91c6f978-ecb6-41fc-9c2e-d17a922b12c0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-104-880/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18014-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovams J. S., P. Ž. ir notarei Dainorai Jievaitytei dėl paprastojo vekselio, indosamento ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kurio pagrindu ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių (prilyginama 32 000 Eur), nuo jo sudarymo momento;

2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 3 d. atliktÄ indosamento įraÅ¡Ä , kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.;

3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. DJ-2859), kuris buvo iÅ¡duotas vekselio ir indosamento pagrindu. Jis nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. atsitiktinai sužinojo, jog antstolis Vytautas Mitkus areÅ¡tavo ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančias lėšas pagal vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovui P. Ž., kuriam tariamÄ savo reikalavimo teisę perleido atsakovas J.

S.. IeÅ¡kovÄ su atsakovu J. S. praeityje siejo darbas jo įkurtose ir valdomose įmonėse, tačiau ieÅ¡kovas niekada nėra pasirašęs paprastojo neprotestuotino vekselio minėtam atsakovui. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nėra racionalu iÅ¡duoti vekselį 2002 m., o grÄ Å¾inimÄ numatyti tik po 18 metų. Atsakovas J. S. ar kitas jam žinomas asmuo suklastojo 2002 m. liepos 5 d. (data vekselyje galimai taip pat yra suklastota) neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kuriame buvo numatyta, kad ieÅ¡kovas privalo jam sumokėti 36 000 JAV dolerių sumÄ iki 2020 m. birželio 1 d., imituodamas ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä arba ant tuščio blanko, kuriame buvo ieÅ¡kovo paraÅ¡as, vėliau atspausdino patį vekselio tekstÄ .

Be to, vėliau – 2020 m. birželio 3 d., atsakovas, žinodamas apie minėtÄ suklastotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, perdavė visas teises M. Ž., kuriam buvo skolingas pinigų, sÅ«nui atsakovui P. Ž., kuris 2020 m. birželio 5 d. pateikė Vilniaus miesto 15-ojo notaro biurui vekselį su indosamentu, siekdami gauti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Tokiu bÅ«du buvo siekiama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo 36 000 JAV dolerių sumÄ atsakovo P. Ž. naudai. Pastarasis asmuo (ar jo atstovas) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pateikė vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui ir tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049.

Atsakovas J. S., spaudžiant skoloms, suklastojo neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, suklastodamas jame ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä arba panaudodamas ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä ant tuščio blanko iÅ¡spausdino vekselį bei neteisėtai panaudodamas asmens duomenis, siekdamas šį dokumentÄ panaudoti savo skoloms mažinti arba susitarus su M. Ž. (atsakovo tėvu) pasikėsinti į ieÅ¡kovo teisėtai ir sÄ Å¾iningai įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad per visÄ laikotarpį nei vienas iÅ¡ atsakovų niekada nėra kreipęsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu apmokėti vekselį.

Tarp šalių (ieškovo ir atsakovo J. S.) nebuvo susiklosčiusių jokių paskolos ar kitokių civilinių sutarčių teisinių santykių, ieškovas nėra jokia forma gavęs iš minėto atsakovo vekselyje nurodytos pinigų sumos.

2. Atsakovas P. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad atsakovas nežino vekselio sudarymo aplinkybių, tačiau, anot atsakovo, jeigu ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti J. S. vekselyje nurodytÄ sumÄ , jis Å¡iÄ skolÄ pripažino. Atsakovas neatmeta galimybės, kad nurodyta skola susidarė dėl to, jog ieÅ¡kovas pasisavindavo jam nepriklausančias lėšas, kurios buvo skirtos įmonei, ir kurių praradimÄ kompensuodavo atsakovas J. S.. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas J. S. turėjo teisę perleisti jo reikalavimo teisę pagal ginčijamÄ vekselį kitam asmeniui – atsakovui, o pastarasis Å¡iÄ reikalavimo teisę perimti; be to, naujasis kreditorius – atsakovas P. Ž., nereikalauja pagal ginčijamÄ vekselį daugiau nei jame nurodyta.

3. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad ginčijamÄ 2002 m. liepos 5 d. vekselį surašė ir pasirašė ieÅ¡kovas, kuris pats ir nurodė pinigų sumokėjimo datÄ . Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas, nustatęs tokį ilgÄ atsiskaitymo terminÄ , galimai tikėjosi, jog vekselis pasimes, užsimirÅ¡, ar kad bus sunkiau įrodyti vekselio sudarymo aplinkybes. Kita vertus, atsakovas pažymi, kad ginčijamo vekselio suraÅ¡ymo metu neturėjo finansinių problemų, todėl sutiko su tokiu ilgu vekselio apmokėjimo terminu, be to, ieÅ¡kovas tuo metu neturėjo finansinių galimybių greitai atsiskaityti.

Vekselyje nurodyta suma iÅ¡ esmės buvo susijusi su atsakovo ir ieÅ¡kovo vykdyta bendra komercine veikla, kuriÄ jie vykdė nuo 1992 m. iki 2002 m. Taip pat jis už ieÅ¡kovÄ padengė 26 000 JAV dolerių ieÅ¡kovo verslo partneriui D. K., kuriuos turėjo grÄ Å¾inti pats ieÅ¡kovas. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas pasisavindavo jam nepriklausančias, įmonei skirtas lėšas, kurių praradimÄ atsakovas kompensuodavo savo asmeninėmis lėšomis. Po aukščiau nurodytų sumų už ieÅ¡kovÄ sumokėjimo jis pareikalavo, kad ieÅ¡kovas prisiimtų konkretų įsipareigojimÄ padengti nurodytus nuostolius, todėl tuo pagrindu ir buvo suraÅ¡ytas ginčijamas vekselis.

Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, nutarė perleisti reikalavimo teises į ieÅ¡kovÄ atsakovui P. Ž., nes suabejojo ar jam pakaks gebėjimų iÅ¡siieÅ¡koti ieÅ¡kovo skolÄ . Anot atsakovo, ieÅ¡kovo keliamos versijos dėl paraÅ¡o suklastojimo, pasiraÅ¡ymo ant tuščių lapų, apgaulės, yra deklaratyvios ir neįrodytos.

4. Atsakovė notarė Dainora Jievaitytė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepateikė; prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiÅ«ra. Ji nurodė, kad notaras faktinių vekselio iÅ¡davimo aplinkybių netikrina ir jų nežino, atitinkamai nagrinėjamu atveju notarė negali teismui pateikti jokių paaiÅ¡kinimų dėl ieÅ¡kovo reikalavimų. Kita vertus, pažymi, kad jeigu ieÅ¡kinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bÅ«tų patenkintas, atitinkamai panaikintas ir vykdomasis įraÅ¡as, praÅ¡o konstatuoti, jog dėl to nėra notarės kaltės, nes vykdomasis įraÅ¡as atliktas laikantis nustatytos tvarkos (kurios iÅ¡ esmės neginčija ir pats ieÅ¡kovas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančiais: 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovo V. J. atsakovo J. S. naudai (36 000 JAV dolerių sumai), nuo jo sudarymo momento; 2020 m. birželio 3 d. atliktÄ indosamento įraÅ¡Ä , kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž.; 2020 m. birželio 5 d.

Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. DJ-2859), priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

6. Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje esančiÄ bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ (jos dalį), daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas V. J. ginčijamo vekselio nėra pasirašęs.

7. Teismas rėmėsi 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad paraÅ¡Ä , esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys) (iÅ¡vada kategoriÅ¡ka). Nors atsakovas J. S. bylos nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl nurodytÄ tyrimÄ atlikusio asmens kompetencijos/kvalifikacijos, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių Å¡ias abejones galinčių patvirtinti įrodymų. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20), 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21), Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima. Išvadoje bei 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte pažymėta, kad tiriamasis vekselis yra buvęs skysčių, cheminių reagentų poveikyje; atsakovas J.

S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iÅ¡ esmės visÄ laikÄ nuo vekselio iÅ¡davimo pastarasis buvo pas jį, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų kai buvo atsakovo žinioje; nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė versijÄ , kad vekselis galėjo bÅ«ti paveiktas pirmo tyrimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, eigoje, tačiau apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų.

Užsienio ekspertas 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje negalėjo nustatyti kas pirmiau atsirado vekselyje – tekstas ar parašas, iš esmės dėl to, jog vekselio lapas buvo apdorotas mechaniškai – tikėtina, organiniu tirpikliu, t. y. cheminėmis medžiagomis (kas, kaip minėta, buvo nustatyta ir kitų tyrimų/ekspertizių metu).

8. Teismo nuomone, atsakovo J. S. paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovo nuolat darytų nuostolių (kurių atsakovas, teismo vertinimu, neįrodė, nepateikęs jokių galinčių tai patvirtinti įrodymų, apsiribodamas tik savo ir liudytojo, kurio parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip susijusio ir suinteresuoto asmens, paaiÅ¡kinimais) nėra logiÅ¡ki ar įtikinami – nėra logiÅ¡ka kodėl atsakovas samdė ieÅ¡kovÄ daugiau nei 10 metų, jeigu, anot atsakovo, jis nuolat darė nuostolius, nelogiÅ¡ka ir neracionalu dengti kito asmens asmeninius (o ne įmonės-darbovietės) įsipareigojimus tretiesiems asmenims iÅ¡ esmės be jokio teisinio pagrindo, nelogiÅ¡ka iÅ¡duoti vekselį pakankamai didelei sumai ilgam laikotarpiui – 18 metų, neatlygintinai, ir pan.

9. IeÅ¡kovo veiksmai iÅ¡ karto po to, kai jis pamatė areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ (2020 m. birželio 9 d.) ir gavo antstolio patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ (datuoti 2020 m. birželio 10 d.), tuoj pat kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2020 m. birželio 16 d.) ir į teismÄ (2020 m. birželio 19 d.) su ieÅ¡kiniu, patvirtina labiau tikėtinu vekselį esant suklastotÄ , t. y. ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡ytÄ .

10. Teismas sprendė, kad įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamÄ vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų bÅ«tinų jo rekvizitų – nėra jį iÅ¡raÅ¡ančiojo (vekselio davėjo) – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, paraÅ¡o (CPK 12, 178, 185 straipsniai; Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punktas). Ä®statymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimÄ (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalis).

11. Viena vertus, nors ieÅ¡kovas vekselį ginčijo kaip iÅ¡duotÄ dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip minėta, savo pozicijÄ grindė tuo, jog jis vekselio nepasiraÅ¡inėjo ir paraÅ¡as buvo suklastotas, todėl, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju vekselio pripažinimas negaliojančiu remiantis Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi (ginčijamame vekselyje nesant privalomų įstatyme nustatytų rekvizitų) neiÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų, nes, kaip minėta, teisinį santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas (o ne Å¡alys).

12. Teismas sprendė, kad įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimÄ bei faktiÅ¡kai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis Å¡io vekselio vieÅ¡u patikimumu, todėl toks vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip neatitinkantis formalių reikalavimų – atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo V. J. vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi).

Pripažinus ginčijamÄ vekselį negaliojančiu, tenkintini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai – indosamentas, kurio pagrindu perleistos reikalavimo teisės pagal šį vekselį, ir vykdomasis įraÅ¡as, iÅ¡duotas vekselio pagrindu, taip pat pripažintini negaliojančiais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o tai nulėmė, jog pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 13.2. Teismo iÅ¡vadÄ kad ieÅ¡kovas V. J. ginčijamo vekselio nėra pasirašęs nulėmė 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės S. U. iÅ¡vada.

Teismas vertino, kad atsakovo kritiÅ¡ka abejonė dėl Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistė tyrimÄ atliko skubotai ir nepakankamai rÅ«pestingai (padarytos techninės klaidos). Be to, iÅ¡vados suraÅ¡ymo metu specialistė nebuvo raÅ¡ysenos tyrimo teismo ekspertė, o buvo dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo ekspertė. 13.3. Nė viena paskesnė ekspertizė nepadarė iÅ¡vados, kad vekselio nepasirašė V. J.. Tik vienintelė S. U. kategoriÅ¡kai teigė, kad vekselį pasirašė ne V.

J.. 13.4. S. U., būdama dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo eksperte, nė neužsiminė apie tiriamo vekselio blanke esamas dėmes. Apie jas kalbėjo visos kitos paskesnės ekspertizės. Todėl neatmestina abejonė, kad cheminių reagentų ir kitokio pobūdžio dėmės ant vekselio galėjo atsirasti specialistės S. U. vekselio tyrimo pasekmėje. Tačiau teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų kai buvo atsakovo žinioje. 13.5.

Nors teismas nurodė, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja, tačiau faktiÅ¡kai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta bÅ«tent atsakovui J. S.. 13.6. KritiÅ¡kai vertintinas ir teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas tuoj pat, kai pamatė areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ , kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Ydinga bÅ«tų manyti, kad tie, kurie kreipiasi dėl ikiteisminio ar civilinio proceso, automatiÅ¡kai yra teisÅ«s. Å iuo atveju V. J. aktyvumas tebuvo siekis bet kokiu bÅ«du ir bet kokiomis priemonėmis iÅ¡sisukti nuo prievolės sumokėti skolÄ , kurios sumokėjimo primygtinai ir įkyriai reikalavo J. S.. 13.7. Pirmos instancijos teismas sprendė, kokia materialinės teisės norma reikėtų vadovautis siekiant pripažinti vekselį negaliojančiu. Teismas pasirinko tokiÄ pozicijÄ : teigti, jog nėra visų vekseliui privalomų rekvizitų - Å¡iuo atveju - vekselio davėjo paraÅ¡o.

Bet paraÅ¡as vekselyje yra. Ir pats V. J. neneigė, kad vekselyje gali bÅ«ti bÅ«tent jo paties paraÅ¡as. Teismas nenustatė, ar vekselį pasirašė ne V. J.. Beliko svarstyti, kas labiau tikėtina, visumÄ bylos aplinkybių siekiant pritempti prie norimo rezultato.

14. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo J. S. ieÅ¡kovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. J. S. apeliacinio skundo motyvai yra siejami su grynai selektyvaus pobÅ«džio įrodinėtinų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimu.

Atsakovas apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai nepagrįstai grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, t. y. nebuvo byloje įrodinėjamos ir tiriamos. 14.2. Nesutiktina su atsakovu, kvestionuojančiu Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialistės S. U. kvalifikacijÄ , nurodant, kad ji nebuvo raÅ¡ysenos tyrimo teismo ekspertė, o dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo teismo ekspertė. Pažymėtina, kad Å¡i specialistė 2020 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro iÅ¡vadÄ davė ne kaip teismo ekspertė, o kaip specialistė, todėl atsakovas painioja ekspertizės iÅ¡vadÄ su specialisto iÅ¡vada. 14.3.

GinÄÄ sprendęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, darydamas iÅ¡vadas dėl įrodinėtinų aplinkybių, įvertino ne tik apelianto nurodytus duomenis, bet ir visas byloje įrodinėtinas reikÅ¡mingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Todėl nesuprantama, kÄ norėjo pasakyti apeliantas J. S., savo skunde teigdamas, jog vos ne kiekvienas teismo argumentas pagristas teiginiais, pasibaigiančiais „labiau tikėtina“ ieÅ¡kovo naudai. Aplinkybė, jog apeliantui nepatinka teismo sprendimo motyvai, kuriais bylÄ sprendęs teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai), daro atsakovui nepalankias iÅ¡vadas, nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. 14.4.

Su apelianto pozicija, kad bylos nagrinėjimo metu jam buvo perkelta įrodinėjimo naÅ¡ta, taip pat negalima sutikti. IeÅ¡kovas V. J., padavęs teismui ieÅ¡kinį, pateikė teismui pakankamai įrodymų, kuriais remdamasis ir tinkamai taikydamas CPK reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas V. J. nepasirašė ginčo vekselio. 14.5. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia retorinio pobÅ«džio klausimus dėl liudytojo parodymų vertinimo, motyvuodamas tuo, kad liudytojas, bÅ«damas atsakovo broliu, pasirašė priesaikÄ ir teigė, kÄ tiesiogiai matė, dalyvavo, o ieÅ¡kovas Å¡io liudytojo parodymų nepaneigė.

BÅ«tina Å¡iai atsakovo pozicijai paprieÅ¡tarauti, kadangi teismas vertino ne atskirai atsakovo brolio parodymus, tačiau visumoje su kitais bylos duomenimis, tarp jų ir paties atsakovo J. S. duotais paaiÅ¡kinimais. 14.6. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, tiesiog samprotauja, teigdamas, kad apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovas žinojo ir tam ruošėsi, tačiau jam netikėta buvo tai, jog iÅ¡ieÅ¡kotoju buvo nurodytas ne J. S., o P. Ž.. Tokiais samprotavimais atsakovas J. S. netgi negrindė savo pozicijos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

NatÅ«ralu, kad ieÅ¡kovas negalėjo prisiminti beveik dvideÅ¡imties metų laikotarpio įvykių, o kadangi jis vekselio atsakovui nebuvo iÅ¡davęs, tačiau pasiraÅ¡ymo ant tuščių lapų praktika buvo priimtina atsakovo įmonėje, jis ir nurodė ieÅ¡kinyje Å¡ias aplinkybes. 14.7. Atsakovas kvestionuoja ekspertų kompetencijÄ , pats užduodamas klausimus ir pats į juos atsakydamas. IÅ¡ tokių abstakčių atsakovo teiginių visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, dėl kurios byloje atliktos ekspertizės pasisakė apeliantas.

Ne atliktos ekspertizės atsako į teismo suformuluotus klausimus, kaip klaidingai teigia apeliantas, o jas atliekantys teismo ekspertai. Ekspertizių duomenis pirmosios instancijos teismas vertino sÄ sajoje su kitų byloje esančių specialistų iÅ¡vadų duomenimis bei kitų į bylÄ pateiktų įrodymų visuma, tačiau neatsietinai, kaip savo apeliacinį skundÄ motyvuoja atsakovas J. S.. 14.8. Dėl materialinės teisės normos taikymo konkretaus ginčo situacijoje sprendžia teismas, todėl ieÅ¡kinį padavęs ieÅ¡kovas V.

J. netgi neprivalėjo nurodyti teismui konkrečiÄ materialinės teisės normÄ , kuria yra reiÅ¡kiami reikalavimai. IeÅ¡kovas teisingai nurodė aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio pagrindÄ , o materialinės teisės normÄ taikė ginÄÄ sprendęs teismas. Todėl nesutiktina su apeliantu, teigiančiu, kad ieÅ¡kovas neteisingai rėmėsi CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Teismas, iÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ , darydamas iÅ¡vadas, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas vekselio nepasirašė, t.y. pripažino esant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl vekselio atsiradimo aplinkybių.

PrieÅ¡taraujant atsakovui J. S., bÅ«tina pažymėti, kad teismas, sprendžiantis Å¡alių ginÄÄ , pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kia, kaip klaidingai nurodo apeliantas, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, daro iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo arba nebuvimo, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

15. Atsakovas P. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o J. S. apeliacinį skundÄ patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-326-1099/2022. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Labiau tikėtina, kad J. S. yra sÄ Å¾iningas vekselio turėtojas. Jis nuosekliai paaiÅ¡kino vekselio sudarymo aplinkybes. J. S. negalėjo inicijuoti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl sveikatos bÅ«klės bei lėšų stygiaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui atlikti.

Vekselis jam nekėlė ir nekelia jokių abejonių. 15.2. Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas. Jis ir pats neneigia, jog vekselį galėjo pasiraÅ¡yti. Jo teigimu, jis pasiraÅ¡ydavęs ant tuščių lapų. Kadangi pats patvirtina, kad turėjo sandorių sudarymo patirtį, buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovas, kelia abejonių, jog bÅ«tų elgęsis taip neatsakingai ir nerÅ«pestingai ir pasiraÅ¡inėjęs ant tuščių lapų. 15.3.

Pritariama apelianto nuomonei, jog pirmos instancijos teismo vidinį įsitikinimÄ veikiausiai apsprendė ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės S. U. iÅ¡vada. IÅ¡ankstinę ekspertės nuostatÄ apsprendė tai, jog ekspertei buvo pavesta iÅ¡tirti nukentėjusiojo V. J. ir spec. liudytojo (kuris neretai po to įvardijamas kaip kaltinamasis) parašų pavyzdžius. Ekspertės iÅ¡vadas galimai nulėmė iÅ¡ankstinė nuostata apie tai, kad ne nukentėjusysis pasirašė vekselį, tos iÅ¡vados pasekmėje ir teismas galimai galėjo jam labiau ar mažiau tikėtinus faktus vertinti pagal nuostatas, atitinkančias ekspertės iÅ¡vadas. 15.4.

Atsakovas rėmėsi liudytojo, kuris yra atsakovo brolis. Suprantama, kad tokiais atvejais įprasta parodymus vertinti kritiÅ¡kai. Tačiau nėra pagrindo absoliučiai juos neigti. Niekas neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovas, atsakovas ir liudytojas buvo bendradarbiai. Liudytojas tvirtino tai, kÄ , jo teigimu, tiesiogiai matė, kame tiesiogiai dalyvavo. 15.5. Vertinčiau kritiÅ¡kai ir pirmos instancijos teiginį, kad, nelogiÅ¡ka ir neracionalu dengti kito asmens asmeninius įsipareigojimus, nelogiÅ¡ka iÅ¡duoti vekselį pakankamai didelei sumai ilgam laikotarpiui.

Ne viskas vyksta tai, kas turėtų būti logiška. Neretai ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys (atrodytų, be jokios logikos) laiduoja ir garantuoja už kur kas didesnes prievoles, nors skolininko ir laiduotojo nesieja artimi lyšiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, iÅ¡duotas ieÅ¡kovo V. J. atsakovo J. S. naudai (36 000 JAV dolerių sumai), 2020 m. birželio 3 d. atliktas indosamento įraÅ¡as, kurio pagrindu vekselio turėtojas J. S. perleido teises į 2002 m. liepos 5 d. vekselį atsakovui P. Ž. ir 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovės E. M.-L. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. DJ-2859), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės atstovė E. M.-L. 2020 m. birželio 5 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. DJ-2859) iÅ¡ieÅ¡kotojui P. Ž. pagal 2002 m. liepos 5 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame V. J. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėti J. S. 36 000 JAV dolerių sumÄ ir remdamasi tuo, kad J. S. 2020 m. birželio 3 d. indosamentu nuo 2020 m. birželio 3 d. perleido visas teises pagal ginčijamÄ vekselį atsakovui P. Ž..

20. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Vytautui Mitkui ir tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/20/01049 bei pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovo.

21. Sužinojęs apie iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo motyvuodamas tuo, kad jokio vekselio atsakovų naudai nepasiraÅ¡inėjo. Remiantis ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25107-20 dėl 2002 m. liepos 5 d. neprotestuotino paprastojo vekselio galimo klastojimo. 2021 m. kovo 25 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, iÅ¡ esmės konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo padaryta nusikalstama veika; be to, nurodyta, jog aplinkybės dėl ginčijamo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo bus sprendžiamos iÅ¡keltoje civilinėje byloje.

22. Aukščiau nurodyto ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti ginčijamo vekselio raÅ¡ysenos tyrimai/ekspertizės: 1) 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro iÅ¡vadoje nurodyta, kad paraÅ¡Ä , esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys); taip pat konstatuota, jog nėra galimybės atsakyti, ar paraÅ¡Ä ginčijamame vekselyje pasirašė J. S.; 2) 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto iÅ¡vadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima; 3) 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-181(21) ir Nr. 11-284(21) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S. ar kitas asmuo negalima.

23. Nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė, o jÄ atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė iÅ¡vadas, kad:

1) nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima (dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių – nustatytų sutampančių ir besiskiriančių požymių negalima įvertinti vienareikšmiškai, nes parašas savo sandara pakankamai paprastas, o ieškovo V. J. pateikti parašai labai variantiški; be to, nurodyta, jog tiriamasis parašas yra sutrikusios judesių koordinacijos, sulėtinto tempo ir vietomis nedifencijuoto spūdžio); 2) padaryta išvada, kad ginčijamame vekselyje esantis parašas nėra nuskenuotas/nukopijuotas ir išspausdintas biuro technika, o pasirašytas rašalu užpildyta rašymo priemone;

3) nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos rankraÅ¡tinių įrašų, parašų amžiaus nustatymui, todėl negalima nustatyti ar paraÅ¡as ginčijamame vekselyje pasiraÅ¡ytas 2002 m. liepos 5 d. 24. 2021 m. liepos 22 d. nutartimi paskirtos dokumentinės ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas dr. J. B., 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad:

1) Nėra jokių požymių, kad paraÅ¡as nurodytÄ dienÄ nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės paraÅ¡o gamybos galimybės; Å¡io klausimo negalima iÅ¡spręsti;

2) Aptariamasis lakštas buvo apdorotas mechaniškai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant parašo srityje esančius tonerio sklaidos taškus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir parašo; šio klausimo negalima išspręsti;

3) Atlikus techninę ekspertizę nenustatyta jokių paraÅ¡o klastojimo požymių, tačiau į šį klausimÄ negalima galutinai atsakyti remiantis technine ekspertize; norint gauti galutinį atsakymÄ , reikia, kad raÅ¡ysenos lyginimo ekspertas atliktų ekspertizę.

25. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį sprendė, kad įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamÄ vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų bÅ«tinų jo rekvizitų – nėra jį iÅ¡raÅ¡ančiojo (vekselio davėjo) – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, paraÅ¡o, o įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimÄ (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas J. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Dėl ginčo vekselio teisinės galios 27. Pagal Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sÄ lygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ (Ä®PVÄ® 2 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos sÄ vokos įtvirtintos CK 1.105 straipsnio 1, 4 dalyse.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Vekselio abstraktumas pasireiÅ¡kia vekselio gavėjui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jį apmokėti – Å¡is reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.).

29. Paprastai vekselis iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas, suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

30. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis). Vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarÄ , notarui iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (Ä®PVÄ® 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įraÅ¡ai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

31. Vekselis dėl nurodytų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tai lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti ĮPVĮ nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai dėl vekselio išdavimo bei iš jo kylančių reikalavimo teisių įgyvendinimo tvarkos ir šių reikalavimų nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 23 punktas).

32. Vieni iÅ¡ pirmiau nurodytų formalių reikalavimų – Ä®PVÄ® 77 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti privalomi vekselio rekvizitai, bÅ«tini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galiÄ . Vadovaujantis Ä®PVÄ® 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu paprastajame vekselyje turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡as. Tik tinkamai iÅ¡raÅ¡ytas ir visus rekvizitus turintis paprastasis vekselis turi paprastojo vekselio galiÄ (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalis, CK 1.101 straipsnio 9 dalis), o nesant nors vieno iÅ¡ Ä®PVÄ® 77 straipsnyje iÅ¡vardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis tik vekselio davėjo paraÅ¡as gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip įstatyme nurodytas bÅ«tinas vekselio rekvizitas, kurio nesant dokumentas neturi vekselio galios.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamÄ vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas, o kitas (nenustatytas) asmuo, t. y. nagrinėjamu atveju ginčijamame vekselyje nėra visų bÅ«tinų jo rekvizitų – nėra jį iÅ¡raÅ¡ančiojo (vekselio davėjo) – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, paraÅ¡o (Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punktas), o tai lemia vekselio negaliojimÄ (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalis).

34. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių raÅ¡ysenos tyrimų rezultatai ir apelianto nurodomos vekselio pasiraÅ¡ymo bei kitos bylos aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo vekselį pasirašė ne ieÅ¡kovas.

35. Pirmiausia, nei viena iš atliktų ekspertizių nenurodė, kad ginčo vekselyje pasirašė būtent ieškovas. Atliktų ekspertizių išvadose konstatuota, kad nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S., ar kitas asmuo negalima.

36. Antra, 2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai konstatuota, kad paraÅ¡Ä , esantį ginčijame vekselyje, pasirašė ne ieÅ¡kovas V. J., o kitas asmuo (kiti asmenys). Nors apeliantas teigia, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teikė nekompetentinga specialistė, su tokiu jo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes tyrimÄ atlikusi S. U., turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , raÅ¡ysenos tyrimo, dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo eksperto kvalifikacijÄ ir 22 metų objektų tyrimo staÅ¾Ä bei yra įraÅ¡yta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

37. Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-680(21), 11-1014 (21) padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatyti, ar ginčijamame vekselyje pasirašė pats V. J. ar kitas asmuo, negalima. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad be bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų nustatyta parašų bendrųjų požymių skirtumų: iÅ¡ dalies judesių koordinacijos – tiriamajame paraÅ¡e judesių koordinacijos sutrikimų nustatyta lankiniuose, kilpiniuose elementuose, o pavyzdžiuose judesių koordinacija yra sutrikusi daugmaž tolygiai visame paraÅ¡e, tempo – tiriamajame paraÅ¡e nustatyta tempo sulėtinimo požymių, kurių nėra ieÅ¡kovo pavyzdžiuose; iÅ¡ dalies spÅ«džio – tiriamajame paraÅ¡e mažiau diferencijuotas nei pavyzdžiuose.

Analogiškai ir 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20), 11-2570 (20) nurodyta, kad nustatyti ar ginčijamame vekselyje pasirašė V. J., ar J. S., ar kitas asmuo negalima. Išvadoje taip pat nurodyta, kad parašo ilguose štrichuose, kilpiniuose elementuose yra linijų nelygumų, pavingiavimų, būdingų lėtam rašymo tempui. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galimai rodo, kad parašas buvo kopijuojamas ir jį pasirašė ne ieškovas.

38. Ketvirta, 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto išvadoje Nr. 11-2463 (20) nurodyta, jog tiriamasis vekselis yra buvęs skysčių, cheminių reagentų poveikyje. Eksperto Jürgen Bügler 2022 m. vasario 19 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad:

1) nėra jokių požymių, kad paraÅ¡as nurodytÄ dienÄ nebuvo pateiktas, tačiau, remiantis gautais duomenimis, negalima atmesti vėlesnės paraÅ¡o gamybos galimybės; Å¡io klausimo negalima iÅ¡spręsti;

2) aptariamasis lakÅ¡tas buvo apdorotas mechaniÅ¡kai, naudojant skystį; labai tikėtina, kad kaip skystis buvo naudojamas organinis tirpiklis; dėl to toneris, įskaitant paraÅ¡o srityje esančius tonerio sklaidos taÅ¡kus, buvo suteptas; todėl nebegalima įvertinti gamybos sekos tarp tonerio atspaudo ir paraÅ¡o; Å¡io klausimo negalima iÅ¡spręsti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. S. nurodė, kad visÄ laikÄ ginčo vekselis buvo pas jį, todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad labiau tikėtina, jog vekselis buvo paveiktas skysčių, cheminių reagentų, kai buvo atsakovo žinioje ir tai apsunkino ekspertizių atlikimÄ ir tai vertinama atsakovo nenaudai.

39. Penkta, iÅ¡vadÄ , kad vekselio ieÅ¡kovas nepasirašė iÅ¡ dalies patvirtina ir atsakovo nurodomos vekselio sudarymo aplinkybės ir priežastys. Apeliantas teigia, kad vekselį ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui J. S., nes ieÅ¡kovas dirbo J. S. įmonėje ir padarė jai daug nuostolių. IeÅ¡kovas tai neigia, o atsakovas J. S. į bylÄ nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo padarytus įmonei nuostolius. Å iuo atveju nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad bÅ«tent vekselio davėjas privalėjo pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja, tačiau faktiÅ¡kai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta bÅ«tent atsakovui J.

S.. Šiuo atveju ieškovas įrodinėjo, kad jis nepasirašė vekselio, o atsakovas J. S. teigė, kad vekselį jam išdavė ieškovas ir, kad vekselis buvo išrašytas dėl atsakovo įmonei padarytų nuostolių. Todėl būtent atsakovas J. S. turėjo įrodyti savo teiginius dėl žalos padarymo, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju būtų visiškai neprotinga reikalauti iš ieškovo įrodyti, kad jis nepadarė atsakovo įmonei jokių nuostolių, kuomet byloje neaišku, nei kokio dydžio nuostoliai, nei kada ir kokiais veiksmais buvo padaryti, nes juos apeliantas apibūdina labai abstrakčiai.

Be to, pagrįstų abejonių vekselio pasiraÅ¡ymu kelia ir jo sudarymo terminas, t. y. mažai tikėtina, kad už savo darbuotojÄ , kuris netgi nėra atsakovo J. S. draugas, atsakovas bÅ«tų sutikęs atlyginti 36 000 USD jo padarytÄ Å¾alÄ ir laukti 18 metų neatlygintinai, kol jam bus grÄ Å¾inti minėti pinigai, bei nei karto per 18 metų nepareikalauti jų grÄ Å¾inti.

40. Å eÅ¡ta, ieÅ¡kovo veiksmai, kuomet jis sužinojęs apie areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ ir gavęs antstolio patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , nedelsdamas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas vekselio nepasirašė.

41. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vieno iÅ¡ bÅ«tinų vekselio rekvizitų, t. y. paraÅ¡o nebuvimas, lemia vekselio negaliojimÄ , todėl pagrįstai vekselį pripažino negaliojančiu, o pripažinęs ginčijamÄ vekselį negaliojančiu, pagrįstai tenkino ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl indosamento, kurio pagrindu perleistos reikalavimo teisės pagal ginčo vekselį, ir vykdomojo įraÅ¡o, iÅ¡duoto vekselio pagrindu, pripažinimo negaliojančiais.

42. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikÅ¡mės ir tarpusavio sÄ sajumo. Tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino ieÅ¡kovo ir atsakovų paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktus bei gautus įrodymus, padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas iÅ¡vadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiÅ¡kia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

44. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (atsakovo) J. S. bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

48. IeÅ¡kovas V. J. patyrė 500 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.

49. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovo J. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui V. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius