2022-03-22 Nr. AB-6987-3-61-3-04208-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1590-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04208-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. H. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. H. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. H. J. J. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21S29980 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1353 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad dėl išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo jai nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje. (duomenys neskelbtini) grupuotė žudo (duomenys neskelbtini). Teroristai dukart buvo sulaikę, pagrobę pareiškėją ir jos šeimą, tačiau jiems pavyko pabėgti. Pareiškėja ir jos šeima 7 metus gyveno stovykloje (duomenys neskelbtini) mieste. Miesto gyventojams pradėjus reikšti nepasitenkinimą dėl stovyklos, pareiškėja ir jos šeima grįžo į gimtąjį miestą (duomenys neskelbtini), tačiau ten rado sugriautus savo namus. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovo surinkta kilmės šalies informacija patvirtina, jog pareiškėjai dėl jos tikėjimo (duomenys neskelbtini) nesaugu. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) sumažėjo, bet neišnyko, todėl negalima atmesti šios grupuotės keliamos mirtinos grėsmės (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai, ji priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Atsakovo argumentai, kad pareiškėja nėra vieniša ir tikėtina, jog jai padeda vyras, yra tik prielaidos, kurios nepaneigia jai kylančios grėsmės. Pareiškėjos nuomone, Komisija, jos skundą išnagrinėdama rašytinio proceso tvarka, pažeidė jos teisę būti išklausytai. Komisija nepasisakė dėl kai kurių esminių jos argumentų, pavyzdžiui, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Teigė, kad pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą nuvykti pas sutuoktinį į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausose nenurodė, jog jai kas nors grėstų individualiai. Pareiškėja iš esmės neįvardijo priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai būtų pavojinga toliau gyventi (duomenys neskelbtini), pasakojo ir prašymą siejo su 2014 metų įvykiais. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje), (duomenys neskelbtini) grupuotė nevaldo tos teritorijos; beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje jau nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjos pasakojimas ir atsakovo surinkta kilmės šalies informacija nepagrindžia prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjai būtinybės. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Sprendime ir Komisijos sprendime padarytas išvadas. Atsakovo nuomone, pareiškėjos skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovas teigė, kad buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nes buvo pagrindas manyti, jog ji gali bandyti pasislėpti, išvykti į (duomenys neskelbtini) (pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų). Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, šio draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos R. H. J. J. skundą, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S29980 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažinant nuo 5 metų iki 3 metų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m rugsėjo 27 d. apklausoje nurodė, jog bėga iš kilmės šalies, nes nori gyventi ramiai, saugiai. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), jai gyventi (duomenys neskelbtini) nesaugu, nes ten vyrauja (duomenys neskelbtini), žmonės neturi darbo ir pragyvenimo lėšų. Pareiškėjos vyras maždaug prieš 5 metus išvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šiol (be leidimo gyventi), ji turi tikslą nuvykti pas sutuoktinį į (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas ginčijamu 2021 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 21S29980 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 6K-1353 atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 222 p.) pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėja skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas. Taigi, pareiškėjos pretenzijos šiuo aspektu atmestinos.

9. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys įrodo, jog jo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę ir į jos kilmės valstybės informaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį. Konstatuota, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės pareiškėjai grįžti į kilmės šalį, teismui tokių įrodymų nepateikta. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti ir esant pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Teismas, išanalizavęs Departamento nurodytus argumentus, dėl kurių pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši Sprendimo dalis yra keistina, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo dienos.

11. Teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai ištyrė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais, taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Taigi, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį keisti arba panaikinti. Atitinkamai, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 12. Pareiškėja R. H. J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos nurodytas aplinkybes, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo jai kilmės šalyje kyla visokeriopa grėsmė. Pareiškėja akcentuoja Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 metų ataskaitoje pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), „Pew Research Center“ atlikto pasaulinių religijos apribojimų tyrimo rezultatus, ir tvirtina, kad kilmės informacija įrodo pareiškėjai kilmės šalyje kylančią grėsmę. Pareiškėja pakartoja, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, tai patvirtina paties atsakovo surinkti duomenys apie išpuolius 2019–2020 metais, grupuotės veiklos suaktyvėjimą. Pagal EPPB reikalavimus, moterys ir (duomenys neskelbtini) priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, todėl individuali grėsmė pareiškėjai preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad atsakovo surinkta informacija neatitinka jai keliamų naujumo ir aktualumo reikalavimų, EPPB ataskaitoje esantys duomenys yra vienerių metų senumo. Atsakovas neatsižvelgė į ginčui aktualiame regione vykstantį karinį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, akivaizdu, kad jos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nors skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai turėjo būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Be to, sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti pareiškėjai neproporcingai užkirstas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

15. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pakartotinai pabrėžia, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Kilmės valstybės informacija renkama pagal prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus, šiuo atveju pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį grėsmę siejo su priklausymu (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, todėl iš Sprendimo turinio matyti, kad surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo motyvus. Atsakovas pagrįstai rėmėsi EPPB surinkta ir paskelbta informacija, nes kilmės valstybės informacijos rinkimas yra vienas iš šios įstaigos tikslų. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S29980 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1353, kurio pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvą terminą iki 3 metų.

18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jos neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti, taip pat papildomai apsaugai gauti esant nepagrįstomis dėl netinkamo jos paaiškinimų ir informacijos apie saugumo padėtį jos kilmės šalyje, kuri (informacija) ir nėra pakankamai surinkta, vertinimo.

19. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

21. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

22. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – religinei ir etninei (duomenys neskelbtini) mažumai, (duomenys neskelbtini) daugiausiai gyvenančiai šios šalies šiaurinėje dalyje, – iš esmės grindžiama jos paaiškinimais apie 2014 metų įvykius, kai ji ir jos šeimos nariai patyrė (duomenys neskelbtini) grupuotės narių, nuo kurių ji galiausiai paspruko, prievartą, bei apie bendrą (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai jos išvykimo iš kilmės valstybės laikotarpiu.

24. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, rėmėsi ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini) analize ir rekomendacinėmis gairėmis ((duomenys neskelbtini)), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojimą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.

25. Šiuo atveju, nors, sprendžiant tiek iš atsakovo, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų ir jos apeliaciniame skunde nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami grubūs žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįsta, nes, kaip jau minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti.

26. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėja nenurodo jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo, tokios apsaugos poreikį sieja su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

27. Jau minėtose EPPB 2021 metų gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šios gairės parengtos iki 2021 metų gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodyta, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės teigiama apeliaciniame skunde.

28. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

29. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims buvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. H. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė