2013-04-08 Nr. AB-1036 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-589/2013

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1.4; 11.6.1.5; 11.9; 14.7; 70.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams M. J. S., G. V. L.,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Stainaitytei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro atstovams Nijolei Orentaitei, Ričardui Šeštokui,

trečiojo suinteresuoto asmens Švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Nadeždai Kučaidze,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. J. S., L. A. D., V. M., G. V. L., J. L., Z. L., B. L., A. T., L. K. ir I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. J. S., L. A. D., V. M., G. V. L., J. M., V. S., J. L., B. I. M., E. M., Z. L., B. L., A. T., L. K. ir I. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, Kauno vaikų socializacijos centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl administracinių aktų, panaudos sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. J. S., L. A. D., V. M., G. V. L., J. M., V. S., J. L., B. I. M., E. M., Z. L., B. L., A. T., L. K. ir I. L. skundu (1 t., b. l. 4-7), kurį patikslino (2 t., b. l. 167-174; 3 t., b. l. 25-32; b. l. 100-101), kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kauno statybininkų mokyklai perduotas neatlygintinai 61 metams naudotis 2,4632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus pagal UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengtus planus, kuriuose numatyti 242 kv.m, 596 kv.m, 535 kv.m (planas Nr. 1), 10130 kv.m, 20202 kv.m (planas Nr. 2), 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m (planas Nr. 3) ir 518 kv.m (planas Nr. 4) laisvos (neužstatytos) žemės plotai bei juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjos V. S., B. I. M., E. M. ir J. M. skundo atsisakė ir prašė bylą nutraukti (3 t., b. l. 33).

Pareiškėjai neatsisakę skundo paaiškino, kad A. M. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė penkiuose žemės sklypuose 5,6521 ha žemės (duomenys neskelbtini). Visi reikiami dokumentai dėl žemės grąžinimo yra pateikti, tačiau atsakovai vilkina atkūrimo procesą ir neatkuria nuosavybės teisių į visą buvusio savininko žemę. Nurodė, kad dalis A. M. valdytos žemės yra naudojama Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (buvusios Kauno statybininkų mokyklos). Dar 2007 m. pradžioje jiems buvo pranešta, kad prie statinių (duomenys neskelbtini) rengiamas žemės sklypo detalusis planas.

Susipažinus su detaliuoju planu, jie ikiteismine tvarka kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydami nederinti šio detaliojo plano ir, įvertinus pretendentų teisėtus interesus, atlikti pakeitimus. Tačiau jiems buvo atsakyta, jog jau yra pateiktas pasiūlymas Kauno miesto savivaldybei tvirtinti šį detalųjį planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-2171, kurį jie ginčija, buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį prie pastatų (duomenys neskelbtini) suformuoti du žemės sklypai: apie 24632 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir apie 1374 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos). 2007 m. lapkričio 5 d.

Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-11676, kurio pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kauno statybininkų mokyklai perduotas neatlygintinai 61 metams naudotis 2,4632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai teigė, kad nurodyti įsakymai ir pati panaudos sutartis yra neteisėti, todėl naikintini. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata suteikė teisę jiems, kaip pretendentams, atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), esančią visą laisvą (neužstatytą) žemę, tuo labiau, kad žemės sklypo naudotojas nebuvo atlikęs žemės sklypo suformavimui reikalingų procedūrų.

Ginčijamu sprendimu patvirtinus detalųjį planą ir suprojektavus 2 žemės sklypus bei vėliau ginčijamo įsakymo pagrindu sudarius panaudos sutartį, kuria Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui neatlygintinai 61 metams perduotas naudotis 2,4632 ha žemės sklypas, jiems buvo užkirstas kelias realizuoti Atkūrimo įstatymu suteiktas teises ir susigrąžinti turtą natūra. Pareiškėjai tvirtino, kad ne visi kiemo statiniai Kauno statybininkų mokyklai yra reikalingi ir naudojami, patvirtintas detalusis planas neatitinka detaliojo planavimo dokumentais nustatyto ginčo detaliojo plano rengimo tikslo – suplanuoti sklypus prie turimų statinių bei nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reglamentą.

Nurodė, kad sklypas suformuotas neproporcingai didelis, jis ne visas naudojamas pagal paskirtį ir nėra skirtas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, todėl tokioje apimtyje negali būti pripažįstamas valstybės išperkama žeme, be to, sklypo dydis nustatytas ne tik prie esamų pastatų, bet neteisėtai suformuotas ir naujai statybai dėl laimėto Europos Sąjungos projekto bei skirtų lėšų įsisavinimo. Pareiškėjų manymu, mokykloje besimokančių skaičius turi mažėjimo tendenciją, o sklypo dydžio nustatymas, grindžiant didesniais mokykloje besimokančių neįgaliųjų vaikų poreikiais, vertintinas kaip priedanga, taip ignoruojant jų teisėtus interesus.

Sklype esantis sporto stadionas nenaudojamas ir neprižiūrimas, o papildomai suprojektuota 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelė taip pat per didelė. Pareiškėjai taip pat tvirtino, kad dėl tų pačių priežasčių kaip laisvas vertintinas ir į buvusio savininko ribas patenkantis sklypas (duomenys neskelbtini), kuris detaliuoju planu yra priskirtas Kauno vaikų socializacijos centrui. Kadangi atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog dalis pareiškėjams grąžintinos žemės yra užstatyta ar priskirta įvairiais teisiniais pagrindais kitiems asmenims, nėra reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl nesant aiškiai išreikšto konkretaus visuomenės poreikio, dalis žemės jiems turi būti grąžinta natūra pagal UAB „Geoma LT“ parengtus laisvos neužstatytos žemės sklypų planus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo suformavimo prie statinių (duomenys neskelbtini), buvo parengti kiek įmanoma atsižvelgiant į pareiškėjų interesus, neįtraukiant į planuojamą teritoriją dalies Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro naudojamos teritorijos, kuri pastatų statybai buvo skirta dar Kauno miesto vykdomojo komiteto 1962 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Nr. 635 bei 1968 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.

58. Ginčijamu detaliuoju planu buvo įvykdyti visi planavimo sąlygose nurodyti reikalavimai, o detaliajame plane numatyta naujų statinių statyba, priešingai nei nurodo pareiškėjo atstovė, taip pat atitiko planavimo sąlygose nurodytus tikslus. Pareiškėjų argumentai dėl sporto stadiono vertinimo laisva žeme nepagrįsti, nes pagal galiojančią Higienos normą sporto zona prie profesinių mokymų įstaigų yra privaloma. Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog nuosavybės teisės į žemę neatkuriamos natūra, jei žemė priskirta valstybės išperkamai žemei.

Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pastatų ir įrengimų dydis suprojektuotas pagal inventorizuotą bei faktiškai naudojamą teritoriją. Ši žemė yra užstatyta, joje yra statinio sąvoką atitinkančių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra naudojamas, todėl ši žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei ir už ją turėtų būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, negrąžinant jos natūra. Be to, sprendžiant tokį ginčą, ar žemės sklypas gali būti miesto žemėje grąžinamas natūra, turi būti nustatyta, ar į pareiškėjų pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis.

Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypo būdas, pobūdis, teritorijos statusas aiškiai ir neabejotinai pagrindžia konkretų visuomeninį poreikį. Analogiška situacija yra ir dėl Kauno vaikų socializacijos centrui suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat yra aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis. Pabrėžė, kad šiai mokyklai sklypas suformuotas detaliuoju planu, kurio pareiškėjai neginčija. Teigė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo parengti pareiškėjams grąžintinos žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybai yra išankstinis, be to UAB „Geoma LT“ parengti planai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, nes nesuderinti su Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi, parengti nekompetentingos institucijos.

Priėmus tokį įpareigojimą be teisėto pagrindo būtų apribota atsakovo kompetencija. Analizuodamas pareiškėjų pateiktus planus, atsakovas pabrėžė, kad visiškai nepagrįstai kaip laisva teritorija pažymėta suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų dalys, taip pat dalis valstybinės reikšmės miško, kurio plotas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ir kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, laisva žeme nelaikytina teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri patenka į gatvės raudonąsias linijas, ir teritorijos prie daugiabučių namų.

Nors šių teritorijų, kurioje yra grąžintinas žemės sklypas, detalusis planas dar nepatvirtintas, tačiau toks planas yra rengiamas ir tik jį patvirtinus bus galima pagrįstai spręsti, ar ji reikalinga daugiabučių namų eksploatacijai, ar gali būti grąžinama kaip laisva. Atsakovo atstovė pripažino, kad tik plane Nr. 2 (plotas (5) – 20202 kv.m) yra apie 3446 kv.m laisvos (neužstatytos) žemės, kurią atsirado galimybė grąžinti pretendentams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu taip pat nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus A. M. valdė iki nacionalizacijos 5,7040 ha žemės. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio dalis patenka į įstatymų nustatyta tvarka – detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kuris panaudos sutartimi perduotas Kauno statybininkų mokyklai. Pareiškėjų ginčijamas įsakymas, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir įsakymas, kurio pagrindu sudaryta panaudos sutartis su Kauno statybininkų mokykla, teisėti. Visame sklype (duomenys neskelbtini), yra teisėtai pastatyti bei teisiškai įregistruoti statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, taigi žemė užstatyta ir yra valstybės išperkama. Nurodė, kad pareiškėjai neginčija detalaus plano, kuriuo žemė suprojektuota Kauno vaikų socializacijos centrui. Akivaizdu, jog šiai įstaigai paskirtas žemės sklypas yra būtinas visuomenės poreikiams. Be to, į laisvos žemės teritoriją nepagrįstai įtraukti valstybinės reikšmės miškų plotai ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, kuriais patvirtinti valstybinės reikšmės plotai. Tai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą negali būti atkuriamos. Teigė, jog UAB „Geoma LT‘ parengtame plane pažymėtas kaip laisvas 518 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prieštarauja Kauno apskrities viršininko administracijos specialistės I. K. dar 2008 m. lapkričio 12 d. kartogrofuotai medžiagai bei sudarytam iki 1940 m. buvusio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktui bei patenka į kito buvusio savininko S. J. turėtos žemės ribas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų viešosios įstaigos Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro ir Kauno vaikų socializacijos centro atstovų argumentai iš esmės analogiški. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjų skundą atmesti, nurodydami, kad abiejų įstaigų pagrindinė veikla – švietimas, o savininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Pažymėjo, kad žemės sklypai prie jų eksploatuojamų pastatų suformuoti detaliaisiais planais įstatymų nustatyta tvarka, šiems žemės sklypams buvo ir yra konkretus visuomenės poreikis, nustatytas žemės sklypo dydis susietas su veikiančių mokymo įstaigų vardu teisiškai užregistruotais eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, plotais, reikalingais mokymo, gamybos, sporto, ūkinės veiklos ir gyvenamajai zonoms, taip pat tinkamai įvertinus mokykloje besimokančių vaikų interesus, mokyklos specifiką, atsižvelgus į Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, sklypų raudonąsias linijas bei faktinį žemės naudojimą, taip pat ir į būsimą mokyklos infrastruktūros plėtrą. Tiek sklypai, tiek ir juose esantys pastatai neapleisti, prižiūrimi, naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:25 Bendroji lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis, veikiančių mokyklų sklypų dydžius draudžiama mažinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į skundą taip pat prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų ginčijami įsakymai pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. M. valdytą žemę, kurios dalis patenka į ginčijamu detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Pasisakydama tik dėl šios pareiškėjų pageidaujamos natūra susigrąžinti žemės, nurodė, kad ji yra visuomeninės paskirties teritorija, skirta mokslo, mokymo ir švietimo įstaigoms, ir jai yra išreikštas aiškus bei konkretus visuomenės poreikis. Pažymėjo, kad sklypas naudojamas profesiniam specialiajam mokymui, neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos ir principų įgyvendinimui, yra užimtas šiai paskirčiai esantiems pastatams eksploatuoti, todėl žemė priskirtina valstybės išperkamai ir natūra pretendentams negrąžintina.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (3 t., b. l. 127-140) skundą patenkino iš dalies. Teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S., B. I. M., E. M. ir J. M. skundą nutraukė. Teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisių atkūrimui į A. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę organizuoti laisvo apie 3 446 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektavimą, kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje parengtą žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, turėdami tikslą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), penkiuose žemės sklypuose valdytos 5,6521 ha žemės dalis, kurios pareiškėjų pateiktuose UAB „Geoma LT“ parengtuose planuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 pažymėtos kaip laisva žemė. Teismas nustatė, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Atsakovo teigimu, visa žemė (išskyrus plane Nr. 2 plotas (5) – 20202 kv.m pažymėtą apie 3446 kv.m laisvą (neužstatytą) žemę), į kurią pretenduoja pareiškėjai, priskirtina valstybės išperkamai ir negrąžintina, tuo tarpu pareiškėjai šios aplinkybės nepripažįsta, teigdami žemę esant laisvai.

Teismas konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas Atkūrimo įstatymas bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija), 12 straipsniu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių ginčas kilęs tiek dėl pareiškėjų pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, tiek dėl jos užstatymo, todėl yra būtina išaiškinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio, kuris įvardija kokia žemė priskirtina valstybės išperkamai, taikymo šioje byloje klausimus konkretiems sklypams, kuriuos pareiškėjai nurodo esant laisvais (neužstatytais).

Atkūrimo įstatymas skirtingais laikotarpiais nustatė skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas, tačiau nuostata, kad valstybės išperkamai yra priskiriama tik įstatyme nurodytų kategorijų žemė, nesikeitė. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluotos iš Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų kylančios sąlygos, kuomet išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinama, o išperkama valstybės, tai:

1) turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra. Atsižvelgiant į šias sąlygas turėtų būti aiškinamos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, kuomet miestuose esanti žemė, kuri reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, yra išperkama valstybės. Tokia šios teisės normos aiškinimo praktika yra suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje (LVAT 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004;

Administracinių teismų praktika Nr. 5; p. 151-177; LVAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1483-2005; LVAT 2006 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-1061/2006; LVAT 2007 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60-07). Remiantis Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta (pavyzdžiui, bylos Nr. A502-927/2008, A5-1061/2006), jog iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų galima spręsti apie įstatymų leidėjo pasirinktą ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo klausimus, ginčo atveju, kolegijos nuomone, nustatytinas visų ginčo teritorijų, kuriose pareiškėjai, remdamiesi UAB „Geoma LT“ parengtais planais, tvirtina esant laisvų (neužstatytų) sklypų, priskyrimas (nepriskyrimas) valstybės išperkamai žemei, įvertinant visuomeninio poreikio buvimą ne tik iš rengiamų bei parengtų detaliųjų planų, bet taip pat ir iš kitų reikšmingų duomenų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio, taip pat įvertinus ir kitas aplinkybes, eliminuojančias žemės grąžinimą natūra.

Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 1 pažymėtų laisvais 242 kv.m, 596 kv.m ir 535 kv.m ploto žemės sklypų, nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad visi šie trys sklypai patenka į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, kaip ir nėra ginčo, jog jie taip pat patenka į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritoriją, kurioje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. A-3951 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizavimo“ pagrindu yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros tikslu suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Tačiau pareiškėjai nurodė, kad ta aplinkybė, jog teritorija gyvenamajame kvartale prie daugiabučių namų yra planuojama, rengiant jai detalųjį planą, nėra kliūtis spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą žemę klausimus. Kolegija su tokia pareiškėjų pozicija nesutiko. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT praktikoje, aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, jog žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, jog detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra.

Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, buvo pabrėžta apie teleologinio teisės aiškinimo metodo taikymą, jo pagrindu darant išvadą, jog įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

O tai reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Tik jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-04;

Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177). Teismas taip pat rėmėsi administracinėje byloje Nr. A11-263-03 LVAT teisėjų kolegijos išdėstytais motyvais. Teismas nurodė, kad iš pirmiau nurodytos LVAT praktikos matyti, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą visuomeninis interesas į konkretų žemės sklypą turi būti išreiškiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, o jo nesant, tais atvejais, kai egzistuoja poreikis užtikrinti konkretų visuomeninį interesą, savivaldybės institucijos turi pareigą pradėti detaliojo planavimo procedūras tam, kad toks interesas būtų užtikrintas.

Dėl teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypai - 242 kv.m, 596 kv.m ir 535 kv.m ploto, ir kurie 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 1 yra pažymėti kaip laisvi, nesuplanavimą detaliuoju planu ginčo nėra. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono teritorijos detaliojo planavimo procedūros, kurių pagrindu ši teritorija detaliaisiais planais bus priskirta joje esantiems daugiabučiams namams, kitiems įstatyme numatytiems objektams, taip išreiškiant visuomenės poreikio buvimą, jau yra pradėtos ir nustatyta tvarka atliekamos.

Tai patvirtina minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A-3951, taip pat 2010 m. sausio 11 d. išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šiame dokumente, be kita ko, yra pažymėta, kad planuojant minėtą teritoriją bus nagrinėjama ir galimybė dėl laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, suformavimo plotuose, kurie liktų suformavus sklypus prie jau esamų statinių ir infrastruktūros objektų. Teismas priėjo išvadą, kad dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjo įvardytų žemės sklypų grąžinimas natūra pagal UAB „Geoma LT“ parengtą laisvos žemės planą Nr. 2 nėra galimas tol, kol detalusis planas bus patvirtintas ir jame atsiras atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, tuo pačiu sudarančias galimybę nustatyti laisvos žemės buvimo faktą.

Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 2 pažymėto laisvu 10130 kv.m ploto žemės sklypo; dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-2171 ir dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. A-2171 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, pagal kurį prie pastatų (duomenys neskelbtini) suformuoti du žemės sklypai: apie 24632 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini)ir apie 1374 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos). Šio įsakymo 2-uoju punktu pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui perduoti žemės sklypus neatlygintinai naudotis Kauno statybininkų mokyklai (dabar – viešoji įstaiga Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras).

Ši suplanuota teritorija Kauno miesto bendrajame plane taip pat pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija. Ginčijamu detaliuoju planu tokio ploto sklypas suprojektuotas pagal inventorizuotą (34445 kv.m) bei Kauno statybininkų mokyklos anksčiau naudotą teritoriją, atsižvelgus į esamą ir taip pat projektuojamą mokinių skaičių – 300 (šiuo metu centre besimokančių mokinių skaičius – 882, iš jų neįgaliųjų – 188, bendrabutyje gyvenančių – 150). Kauno statybininkų mokyklai šis sklypas buvo suteiktas dar Kauno miesto vykdomojo komiteto 1962 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Nr. 635 ir 1968 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.

58. Rengiant detalųjį planą, formuojant sklypo ribas, buvo įvertinta pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą prašymai ir sklypo vakarų ir šiaurės vakarų pusėje buvo sumažinta Kauno statybininkų mokyklos inventorizuotos bei faktiškai naudojamos teritorijos dalis, neįtrauktas mokyklos naudojamas kelias, taip sudarant galimybę suformuoti pretendentams naujus sklypus nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Pareiškėjai neginčija detaliojo planavimo procedūrų, tačiau nesutinka su detaliuoju planu priskirtos teritorijos dydžiu ir šioje byloje įrodinėja, kad dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas detalaus plano pagrindu prie Kauno statybininkų mokyklos eksploatuojamų statinių, nebuvo ir nebėra reikalingas jiems eksploatuoti pagal šio žemės sklypo paskirtį, daliai šio sklypo, pažymėto UAB „Geoma LT“ plane Nr. 1 kaip laisvo, plotas 10130 kv.m, nėra jokio konkretaus visuomeninio poreikio, todėl jis grąžintinas pretendentams.

Kolegijos nuomone, tokie pareiškėjų argumentai, ištyrus šioje administracinėje byloje esančius įrodymus, laikytini nepagrįstais. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas teigimu, nagrinėjamu atveju ginčo teritorija buvo ir yra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, kuriame minėtam žemės sklypui buvo aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis, siejant nustatytą žemės sklypo dydį su veikiančios profesinio mokymo įstaigos vardu teisiškai užregistruotais eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, projektuojamu mokinių skaičiumi, tinkamai įvertinus mokykloje besimokančių fiziškai neįgaliųjų vaikų interesus, kurių specialiųjų poreikių ugdymui reikia didesnių nei tradicinei mokyklai reikalingų patalpų bei sklypo plotų, taip pat plotus, reikalingus mokymo, gamybos, sporto, ūkinės veiklos ir gyvenamajai zonoms, atsižvelgus į bendrojo plano, patvirtinto 2003 m. gegužės 29 d., sprendinius, sklypo raudonąsias linijas ir į būsimą mokyklos infrastruktūros plėtrą už iš Europos sąjungos struktūrinių fondų gautas lėšas.

Šiuo metu situacija iš esmės nepasikeitusi, netgi priešingai – besimokančių mokinių skaičius žymiai padidėjęs, visas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju visas žemės sklypas yra būtinas visuomenės poreikiams, ar šie visuomenės poreikiai yra konkretūs, aiškiai išreikšti ir ar jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra, pažymėtina ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 15 punktas numato, jog veikiančių mokyklų sklypų dydžius draudžiama mažinti. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno statybininkų mokykla veikė ir šiuo metu tebeveikia su žymiai didesniu besimokančiųjų skaičiumi, sklypo dydžiui išlikęs tas poreikis, koks jis buvo planuojant žemės sklypą detaliuoju planu. Byloje pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sklypas neproporcingai didelis, kad jame esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.

Taigi realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, nelaikant ginčo teritorijos valstybės išperkama žeme, nepaneigtas. Pareiškėjų pateiktas antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėtos fotonuotraukos tokių aplinkybių nepatvirtina. Iš LVAT praktikos bylose dėl žemės grąžinimo natūra galima spręsti, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti teismų praktikoje suformuotus kriterijus atitinkančio visuomenės poreikio žemei buvimą, kurio atsakovui neįrodžius, žemė yra pripažįstama laisva ir grąžintina natūra teisėtam pretendentui į ją (LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/08; 2006 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60-07 ir t. t.).

Byloje tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti. Teismas nurodė, kad interpretuojant Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje vartojamą konstrukciją „laisva (neužstatyta) žemė“ teigtina, jog tai turi būti tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliūtimi tokią žemę pripažinti laisva (neužstatyta). Be abejonės, ne kiekvienas objektas esantis prašomame suformuoti žemės sklype paneigia teisę į jos atkūrimą. Tai sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (LVAT 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-678/2007).

Iš šios nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemėje eksploatuojami statiniai nėra apleisti, naudojami pagal paskirtį, kaip jau minėta, turintys aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio. Visa tai įrodo, kad jiems šiuo metu yra visuomeninis poreikis, atitinkantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl šio žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Taigi kompleksiškai įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjų nurodytas kaip laisvas visas ginčo žemės sklypas yra teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d.

įsakymas Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja įstatymams, detaliojo plano rengimo tikslams ir yra teisėtas, o reikalavimas dėl jo panaikinimo atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, atmestinas ir pareiškėjų išvestinis reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo 2007 m. lapkričio 5 d. Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kauno statybininkų mokyklai perduotas neatlygintinai 61 metams naudotis 2,632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo.

Teismas pažymėjo tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-171-422/09 kitų pareiškėjų prašymu jau buvo sprendžiamas ginčijamo įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalusis planas, teisėtumo klausimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ginčijamas įsakymas teisėtas. Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 2 pažymėto laisvu 20202 kv.m ploto žemės sklypo, nurodė, kad pareiškėjai šioje byloje taip pat įrodinėja, kad dalis (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kuris buvo suformuotas teritorijų planavimo dokumento pagrindu prie Kauno vaikų socializacijos centro eksploatuojamų, teisiškai registruotų bei turto patikėjimo teise valdomų statinių, nepagrįstai priskiriant suformuotam sklypui stadioną, patenkantį į buvusio savininko A.

M. valdyto sklypo ribas, yra laisvas. Daliai sklypo, pažymėto UAB „Geoma LT“ plane Nr. 1 kaip laisvo - plotas 20202 kv.m, nėra jokio visuomeninio poreikio, nes didesnioji dalis stadiono pagal savo paskirtį nenaudojama, neprižiūrima, todėl minėta žemės dalis grąžintina pretendentams. Kolegijos nuomone, šie pareiškėjų argumentai, ištyrus administracinėje byloje esančius įrodymus, taip pat laikytini nepagrįstais. Kauno vaikų socializacijos centro nuostatai patvirtina, kad tai valstybinė mokykla, kurios pagrindinė veiklos sritis – mokinių, turinčių elgesio problemų, švietimas, o steigėjas Lietuvos Respublikos švietimo ministerija.

Teritorija prie Kauno vaikų socializacijos centro eksploatuojamų statinių yra taip pat suplanuota detaliuoju planu. Priešingai, nei dėl sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai šio detalaus plano neginčija, tačiau nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno vaikų socializacijos centras, naudoja tik mažesnėje stadiono dalyje įrengtą krepšinio aikštelę, o jiems priskirtos kitos stadiono dalies nei pagal paskirtį, nei kitaip neeksploatuoja. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjai jokių objektyvių įrodymų nepateikė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo ir yra aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis, siejant nustatytą žemės sklypo dydį su veikiančios valstybinės mokymo įstaigos vardu teisiškai užregistruotais turto patikėjimo teise valdomais ir eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, tinkamai įvertinus mokykloje besimokančių mokinių, turinčių elgesio problemų, interesus, taip pat plotus, reikalingus mokymo, gamybos, sporto, ūkinės veiklos ir gyvenamajai zonoms, atsižvelgus į bendrojo plano, patvirtinto 2003 m. gegužės 29 d. sprendinius, sklypo raudonąsias linijas.

Šiuo metu situacija iš esmės nepasikeitusi, visas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Ginčo atveju taip pat taikytina jau paminėta Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 patvirtinta Lietuvos Higienos norma HN:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios veikiančių mokyklų sklypų dydžius draudžia mažinti. Teismas pažymėjo, kad į dalį UAB „Geoma LT“ plane Nr. 2 pažymėtos laisvos 20202 kv.m ploto žemės teritoriją papuola valstybinės reikšmės miškų plotai.

Konstitucijos 47 straipsnis ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (ginčo atveju valstybinis miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, negalima. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis numato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems.

Miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 p.). Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

Teismas konstatavo, kad minėtu planu Nr. 2 ta dalis žemės sklypo, kuri patenka į valstybinių miškų plotus, kaip laisva pažymėta nepagrįstai, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimui Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 1 d. nutarimui Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Šią aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinės reikšmės miškų schema. Patys pareiškėjai taip pat neneigia, kad minėta teritorija patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tik nurodo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka miško reikalavimų, nes sklypas, kuriame auga krūmai, negali būti laikomi miško teritorija ir todėl tvirtina, jog ginčo žemės sklypo įtraukimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į valstybinės reikšmės miškų plotų schemas yra abejotinas. Šiuo aspektu kolegija pažymėjo, kad tokio pobūdžio aplinkybių konstatavimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo kvestionavimas nepriskirtas apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Taigi teismas padarė išvadą, kad ta dalis žemės, kuri pažymėtame plane Nr. 2 ir kuri priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, yra išimtinė valstybės nuosavybė ir nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą negali būti atkuriamos. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (A12V124)-R-3950 „Dėl įrodymų pateikimo administracinėje byloje Nr. I-143-406/12“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr.70 -3-161 „Dėl teismo įpareigojimo administracinėje byloje“, taip pat pridėtas žemės sklypo, kuris patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, jog UAB „Geoma LT“ pateiktame plane Nr. 2 (plotas (5) – 20202 kv.m) yra apie 3446 kv.m žemės, kuri nepatenka nei į valstybinių miškų plotus, nei į Kauno vaikų socializacijos centrui detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir kuri yra preliminariai laisva (neužstatyta), taigi, kaip nurodo ir atsakovo atstovė, šią žemę atsirado galimybė grąžinti pretendentams.

Kolegija konstatavo, kad esant tokiems preliminariems duomenims apie laisvą (neužstatytą) žemę (apie 3446 kv.m), kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, ši pareiškėjų skundo dalis tenkintina, o atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1061 straipsnyje nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją, įvertinus 1997 m. kovo 13 d.

Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 18 patvirtintus nuostatus dėl šlaitų, priklausančių Kauno miesto gamtiniam karkasui, apsaugos, naudojimo ir tvarkymo, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turėtų suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pateikti šį žemės sklypą tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 3 pažymėtų laisvais 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m ploto žemės sklypų, nurodė, kad pareiškėjai patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 3, 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m ploto žemės sklypai nepriskirtini valstybės išperkamai žemei, yra laisvi (neužstatyti) ir į juos gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Atkūrimo įstatymas (5 str. 2 d. 1 p.) reglamentuoja laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimą natūra turėtoje vietoje.

Iš minėto plano matyti, kad laisvais pažymėti 385 kv.m, 370 kv.m ploto sklypai (ribos raudona spalva) nepatenka į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribas (pažymėta žalia spalva). Pareiškėjai nenurodė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu šie sklypai galėtų būti formuojami ne savininko turėtoje vietoje, bet valstybinėje žemėje, kuri iki nacionalizacijos nepriklausė buvusiam savininkui A. M., taip išsprendžiant jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, todėl teismas šią reikalavimo dalį atmetė.

Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad šiame plane pažymėtas 150 kv.m sklypas yra taip pat laisvas. Iš byloje esančių planų matyti, kad visas šis sklypas yra užimtas bendroms gyventojų reikmėms skirto miesto infrastruktūros objekto (susisiekimo komunikacijos) - (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors plane pažymėto kaip laisvo sklypo riba yra iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto, tačiau gatvė – tai ne tik važiuojamosios kelio dalies juosta. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelio apsaugos zonose ribojama ūkinė veikla. Teismas konstatavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą šiam sklypui yra visuomenės poreikis ir jis priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 4 pažymėtų laisvu 518 kv.m ploto žemės sklypo, nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog minėtame UAB „Geoma LT‘ parengtame plane pažymėtas kaip laisvas 518 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prieštarauja Kauno apskrities viršininko administracijos specialistės I. K. dar 2008 m. lapkričio 12 d. kartogrofuotai medžiagai bei sudarytam iki 1940 m. buvusio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktui. Šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nepašalinti.

Teismas pabrėžė, kad viena iš pareiškėjų M. J. S. asmeniškai patvirtino, jog apžiūrėto vietoje iki 1940 m. buvusio žemės sklypo ribos, plotas ir vieta sutampa su sklypo ribomis, plotu ir vieta pažymėta kartografinėje medžiagoje, 2009 m. birželio 15 d. pasirašydama, jog su tokiomis žemės sklypo ribomis sutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog į 520 kv.m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris atitinka kartogrofuotą medžiagą ir patenka į buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas, pareiškėjams yra atkurtos nuosavybės teisės. Tuo tarpu UAB Geoma LT“ plane Nr. 4 nurodyto laisvo ploto ribos (pažymėta raudonai) akivaizdžiai neatitinka kartogrofuotos medžiagos ir patenka į kito buvusio savininko S. J. turėtos žemės ribas.

Apibendrindama tai, kas pasakyta, bei įvertinusi visus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatavo, jog teisinių pagrindų, leidžiančių sutikti su pareiškėjų argumentais ir pripažinti, jog ginčo žemės sklypai nepagrįstai priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nėra. Atsakovas įrodė, kad visiems pareiškėjų nurodytiems tariamai laisviems žemės sklypams (išskyrus minėtą apie 3446 kv.m žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini)) yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kuris objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šių žemės sklypų.

Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus pagal UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengtus planus, kuriuose numatyti 242 kv.m, 596 kv.m, 535 kv.m (planas Nr. 1), 10130 kv.m, 20202 kv.m (planas Nr. 2), 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m (planas Nr.

3) ir 518 kv.m (planas Nr. 4), neužstatyti žemės plotai bei juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui netenkintinas. Pareiškėjos V. S., B. I. M., E. M. ir J. M. skundo atsisakė ir prašė bylą nutraukti, todėl teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjai M. J. S., L. A. D., V. M., G. V. L., J. L., Z. L., B. L., A. T., L. K. ir I. L. apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 151-160) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kurioje teismas skundą atmetė ir šioje dalyje skundą patenkinti: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Kauno statybininkų mokyklai perduotas neatlygintinai 61 metams naudotis 2,4632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus pagal UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengtus planus, kuriuose numatyti 242 kv.m, 596 kv.m, 535 kv.m (planas Nr. l) , 10130 kv.m, 20202 kv.m (planas Nr. 2), 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m (planas Nr.3), 518 kv.m (planas Nr. 4) neužstatyti žemės plotai ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagal bylos faktinius duomenis turėjo pilną teisinį pagrindą pripažinti, kad UAB Geoma LT“ žemės sklypų planuose pažymėti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai yra iš tiesų turintys laisvos, grąžintinos žemės statusą ir į juos turi būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Tačiau teismas byloje surinktus įrodymus vertino formaliai, išimtinai tik atsakovų naudai, tuo pažeisdamas tiek pareiškėjų teises teises, tiek įrodymų vertinimo taisykles.

2. Šioje byloje buvo pateikti keturi UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengti laisvos neužstatytos žemės sklypų planai, kuriuose pažymėti laisvi neužstatyti plotai A. M. valdytoje žemėje.

3. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino žemės atkūrimo procedūras. Todėl atsakovo neveikimas, t. y. detaliojo plano nerengimas, negali būti pateisinama priežastimi neatkurti nuosavybės teisių į nacionalizuotos žemės dalį. Toks valstybės institucijų delsimas grąžinti teisėtai priklausančią žemę neužtikrina konstitucinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo principų. Teismas nepagrįstai nevertino argumentų, jog teritorijos gyvenamajame kvartale prie daugiabučių namų planavimas, rengiant detalųjį planą, nėra kliūtis spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą žemę klausimus. Pagal LVAT praktiką nepateisinamai ilgas detaliojo plano rengimas yra pagrindas atkurti nuosavybės teises pretendentams.

4. Vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis bei LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kol asmens nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, todėl negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai reikštų tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004 konstatavo, kad „ ...tik patikrinus neužstatytos sklypo dalies išnuomojimo pagrįstumą galima atsakyti į klausimą, ar galima atstatyti nuosavybės teises natūra“. LVAT administracinėje byloje Nr. A6-64-2002 konstatavo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, tik jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Iš bylos duomenų matyti, kad jau ilgą laiką Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui nebėra poreikio naudotis tokio dydžio žemės sklypu, šia dalimi ji nesinaudoja faktiškai, ką patvirtina antstolio M. P. 2006 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Faktą, kad panaudos sutartimi priskirtas Centrui plotas nėra reikalingas, patvirtina ir Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro atstovės N. O. teismo posėdžio metu duoti parodymai.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nustato pastato ir statinio gyvavimo trukmę. Šio reglamento priedo 60.1 punktas nustato, kad asfalto aikštelės gyvavimo trukmė yra 15 metų, 60.3 punktas nustato, kad šaligatvio plytelių gyvavimo trukmė taip pat yra 15 metų. Iš pateiktų „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų“ matyti, kad statybininkų mokyklos kiemo statiniai - aikštelės ir takai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti dar 1971 m., t. y. jų gyvavimo trukmė pasibaigė 1986 m. Be to, iš patvirtinto detaliojo plano matyti, kad aikšteles numatoma panaikinti ir užstatyti naujai projektuojamų statinių, todėl akivaizdu, kad ne visi kiemo statiniai Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui yra reikalingi ir naudojami.

6. Nors yra gerai žinoma apie tai, kad pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą yra įstatymo nustatyta tvarka pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises natūra iki nacionalizacijos buvusioje vietoje, tačiau rengiant detalųjį planą pretendentų teisėti interesai buvo ignoruojami prisidengiant neįgalių vaikų poreikiais. Remiantis namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenimis, Kauno statybininkų mokyklos naudojamame 34445 kv.m žemės sklype yra neužstatyta 31023 kv.m žemės ploto. Todėl akivaizdu, kad detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų plotas yra žymiai didesnis, negu užima patys pastatai. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau kai nėra realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio (arba tokiam poreikiui akivaizdžiai išnykus ir jam neegzistuojant, kaip yra dėl dalies sklypo ginčo atveju) detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas ne kaip valstybės išperkama, bet kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisminei praktikai analogiškame teisiniame ginče (administracinė byla Nr. A492-1593-2012, administracinė byla Nr. A858-3399/2011).

7. Kauno vaikų socializacijos centras naudoja tik mažesnėje stadiono dalyje įrengta krepšinio aikštele, o jiems priskirtos kitos stadiono dalies nei pagal paskirtį, nei kitaip neeksploatuoja. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar mokyklai priskirtas žemės sklypas nėra per didelis, nors atsižvelgiant į tai, kad mokinių skaičius kiekvienais metais šioje mokykloje turi mažėjimo tendenciją, Kauno vaikų socializacijos centrui priskirtas žemės plotas yra nepagrįstai per didelis. Ginčo žemės sklypas taip pat neatitinka miško reikalavimų, nes sklypas, kuriame auga krūmai, negali būti laikomi miško teritorija ir todėl ginčo žemės sklypo įtraukimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į valstybinės reikšmės miškų plotų schemas yra neteisėtas. Todėl teismo išvada, kad „ta dalis žemės, kuri pažymėtame plane Nr. 2 ir kuri priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, yra išimtinė valstybės nuosavybė ir nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą negali būti atkuriamos“, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

8. 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 3, 385 kv. m., 370 kv.m, 150 kv.m ir plane Nr. 4, 518 kv.m ploto žemės sklypai nepriskirtini valstybės išperkamai žemei, yra laisvi (neužstatyti) ir į juos gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Tačiau teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, o tik formaliai nurodė, kad minėti žemės sklypai nepatenka į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribas. Nors laisvi (neužstatyti) žemės sklypai galbūt ir nepatenka į buvusio savininko A. M. iki 1940 m. turėtos žemės ribas, tačiau jokios teisės normos nedraudžia grąžinti žemę išeinant už žemės sklypo ribų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvi (neužstatyti) žemės sklypai yra valstybinė žemė prie buvusiam savininkui A. M. priklausiusios žemės, kuri yra užimta ir kuri yra valstybės išperkama, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais UAB „Geoma LT“ parengtuose planuose Nr. 3 ir Nr. 4 pažymėtų laisvais žemės sklypai galėtų būti formuojami ne savininko turėtoje vietoje, taip išsprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

9. Teismo argumentai, kad plane pažymėtas 150 kv.m sklypas yra užimtas bendroms gyventojų reikmėms skirto miesto infrastruktūros objekto (susisiekimo komunikacijos) - (duomenys neskelbtini) gatvės, yra nepagrįsti. Teismas nenurodė jokių teisės aktų, pagal kuriuos kelio apsaugos zona yra priskirtina valstybės išperkamai žemei (Kelių įstatymo 2 str. 4 p.). Kelio apsaugos zona - abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Tai reiškia, kad ne visa ūkinė veikla yra galima kelio apsaugos zonoje, o ne kad yra visiškai uždrausta ar ji yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Taigi, nesant įstatyminei normai, kuri draustų grąžinti žemę kelio apsaugos zonoje, teismas nepagristai nusprendė, kad kelio apsaugos zona yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Atsakovas neįrodė, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 171-177) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir analizuodamas apeliantų pateiktus UAB „Geoma LT“ parengtus planus, kuriuose pažymėta jų nuomone laisva (neužstatyta) žemė, teisingai taikė teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką. Pažymi, kad apeliaciniame skunde klaidingai remiamasi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Apeliantų nurodytos nuostatos dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos įvertinti išnuomojamo žemės sklypo dydį, o prireikus organizuoti detaliojo plano rengimą ar patikslinimą, šiuo metu nebegalioja.

Be to, detaliuoju planu ginčo žemės sklypas buvo formuojamas ne išsipirkimui ar išsinuomojimui (t. y. tais atvejais, kai taikomos minėto nutarimo nuostatos), o siekiant sudaryti panaudos sutartį, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, 2 punktas. Ginčo atveju turi būti taikomos Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428, reikalavimai. Šiose taisyklėse nustatyta, jog žemės sklypai, numatomi suteikti naudotis neatlygintinai, formuojami detaliojo planavimo dokumentais.

Būtent detaliojo planavimo procedūros metu gali būti nustatyta ir įvertinta, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas statinių eksploatavimui, atsižvelgiant į jų paskirtį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, valstybės išperkama žeme laikoma ne ta teritorija, kuri yra faktiškai užstatyta pastatais ir statiniais, o ta, kuri reikalinga tų statinių eksploatavimui. Nors apeliaciniame skunde remiamasi antstolio M. P. 2006 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apie tokių įrodymų leistinumą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011:

„tokie įrodymai ir argumentai negali būti pakankami sprendžiant nurodytą klausimą, nes faktinės padėties konstatavimu nėra apibrėžiamas realus žemės ploto poreikis.“ Analogiška pozicija išreikšta ir LVAT 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1486/2011. Todėl teismas šio įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo pagrįstai. Taip pat atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl dalies ginčo teritorijoje esančių kiemo statinių - aikštelių ir takų - gyvavimo trukmės. Apeliantai, remdamiesi Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. 565, nuostatomis, teigia, kad šių statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, todėl jie nėra reikalingi Centrui ir nenaudojami. Tačiau šių statinių pastatymo ir eksploatavimo metu šis teisės aktas negaliojo, statinių naudojimo terminas nebuvo nustatytas jokiuose dokumentuose. Be to, net ir taikant šį teisės aktą, pažymėtina, kad minėto reglamento 1 punkte nurodyta, kad statinių gyvavimo terminų nurodymo tikslas - prognozuoti statinių gyvavimo trukmę; o 2 punkte nurodyta, jog reglamentas netaikomas statinių vidutinei rinkos ar statinių vidutinei statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012 taip pat pasisakė, jog „formalus Reglamento nuostatų taikymas nesuderinamas su konstituciniu nuosavybės apsaugos imperatyvu (Konstitucijos 23 straipsnis). Valstybėje galiojanti privačios nuosavybės apsaugos sistema nebūtų veiksminga ir atitinkanti Konstituciją, jei nuosavybės teisės į daiktą ir paties daikto gyvavimas būtų imperatyviai ir formaliai apibrėžtas teisės akte nustatytu terminu. Privačios nuosavybės teisių į daiktą pasibaigimas įstatyme nenustatytu pagrindu laikytinas neteisėtu nusavinimu ir yra draudžiamas“.

Dėl nurodytų priežasčių visiškai pritaria teismo išvadoms, kad ginčo teritorija Kauno miesto bendrajame plane yra pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija, ji yra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, kuriame šiam sklypui aiškiai išreikštas konkretus visuomenės poreikis, siejant nustatytą žemės sklypo dydį su veikiančios profesinio mokymo įstaigos eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, mokinių skaičiumi ir pan. Todėl visas ginčo žemės sklypas yra teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog teisės normos nedraudžia grąžinti žemę už buvusio savininko turėtos žemės ribų, neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 178-190) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjams buvo žinoma apie kvalifikacinio pažymėjimo neturinčio teritorijų planavimo specialisto paruoštus planus, kurie neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, tačiau nebuvo pateikti kiti planai, kurie atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pareiškėjai, neturi specialių kvalifikacinių žinių vertinti, ar pateikti žemės sklypo planai, pagal kuriuos teismo prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tvirtinti laisvus (neužstatytus) žemės plotus, atitinka keliamus įstatymo reikalavimus ir paruošti nepažeidžiant teritorijų planavimo nuostatų. Atsakovas rėmėsi LVAT 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-298/2010.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno vaikų socializacijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 191) nurodo, kad Kauno vaikų socializacijos centro naudojamas žemės sklypas aptvertas tvora, jis tinkamai prižiūrimas ir naudojamas. Apie tinkamą žemės sklypo priežiūrą Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje liudijo ir vienas iš ieškovų atstovų, kuris gyvena netoli jų įstaigos. Stadionas, esantis priskirtame žemės sklype, apjuostas išasfaltuotu bėgimo taku ir naudojamas mokinių, besimokančių Centro bendrojo lavinimo mokykloje, ugdymo reikmėms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 193) nurodo, kad pareiškėjai nurodė daug tiesą neatitinkančių faktų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 1-7) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos apskričių viršininkų administracijos ir apskričių viršininkų pareigybės. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-914 buvo pakeistas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Šiuo metu galiojančiojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas galėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą, kad būtų išnagrinėtos priežastys, dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas per Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nustatytą terminą, tačiau iš skunde pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas to nepadarė. Pažymi ir tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas taip pat yra išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-582-428/07 dėl viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimui atlikti, susijusią su šioje administracinėje byloje nagrinėtinu klausimu, ir 2007 m. gegužės 18 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, skundą paliko nenagrinėtu, o LVAT 2007 m. balandžio 26 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-247/2007, kuria Kauno apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“;

2) Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus pagal UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengtus planus, kuriuose numatyti:

a) 242 kv.m, 596 kv.m, 535 kv.m (planas Nr. 1),

b) 10130 kv.m, 20202 kv.m (planas Nr. 2),

c) 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m (planas Nr. 3),

d) ir 518 kv.m (planas Nr. 4) laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui.

Toks buvo reikalavimų daugetas dėl kurių kiekvieno atskirai bei išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, būtų visiškai racionalu laikytis analogiškos sprendimo dėstymo struktūros, nes tai supaprastina suvokimą priimtino sprendimo dėl kiekvieno iš iškeltų reikalavimų.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“

Administracinės bylos nagrinėjimo objektas, nepaisant iškeltų reikalavimų kiekio, yra vienas - nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusių savininkų žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal Atkūrimo įstatymą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 28 d. priėmė įsakymą Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo 1 punktu patvirtintas detalusis planas, pagal kurį prie pastatų (duomenys neskelbtini) suformuoti du žemės sklypai: apie 24632 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir apie 1374 kv.m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos). 2-uoju 2007-06-28 įsakymo punktu pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui perduoti neatlygintinai naudotis apie 24632 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir apie 1374 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno statybininkų mokyklai (dabar tretysis suinteresuotas asmuo Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras (segtuvo „(duomenys neskelbtini)“ pridėto prie administracinės bylos lapas Nr. 26).

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi skundžiamų teisės aktų priėmimo metu, t.y. nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Šioje įstatymo normoje pateikti du aspektai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai ji yra užstatyta ir 2) kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Ginčas kilęs dėl pareiškėjų pageidaujamos grąžinti natūra žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, o tai neatsiejama nuo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimų.

Žemės, iki 1995-06-01 priskirtos miestams, išpirkimo atvejai išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-598/2010 (procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.4;11.9;11.12) yra pažymėjęs, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą „pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų ar kito teritorijų planavimo dokumento), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“.

Tikrinamoje administracinės bylos dalyje teritorijos detalusis planas yra patvirtintas ir jame yra tos aplinkybės (pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.), kurios paneigia galimybę atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypus, patenkančius į teritorijas identifikuojamas kaip (duomenys neskelbtini) (apie 24632 kv.m žemės sklypas) bei (duomenys neskelbtini) (apie 1374 kv.m žemės sklypas) (duomenys neskelbtini) mieste. Pirmosios instancijos teismas tiksliai išdėstė momentus, paneigiančius pareiškėjų reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo naikinimo:

suplanuota teritorija Kauno miesto bendrajame plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija;

detaliuoju planu sklypas suprojektuotas pagal inventorizuotą (34445 kv.m) bei Kauno statybininkų mokyklos anksčiau naudotą teritoriją, atsižvelgus į esamą ir taip pat projektuojamą mokinių skaičių;

Kauno statybininkų mokyklai sklypas buvo suteiktas Kauno miesto vykdomojo komiteto 1962 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Nr. 635 ir 1968 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 58;

numatyta mokyklos infrastruktūros plėtra už iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautas lėšas;

sklype esantys statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį;

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 15 punktas numatė (neteko galios Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-773 pagrindu nuo 2011-08-19), jog veikiančių mokyklų sklypų dydžius draudžiama mažinti.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas turėjo pakankamą pagrindą tvirtinimui dėl ginčo žemės sklypų, patenkančių į minėtas teritorijas, priskirtinumo valstybės išperkamai žemei.

Pareiškėjai siekdami paneigti aplinkybes, pagrindžiančias ginčo teritorijos priskirtinumą valstybės išperkamai žemei, teikė abstrakčius paaiškinimus, nepatvirtintus jokiais faktiniais duomenimis, todėl jais pagrįstai ir nesivadovauta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomų faktinių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, pateikta nebuvo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Pastarasis verdiktas neatsiejamas ir nuo kitos administracinės bylos, kurioje, dalyvaujant tam pačiam atsakovui, bet kitiems pareiškėjams, taip pat tikrintas skundžiamas įsakymas atitinkama aktualia ir šiai bylai dalimi bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-171-422/09 2009 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą pagal pareiškėjų A. G., A. M. M. ir R. D. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų, sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje byloje buvo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį apimtimi, kuria buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, taip pat prašyta panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis (Kauno m.)“, kuriuo 2,4632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas neatlygintinai naudotis Kauno statybininkų mokyklai, prašyta panaikinti ir 2007 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti kiti reikalavimai, kurie, kaip neaktualūs šiai bylai, atskirai nebepaminėtini (2 T, b. l. 24-26). Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį apimtimi, kuria buvo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nustatęs, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei. Dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis ((duomenys neskelbtini))“, kuriuo 2,4632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas neatlygintinai naudotis Kauno statybininkų mokyklai, panaikinti 2007 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), administracinė byla buvo nutraukta.

Dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-01-11676 ir jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip jau buvo paminėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-2171 2-uoju punktu pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui perduoti neatlygintinai naudotis apie 24632 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir apie 1374 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno statybininkų mokyklai, kas ir buvo padaryta.

Kadangi tiek reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko 2007-11-05 įsakymo Nr. 02-01-11676 panaikinimo ir reikalavimas dėl pastarojo įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo yra išvestinis iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakymo panaikinimo, kuris pripažintas teisėtu bei pagrįstu, nebelieka teisinio pagrindo ir šioje dalyje aptariamų bei skundžiamų teisės aktų naikinimui, kartu, vien šiuo pagrindu, paneigiant būtinumą dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo pasisakyti atskirai.

Pastebėtina, kad ir patys pareiškėjai (apeliantai), esant tokiai situacijai, esminių argumentų dėl Kauno apskrities viršininko įsakymo naikinimo bei valstybinės žemės panaudos sutarties panaikinimo nepateikė.

Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parengti A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus pagal UAB „Geoma LT“ 2011 m. lapkričio 18 d. parengtus planus

Dėl 242 kv.m, 596 kv.m, 535 kv.m žemės sklypų pagal planą Nr. 1 parengtą UAB „Geoma LT“

Žemės sklypai - 242 kv.m, 596 kv.m ir 535 kv.m, kurie 2011 m. lapkričio 18 d. UAB „Geoma LT“ parengtame plane Nr. 1 yra pažymėti kaip laisvi, nesuplanuoti detaliuoju planu, tačiau toks procesas yra prasidėjęs. Tai patvirtina minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A-3951, 2010 m. sausio 11 d. išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Pastarajame dokumente pažymėta, kad planuojant minėtą teritoriją bus nagrinėjama ir galimybė dėl laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į žemę atkurti, suformavimo plotuose, kurie liktų suformavus sklypus prie jau esamų statinių ir infrastruktūros objektų.

Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, esant požymių, kad ginčo žemės sklypai bus priskirti visuomenės poreikių tenkinimui, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010; procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.4;11.9;11.12).

Dėl 10130 kv.m, 20202 kv.m žemės sklypų pagal planą Nr. 2 parengtą UAB „Geoma LT“

Dėl 10130 kv.m žemės sklypo UAB „Geoma LT“ plane Nr. 2 pažymėto kaip nepriskirtino valstybės išperkamai žemei iš esmės buvo pasisakyta sprendžiant reikalavimą dėl panaikinimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-2171 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kur konstatuota, kad į teritoriją apibrėžiamą adresu (duomenys neskelbtini) patenkanti prašoma atkurti natūra žemė priskirtina valstybės išperkamai. Argumentacija nurodyta, todėl čia nebeatkartotina.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (A12V124)-R-3950 „Dėl įrodymų pateikimo administracinėje byloje Nr. I-143-406/12“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 70 -3-161 „Dėl teismo įpareigojimo administracinėje byloje“, atsakovo teikiami paaiškinimai įrodo, jog UAB „Geoma LT“ pateiktame plane Nr. 2 (plotas (5) – 20202 kv.m) yra apie 3446 kv.m žemės, kuri nepatenka nei į valstybinių miškų plotus, nei į Kauno vaikų socializacijos centrui detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir yra preliminariai laisva (neužstatyta). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, apie laisvą (neužstatytą) žemę (apie 3446 kv.m), kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 straipsnyje nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją turėtų suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą bei pateikti šį žemės sklypą tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Likusios (20202 kv. m – (atėmus) 3446 kv. m) žemės atžvilgiu, t.y. jos priskirtinumo valstybės išperkamai, Kauno apygardos administracinio teismo argumentai pripažinti pagrįstais ir nebeatkartotini.

Dėl žemės sklypų 385 kv.m, 370 kv.m, 150 kv.m pagal planą Nr. 3 parengtą UAB „Geoma LT“

Iš UAB „Geoma LT“ parengto plano Nr. 3 (2 T, b.l. 124) matyti, jog 385 kv. m ir 370 kv.m žemės sklypai nepatenka į buvusio savininko turėtą žemę, todėl į juos nuosavybės teisė natūra akivaizdžiai negali būti atkurta (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.), todėl nėra jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų šių ginčo žemės sklypų atžvilgiu.

150 kv. m žemės sklypas taip pat negalėjo būti priskirtas laisvai (neužstatytai) žemei, nes skirtas bendroms gyventojų reikmėms tenkinti – naudotis gatve (Kelių įstatymo 2 str. 3 p., Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.; 2 T, b.l. 124).

Dėl žemės sklypo 518 kv.m pagal planą Nr. 4 parengtą UAB „Geoma LT“

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB Geoma LT“ plane Nr. 4 nurodyto laisvo ploto ribos (pažymėta raudonai) aiškiai neatitinka kartogrofuotos medžiagos ir patenka į kito buvusio savininko S. J. turėtos žemės ribas (2 T, b.l. 125; M. S. 2009-06-15 pasirašytas dokumentas, I. K. 2008-11-12 kartografuota medžiaga bei sudarytas iki 1940 buvusio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas).

Teisėjų kolegija mano esant tikslinga pažymėti, kad Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime yra nurodęs, jog „Įstatymo preambulėje nustatyta, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimai)“.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o M. J. S., L. A. D., V. M., G. V. L., J. L., Z. L., B. L., A. T., L. K. ir I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius