91c26a4b-8069-41cd-9f58-b0ba4fc36cc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1624-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04515-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Nurodo, kad kameros plotas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 papunkčio reikalavimo, nustatančio, kad vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Detalizuoja, kad kameroje su juo buvo dar 8 asmenys, gyvenamosios patalpos plotas buvo apytiksliai 20 kv. m, iš kurių stalas užėmė 1,3 kv. m, dviejų aukštų gultai – 8,5 kv. m, sanitarinis mazgas - 1,8 kv. m grindų ploto, todėl trūko laisvo grindų ploto. Esant ploto trūkumui, buvo priverstas kameroje nuolat gulėti arba sėdėti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kameroje buvo Å¡alta, drėgna, vietomis veisėsi pelėsis, inventorius sulūžęs, surÅ«dijęs ir netinkamas saugiam naudojimui. Kameroje nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, kas kenkė jo regėjimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tarp kalinamųjų kildavo konfliktinės situacijos. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Asmuo, esant žemai patalpų temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirengti iki apatinių drabužių ir drabužius dėti į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas aukščiau nurodytas kalinimo sÄ lygas vertina kaip kankinimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia nacionalinių ir tarptautine teismų praktika. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d.

įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos) atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 10-16). Remdamasis atsiliepime nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 5 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , atsakovės atstovas teigia, kad nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nustatytus ploto reikalavimus. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Kamerose, kuriose buvo 2-4 lovos, buvo įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje taip pat buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys buvo apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys - apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai - atitinkantys stalo dydį. Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymi, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016). Pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.

Tam buvo iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele.

Bendras sanitarinio mazgo plotas užėmė apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje pareigÅ«nai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovės atstovo teigimu, dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įstaigos esančiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.7 papunkčiu. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Oro temperatÅ«ra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Dėl kratos atlikimo ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų paaiÅ¡kina, kad asmens apžiÅ«ros vykdomos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintÄ kratų ir apžiÅ«rų atlikimo laisvės atėmimo vietose tvarkÄ .

Nurodo, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ buvo pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to buvo nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai buvo apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos buvo praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos.

Avalynė buvo apžiūrima iš išorės ir vidaus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 1-286 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 12 punktu, valymo darbus Priėmimo - paskirstymo punkte atliko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas Ūkio skyriaus valytojai.

Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriumi, galėjo vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus (kasdien įtraukinėjant nuteistuosius į nemokamus darbus). Pažymi, kad valymo darbai buvo atliekami reguliariai, kiekvienÄ dienÄ tam, kad bÅ«tų užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė Å¡vara. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011).

Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

ReiÅ¡kia nuomonę, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 20 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas: neužtikrinta minimalus gyvenamasis plotas ir saugi gyvenimui aplinka.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Dėl ploto PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 papunktyje įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 5 d. Nors pareiškėjas skunde nurodo didesnį laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl Lukiškių TI-K nurodytas laikotarpis laikytinas ginčui aktualiu laikotarpiu. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m (vienas asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 252, kurios plotas 42,33 kv. m (8-11 asmenų kameroje).

Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jam turėjo tekti 5 kv. m. ploto, yra nepagrįsti, kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, normÄ reglamentavo jau minėtas Ä®sakymas Nr. V-124. Taip pat akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m.), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K nepažeidė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Dėl kamerų bÅ«klės Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2517-502/2018).

Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, tenka atsakovui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokioje byloje yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko teigia, kad kameroje buvo Å¡alta, drėgna, vietomis veisėsi pelėsis, kamerų inventorius surÅ«dijęs, sulūžęs, nepakankamas apÅ¡vietimas.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 18-19) nurodyta, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, bendra dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas – 0,824 kv. m., kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus.

Pažymima, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra, kuri atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Kameras valo jose laikomi asmenys. Visos Lukiškių TI-K kameros buvo aprūpintos valymo priemonėmis ir inventoriumi. Byloje duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčo (nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 5 d.) ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų atlikęs visuomenės sveikatos kontrolę ir nustatęs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, nėra.

PareiÅ¡kėjas jokių duomenų skunde nurodytiems pažeidimams pagrįsti taip pat nepateikė. Pažymėtina, jog bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie buvo Å¡alinami ir LukiÅ¡kių TI-K stengėsi sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas visiems asmenims. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir visi asmenys. Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus dėl nurodytų netinkamų laikymo sÄ lygų tuo metu, kai jis buvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės bei apÅ¡vietimo užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose.

Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl netinkamo inventoriaus HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 18-19), be kita ko, nurodyta, kad Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Lukiškių TI-K kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį.

Kamerose surÅ«dijusių gultų, sulūžusio inventoriaus, supuvusių čiužinių nėra. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. PareiÅ¡kėjas skunde nesukonkretino, koks inventorius buvo netinkamas naudoti, surÅ«dijęs, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamo inventoriaus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių dėl surÅ«dijusio ir netinkamo saugiam naudojimui inventoriaus nepakanka konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl Å¡ioje dalyje skundas laikomas nepagrįstu. Dėl kratos ir asmens apžiÅ«ros atliko sÄ lygų PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad krata ir asmens apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra abstraktaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai tokios sÄ lygos egzistavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai reiÅ¡kė pretenzijas dėl kratos ir asmens apžiÅ«ros atlikimo sÄ lygų.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (ginčui aktuali Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V-325 redakcija; toliau - Instrukcija), 148–157 punktai reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (Instrukcijos 153.1 papunktis). Visuminė asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.

Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Priėmimo-paskirstymo punkte valymo darbai buvo pagal LukiÅ¡kių TI-K administracijos nustatytÄ tvarkÄ atliekami reguliariai (kiekvienÄ dienÄ ) tam, kad bÅ«tų užtikrinamos tinkamos laikymo sÄ lygos bei palaikoma kratų patalpų sanitarinė Å¡vara (b. l. 18-19, 26).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nekonkretizuojant savo argumentų ir nesant duomenų dėl antisanitarinių sÄ lygų darant asmens apžiÅ«rÄ , nėra pagrindo teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K padarė pažeidimÄ . Apibendrinus, tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo atstovo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) neteisėtus veiksmus ir aplinkybes, jog dėl kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, t. y., nenustačius bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.

Teisėja Ina Kirkutienė