško sklypą (jo dalį) iš Miškų valstybės kadastro Miškų tarnyba neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo. Teismas sprendė, kad Miškų tarnyba pagrįstai nustatė, jog ginčo žemė atitiko miško žemei keliamus reikalavimus ir pagal atlikto patikrinimo vietoje rezultatus patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis.

12. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog nei atkuriant nuosavybės teises, nei sklypo paveldėjimo metu nebuvo paaiškinta, kad jame yra miško žemės, teismas pažymėjo, kad ir J. J. G. atkūrus nuosavybės teisę į minimą žemės sklypą, ir pareiškėjai tapus šio sklypo savininke, Nekilnojamojo turto registre ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta – žemės ūkio, miško žemė šiame sklype nebuvo išskirta.

13. Teismas akcentavo, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Miškų tarnyba su VĮ Registrų centru 2014 m. birželio 6 d. pasirašė Duomenų teikimo ir naudojimo sutartį Nr. DT-14-81. 2014 m. birželio 23 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. Miškų tarnyba VĮ Registrų centrui perdavimo-priėmimo aktais perdavė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miškų žemės plotų, urėdijų, girininkijų, miško kvartalų, valstybinės reikšmės miškų plotų, miškų grupių ir pogrupių, žemės, apaugančios mišku, duomenis. Aplinkybė, kad ginčo sklypas Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip žemės ūkio paskirties žemė (neišskiriant miško žemės), savaime nepatvirtino, jog sklype nebuvo (ir nėra) miško žemės.

14. Teismas padarė išvadą, kad Miškų tarnybos 2016 m. liepos 13 d. sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir Patikrinimo vietoje aktu Nr. 1071, t. y. visiškai atitinka VAĮ 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o ginčo teritorija atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir niekada nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas taip pat visiškai sutiko su 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nurodydamas, jog VAGK išsamiai išnagrinėjo ginčą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Miškų tarnybą patikslinti Vilniaus miškų urėdijos, Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio miško sklypo ribas yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti šio išvestinio reikalavimo.

III. 15. Pareiškėja N. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

15.1. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kad 2011 metais ginčo sklypo dalyje negalėjo augti 30 metų senumo medžiai ir sudaryti vientiso miško masyvo ir inventorizuoti kaip miško dalį. Teismo sprendime nurodytose 2005 iki 2013 metais ortofoto nuotraukose užfiksuotas ne miškas, o pačios pareiškėjos pasodinti dekoratyviniai ar vaiskrūmių medžiai, kurie galėjo būti užfiksuoti ortofoto nuotraukose ir priskirti prie miško medžių dalies. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kurie paneigia teismo sprendime padarytas išvadas, jog 2005 ir 2013 metais ortofoto nuotraukos įrodo, kad pareiškėjos sklype esanti 53 taksacinio sklypo dalis yra miško masyvo dalis. Pareiškėja atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovo patikrinimo vietoje akte nėra duomenų apie iškirstų medžių kiekį, amžių, rūšį ir atstumus. Laikotarpiu nuo 1980 iki 2008 metų ginčo žemės sklypo dalyje, kuri šiuo metu priklauso pareiškėjai, buvo žvyro karjeras (kasinys, iš kurio atviruoju būdu kasamos naudingosios iškasenos), ir jokie medžiai (miškas) jame neaugo. Šie duomenys atsispindi pateiktose teismui ištraukose iš dirvožemio plano, sudaryto 1980 metais, ir iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, kur prie gyvenamų namų valdų sklypų šiaurinės dalies yra pažymėtas karjeras, o ne miškas. Šį faktą patvirtino (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamų namų grupės generalinis planas (plane pareiškėjos namų valdos sklypas pažymėtas Nr. 581), kur prie gyvenamų namų valdų sklypų (šiaurinės dalies) buvo pažymėtas karjeras, o ne miškas.

15.2. Pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtą sklypą, atvežė ir užpylė žemės ant nenaudojamo žvyro karjero sklypo dalies, buvusios greta jos namų (šiaurinės vakarinės) valdos ribos, su tikslu ją išlyginti. Kadangi tuo metu vyko ginčas dėl nurodytos žemės sklypo dalies faktinio naudojimo, todėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypą, t. y. buvusį karjerą, plane pažymėtą Nr. 1, pareiškėjos sutuoktinis V. M. užpylė žemėmis ir sutvarkė gerbūvį. Protokole užfiksuoti trečiųjų asmenų paaiškinimai, kurie nurodė, kad žemės sklypą Nr. 1 V. M. užėmė savavališkai, pastatydamas šiltnamį bei pasodindamas daugiamečių augalų. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtame UAB „Azimutas“ 2001 m. birželio 25 d. parengtame plane matyti, kad žemės sklypo Nr. 1 dalyje, taškuose Nr. 1-6 yra pažymėta likusi karjero dalis. 2012 m. birželio 25 d. buvo atlikti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimai, iš kurių taip pat matyti, kad jų atlikimo metu nebuvo nustatyta duomenų, jog žemės sklype yra miškai ar želdiniai, o atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500 ginčo žemės sklypo dalyje pažymėti keturi pavieniai medžiai, išsidėstę vieni nuo kitų ir žemės sklypo ribos (pažymėta taškais 1, 2) nuo 15 m iki 20 m atstumais. Panaši situacija užfiksuota po keturių metų UAB „Geo group“ žemės sklypo kadastro Nr. 4167/0100:0156 situacijos brėžinyje M 1:1000, kuriame užfiksuoti septyni pavieniai medžiai, kurių atstumai yra mažiausiai nuo 2 metrų iki 14 metrų.

15.3. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės plotas pažymėtas 53-1 negali būti įvardijamas miško žeme, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų – sklype yra pavieniai medžiai ir krūmai, kurių dalis buvo pasodinti pačios pareiškėjos. Pastarosios žemės sklypas yra šalia miško, todėl tvarkydama žemės sklypo gerovę ir sodindama dekoratyvinius medžius ji siekė, kad augtų keletas pavienių medžių savaiminukų, tačiau iš nurodytų įrodymų akivaizdu, kad šių medžių amžius ir atstumai tarp jų su pareiškėjos pasodintais medžiais, kurie akte nėra identifikuoti, neatitinka miško inventorizacijos nurodyto medžių amžiaus ir kitų jų užfiksuotų duomenų.

15.4. Teismas nevertino ir nenustatė kiek iš ginčo žemės sklypo dalyje augančių medžių yra dekoratyvinių (fiksuoti antstolio protokole), koks jų amžius ir kokie atstumai ir tarp jų. Miško sklypo grafiniai duomenys neatitinka registruotiems duomenims, kuriuos paneigia pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai. Teismui nebuvo pakankamo pagrindo pritarti atsakovo Patikrinimo akto išvadai, jog ginčo sklypo dalyje įvyko miško ploto transformacija dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, remiantis vien tik kelių pavienių medžių ar krūmų kirtimo ar kelių medžių buvimo kriterijumi, kurie akivaizdžiai nesudaro ir nesudarė vientiso miško masyvo su greta žemės sklype esančiu miško masyvu. Kadastre registruotus grafinius duomenis būtina keisti, nes ginčo plotas, kuriame auga pavieniai medžiai, yra mažesnis nei 0,10 ha, o jame esančių medžių skalsumas ir aukštis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

16. Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas nurodė, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas nustatė, jog ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vėliau miškas suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos. 2016 m. liepos 12 d. Miškų tarnyba pakartotinai atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą ir nustatė, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Skundžiamas 2016 m. liepos 13 d. sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimų ir patikrinimo vietoje aktu Nr. 1071, t. y. visiškai atitinka VAĮ 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Šioje byloje kilo ginčas dėl Miškų tarnybos 2016 m. liepos 13 d. priimto sprendimo Nr. S-1607-20 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, konstatavo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 1786 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) r., atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir niekada nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, o skundžiamas Miškų tarnybos 2016 m. liepos 13 d. sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir Patikrinimo vietoje aktu Nr. 1071, t. y. visiškai atitinka VAĮ 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

22. Pareiškėja apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. pareiškėjos manymu, teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad ginčo sklype negalėjo augti 30 metų senumo medžiai, ortofotonuotraukose yra užfiksuotas ne miškas, o pačios pareiškėjos pasodinti dekoratyviniai ar vaiskrūmių medžiai. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nevertino ir nenustatė kiek iš ginčo žemės sklypo dalyje augančių medžių yra dekoratyvinių, koks jų amžius ir kokie atstumai ir tarp jų, be to, miško sklypo grafiniai duomenys neatitinka registruotiems duomenims, kuriuos paneigia pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai; Kadastre registruotus grafinius duomenis būtina keisti, nes ginčo plotas, kuriame auga pavieniai medžiai, yra mažesnis nei 0,10 ha, o jame esančių medžių skalsumas ir aukštis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, visų pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

24. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė argumentus – savo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja savo teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymo 2 straipsnis, pagal kurį miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos) plotas.

26. Sprendžiant, ar skundžiamu 2016 m. liepos 13 d. sprendimu (I t., e. b. l. 115) buvo pagrįstai patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys, pirmiausia būtina nustatyti, ar ginčo žemės sklypas patenka į Miškų įstatymo 2 straipsnio apibrėžimą, t. y. ar Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 557 kvartalo 53 taksacinis sklypas atitinka nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas faktinę padėtį. Taigi iš esmės kvestionuojamos 2016 m. liepos 13 d. skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1071 (I t., e. b. l. 116–117). Pažymėtina, kad dėl minėto skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo ginčo byloje nėra.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu leisti pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., paskirtį į namų valdos. Pagal pareiškėjos 2016 m. birželio 6 d. prašymą Miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus specialistai 2016 m. liepos 12 d. atliko patikrinimą vietoje, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1071 (I t., e. b. l. 116–117), kuriame padaryta išvada, jog Panerių girininkijos kvartalo Nr. 577, 53 taksacinio sklypo dalyje, pažymėtoje 53-1, yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, t. y. šiuo metu minėtoje teritorijoje yra iškirsti medžiai, likę tik kelmai. Prie Patikrinimo vietoje akto pridėtas Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, 2005 m. ir 2013 m. ortofotonuotraukos, kuriose užfiksuotas 53 taksacinis sklypas ir patikrinimo vietoje metu padarytos fotonuotraukos (I t., e. b. l. 118–121).

28. Primintina, kad vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė.

29. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad pati pareiškėja neneigia aplinkybės, jog ginčo teritorijoje yra iškirstų medžių, taip pat auga kiti medžiai. Atsakovas ir VAGK, remdamiesi pakankama įrodymų visuma dėl žmogaus galimai neteisėtos veiklos miško žemės plotą transformuojant į ne miško žemės plotą, pagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypas atitinka miško žemei keliamus reikalavimus ir pareiškėjos sklype esanti 53 taksacinio slypo dalis yra miško masyvo dalis. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Miškų tarnyba neturėjo pagrindo išregistruoti ginčo miško sklypą ar jo dalį iš Miškų valstybės kadastro, taigi pagal atlikto Patikrinimo vietoje akto išvadas skundžiamu 2016 m. liepos 13 d. sprendimu atsakovas patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis.

30. Konstatavus skundžiamo pagrindinio – atsakovo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinių pareiškėjos reikalavimų.

31. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė