91c0d2bc-e11b-4915-b2b2-1d8f903066bf · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-6160-880/2019 Proceso Nr. 2-44-3-00246-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® „Turto bankas“, A.

G., Ž. G., M. G., R. I.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Ji nurodė, kad 2004 m. pradžioje paÅ«mėjus A. G. onkologinei ligai ir nebegalint pilnai savimi pasirÅ«pinti, A. G. persikraustė gyventi iÅ¡ savo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas seserį R. N. į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Ten vėliau ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . PanaÅ¡iu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), mirė pareiÅ¡kėjos ir jos brolio mama V. G.. Tiek A. G., tiek pareiÅ¡kėja priėmė savo mamos palikimÄ notarų biure. VisÄ A. G. turtÄ sudarė jo po motinos mirties paveldėtas palikimas, todėl 2004 m. rugpjūčio 24 d. priimto palikimo dovanojimo sutartimi A. G. pareiÅ¡kėjai padovanojo priimtÄ palikimÄ . A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, nes visai Å¡eimai buvo žinoma, kad jis visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ perleido pareiÅ¡kėjai.

Po jo mirties likusius asmeninius daiktus, rÅ«bus, dokumentus perėmė pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja po A. G. mirties tarp jo dokumentų rado 2002 m. birželio 13 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atkurti buvusio savininko J. G. (pareiÅ¡kėjos ir jos velionio brolio A. G. tėvo) 5,73 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ A. G.. Po pareiÅ¡kėjos brolio mirties praėjus porai metų pareiÅ¡kėja gavo 2006 m. balandžio 25 d.

Vilniaus apskrities administracijos sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. G. grÄ Å¾inant 0,87 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypÄ . Å iuo sprendimu buvo nuspręsta grÄ Å¾inti namų valdos žemės sklypÄ , ant kurio stovi pareiÅ¡kėjai perleisti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi nuosavybės teisė turėjo bÅ«ti atkurta velioniui A. G., pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ , kuriame turėjo bÅ«ti užvesta A. G. palikimo paveldėjimo byla.

Ten pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kinta, kad niekas po A. G. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , todėl niekam nėra ir dabar negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ terminÄ po brolio A. G. mirties į notaro biurÄ su pareiÅ¡kimu nesikreipė, tačiau jo palikimÄ priėmė kitu įstatyme numatytu bÅ«du, t. y. pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Visi A. G. asmeniniai daiktai ir dokumentai liko pareiÅ¡kėjos namuose, ji priimto palikimo dovanojimo sutartimi perėmė visÄ broliui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , o tuo pačiu ir prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi, kaip savu, A.

G. vardu valstybės grÄ Å¾intu žemės sklypu. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. G. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi duomenų apie paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Pasitvirtinus pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas. Suinteresuoti asmenys A. G., Ž. G., R. I. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu. Suinteresuotas asmuo M.

G. atsiliepimo nepateikė. PareiÅ¡kėja teismo prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos brolis A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. G. mirties 2006 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priėmė sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo A. G. grÄ Å¾inant 0,87 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypÄ .

Å iuo sprendimu buvo nuspręsta grÄ Å¾inti namų valdos žemės sklypÄ , ant kurio stovi A. G. dovanojimo sutartimi pareiÅ¡kėjai perleisti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Kauno miesto 13-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. G. mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nors į notarų biurÄ niekas nesikreipė, tačiau palikimÄ atsiradusį po A. G. mirties ji priėmė laiku, po brolio mirties pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir praÅ¡o nustatyti šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Nagrinėjamu atveju, po pareiÅ¡kėjos brolio A. G. mirties pareiÅ¡kėja per CK nustatytÄ 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ , nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, ji rÅ«pinosi po jo mirties likusiu turtu. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėja atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad po brolio mirties prižiÅ«rėjo ir tvarkė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., naudojosi brolio paliktais asmeniniais daiktais, perėmė jo dokumentus. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėja po brolio A. G. mirties, jo turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiÅ¡kėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po brolio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sesuo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ . Teisėjas Linas Zinkevičius