91c12b25-c838-4e5f-bbf5-c05be619f32b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                    Administracinė byla Nr. I-95-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07491-2013-0                    Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž.

B. skundÄ atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos biuro, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas A. B. (jam mirus, pareiÅ¡kėjÄ pakeitė jo teisių perėmėja Ž. B.) 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. (toliau – ginčo laikotarpis).PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – Policijos biuras) ginčo laikotarpiu jam mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį, todėl buvo pažeista jo konstitucinė teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Policijos biuras atsiliepime (b. l. 8–10) nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad A. B. darbo užmokestis buvo mokėtas, vykdant 2009 m. balandžio 23 d. įstatymÄ Nr. XI-227 ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymÄ Nr. XI-363, kuriais buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas.

Minėtų įstatymų nuostatos galiojo ir buvo taikytos iki 2013 m. spalio 1 d. Policijos biuras paaiÅ¡kina, kad, apskaičiuodamas A. B. darbo užmokestį pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, veikė teisėtai. Teismo posėdyje Policijos biuro atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 33).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl A. B. ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. ginčo laikotarpiu Policijos biure ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas.

Ginčo laikotarpiu A. B. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir statutiniams valstybės tarnautojams (jiems mirus – jų įpėdiniams). Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo.

Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

Skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos Ž. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė